Kaip užsisakyti perkraustymą į Angliją ir atgal?

Įvadas

Jei klausiate, kaip užsisakyti perkraustymą į Angliją ir atgal, pradėkite ne nuo pigiausios kainos, o nuo realaus daiktų sąrašo. Per 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose mačiau, kad didžiausios problemos prasideda ne kelyje, o prieš pakraunant: per mažas automobilis, netikslus adresas, nesupakuota kavos aparatas, nuomininkas Anglijoje dar nežino, kada galės įleisti į butą. Geriausias kelias yra paprastas: įvertinimas, sąmata, dokumentai, pakavimas, data, draudimas. Tada jau galima kalbėti apie Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar grįžimą į Vilnių, Kauną, Klaipėdą.

DUK

Kaip užsisakyti perkraustymą į Angliją ir atgal: pirmas skambutis ir realūs lūkesčiai

1. Kiek laiko prieš kelionę reikia klausti, kaip užsisakyti perkraustymą į Angliją ir atgal?

Normaliam planui geriausia klausti bent prieš 3–4 savaites. Jei vežate visą butą, baldus, dėžes, dviračius, galbūt šaldytuvą, tada dar anksčiau, ypač vasarą arba prieš Kalėdas. Per 20 metų mačiau, kaip žmonės skambina penktadienį ir nori išvažiuoti pirmadienį; kartais pavyksta, bet tada kaina šoka, nes reikia „pagauti“ vietą grįžtančiame automobilyje. Jei datą galima derinti, sutaupysite. Jei ne, teks mokėti už komfortą ir riziką.

2. Ar užtenka parašyti „perkraustymas į Londoną, kaina“?

Užtenka tik pirmam orientyrui, bet ne normaliai sąmatai. Reikia parašyti: iš kur imate, į kur vežate, kiek apytiksliai tūrio, ar yra liftas, ar reikia pakavimo, ar daiktai jau dėžėse. Londonas yra didelis, ir kelionė iki centro su congestion charge ar sunkus įvažiavimas gali keisti kainą. Jei parašote tik „Londonas“, gausite vidurkį, o vėliau kas nors pasakys, kad jūsų gatvė sudėtingesnė. Geriau iškart duoti pašto kodą, net jei jis dar preliminarus.

3. Kas nutinka, jei dar nežinote tikslios adreso Anglijoje?

Tai nėra tragedija, tik reikia palikti rezervą. Galima įvardyti miestą, rajoną ir numatomą datą, pavyzdžiui, Coventry arba Nottingham, o tikslų adresą patvirtinti likus savaitei. Sunkiau, kai nežinote net miesto, nes maršrutas, keltas, vairuotojo grafikas ir galimas sandėliavimas planuojami kitaip. Esu matęs situaciją, kai klientas „tikrai žinojo“, kad išsikraus Bristol, o galiausiai nuvažiavo į Reading. Vairuotojas dar suspėjo, bet diena išėjo ilgesnė ir nervų daugiau.

4. Kuo skiriasi perkraustymas į Angliją ir atgal nuo paprasto krovinių gabenimo?

Paprastas krovinių gabenimas dažniausiai reiškia: pakrauti, nuvežti, iškrauti. Perkraustymas į Angliją ir atgal yra šiek tiek kitas reikalas, nes čia yra baldai, trapūs daiktai, dokumentai, asmeninė vertė ir dažnai žmogus pats dar gyvena tarp dėžių. Reikia galvoti ne tik apie kubatūrą, bet ir apie apsaugą, išdėstymą automobilyje, inventorizaciją, muitinės popierius. Jei kas nors žada „kaip paletę nuvešim“, gerai, bet tik tada, kai jums nerūpi subraižytas stalas.

