Kaip vežti daiktus į Londoną saugiai? Patirtis iš 20 metų praktikos

Sveiki, gerbiamieji. Dvidešimt metų šioje srityje praleidau, ir jei kas gali pasakyti, kad Londonas – tai ne tik spindintys "London Eye" ar raudoni dviračiai, tai būtent aš. Dažnai žmonės klauso, kaip vežti daiktus į Londoną saugiai, ir tiki, kad tai tiesiog įkeliaus ir važiuoji. Atrodo paprasta, tiesa? Bet realybė yra šiek tiek kitokia. Po "Brexit" viską pavėlino, muitinės tikrina griežčiau, o kelių darbai Anglijoje tokie, kad kartais nori išlipti ir nužygioti pėsčias. Čia nebe ta pati Anglija, kokia buvo prieš penkerius metus. Reikia žinoti smulkmenas, kurios gali užpulti už nugaros.

Štai trumpas mano vadovas, kaip išvengti problemų, kai planuojate pervežimą, ir kaip iš tikrųjų atrodo tas procesas "iš vidaus". Neskubėkite spėlioti, viskas yra čia pat.

Popieriaus darbai ir muitinės naktys

Kokie dokumentai reikalingi, kad ne užstrigtum Anglijoje?

Tai, žinoma, viskas prasideda nuo popierių. Jei tiksliau, jei jūsų vairuotojas sėda į sunkvežimį be teisingų dokumentų, jis neišvažiuos iš Lietuvos arba, kas dar blogiau, bus sugrąžintas iš Didžiosios Britanijos sienos. Būtinas yra sąrašas, kurį mes vadiname pakavimo sąrašu (packing list), kuris turi sutapti su faktine krovinio apimtimi. Be to, reikalingas CMR konvencijos lapas, kuris veikia kaip sutartis tarp jūsų ir pervežėjo. Negaliu užmiršti pasakyti, kad jei vežate ne asmeninius daiktus, o prekes, būtinai reikės importo deklaracijos ir mokesčių mokėjimo patvirtinimo. Be šių dalykų, muitinės pareigūnas tikrai nuleis užtvarą.

Ar tai nereikalauja daug laiko?

Labai dažnai klientai man sako: "Važiuoju rytoj, viskas parengta". Atsižvelgiant į mano patirtį, tai nėra taip paprasta. Dokumentų rengimas gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų, jei trūksta kokių nors sertifikatų ar duomenų neteisingi. Pavyzdžiui, ką tik teko situacija, kai klientas užmiršo nurodyti VIN kodą transporto priemonei, ir visa siunta stovėjo tris dienas Lietuvoje, kol ištaisėme klaidą. Geriau pasidaryti dokumentus savaitę iki išvykimo, nei žlugti paskutinę minutę. Muitinės sistemos dabar yra kompiuterizuotos, bet žmogaus faktorius vis dar daro didžiulę įtaką greičiui.

Kas dėl "Brexit" pasikeitė?

O čia yra didžiausias galvos skausmas. Anksčiau tiesiog važiuoji, dabar reikia praeiti kontrolę. Norint sužinoti, kaip vežti daiktus į Londoną saugiai po šių pokyčių, būtina suprasti, kad kiekviena prekė, net naudota baldai, turi būti deklaruojama. Nereikia manyti, kad asmeniniai daiktai yra pašalinti iš kontrolės. Muitininkai dabar turi teisę užtikrinti, jog jūs nevežate kontrabandos ar prekių, kurios gali pakenkti jų žemės ūkiui. Tai reiškia, kad turi būti užpildytas EORI numeris (jei verslas), o privatem asmeniui – teisingai užpildyta deklaracija.

Ar galima vežti maistą?

Čia turiu pasakyti – labai atsargiai. Jei įsitempsite į maišą kelių kilogramų dešrelę ar sūrį iš kaimo, galiu garantuoti, kad anglai tai užkirs. Draudžiami mėsos ir pieno produktai iš ES yra griežtai kontroliuojami (čia tas pats dalykas, su kuriuo susiduria ir turistai). Vaisiai ir daržovės gali būti, bet jei jos auginta sode, turi būti specialios žymėjimas. Geriau nebandyti savo likęmų atsitiktinai padėti į stalčius, nes gali baigtis dideliu bauda ir krovinio konfiskavimu. Nepykite ant manęs, tai ne aš nustatau taisykles.

Ką daryti, jei trūksta kažkurio numerio?

Nedarykite to, ką padarė vienas mano klientas – jis tiesiog parašė "xxxxx" lauke, kurio nežinojo. Tai sužinojo per valandą, kai pareigūnai paskambino ir klausinėjo, kas vyksta. Jei kažko nežinote, geriau Klausti brokerio arba pervežėjo. Iniciatyva čia nėra vertinama. Net jei tai atrodo kaip maža detalė, ji gali užstrigti sistemoje, o tuomet visa eilė gairelių užkliuvo. Tvarka dokumentuose yra pusė sėkmės.

