Kaip užsakyti perkraustymą į UK su mikroautobusais? Visas procesas, kainos ir patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtis metų, todėl mačiau viską – nuo idealiai suregistruotų krovinių iki tokių isterijų ant sienos, kai norisi tiesiog nuleisti rankas ir eiti namo. Kaip užsakyti perkraustymą į UK su mikroautobusais? Tai klausimas, kurį dažnai girdžiu iš lietuvių, besiruošiančių gyventi Anglijoje ar grįžtančių atgal. Tiesa, dabar tai viskas vyksta šiek tiek sunkiau dėl visų tų formalumų po „Brexit“, bet vis tiek įmanoma, jei žinai, į ką spustelėti ir ką klausti vairuotojo. Stengsiuos papasakoti taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus – be jokios tos oficialios „vandens“.

Trumpai tariant, procesas atrodo paprastas: skambini, įvertini daiktus, susitari dėl datos. Bet detaliuose lygmenyse slypi būklės, kurios sukerpa galvą net patyrusiems logistams. Pagrindinis dalykas – suprasti, kad tu neperveži baldų Lietuvoje, tu kesi juos per sieną, kur kasdien sustoja šimtai sunkiasvorių. Tenka įsirašinėti į sąrašus, deklaruoti net tuščias dėžes, o vairuotojai turi turėti specialius leidimus. Tačiau neleiskime, kad baimė užgožtų norą. Jei viską suplanuoti protingai, tas kelias su mikroautobusu gali būti net malonus nuotykis, o ne pragareliškas maršrutas.

Bendrai apie procesą tai, ką reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka visas tą perkraustymas į UK procesas?

Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai važiuojame. Jei į Londoną ar netoliese esančius miestus, tai standartiškai nuo įkrovos Lietuvoje iki iškrovos Anglijoje praeina apie 3–4 dienas. Kartais, jei sėkstis, ir greičiau, bet geriau skaičiuoti su atsarga. Reikėtų atsižvelgti į tai, kiek laiko užtruks vairuotojui pailsėti, nes jie negali važiuoti be perstojo. Taip pat didelė įtaka turi keltų darbo laikai ir galimai eilės prie jų. Aš būčiau atsargus ir niekam nesuperiu galvos skambindamas kiekvieną valandą ir klausiant, kur jie. Geriau palikti juos ramybėje – atvyks, praneš.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju mikroautobuse?

Techniškai – taip, dauguma įmonių to neleidžia dėl draudimo. Yra tokių, kurie siūlo vietą keleiviui, bet tada tai tampa jau ne krovinių pervežimas, o keleivinis transportas, o tai užkerta kelią kai kuriems leidimams. Esu matęs atvejų, kai žmonės važiuodavo suželdintame „Forde“ Transit’o gale ant dėžių. Negerai, nepatogu ir pavojingai. Jei labai reikia, geriau tartis iš anksto, galima rasti variantų su papildomomis vietomis kabinoje (o ne paskui su kroviniu). Bet dažniausiai – ne, vairuotojas turi dirbti, o ne prižiūrėti keleivio.

Kas daryti, jei netilpu į vieną mikroautobusą?

Tada reikia užsakyti antrąjį. Paprasta tiesiai. Dažnai žmonės mano, kad vienas 20 kubų mikroautobusas talpina visą namų ūkį. Taip nėra. Jei turite didelius sofasus, spintas (ypač jei jos neišardomos), vieno mažiau nepakaks. Stengiamės sudėti viską kaip galimai tankiau, bet fizikos įstatymai neabejojami. Antrą reisas galima perduoti po kelių dienų arba, jei skubate, rasti kitą vairuotoją, kuris važiuotų paskui. Kartais tiesiog reikia atsisakyti senų daiktų, kurie kainuos brangiau nei pervežimas (šitaip išgelbėsite pinigus).

Ar saugu duoti daiktus nepažįstamam vairuotojui?