5. Ar geriau rinktis dalinį krovinį, ar atskirą automobilį?

Dalinis krovinys dažniausiai pigesnis, ypač kai turite 8–15 m³, keliasdešimt dėžių ir kelis baldus. Atskiras automobilis brangesnis, bet duoda aiškesnę datą ir mažiau rankų perėmimų. Jei vežate pianiną, antikvarinį stalą, daug elektronikos ar tiesiog nenorite nervintis, rinkitės atskirą. Jeigu grįžtate į Lietuvą ir vežate tik porą spintų bei dėžes, dalinis variantas labai dažnai turi prasmę. Tik žinokite: daliniam kroviniui data kartais „plaukioja“.

Kainos, sąmatos ir kaip užsisakyti perkraustymą į Angliją ir atgal be netikėtų mokesčių

6. Kodėl perkraustymas į Angliją ir atgal kartais kainuoja brangiau, nei rodė sąmata?

Nes pradinė sąmata dažnai remiasi tuo, ką klientas pasakė telefonu, o ne tuo, kas realiai stovi bute. Paprastas pavyzdys: sakote „porą dėžių ir fotelį“, o po valandos išryškėja dvigulė lova, skalbimo mašina, keturi dviračiai ir dėžės nuo grindų iki lubų. Kainą gali pakelti ilgas išvežimas iš Leeds centro, laiptai be lifto, mokamas parkavimas, keltų kainos, sandėliavimas. Gera įmonė tai paaiškina prieš darbą, ne po faktūros. Blogesnė palaukia, kol jau viskas pakrauta.

7. Kokia reali kaina iš Lietuvos į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį?

Mažam daliniam kroviniui orientuokitės į maždaug £700–£1,300, jei daiktų nėra daug. 12–15 m³ automobilis į Londoną ar Birmingamą dažnai būna apie £1,200–£2,200. Pilnesnis 20 pėdų konteineris ar didesnis užsakymas gali siekti £2,500–£4,500, ypač jei reikia pakavimo, draudimo ir sandėliavimo. Į Mančesterį, Liverpulį ar šiauriau kartais kaina nesikeičia drastiškai, bet maršrutas per Doverį, Calais ar Zeebrugge viską šiek tiek keičia. Kaina be PVM ir su PVM taip pat nėra tas pats.

8. Ką reiškia „nuo 900 svarų“ reklamose?

Tai reiškia „nuo“, ne „jums bus“. Tokia kaina gali būti realiai mažam kroviniui, kai telpate į grįžtantį automobilį ir viskas supakuota. Jei reikia pakrovėjų, dėžių, lifto nešimo penktu aukštu, muitinės dokumentų tvarkymo ar laukimo Anglijoje, skaičius auga. Esu matęs reklamų, kurios atrodo kaip stebuklas, o paskui sąskaitoje atsiranda „papildomas tūris“. Kartais tai sąžininga, kartais ne. Todėl klauskite, kas tiksliai įeina į kainą ir kas neįeina, nes vėliau ginčytis prie iškrauto fotelio nėra malonu.

9. Ar draudimas tikrai būtinas, ar tik dar vienas mokestis?

Draudimas nėra dekoracija, nors sutvarkyti jį teisingai reikia prieš pakrovimą. Daugelis vežėjų turi bazinę atsakomybę, bet ji gali būti skaičiuojama pagal svorį, ne pagal daikto vertę. Tai reiškia, kad už sugadintą televizorių kompensacija gali būti juokingai maža, palyginti su realia verte. Jei vežate brangius baldus, elektroniką, instrumentus, vaikų daiktus, imkite papildomą krovinių draudimą. Paprastai tai būna apie 1–3% deklaruotos vertės. Pigiau nei paskui aiškintis, kas kaltas.

10. Kada gali atsirasti papildomų mokesčių už liftą, laiptus ar saugojimą?

Jei Anglijoje nėra lifto, o butas trečiame aukšte, tai jau nėra smulkmena. Viena dėžių krūva ir sofa yra viena, bet spinta, čiužinys ir skalbimo mašina laiptais – kita istorija. Mokami parkavimai, leidimai miestuose, laukimas po iškrovimo, sandėliavimas dėl vėluojančios nuomos sutarties taip pat gali būti papildomi. Esu matęs, kad klientas užsisakė iškrovimą Leeds, bet butas nebuvo paruoštas, todėl dalis daiktų nuėjo į sandėlį. Sandėlis gali kainuoti nuo £30–£80 per savaitę, priklausomai nuo tūrio.