Pakavimas ir ką tikrai nereikėtų daryti

Ar turiu pats rinkti dėžes?

Galite, bet ar verta? Tiek daug kartų mačiau, kaip žmonės tai daro blogai. Vienas kartą važiavome su pilna savaite įrangą, o viduje buvo duškabalis, padėtas tiesiog ant grindų be įvyniojimo. Atvykus į Londoną, nuo jo liko tik griuvėsiai. Jei norite suprasti, kaip vežti daiktus į Londoną saugiai, pradėkite nuo pakavimo medžiagų. Naudokite stiprią gobeleną, plastikinį įvyniojimą ir kokybiškas dėžes. Netaupykite ant popieriaus ir juostos.

Kaip apsaugoti baldus?

Baldai yra skęsta smūgių aikštelėje. Net jei vairuotojas važiuos kaip "vairuotojas mėgstamiausias motinai", kelyje duobų netrūksta. Kiekviena baldų dalis turi būti įvyniota į putų plastiką arba storą gobeleną. Kampai ypač pažeidžiami – juos reikia apkirpti. Ir prašau, nenaudokite senų laikraščių, jie nebeišlaiko drėgmės ir nebeapsaugo. Kai kas bando taip taupyti, bet tada verkia praradus brangų kampinį sofą.

Ar tiks biudžetinis įvyniojimas?

Biudžetinis įvyniojimas – tai kaip lošti rulete. Gali praeiti, gali ir ne. Turėjau atvejį, kai klientas pasirinko pigiausią pasiūlymą, o jo daiktai atvyko drėgni, nes buvo įvynioti į ploną plėvelę, kuri plėšėsi nuo kraštų. Užsaugodami šimtus litų, jis prarado tūkstančius. Nemanau, kad to verta. Saugumas čia yra pirmasis prioritetas, todėl nepasitikėkite pigiomis galimybėmis, kai kalba eina apie jūsų turtą.

Kaip sužymėti dėžes?

Parašykite ant kiekvienos dėžės, kas joje yra ir į kurį kambarį ji turi patekti. Paprasta? Taip. Bet kiek kartų matome dėžes be jokių užrašų. Tai sukuria chaosą iškrovos metu Londone. Vairuotojas gali neišlaikyti galvos, kur dėti virtuvės reikmenis, o kur miegamajos drabužius. Užrašykite stambiai ir aiškiai, pvz., "Virtuvė - lėkštės". Tai padsangs ir jums, ir tiems, kas iškrauna.

Ar reikia surašyti inventorius?

Būtina. Čia ne tik dėl organizacijos, bet ir dėl draudimo. Jei dings dėžė su "kažkokiais daiktais", negalėsite nieko gauti. Jei sąraše bus parašyta "3 vėriniai, 2 poros batų", tada draudimo atveju galite tikėti kompensacijos. Inventorius taip pat padeda muitinei suprasti, ką vežate, todėl neskubėkite jo rašyti paskutinę naktį.

Ką daryti su brangiausiais daiktais?

Brangius daiktus, paveikslus, elektroniką geriausia vežti su savimi (jei važiuojate) arba specialiai apibrėžti. Nekelkite juos į bendrą krovinių konteinerį kartu su "šlamštu". Vienas kartą paveikslas, vertas tūkstančio, buvo padėtas ant grindų ir uždengtas kilimu – vairuotojas tiesiog užmiršo, kas ten buvo. Išvengsite to nusivylimo, jei atskiriate tai kas svarbiausia.

Kelias, vairuotojai ir angliški "potvyniai"

Kiek laiko užtrunka nuvykti?

Teoriškai, tai apie 30 valandų važiavimo su reikalais. Bet praktiškai? Gal būti ir penkios dienos, jei užstrigsite. Kelias į Londoną eina per Belgiją, Prancūziją (arba Olandiją), turi perplaukti kanalą. Anglijoje, ypač arti Londono, M25 apvažiavimas yra viena didžiausių nėščių moterų pasaulyje (prajuokinu, bet jautė). Užprogramuokite bent 3-4 dienas nuo išvykimo iki pristatymo, kad nustotumėt nerimauti.

Ar geriau kelti arba tuneliu?

Klausimas skonio. Tuneliu (Eurotunnel) greičiau – 35 minutės ir esi Anglijoje. Feru ilgiau, bet gali pailsėti. Tačiau jei vairuotojas bijo uždarų erdvių, geriau rinktis keltą. Taip pat, kai orai blogi, sometimes ferros atšaukiamos (ką tik pastebėjau rašyta "atšaukiamos" vietoje "atšaukiamos" – gi, klaidelė). Žiūrėkite orus ir bendrovės reputaciją. Asmeniškai dažniau renkuosi tunelį dėl greičio, jei viskas tvarkoje.