Dirbu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti – dauguma vairuotojų geri vaikinai, dirbantys sunkų darbą. Bet, žinoma, visada yra rizika. Geriausia užtikrinti save yra sudaryti sandorį su oficialia įmone, ne su „vabalu iš skrynės“. Pažiūrėkite įmonės rekvizitus, atsiliepimus (tikrai, ne visi ten tikri, bet bent jau kažką). Tikslinga turėti krovinių sąrašą. Jei kas dingsta, turi pagrindą reikalauti. Nerieku dėti į dėžę pinigų ar brangiausių papuošalų – tą geriau pasiduoti sau į kišenę. O sofos ar šaldytuvai niekur nenuvažiuos.

Kaip suskaičiuoti, kiek kubų man reikia?

Tai yra sunkiausia dalis klientams. Dažnai girdžiu: „o man tik trys dėžės ir sofa“. Atvaizduokite, kad standartinis spinta dydžio 2x0.6x0.5 metrų tai jau beveik 0.6 kubo. Pridėkite šaldytuvą, skalbimo mašiną, lovas – ir jau turite 5–6 kubus. Maža virtuvė su visais baldais gali užimti 3–4 kubus. Jei nežinote, nufotografinkite kambarius ir atsiųskite man, aš iš akies (su klaida, bet apytiksliai) pasakysiu. Geriau daugiau pasilikti vietos, nei stumti daiktus į dureles.

Ar reikia daiktus dėti į dėžes ar galima tiesiog įmesti?

Galima įmesti, bet tada nebeklyskite, kai susilaužysiti lėkštę ar išsitepsite drabužius. Man kaip vadybininkui patinka, kai viskas tvarkingai. Dėžės lengviau krauti, jose neslysta, jų galima statyti vieną ant kitos. Jei daiktų neįdėsite į dėžes, vairuotojas gali atmesti atsakomybę, jei kažkas sužalojamas kelio metu. Tiesiog paimkite knygyno dėžes – jos pigios arba nemokamos. Nereikia jokių prabangių konteinerių, svarbu, kad būtų tvirtos.

Kokius mikroautobusus naudojate perkraustymui?

Dažniausiai tai „Ford Transit“ arba „Mercedes Sprinter“ su aukštu stogu ir ilgą ratine baze. Jie talpina apie 15–20 kubų, kas puikiai tinka būstui ar butui. Kartais, jei reikia mažiau, važiuoja „Vivaro“ tipo automobiliai, bet ten trūksta aukščio spintoms. Svarbu, kad mikroautobusas būtų tvarkingas, nes senas „kalnas“ gaištas pusiaukelėje pavers tą perkraustymą į UK siaubingu sapnu. Visada klauskite, kokia bus mašina. Mums svarbu, kad ji būtų pasitvarkyta (ypač padangos), žiemos sąlygomis.

Kainodaros ir mokėjimo paslaptys

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į UK su mikroautobusais?

Kainos šokuoja kaip krikštolės priekyje. Prieš metus galėjai važiuoti už 400 eurų, dabar vargu ar rasi pigiau nei 600–800 už mažesnį kiekį, o pilnas krovinys gali kainuoti 1200–1500 eurų. Viska lemia kuras, kurio kaina tikrai nenukrito. Taip pat įtakos turi kuro priedėliai ir keltų kainos. Tiesa, jei randate ką nors už 300 eurų, gerai pagalvokite – ar tas vairuotojas tikrai pajėgs legaliai nuvažiuoti, ar jis užpils dyzelio ir pames daiktus pirmoje angliškoje duobėje.

Ar į kainą įskaičiuotas vairuotojo darbas ir įkrova?

Taip, standartinis pasiūlymas įtraukia vairuotojo darbą abi pusės. Jis padės nešti dėžes, iškrauti baldus. Bet jei jums reikia išardyti kompleksinę spintą, kurios sveria 200 kilogramų, tai tai jau papildomas darbas. Dažnai klientai mano, kad vairuotojas yra ir meistras montuotojas. Jis gali ir pasugebėti, bet ne visada. Už papildomą montavimą/imontavimą reikia papildomai mokėti arba pačiems pasiruošti. Tarkime, jei reikia nešti daiktus į 4 aukštą be lifto – tai taip pat papildoma.

