Kaip veža daiktus į Londoną ir atgal? Visa tiesa be pufaių iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir galiu pasakyti – daug kas pasikeitė. Anksčiau tą užsienį vadindavome „anglija“ ir važiuodavome be jokių didelių problemų, o dabar tai visiškai kita realybė. Kasdien susiduriu su klientais, kurie klausa, kaip veža daiktus į Londoną ir atgal, tikėdamiesi, kad tai atrodo kaip paprastas važiavimas parduotuvėn. Deja, logistika – tai ne vien vairavimas, tai dokumentai, eilės, muitinė ir dažnai nenuromantis nervų tempimas. Po „Brexit“ viskas tapo sudėtingiau, brangiau ir reikalauja daugiau kantrybės tiek iš mūsų, tiek iš jūsų. Štai trumpas ir šiek tiek „netvarkingas“ vadovas, kaip tai vyksta iš tikrųjų.

Bendras procesas ir dokumentacijos chaosas

Kaip veža daiktus į Londoną ir atgal dabar, kai nebe ES?

Tai, kaip veža daiktus į Londoną ir atgal šiais laikais, labai skiriasi nuo to, kas buvo anksčiau, nes dabar reikia praeiti muitinę. Anksčiau tai buvo paprasta – pakrauti, važiuoti, iškrauti. Dabar turi turėti TIR knygę arba Ex1 dokumentus, kurie patvirtina, kad prekės išvyksta iš ES arba atvyksta į ją. Be to, reikia deklaruoti kiekvieną siuntą, net jei tai tik asmeninis daiktas, ir jei trūksta bent vieno parašo, vairuotojas gali likti pasienyje valandomis.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė į vieną pusę?

Jeigu keliai geri ir nėra didelių eilių Doverio uoste ar Eurotunelyje, tai paprastai užtrunka apie 2–3 dienas iš Lietuvos. Tačiau praktiškai visada kažkas įvyksta – užstringa traukiniai, kyla vėjas, arba britų muitininkai nusprendžia tikrinti kruopščiau. Vakar vienas mūsų vairuotojas pranešė, kad stovėjo 6 valandas ties Kalė, nes kažkur buvo radę neteisingą deklaraciją pas kitą vairuotoją, tai sustabdė visą eilę. Taigi geriau skaičiuokite su atsarga.

Ar reikia mokėti už muitinės išankstinį deklaravimą?

Žinoma, reikia, ir tai dabar yra viena brangiausių dalių. Mums teks samdyti brokerį Anglijoje, kuris padarys importo deklaraciją, kitaip jums niekas nepaleis krovinių. Kaina svyruoja, bet paprastai tai kainuoja nuo 50 iki 150 svarų, priklausomai nuo to, kiek sudėtingos yra prekės. Jei bandysite tai padaryti patys be žinių, tikėkitės, kad siunta užstrigs uoste ir kasdien bus skaičiuojamos sandėliavimo gražos, kurios suvalgo visą pelną.

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaida?

Tuomet prasideda tiesioginis košmaras, kurį išspręsti trunka dienomis. Vieną kartą turėjome situaciją, kai klientas parašė blogą prekės kodą (HS kodas), o britai už tai suėmė vairuotoją ir apklausė jį, kaip jis gali vežti „pavojingas“ chemines medžiagas, nors tai buvo tiesiog vaikiški žaislai. Teko skubiai keisti dokumentus, mokėti baudas ir derėtis su advokatais. Geriau dukart patikrinti, nei vieną kartą gailėtis.

Ar sunku gauti vairuotojui vizą ar leidimus?

Dabar, kai Lietuja nebe ES dalis (juokauju, bet britai taip mano), mūsų vairuotojams reikia vizų, jei jie turi senus pasus. O dar tas ilgas pasas turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po kelionės pabaigos. Dar reikia „Standard Visitor“ vizą arba kita leidimą, kas užtrunka ir kainuoja pinigų. Kartais atrodo, kad paprasčiau nusipirkti bilietus lėktuvui nei suktis su šitais popieriais.

Kainodaros ir papildomi mokesčiai

Kodėl kainos tokios aukštos lyginant su kitomis šalimis?