Kaip pasirinkti vairuotoją?

Pagrindinis dalykas – patirtis. Jaunas vairuotojas gali būti greitas, bet jis nežino, kur Dvoryje yra parkavimo aikštelė. Senas vilkas jau matęs viską. Patikrinkite, ar vairuotojas turi visus licencijas (taršų kontrolės Londono zonose). Nereikia, kad jūsų daiktai stovėtų priešais Londoną, nes vairuotojas negali važiuoti į miestą dėl nelegalios technikos.

Ar galiu važiuoti kartu su krovininiu?

Legaliai – ne, įstatymai draudžia keleivius kroviniuose (išskyrus išimtis). Neklausykite vairuotojo "užsidaryti", nes jis gali gauti didelę baudą. Jei norite vykti, skinkite sau bilietą lėktuvu ar traukiniu, arba važiuokite atskirai automobiliu. Nepykite, tai saugumo taisyklės, ne aš jas rašiau.

Kas yra ULEZ ir tai reikia man?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) yra Londono zona, kurioje už kiekvieną neekologišką transportą reikia mokėti didžiules sumas (kasdien). Jeigu jūsų pervežėjas važiuoja seniu sunkvežimių, jums tas mokestis gali būti pridėtas prie sąskaitos. Būtinai klauskite, ar į kainą įskaičiuotas ULEZ mokestis, nes gali būti nemalonūs staigmenys prieš iškraunant daiktus.

Kaip su "White Van" skambesiu?

Šnekant apie tai, kaip vežti daiktus į Londoną saugiai, negalima praleisti "White Van" fenomeno. Anglijoje visi važinėja baltomis furgonais, tačiau dauguma jų – "cowboys" (neregistruoti meistri). Jei kas pasiūlys 200 svarų už pervežimą iš "geros širdies", būkite atsargūs. Jie gali užsilenkti, pasiimti pinigus ir išnykti. Pasirinkite firmas su pažymėtais automobiliais ir atsiliepimais.

O jei vairuotojas nusprendė pailsėti?

Jis turi teisę. Vairuotojo poilsis yra reglamentuotas (tachtografas). Negalima jo spausti, kad važiuotų 24 valandas. Jeigu jis sako "reikia 9 valandų miego", reiškia, reikia. Stumiant jį gali būti avarija. Geriau planuokite savo laiką su atsarga. Tikrai nenorite, kad jūsų baldus vestyje nuneštų pavargęs vairuotojas, kuris vos atsibunda prie vairo.

Ar tikrai Londono tiltai tokie siauri?

Kai kurie – taip. Yra vietų, kur sunkvežimis tiesiog neprieina. Jei gyvenate centre (pvz., Soho ar Kensington), sunkvežimis gali tekti palikti kitoje gatvės pusėje ir vežti daiktus mažesniu furgonu (transship). Tai kainuoja papildomai, todėl iš anksto pasakykite adresą ir pasiklauskite, ar ten galima prieiti su 18 metrų ilgio monstru.

Pinigai, problemos ir išvados

Kiek tai viskas kainuoja?

Kainos svyruoja kaip orai. Nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų (ar daugiau) priklauso nuo krovinio volume ir kuro. Degalai Anglijoje brangūs. Taip pat įskaičiuokite draudimą (papildomai). Nebijokite klausti detalesnės sąskaitos, kad nejaustumėt, kad kas pasinaudojo jumis.

Ką daryti, jei atvyko su pražiotomis dėžėmis?

Tai siaubingas jausmas. Pirmiausia, nufotografuokite viską. Nepasirašykite pristatymo aktų, kur rašoma "viskas tvarkoje", jei nėra. Skambinkite brokeriui ir policijai (jei įtariate vagystę). Draudimas padarys savo darbą, tik reikės įrodymų. Kartais tai tiesiog buvo blogai užsegti, o kartais – kažkas pavogė per sustojimą.

Ar draudimas apima viską?

Dauguma "standartinių" draudimų neapsaugo brangios meno galerijos ar pinigų. Skaitykite smulkmenas. Yra draudimai, kurie apmoka tik 10 eurų už kilogramą, o yra tokių, kurie apima visą vertę. Tas pats kaip su automobilių kasco – ne visada sužinosi apie rūbesius, kol jau neįvyko įvykis.

Galiu pasitikėti žodžiu?

Nemanau. Viskas turi būti užrašyta. Jei pervežėjas pasakė "pristatysime pirmadienį", bet raštu parašyta "trečiadienis", laukite trečiadienio. Žodinis įsipareigojimas teisme nieko nevertas. Patirtis moko, kad žmonėms dažnai "užlenda į galvą" arba juos užgožia kitos siuntos.

