Kaip vyksta perkraustymas krovinių į Angliją procesas?

Įvadas

Kai klientai klausia, kaip vyksta perkraustymas krovinių į Angliją, aš visada pradedu ne nuo sunkvežimio, o nuo paprasto klausimo: ką tiksliai vežate ir kada tai turi būti vietoje? Per 20+ metų pervežimuose mačiau, kad viskas sugriūva ne kelyje, o prieš išvažiuojant. Po „Brexit“ maršrutas Vilnius–Kaunas–Klaipėda–Doveris/Londonas jau nėra tik kelionė per Europą; tai dar inventoriai, CMR, ToR, muitinės deklaracijos, draudimas ir labai daug telefonų. Apie kainas, dokumentus ir draudimą rašau žemiau, bet svarbiausia – nebandyti visko spręsti paskutinę dieną.

DUK

Bendras perkraustymas krovinių į Angliją: kas vyksta iš tikrųjų

Kas iš tikrųjų įeina į perkraustymą krovinių į Angliją?

Jei kalbam paprastai, tai nėra tik „atvažiavo, pakrovė, išvežė“. Normalus perkraustymas krovinių į Angliją prasideda nuo sąrašo: baldai, dėžės, buitinė technika, dviračiai, kartais net pianinas, nors su pianinu jau šnekam atskirai. Paskui einame prie matavimų, pakavimo, dokumentų, muitinės, išvykimo datos ir galiausiai iškrovimo. Jei ką nors pamirštame sąraše, tai dažniausiai išlenda muitinėje arba prie durų Anglijoje. Tai va, realybėje pusė darbo yra ne sunkvežimis, o tvarka popieriuje ir galvoje. Ir taip, kartais reikia perrinkti dėžes.

Ar galima vežti viską, kas namuose?

Ne, ir čia žmonės dažnai per optimistiškai žiūri. Į Angliją galima vežti asmeninius daiktus, baldus, drabužius, indus, knygas, bet maistas, augalai, tam tikri vaistai, šaudmenys, aerozoliai ir kai kurie skysčiai gali sukelti problemų. Jeigu vežate seną dujinę grilio balioną, net ir tuščią, geriau jo neimkite. Augalams reikia fitosanitarinio sertifikato, o maistui su mėsa ar pienu – labai atsargiai. Yra įmonių, kurios sako „vežam viską“, o paskui muitinė viską atidaro. Mano patarimas paprastas: jeigu abejojate, klauskite prieš pakraunant, ne kai sunkvežimis jau stovi prie Doverio.

Kaip paruošti inventorių?

Inventorius nėra tik „10 dėžių“. Rašykite konkrečiai: 3 dėžės knygos, 2 dėžės virtuvė, sofa, stalas, lova, televizorius, dviratis. Jeigu daiktai seni, įvardykite būklę: naudotas, įbrėžimas, be originalios dėžės. Muitinei ir draudimui tai atrodo nuobodu, bet paskui labai gelbsti. Jei bus tikrinimas, brokeris greičiau paruošia deklaraciją. O jeigu atvykus kažkas dings, be sąrašo sunku įrodyti, kad tas daiktas iš viso buvo krovinys.

Ką daryti pirmiausia, kai reikia perkelti daiktus?

Pirmiausia sustabdyčiau chaosą. Ne skambučiai penkiems vežėjams tą pačią dieną, o vienas tvarkingas sąrašas ir datos langas. Paskui reikėtų nuspręsti, ar vežate pilną furgoną, dalinį krovinį, ar dalį siunčiate kurjeriu. Po to – pakavimas, inventorius, muitinės informacija, apsauga ir iškrovimo vieta Anglijoje. Jeigu pradedate nuo kainos, be detalių, gausite gražų skaičių, kuris vėliau auga. Tai nėra malonu, bet taip būna.

Kiek kainuoja perkraustymas krovinių į Angliją šiandien?

