Kaip vyksta krovinio transportavimas į Londoną?

Gyvenu šioje srityje jau beveik du dešimtmečius ir galiu pasakyti viena – kiekviena diena panasi, bet vis viena skirtinga. Anksčiau į Londoną važiuodavo beveik kas antras mašina vairuotojas, o dabar, po „Brexit“, situacija pasikeitė kaip šunys atspirti. Daugelis klientų mano, kad tai paprasčiausiai įkeli prekes į sunkvežimį ir jis važinėja, tačiau realybėje kaip vyksta krovinio transportavimas į Londoną, galima suprasti tik tada, kai susiduri su britų muitinės arba tuo joje dėmesiu sulaukiančiu policijos pareigūnu. Čia nėra tiesiai ir paprastai, reikia kantrybės, o dažnai ir gerų nervų.

Štai jums paprastas, be jokių lotyniškų frazių vadovas, kaip tai viskas atrodo iš mano, seno variklio, pusės. Neliksiu užkalbėtas, o viską pasakysiu taip, kaip yra – su visais trūkumais ir smulkmenomis, kurios svarbios, kai norite, kad turtas pasiektų tikslą laiku.

Kaip tai prasideda maršruto prasme?

Kaip paprastai atrodo tas kelias iki Londono?

Viskas dažniausiai prasideda nuo to, kad vairuotojas sėda į kabiną Kaune arba tiesiogiai prie jūros. Kartais būna taip, kad jau nuo ryto kažkas negerai – vėluojantis kroviniui arba sugedęs sunkvežimis (nors tikimės, kad ne). Krovinio transportavimas į Londoną prasideda nuo planavimo, bet maršrute atrodo taip: važiuojame į Lenkiją, Vokietiją, o tada per Belgią arba Prancūziją leidžiamės link Lamanšo sąsiaurio. Tai ne toks jau trumpas nuotolis, tad apie 2-3 dienas keliauti ten yra normalu, jei viskas eina kaip laikrodis.

Kiek laiko užtrunka tas nuvažiavimas?

Jei kalbame apie grynąjį važiavimo laiką be poilsio, tai tas atstumas nėra baisus, tačiau taisyklės yra griežtos. Vairuotojas turi poilsio, turi valgyti ir negali būti paverčiamas robotu. Taigi, realiai nuo to momento, kai masina pradeda judėti iki to momento, kai ji atsiranda prie sandėlio Londono pakraštyje, praeina nuo 48 iki 72 valandų. Žinoma, jei pasitaiko spūstys Kalė, tuomet gali prailgėti, nes ten eilės kartais būna tokios, kad norisi tik verkti.

Ar yra koks nors pamėgtas maršrutas arba visi važiuoja kaip panika?

Dažniausiai einame pro Lamanšo tunelį, nes jis yra greitesnis. Ten užvažiuoji, užsiregistravęs bent valanda prieš tai (tai svarbu!), ir po pusvalandio jau esi Anglijoje. Keltųvariantas yra romantiškesnis, bet ilgesnis. Nors kai kurie vairuotojai sako, kad keltas leidžia išsišerti bei pailsėti, bet man, kaip logistikos žmogui, svarbiau laikas. Taigi, krovinio transportavimas į Londoną dažniausiai vyksta būtent per tunelį, nes tai leidžia taupyti valandas, kurios Anglijoje yra auksinės.

Kas nutinka, jei užeina į spūstį? Daromas pranešimas?

Žinoma, mes stebime viską. Bet tiesą sakant, jei spūstis yra techniška, pavyzdžiui, avarija, tai ten niekas nepadės. Vairuotojas tiesiog laukia. Yra buvę atvejų, kai dėl migrantų krizės kontrolės punktuose sustojdavo viskas valandai. Tokiu atveju aš skambinu klientui ir sakau: „Girkutėlė, stovėsime“. Tokia čia darbo specifika – negali tu padaryti, kad keliai išsilygtų, gali tik taiklingai keisti planus.