Kadangi dažnai klausiate, kaip veža daiktus į Londoną ir atgal, kodėl tai kainuoja brangiau nei į Vokietiją, tai paprasta – atstumas ir jūra. Turėti važiuoti per visą Europą, tada kelti mašiną į keltą ar traukinį (Eurotunnelis), o dar ten degus labai brangus. Be to, po „Brexit“ padidėjo administraciniai mokesčiai už deklaracijas ir darbo valandas Anglijoje, o ten minimalus atlyginimas kur kas didesnis nei pas mus.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Žinoma, keičiasi kaip ir visur. Nuo rugsėjo iki gruodžio, kai visi veža Kalėdinius dovanas ar atsargus, kainos šokuoja į viršų 20–30 proc. Dar blogiau būna, kai yra šventės Anglijoje, nes tada vairuotojai negali dirbti ir stovi, o mums reikia juos apmokėti už laukimą. Tad jei galite, planuokite siuntas vasarį arba ankstyvą rudenį, bus pigiau.

Kas yra „demurrage“ ir kodėl aš turiu tai mokėti?

„Demurrage“ tai bauda, kai kroviny stovi uoste per ilgai, nes jį laiku nepaėmėte arba nebuvo tvarkingi dokumentai. Anglų uostai yra bejausmiai – jei vairuotojas atvykta ir negali iškrauti, jis pradeda rašyti pranešimus, o po 24 valandų kaina pradeda augti kas valandą. Matęs kartą, kai klientas dėl to sumokėjo daugiau už patį vežimą, tik todėl, kad neatsiliepė į telefoną.

Ar galima užsakyti dalinį krovinį (part load)?

Taip, tai yra dažniausias pasirinkimas mažesnėms įmonėms ar asmenims. Mes renkiame keletą klientų siuntas į vieną furgoną ir taip dalinamės kainą. Kaip veža daiktus į Londoną ir atgal šiuo atveju? Paprasčiau, bet ilgiau, nes reikia apvažiuoti prie 5-10 adresų, iškrauti, užpildyti pavedimus. Jei skubate, geriau mokėti už visą furgoną, jei ne – galite laukti savaitę-dvi, kol surinksime pilną mašiną.

Kokia vidutinė kaina už puspalfį ar 1 kubą?

Sakyčiau, kad dabar vienas kubinis metras (1 m³) kainuoja maždaug 80–120 eurų, priklausomai nuo to, kiek svorio. Jei tai labai sunkios detalės, kainuos brangiau, kadangi neįmesime daugiau negu galima į mašiną. Pusiafurgonas (apie 22 palfės) gali kainuoti ir 1500–2000 eurų viena kryptimi, bet vėlgi, viskas priklauso nuo degalų kainos to dieną.

Vežimo ypatumai ir ką galima vežti

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Galima, bet čia yra pavojingiausia sritis. Jei tai yra gyvūninės kilmės produktai (mėsa, sūris), reikia veterinarinių sertifikatų, kur kainuoja šimtus eurų. Be to, britai yra labai griežti dėl etikečių – turi būti anglų kalba, nurodytas alergenai ir panašiai. Vieną kartą mums nesugebėjome įvežti lietuviško medaus, nes etiketėje nebuvo anglų kalbos ingredientų, teko grįžti atgal (nuostolis mums).

Kaip vežami baldai ir jautrūs daiktai?

Baldus visada reikia idealiai supakuoti, nes kelyje Anglijoje yra daugiau „sleeping policemen“ (tai tokie greičio mažintuvai, labai aukšti). Vairuotojas gali važiuoti lėtai, bet šuolis bus. Rekomenduoju nešti baldus ne į paprastus dėžes, o į medines dėžes su putomis. Jei atvežame sulaužytą komodą, mes neatsakome, jei matome, kad buvo blogai supakuota – tai standartinė praktika.

Ar saugu vežti brangius elektronikos daiktus?

Esu dirbęs ir su tokiomis siuntomis, bet visada rekomenduoju apdrausti. Nors mūsų vairuotojai yra sąžiningi, bet stovėjimo aikštelėse prie Londoną gali būti vagysčių. Yra žinomi atvejai, kai „laukžaliai“ (tokie nelegalūs migrantai arba vagys) pralaužia sparnus ir išima brangius dalykus iš galinės dalies. Geriau tokias siuntas vežti tarpiniais sandėliais, o ne tiesiai į gatvę.

Ar imkite vežti asmeninius daiktus iš butų?

Imame, tai yra mūsų kasdienybė. Bet turiu jus įspėti – jei jūsų butas yra penktame aukšte ir nėra lifto, kaina bus didesnė, nes vairuotojui reiks nešti laiptais. Ir jis nebus laimingas. Vieną kartą teko nešti pianiną antro aukšto be lifto, po to vairuotojas sakė, kad daugiau to nedarys už jokius pinigus. Taip pat, užsiregistruokite išvykimui iš šalies (VMID formą), kitaip kelyje gali sustabdyti policija.