Kainos šokinėja, nes maršrutas ilgas ir sudėtingas. Mažam daliniam kroviniui iš Lietuvos į Angliją dažnai matysite apie 450–1 200 Eur. Pilnesniam perkraustymui krovinių į Angliją – tarkime, 2–3 kambarių butas – orientuokitės į 1 800–3 500 Eur. Jeigu reikia išrinkti baldus, pirkti dėžes, laikyti krovinius sandėlyje ar laukti iškrovimo, kaina kils. Yra ir tokių pasiūlymų, kur muitinė neįskaičiuota, o paskui sąskaita staiga šoka. Blogos įmonės mėgsta gražią pradinę kainą; geros bent pasakys, kas gali brangti.

Kainos ir terminai: perkraustymas krovinių į Angliją be iliuzijų

Koks realus terminas, kai planuojamas perkraustymas krovinių į Angliją?

Jei viskas ruošiama normaliai, realus terminas yra apie 7–14 dienų iki išvykimo. Vairavimas iki Doverio ar Sautamptono gali užtrukti 1–2 dienas, bet muitinė, pakrovimas ir derinimai prideda laiko. Buvo atvejis, kai klientas norėjo „rytoj“, o iš tikrųjų trūko inventoriaus, ToR numerio ir dėžių. Tada teko perkelti datą, nes kitaip krovinys būtų įstrigęs. Žiemą ir prieš šventes vietos sunkvežimiuose baigiasi greičiau. Taigi, kai planuojamas perkraustymas krovinių į Angliją, geriau skambinti anksčiau, net jeigu atrodo, kad dar toli.

Kodėl kaina kartais pasikeičia po pirminio pasiūlymo?

Kaina keičiasi, kai pradžioje duodama mažai informacijos. Parašote „trys kambariai“, o po savaitės paaiškėja, kad dar garažas, dviračiai ir sena spinta. Arba Anglijoje nėra kur pastatyti sunkvežimio, reikia mažesnio automobilio, o tai kainuoja. Kartais keičiasi keltas, degalai, muitinės brokerio mokestis ar iškrovimo laikas. Ne visada kas nors bando apgauti, nors, aišku, tokių irgi pasitaiko. Normalu, kad po tikslių matmenų pasiūlymas šiek tiek juda. Nenormalu, kai po avanso pradeda atsirasti visiškai nauji „privalomi“ mokesčiai.

Ar verta rinktis dalinį krovinį?

Dalinis krovinys tinka, kai neturite pilno sunkvežimio. Tai gali būti kelios dėžės, vienas baldas, dviratis ar nedidelė virtuvės dalis. Privalumas – kaina mažesnė, nes dalinatės vietą su kitais klientais. Minusas – grafikas lankstesnis ne jums, o maršrutui. Krovinys gali palaukti sandėlyje, kol susirenka pakankamai krovinių į tą pusę. Jei data griežta, pvz., nuomos sutartis baigiasi penktadienį, dalinis variantas gali nervinti. Bet biudžetui tai dažnai protingiausias sprendimas.

Kas yra „groupage“ ir kodėl jis ne visada pigesnis?

„Groupage“ reiškia, kad jūsų dėžės keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais. Tai tas pats dalinis gabenimas, tik dažniau taip vadina logistai, kurie nori skambėti solidžiau. Jis ne visada pigesnis, nes kaina priklauso nuo tūrio, svorio, maršruto ir to, ar reikia muitinės paslaugų. Jeigu turite vieną sofą, gali būti pigu. Jeigu turite 20 didelių dėžių, jau reikia skaičiuoti, ar neatsiras sandėliavimo ir rankenavimo mokesčių. Dar vienas dalykas: kuo daugiau perėmimų, tuo didesnė rizika, kad dėžė bus pastumta. Ne baisi, bet reali.

Ar galima pasirinkti konkrečią išvykimo dieną?

Konkrečią dieną pasirinkti galima, bet ne visada be kompromisų. Jei turite pilną krovinį, vežėjas greičiau derins laiką prie jūsų. Jeigu dalinis, jis turi sudėlioti maršrutą taip, kad sunkvežimis neuždirbtų nuostolio. Kartais data yra „trečiadienis–penktadienis“, ne tik penktadienis. Ir taip, Anglijoje liftas ne visada toks didelis, kaip planuose atrodo, bet čia jau kita istorija. Svarbiausia – nepirkite bilietų ar nesiderinkite statybininkų pagal vieną preliminarų terminą. Kol nėra patvirtinto išvykimo, viskas yra tik planas.

