Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją? Mūsų metodai

Pervežimai į Angliją atrodo paprasti, kol nepradedi žiūrėti į laiką, muitinę, keltus, vairuotojų grafiką ir klientų sandėlių langus. Po daugiau nei 20 metų tarptautiniuose pervežimuose matau, kad greitis dažniausiai slepiasi ne reklamoje, o pasiruošime. Klausimas, kaip užtikriname operatyvumą į Angliją, mums nėra teorinis: mes kasdien deriname krovinių gabenimą į Angliją iš Lietuvos, Lenkijos tranzitu, per Calais–Doverį arba Eurotunnelį, ir žinome, kad greitis gimsta ne nuo „greičiau paspausti", o nuo tvarkos prieš pakrovimą. Jei domina praktika, žiūrėk DUK žemiau, nes ten sukaišiau daug realių situacijų. Todėl čia kalbu ne apie reklaminį greitį, o apie tai, kaip iš tikrųjų atvykti į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį be nereikalingo stovėjimo.

DUK

Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją: mūsų metodai planuojant ir ruošiant krovinį

Kokie pagrindiniai operatyvumo į Angliją metodai veikia iškart?

Pirmas metodas – ne „greitas automobilis", o tvarkingas startas. Krovinį priimame tik tada, kai aiškūs adresas, kontaktas, svoris, aukštis, kiek paletės, ar reikia iškrovimo šakėmis, ir ar Anglijos gavėjas priima tam tikromis valandomis. Jei ko nors trūksta, klausiam iškart, ne penktadienio vakarą. Tada vairuotojui nereikia spėlioti, o logistas mato, ar tilpsime į grafiką. Taip operatyvumas į Angliją gimsta dar prieš ratą pajudant. Tai banalu, bet būtent šitie smulkmenų patikrinimai tausoja valandas ir nervus.

Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją, kai krovinys ruošiamas per vėlai?

Kai krovinys ruošiamas per vėlai, operatyvumą į Angliją gelbėja ne heroizmas, o prioritetų griežinimas. Pirmiausia užsakome transportą, tada tvarkome deklaracijas, o tik po to deriname smulkias pastabas gavėjui. Būna, kad klientas nori „dar vieno lipduko", bet keltas jau artėja. Tokiu atveju sakau tiesiai: galime greitai, bet ne viską iš karto. Kartais tenka važiuoti su paprastesniu planu ir tvarkyti pataisymus kelyje, nors tai nėra idealu. Tai nepatogu, bet dažnai geriau nei stovėti vietoje.

Kodėl dokumentai svarbesni už greitą vairuotoją?

Dokumentai dažnai svarbesni už pačią mašiną. Vairuotojas gali būti puikus, tralas naujas, o krovinys vis tiek stovės, jei eksporto deklaracija neatiduota, MRN neteisingas arba prekės aprašymas Anglijos sistemai atrodo keistas. Mes todėl tikriname CMR, sąskaitą, pakuotės lapą ir Incoterms dar prieš pakrovimą. Skamba nuobodu, žinau, bet muitinėje nuobodumas taupo pinigus. Be popierių greitis yra tik gražus žodis. Labai gražus, bet tuščias. Ir brangus, kai stovėjimas pradeda tikuoti. Beveik visada.

Kas dažniausiai sustabdo krovinių gabenimą į Angliją pirmą dieną?

Dažniausiai sustabdo ne kelias, o netvarka. Turėjome situaciją Kaune: krovinys jau ant ratų, vairuotojas sėdi kabinoje, o eksporto MRN vis dar „tuoj bus". Po šešių valandų paaiškėjo, kad kodas įrašytas ne tas, ir visi pykosi, nors problema gimė biure. Todėl pirmą dieną tikriname ne degalų baką, o duomenis. Jei popieriai klysta, Anglija tavęs nelaukia. Tai nėra gražu pasakoti, bet taip realiai dirbama, ypač kai visi skuba, o atsakomybė bėga nuo stalo prie stalo.

Ar Express pervežimas į Angliją visada reiškia greičiau?

Express pervežimas į Angliją reiškia prioritetą, bet ne magiją. Jei krovinys pilnas, dokumentai paruošti, o iškrovimas Londone priima naktį, tada galime spausti grafiką. Jei tai grupuotas krovinys su trimis sustojimais, vienas iš jų užsidaro penktadienį, greitis dingsta. Mes niekada neparduodame „express" kaip pasakos. Klientui sakome, kas realu: mašina, keltas, muitinė ir gavėjo langas turi sutapti. Kitaip vėliau visi ieško kaltų, o kaltas būna grafikas. Ir tai erzina labai.

Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją: maršrutai, keltas ir Eurotunnel

Koks maršrutas į Angliją greičiausias: Calais–Dover ar kitas?

Greitai atsakant: dažniausiai Calais–Doveris. Tiksliau Calais–Doveris, bet visi sako Kale, nes trumpiausias jūros kelias atrodo logiškai. Bet „greičiausias" gali virsti ilgu laukimu, jei keltas atšauktas arba uostas perpildytas. Nežinau 100%, kaip konkrečią dieną elgsis vėjas, tad planuojame ir alternatyvą per Zeebrugge arba Rotterdamą. Operatyvumas į Angliją čia reiškia ne vieną kelią, o gebėjimą persijungti be panikos. Kartais net tas pats vairuotojas sako, kad geriau apvažiuoti, tik niekam nepasakoti. Beveik juokas.

Kaip operatyvumas į Angliją keičiasi, kai vėjas sustabdo keltus?

Kai vėjas sustabdo keltus, grafikas tampa labai žmogiškas. Turėjome reisą žiemą: keltas Doverio link atšauktas du kartus, o krovinys buvo temperatūrinis, ne šaldytas, bet su gana griežtu terminu. Teko derinti naują langą, keisti vairuotojo poilsį ir aiškinti gavėjui, kad „rytoj ryte" staiga tapo „galbūt po pietų". Operatyvumas į Angliją tokiais atvejais nėra spaudimas ant gazo, o komunikacija. Beje, kava Doverio uoste brangi, bet tai jau kita tema. Bet tikra. Visiškai.

Kodėl kartais važiuojame per Nyderlandus ar Belgiją?

Per Nyderlandus ar Belgiją važiuojame tada, kai Doveris primena automobilių stovėjimo aikštelę be pabaigos. Kartais maršrutas ilgesnis kilometrais, bet trumpesnis valandomis. Ypač jei krovinys važiuoja iš pietų Lietuvos arba reikia sugauti naktinį keltą iš Hoek van Holland. Mūsų metodai čia paprasti: lyginame atstumą, keltų kainą, vairuotojo tachografą ir gavėjo langą. Gražus planas popieriuje ne visada laimi. Tai skamba banaliai, bet logistikoje banalūs dalykai dažniausiai veikia. Dažniausiai, ne visada. Aišku.

Ar krovinių transportas į Angliją gali atvykti per 24 valandas?

Taip, gali, bet tik kai viskas susidėlioja beveik kaip filmo scenoje. Pilnas krovinys iš Vilniaus, dokumentai sutvarkyti iki pakrovimo, vairuotojas arti, keltas be vėlavimų, o gavėjas Anglijoje iškrauna be eilės. Toks pervežimas į Angliją per 24 valandas yra įmanomas, tik ne kasdien. Jei kas nors pažada tai kiekvienam kroviniui be išlygų, klausčiau, kur jis slepia riziką. Daug dažniau realus terminas yra 36–48 valandos.

Kaip sekame sunkvežimį kelyje į Didžiąją Britaniją?

Sekame ne dėl gražaus žemėlapio, o dėl sprendimų. Vairuotojas praneša, kai pakrauna, kai kerta sieną, kai registruojasi GVMS, kai įlipa į keltą ir kai išvažiuoja iš Doverio. Jei matome, kad vėluojama dviem valandomis, Anglijos gavėjas turi žinoti anksčiau, ne tada, kai mašina jau stovi aikštelėje. Tam naudojamės GPS, telefonais ir, prisipažinsiu, kartais WhatsApp žinutėmis. Technika padeda, bet žmogus vis tiek svarbiausias.

Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją: muitinė, Brexit patikros ir deklaracijos

Kodėl operatyvumas į Angliją prasideda nuo muitinės deklaracijų?

Brexit padarė vieną dalyką labai aiškų: muitinės deklaracijos nebėra „kažkur galas". Jei eksporto MRN neteisingas, importas neatitinka prekių arba Incoterms painiojami, sunkvežimis gali būti sustabdytas dar prieš keltą. Mes todėl renkame duomenis prieš transportą, ne po to. Operatyvumas į Angliją prasideda nuo deklaracijų, nes popierinis srautas turi judėti greičiau už mašiną. Skamba sausai, bet taip ir yra.

Kas yra MRN ir kodėl be jo sunkvežimis gali neįlipti į keltą?