Kas daryti, jei daiktas netelpa į liftą namuose Anglijoje?

Angliški namai dažnai yra siauri, ir liftai ten maži. Jei mums prieš tai niekas nepasakė, kad reikia nešti 4 aukštus, ir vairuotojas atvyksta su dideliu kėdžių rinkiniu, jis gali atmesti siuntą arba paprašyti papildomo mokesčio už nešimą. Patikrinkite matmenis prieš tai, nebijokite paskambinti mums ir paklausti ar telpa. Geriau iš anksto nei vietoje.

Grįžimas tuščia arba su kroviniu

Kaip veža daiktus į Londoną ir atgal, ar grįžtant tuščia nebrangu?

Grįžtant tuščia, mes prarandame pinigus, todėl stengiamės rasti krovinius atgal. Tačiau rasti krovinius iš Anglijos į Lietuvą yra kur kas sunkiau, nei į ją. Anglai daugiau importuoja nei eksportuoja į mūsų šalis. Todėl kartais tekti važiuoti tuščia arba vežti pigias detales tik kad padengti degalus. Jei turite ką vežti atgal, pasakykite iš karto, gausite nuolaidą.

Ar ilgiau užtrunka grįžimas su kroviniais?

Gali užtrukti ilgiau, nes reikia vėl rinkti siuntas iš įvairių vietų. Anglija didelė, jei reikia važiuoti į šiaurę (prie Mančesterio ar Liverpulio), tai tas kelias gali užtrukti dar dieną. Vairuotojai turi poilsio režimus, jie negali važiuoti 24 valandas, tai taip pat įtakoja laiką. Bet stengiamės, kad grįžtume per tas pačias 3-4 dienas.

Kas vyksta su paletėmis, ar jas reikia grąžinti?

Tai labai svarbu. Jei mes atvežame jums prekes ant „Euro“ paletės, o tu ją išmeta arba uždaro sandėlyje, mes prarandame depositą (užstatą). Anglijoje labai griežtai sekioja paletes, yra specialios sistemos kaip „Chep“ ar „Loscam“. Jei pas juos praradsi mūsų paletę, mums gali atsiųsti sąskaitą už 30-50 svarų, o mes ją persiųs jums.

Ar galima užsakyti tik vieną kryptį?

Žinoma, galite, tai vadinama „one way“ kaina. Ji bus aukštesnė nei tada, kai imate abiem kryptimis, nes mes turiu apskaičiuoti riziką, kad grįšime tuščia. Dažniausiai mažos siuntos viena kryptimi neapsimoka, o didelės (pvz., visos namų apyvokos reikmenys) – tikrai.

Kokios problemos kyla su grįžtančiais vairuotojai pasienyje?

Kartais pasienyje Lietuvoje ar Lenkijoje gali būti problemų su tos pačios Ex1 dokumento uždarymu. Jei Anglijoje blogai padarė eksporto deklaraciją, tai čia mūsų muitinės negali uždaryti proceso. Vairuotojas tada stovi ir laukia, kol brokeris aiškinsis su kolegomis Londono. Tai gali trukti ir valandą, ir tris, ir visą naktį.

Vairuotojai, automobiliai ir kas juos laukia kelyje

Ar jūsų vairuotojai moka angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų moka angliškai bent jau pažodžiui, kad suprastų instrukcijas ir galėtų kalbėti su muitininkais. Bet ne visi kalba kaip filologai. Kartais būna juokingų situacijų, kai vairuotojas bando paaiškinti, kad atveža „furniture“, o anglas supranta kažką visai kito. Tačiau su dokumentais viskas tvarkoma, ten kalbos nereikia.

Kur jie nakvoja važiuodami į Londoną?

Naktį jie privalo ilsėtis, tai įstatymas. Važiuodami į Londoną, dažniausiai nakvoja Belgijoje arba šiaurės Prancūzijoje, o paskui jau važiuoja į uostą. Grįžtant galvočiau, kad nakvoja Vokietijoje ar Lenkijoje. Negali tiesiog sustoti panikštoje vietoje prie kelio, reikia saugios aikštelės su apsauga, kad niekas neapšluostų mašinos.

Ar jūsų furgonai turi GPS stebėjimą?