Ar dažnai pasitaiko, kad vairuotojai pasiklysta?

Na, Britų salose kairysis eismo juostas, tai pradžioje visada pasitaiko sumišimų, nors mūsų vyrai jau patyrę. Pasiklysti Londone yra paprasčiau nei panai, ypač jei GPS nusirodo į kąžką tokio kaip „nepriimtamas sunkvežimių maršrutas“. Ten yra daug mažų gatvelių, kurios tiesiog nėra skirtoms 40 tonų mastodontams. Vieną kartą… (aišku, ne aš) vairuotojas užvažiavo į gyvenvietę, kur nebuvo iškasimo ir ten teko atgal važiuoti atbulai per trijų kilometrų siaurą gatvę. Siaubinga istorija.

Ką daryti, jei sunkvežimis sugenda? Tai baisu labai.

Tai blogiausias pasikeitimas. Anglijoje techninė pagalba yra labai brangi. Turime draudimą, bet reikia laukti. Kai vyksta krovinio transportavimas į Londoną, sunkvežimio gedimas gali atidėti pristatymą dienai-dviems, nes čia ne Kaune, kur mechanikas atvažiuoja po pusvalandžio. Ten reikia organizuoti vilkiką tempimui, o tai kainuoja pinigus, kuriuos niekas nenori mokėti.

Biurokratija ir visi tie lapai po Brexito

Kas yra tas EORI numeris ir kodij visi jį minio?

EORI numeris – tai toks kodas, kuris leidžia jums prekiauti su ES šalimis, o dabar, kai Jungtinė Karalystė nėra ES, jis būtinas ir ten. Be jo jūsų siunta niekur neprisikels. Jis gaunamas nemokamai, bet dažnai įmonės apie jį pamiršta, kol pasiekia sieną ir ten užsilaiko. Tada prasideda skambutys: „Kodėl neėjo?“. Tad pirmiausia – pasitikrinkite ar turite EORI, kitaip liksit be pristatymo.

Ar labai sunku su tais dokumentais?

Sunku ne todėl, kad jie sudėtingi, o todėl, kad jų daug. Anksčiau reikėjo tik vairuotojo duomenų, o dabar reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos ir importo deklaracijos į Angliją. Tai viskas turi sutapti viename sistemoje. Jei tame lapelyje parašysite, kad yra 100 vienetų, o rastų 101, pristatymas sustos ir gausite baudą. O tas dokumentų ruošimas tiesiog užpuola kaskart.

Kas daro tas muitinės deklaracijas?

Tai daro mūsų brokeriai – deklarantai. Aš asmeniškai su tais kodais nebėgiu, man pakanka, kad klientas pateiktŗ sąskaitą ir pakuočių sąrašą. Tada perduodu brokeriui ir jis už tai atsakingas. Žinoma, klientas gali tai padaryti pats, jei turi patirties, bet dažniausiai tai pasiduoda specialistams, kad nebūtų galvos skausmo.

Kas tas „Entry Summary Declaration“ (ENS)?

Trumpai sakant – tai pranešimas britų muitinei prieš tai, kai krovinius įvežate į šalį. Jį reikia paduoti bent prieš 4 valandas (kai kuriems kroviniams anksčiau) iki to, kai krovinys atvyksta į uostą arba teritoriją. Jei nepaduoti, britai tiesiog neleis įvežti. Buvau tokioje situacijoje, kur vairuotojas jau buvo prie tunelio, o dokumento nebuvo, teko versti grįžti atgal. Nėra geresnio jausmo nei prarasti 12 valandų dėl vienos žinutės sistemoje.

Ar galima tą viską suvaldyti be tarpininkų?