Dokumentai ir muitinė: perkraustymas krovinių į Angliją po „Brexit“

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui krovinių į Angliją?

Pagrindiniai dokumentai yra pasas arba ID, adresas Anglijoje, inventorius, pirkimo/nuomos sutartis arba darbo patvirtinimas, CMR ir muitinės deklaracija. Jei vežate asmeninius daiktus, dažnai reikia Transfer of Residence, trumpai ToR, kad būtų lengviau prašyti PVM lengvatos. Visi šitie popieriai turi sutapti: vardai, datos, adresai. Jeigu sąraše sofa, o dokumentuose „baldai“, muitinė gali klausinėti. Be dokumentų daiktų išankstinis paruošimas yra labai svarbus, be jo viskas pradeda griūt. Brokeris paprastai padeda, bet klientas vis tiek turi pateikti teisingą informaciją.

Ar reikia EORI numerio asmeniniam perkraustymui?

EORI numeris dažniausiai reikalingas įmonėms arba kai deklaracijas teikia verslo subjektas. Asmeniniam perkraustymui jį dažniausiai tvarko vežėjas arba muitinės brokeris, jei reikia. Aš nesu 100% tikras dėl kiekvieno atvejo, nes taisyklės dar pasikeisdavo po „Brexit“, o praktika skiriasi. Kartais užtenka brokerio EORI, kartais prašo papildomų duomenų. Gerai, kai transporto kompanija iš anksto pasako, kas teiks deklaraciją ir kas už ją atsako. Jeigu jie vengia šito klausimo, čia jau raudona vėliava.

Kas yra ToR ir kada jis gelbsti?

ToR – tai Transfer of Residence, Britų sistema, kuri padeda įrodyti, kad daiktai yra jūsų seni asmeniniai daiktai, o ne pirkti parduoti. Jei daiktus naudojote ilgiau nei 6 mėnesius ir persikeliate gyventi į JK, dažnai galima prašyti PVM ir muito lengvatos. Per 12 mėnesių (pataisau: dažniausiai skaičiuojama nuo įsikūrimo datos, ne nuo sunkvežimio išvažiavimo iš Lietuvos) yra gairė, bet ne žaidimas su datos keitimu. Prašymą geriau teikti prieš išsiunčiant, nes numerio laukimas gali užtrukti. Be ToR kai kurie kroviniai vis tiek praeina, bet su papildomais klausimais. Tai nėra popierius dėl popieriaus, tai raktas į sklandesnį pravažiavimą.

Kodėl muitinė gali sustabdyti baldus prie Doverio?

Dažniausiai dėl neatitikimų. Pavyzdžiui, inventoriuje parašyta „seni drabužiai“, o dėžėse randama naujų batų dėžutės su čekiais. Arba ToR numerio nėra, adresas nesutampa, krovinys neatvyko laiku, dokumentai nepilni. Muitinė gali paprašyti nuotraukų, pirkimo įrodymų, nuomos sutarties arba paaiškinimo, kodėl vežate komercinius daiktus. Jeigu vežate 12 televizorių, sunku įtikinti, kad tai asmeninis perkraustymas. Kartais sustabdymas trunka vieną dieną, kartais savaitę, jei klientas pats delsia atsakyti.

Ar galima vežti alkoholį, vaistus ar augalus?

Čia reikia atsargumo. Alkoholio ir cigarečių kiekiai asmeniniam naudojimui turi ribas, o jei vežate daugiau, muitinė gali manyti, kad tai prekyba. Vaistus geriau vežti su receptu ar gydytojo pažyma, ypač stipresnius preparatus. Augalai – atskira galva; jiems dažniausiai reikia fitosanitarinio sertifikato ir ne visi augalai praleidžiami. Aš visada sakau: nesikiškite į mašiną kažko „gal praeis“. Jeigu daiktas brangus emociškai, bet dokumentiškai sudėtingas, kartais pigiau jį palikti. Skamba žiaurokai, bet taip realybėje gelbsti datas.