Kas daryti, jei pervežėjas nebeatlieka?

Šalta tiesa – ieškokite kito. Bet pirmiausia padarykite įrašą į policiją ar vartotojų teisių apsaugos tarnybą (jei ES registruota firma). Deja, įmonės gali bankrutuoti. Todėl geriau mokėti pradedant (avansas), bet ne visą sumą iš karto. Niekada nemokėkite 100% iš anksto, tai aš jums garantuoju – bus problema.

Ar reikia arbatpinigių vairuotojui?

Anglijoje tai įprasta, bet nebūtina. Jei vairuotojas padėjo ne tik iškrauti, bet ir įnešė į trečia aukštą be lifts, mažas "padėka" (10-20 svarų) bus įvertinta. Tai ne privalomas, bet geri santykiai su vairuotoju gali užtikrinti, kad jūsų indai neplyš per kelius.

Kaip sužinoti, kur mano daiktai dabar?

Klauskite dispatcherio. Gera įmonė duos nuorodą į stebėjimą (GPS). Jei jie sako "mes nežinome, jis važiuoja" – tai blogas ženklas. Moderniu laiku be technologijų nebevyksta. GPS leidžia žiūrėti, kur jis stovi, ar tikrai pailsėja, o ne nekažką daro užeigoje.

O jei aš nieko nepakuoju?

Tada pasiruoškite sumokėti už "pakavimą ant vietos". Tai brangu. Vairuotojai turi įrangą, bet jie ne profesionalūs pakavotojai. Jie gali viską įmesti į furgoną "kaip guli", ir tai gali baigtis tragiškai jūsų daiktams. Geriau pasirūpinkite tai dar namuose.

Ar galima tartis dėl kainos?

Visada galima bandyti. Bet nepulskite per daug žemyn, jei matote, kad įmonė siūlo normalias paslaugas. Geros kainos turi savo ribas – kuras, aliejus, maitinimas. Jei kas siūlo per pigiai, galvojate, kur jie taupo? Tikrai ne ant vairuotojo alinamojo ( nors kartais irgi ).

Ką daryti su likučiais?

Jeigu po iškrovos liko skylių, kur norite užpildyti savo daiktais, galima tartis "dalinio" krovinio (part load). Tai kainuoja pigiau, nes dalinate vietą su kitais. Bet tada laukti reikia ilgiau, kol surinks visus kitus klientus. Jei skubate – mokėkite už visą furgoną.

Ar tikrai saugu vežti elektroniką?

Elektronika yra pagrindinis grobis vagims. Neleiskite, kad furgonas stovėtų atvirame lauke su įjungta signalizacija (kuri nieko nedaro). Prašykite, kad elektronika būtų įvyniota į juodas dėžes, kad nebutu matytas kas viduje. Nemandrumas (nepastabumas) – geriausia apsauga.

Ar reikia bijoti kalbos barjero?

Anglijoje visi kalba angliškai, tačiau dauguma vairuotojų – lietuviai, lenkai ar rumunai. Taigi, kalbos problemos tikriausiai nebus. O jei bus – rankos kalba padės. Be to, Londonas yra tokia mišrainė, kad lietuvių kalbos ten girdi dažniau nei anglų kai kuriose rajonuose.

Kokia pati didžiausia problema?

Didžiausia problema yra klientų lūkesčiai. Jie manyti, kad pervežėjas yra magas, kuris teleportuoja daiktus. Jis ne. Jis tiesiog pavargęs vyras, kuris nori uždirbti pragyvenimą. Suprantamas požiūris palengvina visą procesą. Nereikia pykti dėl to, kad vairuotojas vėluoja valandą – gal tai užstrigo tiesiuose (įvykio vieta).

Ar verta rinktis didžiąsias įmones?

Didelės įmonės turi gerą draudimą, bet dažnai ir brangias kainas. Mažos – lanksčios, bet rizikingos. Rinkitės vidutinio dydžio, kurios turi pavardę (pvz., "Petro transportas"), o ne "Best Transport UK". Pavardė sako, kad žmogus atsako už savo vardą.

Galutiniai patarimai

Na, štai ir tiek. Iš tiesų, kaip vežti daiktus į Londoną saugiai, priklauso ne tik nuo pervežėjo, bet ir nuo jūsų pasiruošimo. Gerai susirūpinkite pakavimu ir dokumentais, o likusią pusę palikite mums, profesionalams. Niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje, (galbūt priešais jūsų vairuotoją apsivers sviestas mašina, taigi kažkas), bet su atsargiais veiksmai viskas bus gerai. Sekmės persikraustyme ir sveikin Londone – mieste, kuris niekada nemiega, kaip ir mūsų vairuotojai.