Teoriškai – taip. Praktiškai – jei nesate specialistas ir turite daug laiko bei norite mokėti mokesčius už klaidas, nederėtų. Sistema yra paini, anglai mėgsta savo terminus. Dėl to krovinio transportavimas į Londoną tampa brangesnis, nes reikia apmokėti brokerio paslaugas, bet tai taupo nervus.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Tuomet turi kreiptis į „Common Transit Convention“ arba tiesiog laukti patikrinimo. Jei klaida maža, pvz., neteisingai parašyta prekės svoris, gali pavykti ištaisyti greitai. Bet jei nenurodėte prekės kodos (HS kodas) teisingai, gali būti, kad krovinį iškraus tikrindami pačius ir tai gali trukti kelias dienas be mokėjimo vairuotojui.

Ar tikrai tik angliškai kalbama su muitininkais?

Paprastai taip. Angliškai mūsų vairuotojai supranta pagrindinius žodžius, bet kai reikia aiškintis dėl papildomų dokumentų, tenka skambinti man, o aš tada ieškau vertėjo arba kalbėju su brokeriu pats. Be anglų kalbos ten tiesiog nieko nebeilikti.

Ką reiškia tas „Clearing“ terminas?

Tai gana tiesiog – tai momento, kai muitinė sako: „Gerai, viskas tvarkinga, galite važiuoti“. Kol nėra „cleared“, jums negalima pajudėti iš terminalo. Tas statusas gaunamas sistemoje ir vairuotojas jį turi pamatyti savo programėlėje arba gauti SMS. Kai matau „Clearance Finalised“, tada galiu ramiai miegoti (bent kelias valandas).

Ar maistas vairuotojams yra problema?

Taip, dabar yra griežtos taisyklės, ką su savimi galima vežti. Negali vežti mėsos, pieno produktų, vaisių iš ES. Vairuotojai dažnai pamiršta išmesti obuolį, kuris gulėjo kišenėje, ir tada gauna baudą už tai, kad nelegaliai įveža biologinį pavojų. Atrodo juokinga, bet anglai su tuo labai griežti.

Pinigai, kainos ir realybė

Kiek maždaug kainuoja krovinio transportavimas į Londoną?

Klausimas, ant kurio visada užsilaiko. Kainos kiekvieną sykį skiriasi. Jei sakysiu tikslų skaičių, kitą dieną jis gali būti neteisingas, degalai brangsta. Vidutiniškai kalbant, už pilną sunkvežimį (pavienį krovininį) už 13,6 metrų tentą gali tekti mokėti nuo 1000 iki 1500 eurų viena kryptimi. Tai priklauso nuo to, kas ten per prekės, koks svoris ir kada turime išvykti.

Į ką ta kaina įeina?

Į tą kainą įeina vairuotojo darbas, degalai (jie didžiausia dalis; žiemos sezonu jie brangesni), mokesčiai už kelių naudojimą Vokietijoje, Prancūzijoje, tunelio mokesčiai ir, žinoma, mūsų marža. Klientai dažnai pamiršta, kad mes ne tik už degalus gauname. Taip pat įeina vienerių dienų laukimas iškraunamoje vietoje, jei tik nenurodyta kitaip.

Ar brangiau nei į kitas ES šalis?

Be abejo, taip. Išvykimas iš žemynos į salą visada brangesnis. Mokesčiai už Lamanšo perėjimą (tunelis ar keltas) gali siekti 200-300 eurų vienam sunkvežimiui. Prie to pridėkite dar britų mokesčius už važiavimą keliais. Taip, krovinio transportavimas į Londoną yra brangesnis negu į Berlyną ar Varšuvą, tai tiesiog geografinė ir politinė realybė.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Svoris, tūris, pavojingumas. Jei turite ką nors, kas sprogsta arba gali užsidegti, viskas kur kas brangiau. Taip pat didelę įtaką daro „return load“ – grįžtantys kroviniai. Jei mes galim surasti ką nors parsivežti atgal, galiu jums numesti kainą. Jei grįžtume tuščia, jums tektų mokėti pilną kainą, nes negaliu vairuotojo mokėti iš savo kišo.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Visada galima pasikalbėti, jei siunčiate reguliariai. Vienintelio kelionės atveju nedaug kur ką nukarpysiu, bet jei turime 2-3 krovinius per mėnesį, tai jau bendradarbiavimas. Tada mes žinome jūsų reikalavimus, o jūs žinote mūsų kainą. Paprasta logistika.