Dokumentai, muitinė ir Brexit galvos skausmas

11. Kokius dokumentus reikia paruošti perkraustymui į Angliją ir atgal?

Paprastai reikia paso arba asmens tapatybės kortelės kopijos, nuomos sutarties ar darbo patvirtinimo, inventoriaus sąrašo, kartais vizos arba statuso Anglijoje patvirtinimo. Jei viską tvarkote patys, dokumentai ir muitinė yra vieta, kuriai reikia skirti daugiau laiko nei kelioms minutėms. Viskas priklauso nuo vežėjo, muitinės brokerio ir konkrečios situacijos. Geriausia turėti PDF aplanką telefone, nes vairuotojas ne visada turi laiko ieškoti popierių lagamine. Nesutvarkyti dokumentai gali sustabdyti krovinius, o tada kalbos apie „rytoj tikrai atvešim“ tampa gražios, bet tuščios.

12. Ar muitinė tikrai tikrina baldus ir dėžes?

Tikrina ne visada, bet gali. Dažniausiai prašoma popierių, o fizinis tikrinimas būna atrankinis arba kai kyla klausimų dėl sąrašo. Jei inventoriuje parašyta „įvairūs daiktai“, tai nėra geras planas. Reikia aiškiau: dėžės su drabužiais, virtuvės indai, knygos, kompiuteris, naudota sofa, stalas. Naudoti asmeniniai daiktai paprastai nėra tas pats, kas komercinė siunta, bet popieriai vis tiek turi sutapti su realybe. Jei vežate naujus daiktus dėžėse, ypač pardavimui, tada jau prasideda kita daina.

13. Kas yra inventoriaus sąrašas ir kodėl jis gelbsti?

Tai paprastas sąrašas, ką vežate, kiek dėžių, kokie baldai, kokia apytikslė vertė. Jis gelbsti muitinėje, draudime ir tada, kai kažkas dingsta. Nejuokingai: be sąrašo sunku įrodyti, kad vežėte ne tik „dvidešimt dėžių“, bet ir televizorių, dviratį bei seną komodą. Sąrašą galite darytis Excel, telefone ar ant popieriaus, tik kad būtų skaitomas. Nuotraukos prieš pakrovimą taip pat labai padeda. Kartais tai atrodo kaip biurokratija, bet vėliau tas popierius būna ramesnis už nervus.

14. Ar reikia EORI, jei vežu asmeninius daiktus?

Klientui kaip privačiam asmeniui EORI dažniausiai nėra tas dalykas, kurį jis pats eina registruoti. Dažniau tuo rūpinasi vežėjas arba muitinės brokeris, jei reikia deklaracijos. Bet ne visada 100% aišku iš pirmo pokalbio, nes situacijos skiriasi: vienas žmogus persikelia gyventi, kitas grąžina daiktus, trečias veža prekes draugui parduoti. Todėl aš visada klausiu, kas tiksliai vyksta, o ne spėlioju. Jei kas nors sako „nereikia nieko“, bet negali paaiškinti kodėl, čia jau mažas raudonas flagas.

15. Ką daryti, jei grįžtant į Lietuvą vežu daiktus iš Anglijos?

Grįžtant į Lietuvą reikia žiūrėti, ar daiktai asmeniniai ir naudoti. Jei grįžtate gyventi ir vežate savo baldus, drabužius, virtuvės reikmenis, tai paprastai tvarkoma paprasčiau nei komercinis importas. Vis tiek reikia sąrašo, geriausia su nuotraukomis ir vertėmis. Jei vežate naują televizorių, kelias prekes, įrankius verslui ar daiktus kito žmogaus, tada klausimai gali būti konkretesni. Geriausia pasakyti vežėjui tiesą nuo pradžių. Bandymas „kažkaip prakišti“ dažniausiai baigiasi ne herojiškai, o prie popierių stalo.