MRN yra registracijos numeris, be kurio krovinys dažnai negali normaliai keliauti į Jungtinę Karalystę. Jį gauna deklarantas arba muitinės tarpininkas, o vežėjas turi turėti teisingą nuorodą sistemoje. Jei numerio nėra, uosto darbuotojas gali tiesiog neleisti įlaipinti. Esu matęs, kaip dėl vieno neteisingo simbolio visa diena išgaruoja. Todėl MRN tikriname kaip numerio ženklus ant mašinos: ramiai, bet labai atidžiai.

Kokios klaidos HS kodekse labiausiai gaišina laiką?

HS kodas, arba prekės kodas, gali sugadinti visą dieną. Vienas klientas siuntė metalo gaminius, o sąskaitoje jie buvo aprašyti taip bendrai, kad muitinės tarpininkas turėjo klausti gamyklos. Atsakymo nebuvo dvi valandas, nes techninis žmogus jau buvo išėjęs. Todėl prašome ne tik „mašinos dalių", o konkrečiai: kas tai, iš ko pagaminta, kam naudojama. Netvarkingas aprašymas Anglijoje kainuoja brangiau nei geras lietuviškas žodis.

Kas atsakingas už importo procedūras Anglijoje?

Atsakomybė priklauso nuo pardavimo sąlygų. Jei dirbama DAP, eksportą dažniausiai tvarko siuntėjas, o importą Anglijoje – gavėjas arba jo brokeris. Jei DDP, situacija sudėtingesnė, nes pardavėjas įsipareigoja pristatyti su sumokėtais muito mokesčiais. Čia dažnai kyla problemų, nes kai kas painioja pristatymą su mokesčių mokėjimu. Mes prieš užsakymą aiškinamės Incoterms, kitaip vėliau visi sako, kad „logistai kalti".

Kaip tvarkome ADR krovinius į Angliją?

ADR kroviniai į Angliją reikalauja daugiau ruošimosi, bet ne visada reiškia katastrofą. Reikia teisingos klasės, pakuočių žymėjimo, rašytinių nurodymų vairuotojui ir tinkamo transporto. Kartais problema ne cheminė medžiaga, o dokumente įrašyta netiksli pakuotės informacija. Mes tikriname, ar vairuotojas turi leidimą, ar transportas tinka, ar gavėjas priima ADR tuo metu. Čia negalima „kažkaip prakišti". Jei saugumas šlubuoja, geriau sustoti ir sutvarkyti.

Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją: FTL, LTL ir grupuotų krovinių logistika

Kada rinktis pilną krovinį į Angliją?

Pilnas krovinys į Angliją dažniausiai tada, kai turite vieną siuntą nuo 12 iki 24 paletės arba kai laikas svarbesnis už mažiausią kainą. Tuomet mašina važiuoja tiesiai, be kitų krovinių maišymo, ir lengviau valdyti grafiką. Yra ir minusas: mokate už visą vietą, net jei priekaba stovi ne iki galo pilna. Bet kai reikia operatyvumo į Angliją, FTL dažnai išlošia. Tikrai, ne visada pigiausiai, bet stabiliau.

Kaip grupuotas gabenimas į Angliją veikia greitį?

Grupinis gabenimas į Angliją yra puikus kainai, bet greitis čia labiau kaip maršrutas su stotelėmis. Krovinys gali keliauti su kitomis siuntomis, būti konsoliduojamas sandėlyje ir iškraunamas pagal maršrutą. Jei viskas sutvarkyta, LTL į Angliją dirba normaliai. Jei vienas gavėjas Birmingham neatsako, kiti gali jausti vėlavimą. Todėl grupuotiems kroviniams visada sakau: taupote eurais, bet privalote turėti laiko rezervą.

Kodėl paletės dydis ir svoris keičia grafiką?

Paletės dydis ir svoris keičia grafiką dažniau, nei klientai mano. EURO paletė, pramoninė paletė, nestandartinis ilgis, kraunama iš šono – kiekviena smulkmena keičia vietą priekaboje. Jei sąskaitoje parašyta 800 kg, o realiai 1300 kg, gali tekti keisti mašiną. Anglijoje sandėliai taip pat žiūri į aukštį ir šakutes. Todėl prašome matavimų iškart, net jei atrodo, kad „čia tik poros centimetrų".

Kokios realios kainos krovinių gabenimui į Angliją?

Kainos svyruoja, bet orientyriškai pilnas krovinys Lietuva–Anglija gali būti apie 1 200–2 200 eurų, priklausomai nuo miesto, sezono ir keltų. Grupuotas gabenimas dažnai skaičiuojamas pagal paletes, pavyzdžiui, 120–350 eurų už paletę, kai reikia surinkti ir paskirstyti. Express arba ADR bus brangiau. Pigiausias pasiūlymas kartais slepia blogą komunikaciją arba transportą, kuris ieškomas paskutinę minutę. Kaina turi būti suprantama, ne tik maža.

Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją, kai keičiasi užsakovo adresas?

Jei užsakovo adresas keičiasi, operatyvumas į Angliją krenta akimirksniu, ypač kai mašina jau kerta Vokietiją. Tada tikriname, ar naujas adresas telpa į vairuotojo laiką, ar nesikeičia muitinės duomenys, ir ar gavėjas tikrai laukia. Būna, kad klientas sako „tik šiek tiek kitaip", o iš tikrųjų tai jau kitas miestas. Mes sustabdome chaosą: vienas logistas kalba su klientu, kitas su vairuotoju, trečias tikrina dokumentus. Greitis be koordina. Greitis be koordinacijos – taip turėjau parašyti.

Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją: kliento komunikacija ir problemų sprendimas

Kodėl telefonas logistikoje vis dar svarbesnis už portalą?

Portalai geri, kai viskas eina pagal planą. Bet logistikoje planas dažnai pasikeičia per penkias minutes: keltas vėluoja, sandėlis uždarė rampą, gavėjas prašo kitos valandos. Tada telefonas laimi, nes galima išgirsti balsą, toną ir ar žmogus tikrai suprato. Mes skambiname vairuotojams ir klientams, o ne tik siunčiame šaltus pranešimus. Taip išvengiame tų situacijų, kai visi mato tą patį statusą, bet niekas nieko nedaro.

Kaip greitai pranešame apie vėlavimą į Angliją?

Apie vėlavimą pranešame kuo anksčiau, net jei informacija nepilna. Geriau pasakyti: „Doverio eilė didesnė, tikimės dviejų valandų", nei tyloje laukti iki paskutinės minutės. Anglijos gavėjai dažniausiai gali persitvarkyti, jei žino iš anksto. Negali, kai jiems pasakoma tada, kai vairuotojas jau stovi prie vartų. Todėl operatyvumas į Angliją yra ir sąžininga komunikacija, ne tik greitas ratas.

Ką daryti, jei gavėjas Londone neatidarė sandėlio?

Jei gavėjas Londone neatidarė sandėlio, pirmas darbas – ne kaltinti, o surasti kontaktą. Kartais durininkas nežino apie krovinį, kartais užsakymas užregistruotas kitu pavadinimu, o kartais tiesiog pamiršo atidaryti vartus. Turėjome atvejį, kai dokumentuose buvo senas telefono numeris, ir mašina stovėjo beveik dvi valandas. Todėl prieš reisą prašome aktyvaus kontakto, ne bendro info@ el. pašto. Tai atrodo smulkmena, kol stovi prie uždarų vartų.

Ar galima garantuoti tikslų atvykimo laiką į Mančesterį ar Birmingamą?

Garantuoti tikslų atvykimo laiką į Mančesterį ar Birmingamą galima tik labai atsargiai. Galime įvardyti planinį langą, pavyzdžiui, antradienį 09:00–13:00, ir dėti rezervą keliams, keltams bei muitinei. Bet garantija be rizikos būtų melas. Ypač žiemą arba prieš šventes, kai kelių situacija keičiasi greitai. Mes geriau sakome realiai: „darysime viską, kad pataikytume", o ne gražiai meluojame.

Kuo mūsų metodai skiriasi nuo pigiausių vežėjų pasiūlymų?

Pigiausi vežėjai kartais atrodo viliojančiai, ypač kai pasiūlymas ateina per valandą. Bet kai kurie paima užsakymą, o transportą ieško paskutinę minutę, ir tada klientas moka nervais. Mūsų metodai kitokie: turime patikrintus vairuotojus, žinome maršrutus, tikriname dokumentus ir nebijome pasakyti, jei terminas per trumpas. Operatyvumas į Angliją nėra lenktynės su kaina. Tai tvarkingas darbas, kurį matyti tada, kai niekas nestovi.

Išvada

Kaip užtikriname operatyvumą į Angliją? Mūsų metodai yra paprasti, bet ne lengvi: anksti tikrinti dokumentus, realiai skaičiuoti keltus, turėti atsarginį maršrutą, nuolat kalbėtis su klientu ir vairuotoju, bei neslėpti problemų, kai jos atsiranda. Pervežimai į Angliją nėra tik kelias iki Doverio; tai muitinės deklaracijos, MRN, sandėlių langai, ADR taisyklės, grupuotų krovinių grafikai ir žmonių kantrybė. Geriausias greitis ateina tada, kai visi žino savo darbą.