Kas yra tas Dartford Crossing mokestis?

Tai mokestis už važiavimą per tunelį arba tiltą prie Londono (per Temzę). Anksčiau reikėjo mokėti vietoje, stovint eilėje, dabar reikia apmokėti internetu iki šešių vakaro kito dienos. Jei nepamiršti – švarus ėjimas, jei pamiršti – bauda (penkta šimtas svarų tas gali būti). Tas mokestis yra maždaug 3 svarai (apie 3-4 eurus), bet baudos už tai, kad nepamiršai, yra šiūdinės.

Kodėl kainos šokinėja kaip šiltuoju vandeny?

Degalai. O taip pat ir britų svaras. Jei svaras krinta, mums pigiau pirkti paslaugas Anglijoje ir degalus ten, bet jei jis kyla – kainos automatiškai dubliuojasi. Tą stebiu kas rytą su kava rankoje. Ir dar vienas dalykas – pasiūlos ir paklausos balansas. Kalėdų laikotarpiu viskas kyla du kartus brangiau.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Aš jų nemėgstu. Aš kalbu tiesiai. Mokesčiai už perkėlimą (tunelį/keltą) įtraukti į sąskaitą, muitinės mokesčiai (Import Duty) ir PVM (VAT) – mokėti klientui (jūsų įmonei). Aš nesu mokesčių surinkėjas, aš esu pervežėjas. Tačiau jei vairuotojui tenka laukti ilgiau nei numatyta (pvz., sandėlio darbo laikas pasibaigia), tuomet gali kilti papildoma suma už laukimą.

Ką daryti, jei transportavimo kainą atrodo per didelė?

Palyginkite. Pažiūrėkite ne tik į galutinę sumą, bet į tai, kas įeina. Ar įeina muitinės išklausa? Ar įeina iškrovimas? Yra įmonių, kurios siūlo už 500 eurų mažiau, bet paskui vairuotojasprašo 200 eurų „gėrimo pinigų“ arba griūva muitinėje. Čia ne vieta taupyti pinigus, kur svarbus saugumas.

Londonas ir jo specifika

Ar sunku įvažiuoti į Londono centrą?

Sunku ir dažnai neįmanoma legaliai. Anglijoje yra griežti apribojimai sunkvežimių judėjimui (Lorry bans). Yra tokių gatvių, kurios pažymėtos kaip neleistinos sunkvežimiams, net jei jie ten privalo važiuoti į paskirtą vietą. Reikia turėti leidimus arba reikia nuplanuoti maršrutą taip, kad apeitum centrą. Šiukšlių mašinos turi daugiau laisvės, o įprastas krovininės – mažiau.

Kas tas ULEZ zona ir ką ji reiškia mums?

ULEZ – tai Ultra Low Emission Zone (mažų išmetamųjų teršalų zona). Ji apima visą Londoną. Jei jūsų sunkvežimis neatitinka Euro 6 standarto (tai yra senas masina), jums teks mokėti mokestį už kiekvieną dieną, kai Jūs važiuojate toje zonoje. Be Euro 6 tokia versija nebeapsimoka – tas mokestis gali siekti 100 svarų per dieną (nors tikslų skaičių geriau patikrinti jų svetainėje, nes jie keičiasi).

Ar reikia kur nors specialiai užsiregistruoti?

Taip, mums reikia užsiregistruoti Dartford Crossing mokėjimui be to, kad sustotume prie vartų. Taip pat reikia sekti, ar mūsų vairuotojo vairuotojo pažymėjimas atitinka reikalavimus važinėjimui JK (nors dabar ES pažymėjimai jau suvienodinti, bet tikrinama). Ir dar vienas dalykas – „Operator License“ – licencija, kuri leidžia vežti krovinius komerciniams tikslams.

Kiek reikia laiko iškrauti?