Kuo skiriasi kaina, jei važiuoju į Londoną versus į Šiaurės Angliją?

Londonas yra chaosas. Užstrigęs M25 kelyje gali praryti pusę dienos, todėl ten kainos dažnai būna aukštesnės dėl laiko sąnaudų ir ULEZ zonų. Be to, į Londoną sunkiau rasti vietą parkavimui, gali tekti mokėti už konsulitacijas (žodžiu, už stovėjimą). į Šiaurę, pavyzdžiui, į Mančesterį ar Liverpulį, kelyje yra mažiau spūsčių (nors ne visada), todėl kaina gali būti šiek tiek mažesnė. Bet vistiek skamba panašiai, nes atstumas tas pats, tik kuro suvartojimas gali skirtis priklausomai nuo kalvų.

Ar reikia mokėti avansą? Kiek?

Standartinė praktika – 20–30 procentų avanso. Tai užtikrina, kad klientas „nenušoks“ ir mes užsakysime keltą bei pasirūpinsime leidimais. Jei kažkas siūlo važiuoti be jokio avanso – būkite atsargūs. Gali būti, kad jis tiesiog renka kelių kelius iš skirtingų klientų, kad užpildytų mašiną, ir tu gali likti be paslaugos paskutinę minutę. Avansas tai kaip garantinis įnašas. Jei atšaukiate per vėlai, pinigai gali likti įmonei kaip išlaidos.

Kas atsitinka, jei kaina pakyla prieš pat važiavimą?

Tai baisiausia situacija, bet kartais nutinka. Jei staigiai pakyla kuro kaina arba keičiasi keltų tarifai, mes privalome tai aptarti. Kviečiu niekad nesirašyti „fiksuotos“ kainos galutinai, nebent sutartame su keliolikos proc. marža pokyčiams. Gerbantis vadybininkas praneš apie tai nedelsiant. Jei kas padidėja daugiau kaip 10 proc., tu turi teisę atsisakyti ir gauti avansą atgal. Turime būti sąžiningi, bet ir mes negalime važiuoti savo pinigais.

Ar galima susimokėti gavus daiktus Anglijoje?

Dauguma įmonių to nedaro, nes yra didelė rizika, kad klientas atsisakys mokėti arba pradęs ieškoti klaidų. Mums reikia užtikrinimo prieš išvykstant. Tačiau esu susidūręs su patikimais klientais, su kuriais galima tartis – pavyzdžiui, sumokėti avansą, o likutį – gavus daiktus. Bet tada įkrova gali vykti be jokių kompromisų – iki kol nepateisinamas pavedimas, mašina nestovi vietoje (beje, tai normalu). Pagarba turi būti abipusė.

Ar į kainą įeina draudimas?

Taip, įprastas krovinių draudimas yra, bet jis dažnai būna simbolinis, pvz., 10 tūkstančių eurų. Jei vežate brangius daiktus, reikia tai pasakyti iš anksto. Draudimo sąlygos gali būti griežtos – jis nedengia daiktų, kuriuos pakrovėte patys (jei nebuvo vairuotojo), arba senų baldų, kurie ir taip griūva nuo amžiaus. Geriau aptarti šį klausimą iš karto, kad nenuviltumėte, kai spinta atjos su nulūžusia koja (nors ji ir buvo tokia prieš tai).

Dokumentai, muitinė ir tas geras Brexit

Kokius dokumentus turi paruošti siuntėjas (aš)?

Tau reikės asmens dokumento (pasas arba ID kortelės) ir daiktų sąrašo (packing list). Sąrašas turi būti bent jau apytikslis – ką veži, kiek to yra (pvz., „sofa – 1 vnt.“, „dėžės su drabužiais – 10 vnt.“). Jei esi ne ES pilietis ar turi specifinę vizą, tai gali reikėti papildomų formų, bet dažniausiai mums užtenka to. Be sąrašo gali būti problemų su britų muitine, jei jie nuspręs patikrinti. Rašykite aiškiai, geriau per daug negu per mažai.