Taip, visi mūsų automobiliai yra su GPS sekimo sistema, taip pat mes matome, kur jis važiuoja realiu laiku. Taip pat matome, kada jis įjungia variklį ir kai išjungia. Tai leidžia mums tiksliai pasakyti klientui, kada bus atvežta, arba sužinoti, jei vairuotojas užstrigo. Kartais sistema „nusimeta“ signalą tunelyje, bet vėl sugrįžta.

Kas daroma, jei furgonas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Tada mes skubiai kviečiame pagalbinę techniką toje šalyje. Anglijoje tai labai brangu – vienas vilkiko atvežimas gali kainuoti tūkstantį svarų. Jei sugenda mažas furgonas, tai lengviau, bet vis tiek gaida. Už šias rizikas mums turi draudimas, bet laiko mes negrąžinsime. Vieną kartą vairuotojas praleido aliejų prie Lido miesto, laukė 10 valandų.

Ar vairuotojai gali padėti iškrauti daiktus?

Gali, jei tai suderinta iš anksto ir tai nėra sunkus krovimas. Bet jie yra vairuotojai, ne krovikai. Jei jums reikia iškrauti 3 tonų cemento reikmenis, mums teks samdyti vietinius krovikus Anglijoje, kas irgi kainuoja. Paprastai vairuotojas padės nuleisti į žemę arba įvežti į vidų, jei yra rampa.

Smulkios problemos ir patarimai

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo, taip. Nors mums retai nutinka įvykiai, bet kelyje viskas įmanoma. Dūžiai, gaisrai (nors retai), vagystės. Draudimas kainuoja nedaug, apie 2-3 proc. nuo vertės, bet suteikia ramybės. Vakar vienas klientas atsisakė drausti, kad užtaupytų 20 eurų, o dabar bijo, kad kažkas nutiks.

Kodėl negaliu duoti telefono numerio vairuotojui?

Galite, bet geriau, kad viskas eina per dispečerį. Jei vairuotojui skambinate pats, kai jis vairuoja arba ilsisi, jis gali būti nervingas, o tai nepagerina saugumo. Be to, dispečeris turi visą vaizdą, o vairuotojas gali nežinoti, kad planai pasikeitė. Mes visada perduodame pranešimus, kai artinasi.

Ar galima siųsti pinigus ar dokumentus kartu su siunta?

Dokumentus galima, jei jie yra ne labai svarbūs originalai, bet visada geriau skenuoti ir siųsti el. paštu. Pinigų grynaisiais draudžiame vežti didelius kiekius, tai yra pavojinga ir nelegalu be leidimų. Vairuotoją gali sulaikyti ir apklausti, kur jis tiek pinigų gavo.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas nieko nepasako?

Kartos jie būna pavargę arba tiesiog nėra kalbūs. Angliškai ne visi sugeba lengvai kalbėti. Jei jis nieko nepasako ir tiesiog stovi, paimkite pavedimą (CMR), pasirašykite jį ir pasakykite „OK“. Tai yra pagrindinis dokumentas, kad siunta buvo atvykusi. Jei turite klausimų, skambinkite mums, mes išsiaiškinsime su vairuotoju.

Kaip veža daiktus į Londoną ir atback šaltuoju metų laiku?

Šaltuoju metų laiku yra savų niuansų – dažniau būna rūkų ant jūros, dėl to atidėlomi keltai. Taip pat reikia atidžiau sekti, kad skysčiai nešaltų, jei vežate kažką, kas gali sušalti. Mūsų furgonai turi šilumos izoliaciją, bet jei stovite užšaldytame sandėlyje valandą, gali būti problemų. (Na, bent jau tokios buvo patirtys su dažais).

Ar būna, kad vėluojate ir nieko nepasakote?

Taip, kartais nutinka. Jei eilė uoste yra 4 valandas, mes negalime visada iš karto paskambinti kiekvienam klientui. Mūsų sistema siunčia pranešimus, jei yra didelė delsa. Bet jei nepasakojame iš anksto, atsiprašome – kartais tiesiog būna chaosas, kurio negalima valdyti.

Išvados

Apibendrinant, procesas, kaip veža daiktus į Londoną ir atgal, nėra toks paprastas, kaip atrodo iš šalies. Reikia kantrybės, supratimo ir tinkamai paruošto dokumentacijos. Nors „Brexit“ sudarė daug kliūčių, mes vis dar randame būdų, kaip tai padaryti efektyviai. Svarbiausia – visada pasikalbėkite su mumis iš anksto, nedarykite spėjimų ir neklauskite kaimyno, kuris „kažką girdėjo“. Logistika – tai komandinis darbas, ir mes čia, kad padėtume jums nuspręsti visas šias problemas. Geros kelionės!