Londono sandėliuose viskas vyksta labai lėtai, jei ten nebuvo susitarta. Jei vairuotojas atvyksta be rezervacijos (booking), gali laukti ir 6-8 valandas ten. Paprastai, jei viskas tvarkinga, iškrovimas trunka nuo 1 iki 3 valandų, priklausomai nukiek yra vietų (docks). Anglai yra labai disciplinuoti dėl tų laikų, jei vėluoji – neįleis.

Kas daryti, jei vairuotojas pames telefono ryšį?

Tai būna rimta bėda, nes netekęs ryšio vairuotojas negali gauti nurodymų, o mes negalime jo rasti. Londonas yra didelis. Žinoma, dauguma naudoja GPS, bet jei nebelieka interneto… Tada tiesiog laukiam, kol jis randa WiFi kavinėje arba kol sugeba susisiekti. Tokios situacijos nutinka, kasdienės rūpesčiai.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Anglijoje, ypatingai prie uostų ar poilsio aikštelių, vagystės yra real problema. Niekada nepalieku vairuotojo be priežiūros (tiksliau patariu niekur nešliumpti) mažose aikštelėse be apsaugos. Dažniausiai grobia vairuotojų daiktus iš kabos, bet kartais įsibrauna ir į tentą, jei jis nepritvirtintas (aš taip nebeleidžiu daryti).

Ar yra kokia nors specifinė vieta, kurioje geriau nenuvykti?

Tikrai geriau nenuvažiuoti į „City“ finansinę centrą be ypatingo leidimo. Ten gatvės siauros, žmonių daug, o visi sužydi, kai mata sunkvežimį. Taip pat patariu vengti tam tikrų rajonų vėlavus naktį – angliškai ne saugu. Geriau sustoti apsaugotoje aikštelėje, mokėti už ją ir miegoti ramiai, nei rytą rasti tuščią spinta su pradurta tents drobe.

O tie kalbant apie parkavimus? Ar ten yra kur pasistiekti?

Sunku surasti vietą. Anglijoje nėra tiek pat laisvų aikštelių kaip Lietuvoje ar Vokietijoje. Dažnai tenka užsukti į komercines aikšteles, kurios kainuoja brangiai (gali būti 20-30 svarų už naktį). Jei sustosite pačiame kvartale be leidimo, gausite baudą iš miesto savivaldybės, o jos ten labai greitai užrašo numerius.

Ar keičiasi ką nors dėl to visaš 2024 metais?

Visada kažkas keičiasi. Paskutiniu metu dar daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai ir darbuotojų teisėms. Vairuotojų poilsio režimo kontrolė yra labai griežta. Naujieji įstatymai gali keisti muitinės procedūras, tad būtina sekti naujienas, nes tai, kas veikė praėjusį mėnesį, gali nebeveikti šį ( nors dažniausia tai būna smulkmenos).

Ar verta viskas tas vargėti su tuo Londonu?

Žinaote, nors ten yra problemų, daug brangiau ir daugiau biurokratijos, bet Londonas yra vienas didžiausių centrų Europoje. Ten yra kur kas parduoti. Taigi, jei jūsų verslas siekia augimo, krovinio transportavimas į Londoną yra būtinas blogis. Tiesiog reikia dirbti su patikimais partneriais, kurie žino, ką daro, ir neleis jums nutekti pinigų arba laiko.

Išvada

Galiausiai tiek kalbėjau, bet tiesą sakant, viskas susiažėja į vieną – planavimą ir pasitikėjimą. Krovinio transportavimas į Londoną nėra paprasta kelionė per mišką, tai sudėtingas procesas, kuriame viena maža klaida dokumentuose gali sukelti didžiulę nuostolį. Naudokitės patyrusiais brokeriais, tikrinkite vairuotojus ir būkite kantrūs, nes Anglija mėgsta daryti visą savo proga. Jei viską padarysite teisingai, prekės pasieks pirkėją laiku, o jūsų verslas augs. Sėkmės keliuose ir tikiuosi, kad Jūsų tentai niekada nebus tušti!