Pakavimas, baldai ir „kaip čia viską sutalpinti“

16. Ar reikia viską supakuoti prieš užsakant perkraustymą į Angliją ir atgal?

Viską supakuoti prieš užsakymą nebūtina, bet bent preliminariai sudėlioti – labai pravartu. Vežėjui reikia suprasti tūrį, trapumą ir darbo kiekį. Jei viskas dar maišuose ant grindų, sąmata bus kaip orų prognozė: gal tiks, gal ne. Geriausia turėti dėžes, plėvelę, lipnią juostą, žymeklius. Pakrovėjai gali padėti, bet už tai mokama, ir ne visada verta laukti, kol jie rikiuos jūsų knygas taip, kad viskas butų gražu. Aiškūs užrašai ant dėžių sutaupo pusę nervų iškraunant.

17. Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ar televizorių?

Galima, tik ne taip, kaip metant į garažą. Šaldytuvą reikia išjungti prieš kelionę, išvalyti, išdžiovinti ir vežti pagal gamintojo nurodymus (tiksliau, šaldytuvą geriau vežti stovintį, jei įmanoma). Skalbimo mašinai reikia transportavimo varžtų, kitaip barabaną gali smarkiai išmušti. Televizorių geriau vežti originalioje dėžėje arba specialioje dėžėje, ne tiesiog aprištą pledu. Elektronika mėgsta būti apsaugota nuo drėgmės ir vibracijos. Jei kas nors sako „nieko jai nebus“, jis turbūt ne tas, kuris mokės už remontą.

18. Ką daryti, kai sofa neįlenda į duris Birmingamo bute?

Pirma, nesipykti su vairuotoju. Jis nekaltas, kad sofa graži, bet kvailos formos. Dažnai gelbsti kojų nuėmimas, čiužinio išėmimas, kampinės sofos išardymas arba iškrovimas per balkoną, jei tai saugu ir leidžiama. Esu matęs situaciją Birmingame, kur sofa įėjo tik pasukus 90 laipsnių ir dar prakeikus visą baldų dizainą. Jei namas naujas, durys gali būti siauresnės, nei atrodo. Todėl prieš užsakant didelių baldų pervežimą pravartu pasimatuoti duris, laiptus ir liftą.

19. Kiek dėžių telpa į 12 m³ automobilį?

Labai apytiksliai – 80–120 standartinių dėžių, jei jos gerai sudėliotos ir nėra didelių baldų. Bet „standartinė dėžė“ žmonių kalboje reiškia viską: nuo batų dėžutės iki milžiniškos dėžės su knygomis, kurią vargu ar pavyks pakelti. Jei turite lovą, spintą, stalą, sofą, skalbimo mašiną, vietos dėžėms greitai mažėja. Todėl tūris svarbesnis už dėžių skaičių. Gerai supakuotas ir išrūšiuotas krovinys telpa geriau; chaotiškas kratinys užima daugiau vietos ir dar erzina pakrovėjus.

20. Ar verta pirkti dėžes Lietuvoje, ar pirkti Anglijoje?

Jei kraustotės iš Lietuvos, dėžes geriau pirkti čia, nes Anglijoje jos kartais kainuoja brangiau, o laiko ieškoti nebūna. Standartinės perkraustymo dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė ir žymekliai kainuoja mažiau nei vėliau mokėti už netvarką. Bet jei grįžtate iš Anglijos ir vežate tik dalį daiktų, galima pirkti dėžes vietoje. Svarbu, kad jos būtų tvirtos. Kartą mačiau dėžes iš supermarketo, kurios atlaikė iki Doverio, o paskui pradėjo „gyventi savo gyvenimą“. Juokinga tik prisiminus.

