Kaip veža baldus iš Southampton: kas vyksta tikrovėje ir ko nepasakojs ekspedicininkai

Sveiki, galvoju, kad susidūrėte su poreikiu atvežti daiktų iš Didžiosios Britanijos ir domitės, kaip tai veikia iš vidaus. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, maždaug nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES, ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai susitvarkytų konteinerių iki visiško chaoso uoste. Dažnai klientai klausia, kas vyksta, kai kur kas veža baldus iš Southampton, ir tikisi girdėti gražų pasakojimą apie greitą ir lengvą kelionę. Tiesą sakant, dažniausiai tai yra sunkus, bet įdomus procesas, kuriam reikia kantrybės. Čai nėra jokiems magiškems sprendimams, tik geras organizavimas, susipažinimas su britų biurokratija ir šiek tiek laiko, kad viskas pasiektų kelią iki jūsų namų Lietuvoje. Pažiūrėkime, kas tiksliai yra svarbu ir kodėl kainos kartais kyla į dangų.

Kaip visa šita gamyba prasideda ir vyksta?

O kas vyksta, kai veža baldus iš Southampton, ar tas procesas ilgas?

Tai, kaip veža baldus iš Southampton, tikrai nevyksta per dieną, nors ir svajojame apie tai. Paprastai viskas prasideda tuo, kad surandame tinkamą transportą – tai gali būti dalinis krovinys (kai dalis furgono skiriama kitiems klientams) arba pilna mašina, jei daug daiktų. Pats važiavimas truko maždaug 3–4 dienas, jei jokie nenustatyti incidentai neiškyla. Tačiau reikia nepamiršti, kad prieš tai reikia surinkti daiktus, užpildyti visus popierius (Brexit nepadarė mūsų gyvenimo lengvesniu) ir gauti leidimus iš britų. Vieniems užtenka savaitės, kitiems šiek tiek ilgiau, jei pirkiniuose yra kažkas nestandartinio ar brangaus. Sakyčiau, verta planuoti bent dviejų savaičių rezervą nuo tada, kai pasirašote sutartį, iki čia atvyksta vairuotojas.

Ar vežiate tiesiai iš namų ar reikia vežti į sandėlį?

Čia viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir koks jūsų biudžetas. Jei tai yra viena ar dvi šeklės, tada dažniausiai klientas pats palydi daiktus į mūsų arba bendradarbių sandėlį netoli Southampton arba Londono, ten juos palieka ir užmiega ramiai. Toliau mes jau juos įkrauname į didesnį furgoną ir vežame į Lietuvą. Bet jei kalbame apie visą namų apyvoką (tą vadinamąjį „pilną krepidą“), tada važiuojame tiesiai prie jūsų namų arba buto durų su 40 pėdų (apie 12 metrų) sunkvežimiu arba su dviem mažesniais. Tiesa, patyrę vairuotojai tikrai nemėgsta važiuoti į angliškus kaimus su siaurais keliukais – ten visada laukia problemų su pasisukimu.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti baldus į mašiną?

Žinoma, gali, bet čia yra vienas „bet“. Paprastai, kai sakoma „veža baldus iš Southampton“, į kainą įskaičiuotas tik krovimas iš pirmės į antrąją mašiną (t.y., iš jūsų namų į mūsų furgoną). O jei jums reikia, kad vairuotojas išmontuotų spintą, nešiotų ją per tris aukštus be lifto arba išnešė visus senius daiktus iš rūsio – tai jau papildoma paslauga. Vairuotojas yra vairuotojas, ne perkėlėjas, nors dažnai jie būna labai geri žmonės ir padeda, gali tiesiog paprašyti. Tiesa, kai mano draugas važiavo į vieną fermą šiaurės Anglijoje, ten jis netgi teko padėti nuardyti ožį (nešaltą, o statybinę), tik kad padarytų vietą krovinui. Taip kad, niekas nestovi ant vietos, viskas sutariama vietose.

Kiek laiko užtrunka pačių rinkimų organizavimas?

Tai yra tas momentas, kurį dažniausiai užtrunka ilgiausiai, kadangi klientai visada keičia planus. Jūs galite būti pasiruošę antradienį, bet tada sužinote, kad raktai nuo sandėlio pas kitą giminaitį, kuris atvažiuos tik penktadienį. Arba, pavyzdžiui, pirkėte baldus „eBay“ ir pardavėjas atiduoda juos tik tam tikru laiku. Mes stengiamės būti lankstūs, bet mūsų grafikas yra gietas. Vieną kartą teko laukti tris dienas, kol klientas galų gale surado savo dėžę su dokumentais, kuris, pasirodo, buvo paliktas kaimynystėje esančiame bare. Taigi, rinkimai gali trukti nuo valandos iki kelių dienų, jei tenka šokioti po Angliją.

Ar galiu sekti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Šiuolaikinėje technologijose taip, tai yra standartas. Turime GPS sekimo sistemas (tokias kaip „TomTom“ ar „WebEye“), kurios rodo, kur yra mūsų vairuotojas. Tačiau nereikėtų manyti, kad jei mašina sustojo prie degalinės, tai jau kažkas blogai atsitiko. Vairuotojams taip pat reikia miegoti, valgyti ir pailsėti. Yra buvę atvejų, kai sistema rodė, kad mašina stovi vienoje vietoje dvi dienas, o pasirodo, tiesiog buvo sugedęs variklis (arba vairuotojas nuėjo į apylinkių šventę). Bet dažniausiai viskas tvarkoje – jei mašina stovi, vadinasi, krauname arba laukiamės muitinės.