Ar reikalingas T1 dokumentas ar kažkas panašaus?

Nuo tada, kai Jungtinė Karalystė išėjo iš Europos Sąjungos, krovinių perkėlimas tapo sudėtingesnis. Jei tu perkraustomi iš Lietuvos į UK (ne prekybai, o asmeniniams poreikiams), tu turi teisę į „Transfer of Residence“ (ToR) reliefą. Tai reiškia, kad turi užpildyti specialią anketą britų pusėje ir gauti numerį. Vairuotojas tai suveda į savo sistemą. Be ToR numerio gali tekti mokėti mokesčius (PVM ir muito), nors daiktai naudoti. Tai tikrai svarbu (jei pamiršite, bus bėda).

Ką daryti, jei neturiu ToR numerio, o jau reikia važiuoti?

Tokia situacija įvyko praėjusią savaitę – klientas nieko nežinojo. Teko skubėti ir registruotis jau važiuojant. Kartais tai pavyksta, bet tada yra rizika, kad muitinės pareigūnas sustabdys mašiną ir reikės mokėti garantinį įnašą (depozitą), kurį vėliau gražina, kai pateiksi dokumentus. Geriausia tai padaryti savaitę–dvi iki išvykimo. Processas yra internetu, nemokamas, bet užtrunka laiko, kol jums patvirtins. Nedarykite to paskutinę minutę.

Ar vairuotojas turi turėti specialius leidimus įvežti daiktus į UK?

Taip, dabar jie turi turėti Kent Access Permit (KAP), jei važiuoja per Kentą (tai ten, kur keltai iš Dover’io ar Folkestone’o). Be šios leidimo jiems nebus leista įvažiuoti net į kelią link keltų. Tai mums sukelia galvos skausmus, nes tenka prašyti klientų duoti adresus tiksliai laiku, kad užsiregistruotume. Taip pat vairuotojas turi turėti „Community Transit“ dokumentus, jei reikia. Visa tai turi būti tvarkinga, kitaip britai neleis įsivažiuoti (ir teks suktis atgal).

Kokius daiktus draudžia įvežti į Jungtinę Karalystę?

Būkite atsargūs su maistu, ypač mėsos ir pieno produktais – dažnai juos draudžia arba reikalauja deklaruoti. Taip pat neneškite narkotikų (savaime suprantama) ar ginklų be leidimų. Augalai taip pat gali būti problema, jei turi žemę ant šaknų – gali būti konfiskuoti dėl ligų. Vieną kartą gavome baudą už vynuogių keką, kur klientas pavogė iš sodo – neverta. Eikite pro šalį tokių dalykų, tikras skausmas.

Ar muitinė dažnai sustabdo tokius perkraustymo mikroautobusus?

Statistiškai retai, jei visi dokumentai tvarkingi. Jie turia skenerius, kurie mato, ar mašina pilna, ar tuščia, ir ar viduje sėdi žmonės. Jei sistema pajuoduoja, sustabdo. Dažniausia problema būna ta, kad vairuotojas neįvedė ToR numerio arba sąrašas neatitinka realybės. Jei viskas tvarkoje, važiuojate kaip vėjas. Bet visada galite pasitikti „draugišką“ pareigūną, kuriam tiesiog nepatinka lietuviškos numerės (tai retai, bet įvyksta).

Ar reikia deklaruoti elektroninę techniką (kompiuterius, telefonus)?

Teisiškai, jei tai naudojami daiktai asmeniniam naudojimui, deklaruoti nereikia. Jei vežiate 5 naujus „iPhone‘us dėžėse, tai jau atrodo kaip prekyba ir gali būti apmokestinta. Rašykite sąraše „naudotas nešiojamas kompiuteris“ ir būkite ramūs. Muitinė daugiausia žiūri į prekybines partijas. Asmeninis daiktas, net jei jau 3 metų senumo, turi eiti be mokesčių.