Grįžimas, terminai ir kaip neišsivežti nervų

21. Kada geriausia užsisakyti perkraustymą į Angliją ir atgal?

Geriausia užsisakyti perkraustymą į Angliją ir atgal tada, kai turite bent apytikslę datą, adresą ir daiktų sąrašą. Praktiškai – 3–6 savaitės prieš kelionę yra sveikas langas. Vasarą, mėnesio pabaigoje ir prieš šventes geresni vairuotojai greitai užsipildo. Jei norite pigiau, kartais verta derinti grįžtantį automobilį, bet tada data gali būti ne jūsų pasirinkta. Jei turite nuomos sutartį su griežtu išsikraustymu, geriau mokėti šiek tiek daugiau už tikrumą. Nes vėlavimas kartais kainuoja daugiau nei transportas.

22. Kiek trunka kelionė Lietuva–Anglija–Lietuva?

Viena kryptis Lietuva–Anglija dažniausiai trunka apie 2–4 dienas, priklausomai nuo maršruto, keltų, eismo ir vairuotojų darbo laiko. Į Londoną ar pietus kartais greičiau, į šiaurę ar vakarus – ilgiau. Grįžimas į Lietuvą panašiai, tik dar reikia įvertinti iškrovimo grafiką. Jei krovinys dalinis, jis gali keliauti su sustojimais, nes viename automobilyje būna keli klientai. Tai normalu, tik ne visiems patinka laukti, kol iškraus pirmą adresą. Todėl terminai visada turi turėti šiek tiek oro.

23. Ar galima keisti datą, jei nuomos sutartis Anglijoje persikelia?

Galima, bet ne visada lengvai. Jei automobilis jau suplanuotas, o krovinys dalinis, datos keitimas gali sugriauti maršrutą. Maži pakeitimai, pavyzdžiui, iškrovimas viena diena vėliau tame pačiame mieste, dažnai įmanomi. Dideli šuoliai gali kainuoti papildomai arba reikalauti sandėliavimo. Todėl nuomos sutartyje Anglijoje palikite rezervą, jei įmanoma. Esu matęs klientų, kurie dėl vienos dienos mokėjo už saugojimą, nors galėjo tiesiog anksčiau pasikalbėti su nuomotoju. Popieriai kartais griežtesni už žmonių gerumą.

24. Kaip atpažinti blogą perkraustymo įmonę?

Bloga įmonė dažniausiai atrodo labai gražiai pirmame pokalbyje: kaina maža, terminas bet kada, viskas paprasta. Bet ji vengia aiškių atsakymų apie draudimą, sutartį, PVM, muitinės dokumentus ir kas nutiks, jei sugadins baldą. Jei negalite gauti rašytinės sąmatos, jau negerai. Jei sakoma „paskambėsiu rytoj“ tris kartus iš eilės, irgi negerai. Yra įmonių, kurios tiesiog paima užstatą ir dingsta, arba atvažiuoja su kitais žmonėmis. Patikrinkite adresą, registraciją, atsiliepimus, bet ne tik penkias žvaigždutes, kurios atrodo kaip iš vienos šeimos.

25. Ar verta grįžtant pasiimti viską, ką vežėtės prieš metus?

Ne visada. Skamba paprastai, bet grįžtant į Lietuvą daugelis pervertina daiktus. Vieni baldai Anglijoje atrodo patogūs, o Lietuvoje netelpa į butą. Elektronika gali turėti kitokią įtampą? Dabar daug kas universalu, bet tikrinti reikia. Drabužiai, knygos, indai – viskas turi svorį, tūrį ir kainą. Kartais pigiau ir protingiau parduoti, paaukoti ar išmesti, nei mokėti už pervežimą. Sunkiausia tai pripažinti, kai daiktai „dar gali praversti“. Gali, bet ne visada už tą kainą.

Išvada

Užsisakyti perkraustymą į Angliją ir atgal lengviau, kai kalbate konkrečiai: kiek daiktų, kur imate, kur vežate, kada reikia, kas jau supakuota. Neklausykite tik mažiausios kainos, nes perkraustymas į Angliją ir atgal be dokumentų, draudimo ir normalaus planavimo greitai tampa brangesnis. Pasidarykite sąrašą, pasitikrinkite įmonę, palikite laiko rezervą ir nesigėdykite klausti nepatogių klausimų. Tada kelionė vis tiek gali būti varginanti, bet bent jau ne chaosas.