Kaip elgiatės su brangiomis dalimis, pavyzdžiui, paveikslais ar veidrodžiais?

Aišku, tai reikalauja ypatingo dėmesio. Brangios dalykų visada supakuojame į specialias medines dėžes arba apvyniojame burbuliukine plėvele ir užfiksavimo juosta. Aš pats nemažai kartų matyčiau, kai paveikslai buvo tiesiog užmesti ant krovos kaip laužas, ir paskui klientai stebėjosi, kodėl rėmas nulūžo. Mes tokio nedarysime (tikrąs sakau). Nors kartais, kai veža baldus iš Southampton, klientai sako, kad tai „nebrangu“, tiesiog prašo užmesti ant viršaus, bet mes visada stengiamės užtikrinti saugumą. Gera taisyklė – jei daiktas turi jus versti liūdėti, jei jis sulūžtų, pasakykite mums apie tai iš karto, kad galėtume jį apsaugoti.

Ar įmanoma sujungti kelis siuntimus į vieną mašiną?

Tai būtų svajonė – ekonomiška ir efektyvu. Taip, darome tai kasdien. Tiesiog surenkame keletą klientų iš vieno regiono (pavyzdžiui, iš Londono ir apylinkių, nes ten gyvena daugiausia lietuvių) ir vežame viena mašina. Tačiau čia yra vienas pavojus – jei vienas klientas pavėluja su rinkimais, tai vėluoja visiems. Turiu omenyje situaciją, kai vienas vaikinas negalėjo atiduoti raktų, nes buvo išvykęs į koncertą, ir mes turėjome laukti jo visą naktį. Kiti klientai tuomet buvo nepatenkinti, bet kas padarysi... Taip taip, dirbant su daliniais krovinais (angliškai „groupage“), visada reikia kantrybės.

Pinigai, kainos ir visokie neatitikimai

O kiek tai viskas kainuos, neapsigaukiant?

Klausimas, į kurį atsakyti sunkiausia. Kaina priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), svorio, atstumo nuo Southampton (arba kitos vietos) iki terminalo ir, žinoma, kuro kainos. Jeigu kalbame apie standartinį 20 pėdų konteinerį, kainos šiuo metu svyruoja nuo 1200 iki 2000 eurų, priklausomai nuo sezono. Bet jei tai yra tik kelios dėžės, tai gali kainuoti ir 300–400 eurų. Gera žinia ta, kad kainos šiek tiek nukrito po to, kai pandemija baigėsi, bet dabar jau vėl pradeda kilti dėl infliacijos. Aš visada sakau – geriau kreiptis dėl tikslios sąskaitos, o ne spėlioti forume.

Kodėl kainos skiriasi tiek daug tarp skirtingų firmų?

Nes vienos firmos siūlo „švarų“ vežimą, o kitos – tiesiog pigų. Yra firmų, kurios veža be draudimo, be draudžiamųjų ženklų ir su lenktynininkais (vairuotojais iš Rytų Europos), kurie dirba po 12 valandų be pertraukos. Žinoma, jų kaina bus žemesnė, bet kas atsitiks, jei įvyks avarija? Mes dirbame legaliai, mūsų vairuotojai turi visas licencijas, o tai kainuoja. Taigi, jei kas veža baldus iš Southampton pigiau negu rinkos kaina, geriau pagalvokite, ar verta rizikuoti savais baldais. Kartais perlenkimas yra geresnis už taupymą.

Kas nutinka, jei aš perviršiu sumą ar užtenka mažiau daiktų?

Čia yra klasikinis nesusipratimas. Pavyzdžiui, užsakykote 5 kubinius metrus, o paskui paskaičiuojame, kad jums tiktų 3. Mes grąžinsime pinigus? Paprastai taip, bet ne visada. Kai kurių firmų (tokių kaip mūsų) taisyklės sako, kad jei skirtumas yra nedidelis, jis tiesiog „užšąlo“ į administracinius mokesčius. O jei daugiau – turėsite papildomai sumokėti. Vieną kartą teks mokėti už 1,5 kubo viršijimą, nes klientas nusipirko dar vieną sofą paskutinę minutę. Geriau visuomet nurodyti daugiau negu mažiau, kad neliktume be vietos.

Ar mokesčiai už muitinę įeina į kainą?

Ne, niekada. Mokesčiai už muitinę (tiek Import VAT, tiek Import Duty, jei taikoma) yra jūsų (kliento) atsakomybė. Mes tik padedame suformuoti deklaraciją, bet pinigus einate jūs (arba jūsų tarpininkas). Dėl Brexit tai tapo tikrai nemaloniu dalyku – anksčiau buvo paprasčiau, o dabar reikia mokėti PVM net ir naudotiems daiktams, jei vertė viršija 135 svarų. Sakyčiau, geriau pasiruošti papildomai 20–25 proc. nuo krovinio vertės (nebent jūsų daiktai yra seniau kaip 12 mėnesių naudoti asmeniniam naudojimui, tada gali būti atleidžiama).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?