Pakavimas, apsauga ir draudimas: perkraustymas krovinių į Angliją saugiai

Kaip teisingai supakuoti baldus ilgam maršrutui?

Baldus reikia saugoti ne nuo oro, o nuo kampų, vibracijos ir tų keistų judesių, kurie atsiranda kelyje. Stalviršius, veidrodžius ir stiklus geriau vežti vertikaliai arba specialiuose rėmuose. Medinius baldus apsaugo kampuočiai, plėvelė, kartonas ir tvirtinimas, kad jie nejudėtų furgone. Jei baldas senas ir trapus, kartais saugiau jį išardyti. Bet tada reikia pasižymėti varžtus, nes Anglijoje naktį ieškoti mažų detalių nėra smagu. Nuotraukos prieš išardymą labai padeda.

Kodėl pakavimas svarbesnis už patį vairavimą?

Vairuotojas gali turėti 20 metų stažą, bet blogai supakuotas daiktas vis tiek ras būdą susibraižyti. Krovinių gabenimas į Angliją nėra lygus kelias per kiemą. Yra keltas arba tunelis, krovinio tvirtinimas, temperatūros svyravimai, iškrovimas, laiptai. Pakavimas sumažina riziką, o geras inventorius sumažina ginčus. Jeigu televizorius važiuoja be originalios dėžės, reikalingas specialus tvirtinimas. Jeigu jo nėra, geriau sakyti tiesiai, kad rizika lieka. Klientams tai nepatinka, bet meluoti čia niekam nenaudinga.

Ar transporto draudimas dengia viską?

Ne, ir šitas punktas žmones dažnai nustebina. Transporto draudimas nėra tas pats, kas pilna daiktų vertės apsauga. Daugelis polisų turi išimčių: blogas pakavimas, senas daiktas be vertės įrodymo, natūralus nusidėvėjimas, netinkamas tvirtinimas. Jeigu dėžė buvo pervyta ir viduje sulūžo indai, draudikas gali klausti, kas ją pakavo. Verta skaityti sąlygas, ypač limitą vienai dėžei ar vienam įvykiui. Jeigu vežate brangų antikvarą, reikalingas specialus įvertinimas ir papildomas draudimas. Be to, krovinių draudimas pervežant į Angliją nėra vieta taupyti eurą.

Ką daryti, jei atvykus randamas įbrėžimas ar sulaužyta koja?

Pirmiausia nefotografuokite tik kaip liūdna, o darykite nuotraukas normaliai: visa dėžė, žala, etiketė, aplinka. Po to nedelsiant praneškite vežėjui raštu. Jei įmanoma, nepalikite iškrovimo vietos, kol nėra pastebėjimas CMR arba priėmimo akte. Buvo atvejis, kai klientas pasakė „nieko tokio, pataisysiu“, o po trijų savaičių draudimas jau žiūrėjo į jį labai šaltai. Reikia inventoriaus, nuotraukų, sąskaitų ar bent senų nuotraukų, jei daiktas senas. Emocijos suprantamos, bet procedūra vis tiek sausa.

Ar verta pirkti dėžes Lietuvoje ar geriau Anglijoje?

Jeigu turite laiko, dėžes geriau pirkti prieš pakavimą, ne paskutinę naktį. Lietuvoje lengviau rasti vienodus dydžius ir įsigyti plėvelės, žymeklių, lipdukų. Anglijoje taip pat rasite dėžių, bet skubant kainos ir pasirinkimas gali būti ne tokie malonūs. Man patinka, kai klientai ant dėžių rašo ne tik kambarį, bet ir „kriminaliai sunki“ arba „stiklai, nelieti“. Tai juokinga, bet vairuotojui iškart aišku. Vienodi dėžių dydžiai palengvina krautuvą, o krautuvas myli tvarką.

Atvykimas į Angliją: Londonas, Mančesteris, Birmingamas ir kiti miestai

Kas nutinka, kai krovinys atvyksta į Doverį ar Sautamptoną?