Pasiruošimas ir krovimo procesas

Kaip geriausiai užtikrinti, kad daiktai nenukristi kelyje?

Vairuotojas turėtų turėti su savimi įrankius ir užraktas. Taip pat naudojamos diržos ir apvadai. Bet tu pats gali padėti – užsandarinkite dėžes lipnia juosta, kad neišsiplėštų. Jei turite pavojingų daiktų (pvz., peilių rinkinį ar cheminius skysčius), uždėkite juos į atskirą aiškiai pažymėtą dėžę. Nepalikite laisvai gulinti vazų ar stiklinių – jie sulydės nuo vibracijos. Viskas turi būti užfiksuota.

Ar vairuotojas gali atsisakyti vežti kažką konkretaus?

Taip, jei tai pavojinga arba nelegalu. Taip pat jei daiktas nepraeina per duris arba yra per sunkus vienam žmogui nešti (o vairuotojas vienas), jis gali pareikalauti pagalbos arba atsisakyti (nors dažniau mes tiesiog stengiamės padaryti). Kartais klientai sako, „o čia tik maža spintelė“, o ji sveria toną. Būkite realistiški, apie sunkius daiktus praneškite iš anksto. (Čia turiu omenyje, kad neturėtum meluoti apie svorį, vairuotojai nejaučiasi laimingi sužinoję tiesą vietoje).

Ką daryti su baldais, kurie netelpa į mikroautobusą?

Greičiausiai reikės juos išardyti. Jei pats negali – tarki tai iš anksto. Kartais galima uždaryti „mercedeso“ gale dalį sofos, jei ji nenusileidžia, bet tai blogai veikia važiuojant (gali pradėti dūžti). Geriau išsukinti kojas. Jei baldas senas ir nebevertas daugiau nei pervežimo, palikite jį čia. Naujus įsigysite Anglijoje. Pinigai sutaupomi, o nervai išlieka sveiki.

Kaip apskaičiuoti laiką įkrovai?

Planuokite mažiausiai 2–3 valandas. Jei daug mažų dėžių, tai eina greitai. Jei daug Didelių baldų, kur reikia nešti per laiptus – tai gali užtrukti ir 5 valandas. Neskubėkite. Vieną kartą klientas skubėjo taip, kad vairuotojas pamiršo uždaryti galines duris (užraktas užstrigo) – laimei, važiavo lėtai. Geriau pašvęsti dieną, nei gailėtis sulaužytos dėžės vėliau.

Ar reikia padėti vairuotojui nešti daiktus?

Nebūtina, bet malonu. Jei turi ką nors labai sunkaus ar trapaus, geriau prisidėk, kad nenusistumėtumėte. O vairuotojus visada apdovanoja arbata arba kavos puodeliu – tai pagerina nuotaiką. Dirbant komandoje viskas įvyksta greičiau. Bet jei esi užsiėmęs arba turi mažų vaikų, tiesiog parodyk, kas reikia vežti, ir vairuotojas susitvarko pats. Jis už tai gauna algą.

Ar galima krauti daiktus vakare arba savaitgalį?

Taip, galima susiderėti. Dauguma vairuotojų net mieliau vežia dienomis, kad naktį pailsėtų prieš keltą. Bet jei darbo laikas neleidžia, galim atvykti po 18 val. Savaitgaliais taip pat galima, bet tada reikia žiūrėti, ar tada dirba parduotuvės (jei reikia pirkti dėžių) arba ar galima susitarti su vairuotoju. Paprastai už darbą ne darbo laiku gali būti paimtas papildomas mokestis, tai normalu.

Atvykimas į UK ir iškrovos ypatumai

Kas vyksta, kai atvykstate į mano adresą Anglijoje?