Krovinys neatvyksta magiškai tiesiai į svetainę. Pirma jis atvyksta į Doverį, Sautamptoną arba kitą uostą, tada eina muitinės patikra, jei reikia. Po to vežėjas važiuoja į Londoną, Birmingamą, Mančesterį, Lidsą, Bristolį ar toliau. Jei dokumentai tvarkingi, procesas gali būti gana paprastas. Jei ne, prasideda skambučiai, laukimas ir klausimai, kodėl ToR numeris neatėjo. Šiaip jau, muitinės dokumentai pervežant į Angliją yra ta vieta, kur sutaupoma daug nervų.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus Londone?

Dažniausiai vairuotojas padeda, bet „padeda“ nereiškia pilno perkraustymo paslaugos. Jis gali nešti dėžes nuo furgono iki durų arba iki kambario, jei yra saugu ir sutarta. Jei reikia išnešioti viską po aukštus, išdėlioti baldus, surinkti lovą, tai jau kita kaina. Anglijoje darbo laikas ir draudimas nėra žaidimas. Kartais klientas sako „tik padėsi“, o po valandos jau reikia kelti spintą per siaurus laiptus. Todėl geriau iš anksto parašyti: kiek žmonių, kiek valandų, ar yra liftas.

Kodėl Anglijoje iškrovimas kartais užtrunka ilgiau nei planuota?

Anglijoje iškrovimas kartais užtrunka ne dėl lėto vairuotojo. Dažniausiai dėl vietos: siaura gatvė, leidimai, kaimynų mašinos, laiptai, mažas liftas, durys per siauros. Ypač Londone arba senuose miesto rajonuose sunkvežimi stovėti šalia namo ne visada įmanoma. Buvo situacija Birmingame, kai 40 metrų iki durų atrodė kaip niekas, bet reikėjo nešti per kiemą ir laiptus. Tada valanda tirpsta greitai. Jeigu reikia ilgesnio laiko, geriau jį rezervuoti iš anksto, nes vėliau visi nervinasi.

Ką daryti, jei naujuose namuose nėra lift?

Jei naujuose namuose nėra lifto, sakau tiesiai: tai jau keičia darbą. Reikia žinoti aukštą, laiptų plotį, ar yra posūkiai, kiek sunkių daiktų ir ar baldai išardomi. Pianinas, didelė spinta ar stiklinis stalas be lifto gali kainuoti papildomai arba reikalauti daugiau žmonių. Kartais paprastesnis variantas yra palikti dalį baldų Lietuvoje ir nusipirkti naują Anglijoje. Tai skamba kaip pralaimėjimas, bet kai reikia mokėti už papildomą komandą, matematika greitai pasisuka. Gerai, jei nuotraukas atsiunčiate prieš pasiūlymą.

Ar geriau siųsti dalį krovinių per kurjerį?

Kartais taip, ir tai būna protingiau nei tempti viską vienu sunkvežimiu. Dėžės su drabužiais, knygomis, dokumentais ar smulkiais daiktais gali keliauti kurjeriu. Baldai, stiklai, dideli televizoriai ir trapūs daiktai reikalauja daugiau atsakomybės. Kurjeris dažnai ima pagal dydį ir svorį, todėl didelės, bet lengvos dėžės gali kainuoti nemaloniai. Privalumas tas, kad galite siųsti dalį anksčiau, ypač jei Anglijoje jau turite adresą. Minusas – sekimas ne visada toks aiškus, kokio tikimės. Jei renkatės šį būdą, dėžės turi būti tvirtos, o etiketės – labai aiškios.

Išvada

Perkraustymas krovinių į Angliją vyksta sklandžiausiai tada, kai prieš išvykstant sutvarkomi sąrašai, dokumentai, pakavimas, draudimas ir iškrovimo detalės. Nereikia manyti, kad vežėjas „kažkaip viską išspręs“, nes realybėje sprendimai dažniausiai gimsta prieš pakraunant. Jei norite mažiau streso, kalbėkite konkrečiai: kiek daiktų, koks adresas, ar yra laiptai, kada reikia būti vietoje. Tada maršrutas į Londoną, Mančesterį ar Birmingamą nebėra loterija.