Vairuotojas susisieks su tavu pusvalandį–valandą prieš atvykimą. Reikėtų paruošti vietą parkavimui, jei gyvenate mieste (Londonas – siaubas dėl to). Tuomet pradedama iškrova. Vairuotojas padės nunešti dėžes į butą ar namą. Jei daiktų daug, tai trunka maždaug tiek pat, kiek ir įkrova. Galiausiai pasirašome dokumentus (jei to reikalavo įmonė), kad daiktai perduoti, ir vairuotojas važiuoja toliau (arba ilsėtis).

O dėl to parkavimo Londono centre? Kaip ten būna?

O čia tikrai bėda. Jei gyvenate centre, kur yra tik mokamos aikštelės (Red route) arba gyvenamųjų namų zonos su leidimais, reikia viską iš anksto susiplanuoti. Vairuotojas negali stovėti, jei galioja draudimas. Gali tekti įsigyti laikiną leidimą iš savivaldybės (council) arba rasti netoliese esančią gatvę. Jei nieko nepasirūpinsite, gali tekti stovėti toli ir nešti daiktus per visą kvartalą. Patarkite su kaimynais.

Ar galima užsakyti iškrovą į sandėlį, jei dar neturiu būsto?

Žinoma, tai dažnas atvejai. Tu nukreipi mašiną į pagrindinį sandėlį (pavyzdžiui, „Big Yellow Storage“ arba kitą), ten iškrauname, o vairuotojas išvyksta. Tada jau ramiai susirandi būstą ir veži daiktus. Atkreipkite dėmesį, kad sandėliai dažnai reikalauja, kad atvyktum su savo transportu, bet jei sutarti su mumis, mes tiesiog padėkime į jų vyniojimo liftą ar prie pat durų.

Kas daryti, jei pažeistas daiktas atvykus?

Pirmiausia – nufotografuok pažeidimą nedelsiant. Tada skambink mums. Jei buvo draudimas, pradėsime procedūrą. Jei pažeidimas atsirado dėl to, kad blogai užkrovėte (pvz., stiklas ant viršaus dėžės), tada atsakomybės nėra. Bet jei vairuotojo kaltė, mes ją prisiimsime. Nereikia šauktis ar pyktis, tiesiog parašykite pranešimą el. paštu. Visai neseniai buvo atvejis, kad vairuotojo stabdžiai užstrigo (labai retai) ir prilenkė dėžę – viską išlyginom per draudimą.

Ar galiu užsakyti grįžtantį reisą su mano daiktais iš UK atgal?

Taip, mes darome ir tokius perkraustymus. Struktūra tokia pati, tik kryptis atvirkščia. Dažnai žmonės grįžta po kelerių metų. Tada reikia vėl gauti ToR numerį? Ne, jei grįžtate į ES ilgiau nei metams, tai reglamentuojama kitokia tvarka, bet dažniausiai tiesiog deklaruojate kaip asmeninius daiktus. Kainos panašios, tik dabar grįžtame į Lietuvą, kur kuras gali būti šiek tiek pigesnis (o gal ne).

Kokius patarimus duotum tiems, kurie dar svarsto?

Neapsispręskite per vėlai. Birželis ir rugsėjis yra karščiausi mėnesiai, tada kainos šoka, nes visi važiuoja į mokslus ar po atostogų. Jei galite, keliaukite balandį ar spalį. Būkite sąžiningi dėl daiktų kiekio. Naudokitės dėžėmis. Ir svarbiausia – pasitikėkite savo įmone. Jei jums nepatinka kaip kalba vadybininkas arba atsakymai atrodo migloti, ieškokite kito. Intuicija šioje srityje veikia geriau nei bet kokia reklama.

Išvados

Na, trumpai tariant, tas perkraustymas į UK su mikroautobusais nėra joks mokslas, jei žinai pagrindus. Svarbiausia – nesislapstykite nuo muitinės, turėkite tvarkingą daiktų sąrašą ir nebūkite šykštūs dėl kainos, jei norite, kad turtas atvyktų saugus. Po 20 metų darbo šioje srityje galiu pasakyti viena: ramus žmogus ir gera organizacija išspręs daugiau nei rūpestis ir panika. Tad ruoškitės, skambinkite ir viskas bus gerai. Sėkmės kelyje!