Kaip transportuoti baldus iš Jungtinės Karalystės efektyviai: vadovas be prasimanymų

Sėdiu čia ir galvoju, kad per tuos dvidešimt penkerius metus, ką praleidau šioje srityje, daug ką pasakyčiau apie Angliją. Viskas pasikeitė, ypač po to viso “Brexit” karvės cirko. Anksčiau užsukti į Londoną ar Mančesterį paremti sofos ir atvežti į Lietuvą buvo paprasta kaip obuolys nuplauti. Dabar? Dabar reikia kantrybės ir gerai išsirūpinti dokumentų. Klientai vis klauso, kaip transportuoti baldus iš Jungtinės Karalystės efektyviai, ir sakyčiau, didžiausia klaida yra skubėjimas. Jei norite, kad jūsų antikvarinė spinta neatvyktu su nulaužta rankena arba kad jos neišlaikytų muitinėje, turite žinoti kelis niuansus. Ne visada tiesiog “užsukame ir vežame”. Čia yra visa tiesa be jokių gražių žodžių, tiesiog praktika.

---

Kodėl taip sudėtinga ir kainos klausimai

Kiek dabar kainuoja baldų transportas iš Anglijos?

Tai yra klausimas, į kurį atsakyti yra pavojinga, nes klientai iš karto pamiršta, kad kaina priklauso nuo tūrio. Bet jei kalbėtume apie dalinį krovinį (t.y. kai dalijamės vagonu), tai maždaug 1–3 kubinio metrai kainuos nuo 150 iki 300 eurų priklausomai nuo to, ar tai Londonas, ar kažkur toliau šiaurėje. Jei turite pilną furgoną, tai pinigai lekia aukštyn, pradedant nuo tų 1200–1500 eurų. Taip pat reikia nepamiršti, kad kuro kainos D. Britanijoje nėra tokios mažos, kaip mums norėtųsi, tad viskas įeina į galutinę sumą.

Ar tikrai taip brangu dėl to pašto (Brexit)?

Žinoma, dėl to. Ne tiek dėl muitų, kiek dėl biurokratijos, kuri dabar suvalgo laiką. Anksčiau vairuotojas tiesiog važiuodavo per sieną, o dabar turi sustoti, pateikti deklaracijas, laukti, kol ji bus apdorota. Tas laikas reiškia pinigus. Be to, jei dokumentai bus neteisingai užpildyti, gali tekti mokėti baudas arba grąžinti krovinį atgal. Tas "raudonasis kas" (taškinis importas) dabar būna dažniau nei mums patinka. Taigi, taip, tai pasidaro brangiau, bet ne dėl to, kad mes norime uždirbti daugiau.

Galima keliauti pigiau, jei aš pats susirandu transportą?

Galima, bet tuomet tu rizikuoji. Esu matęs situacijų, kai žmonės randa “keliautojus” Facebook grupėse, jie pasako, kad veža pigiai, o paskui dingsta su jūsų daiktais arba juos sugadina. Profesionalios kompanijos turi draudimą, ir jei baldai sugenda pervežimo metu, turi iš ko atlyginti. O jei tu sutinki su kai kuriomis “privatiomis” pasiūlymais, gali likti be nieko. Taip pat, jei vairuotojas nežino muitinės taisyklių, tau teks mokėti už jo klaidas.

Ką daryti, jei turiu tik vieną kėdę?

Vienos kėdės vežti specialiu autobusu tikrai nėra verta. Geriausia rasti kurjerių, kuris specializuojasi smulkiuose siuntiniuose, arba bandyti susirasti kas, važiuoja į Lietuvą ir turi vietos. Ypač jeigu tai kėdė iš IKEA – jos dažnai išsiderinamos. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, ar tas kurjeris priima daiktus su kuria nors verte, nes dažnai jie limituoja draudimo sumas. Jei tai brangi kėdė, geriau pagalvoti apie saugesnį būdą.

Ar taip, kad kuo didesnė siunta, tuo pigiau kainuoja vienas kubas?

Dažniausiai taip ir būna. Jei užpildi visą furgoną, mes galime padaryti geresnę kainą už kubinį metrą, nei jei veži tik dvidešimt dėžių. Logistika paprasta – vienas važiavimas, vienas muitinės perėjimas, vienas vairuotojas. Kai važiuoja dalinis krovinys, tenka surinkti keletą klientų, sudėti viską į vieną vietą, tai užtrunka. Taigi, jei turi galimybę surinkti didesnį kiekį, pvz., su kaimynais, būtų daug pigiau.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Būtų gražu pasakyti “trys dienos”, bet realybėje dabar tai trunka nuo 4 iki 7 darbo dienų. Viskas priklauso nuo to, kada susirenka krovinys. Kartais reikia laukti, kol užsipildys furgonas viename mieste, tada važiuojame kitiems. Be to, keltai Dovere arba Eurotunelis gali turėti eilių. Ypač vasarą arba atostogų metu. Esu matęs, kaip vairuotojai stovi po 6 valas ties terminalais, o tai visiškai sukelia grafiko sutrikimus.

Ar galima užsakyti ekspressą?

Galima, bet tai kainuos kaip nupirkti naujus baldus. Ekspress reiškia, kad mes skiriame tau furgoną arba jį dalį ir važiuojame tiesiai, negavę nieko kito. Toliausiai gali būti 48 valandas, jei viskas idealiai, bet dažniausiai tokie greiti vežimai kainuoja dvigubai ar net trigubai brangiau. Rekomenduoju tą tik tada, jei taviškiai laukia ligonio lovos ar kitoCritical daikto, kurio negali įsigyti čia.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Nesu tikras, ar galiu juos vadinti paslėptais, jei jie yra įstatymuose numatyti. Muitinės deklaravimas – tai toks dalykas, kurio dažnai žmonės nemato. Mokesčiai už muitinės tarpininkavimą, PVM mokėjimas (jei netaikoma 0 proc. tarifą), galimas rinkliavos. Kartais užkliuvama už tai, kad krovinys per sunkus arba neteisingai pakuotas. Geriausiai visus šitus dalykus aptarti iš anksto, kad liktų malonumas, o ne staigmena.

O kas jei aš noriu atvežti baldus iš Škotijos?

Tai jau visai kitas reikalas. Škotija yra toli, ir ten reikia važiuoti per visą Angliją, arba važiuoti į šiaurę, o paskui per keltą. Tai brangiau, ilgiau. Bet jeigu randate kažką ypatingo Edinburge, tai verta. Tiesa, ten keliai gali būti siauresni, o oras blogesnis, kas gali sustabdyti furgoną. Planuokite papildomą dieną ar dvi, jei krovinys renkamas iš toliau esančių regionų.

---

Muitinė, dokumentai ir taisymai

Ar man reikia customso agento?

Absoliučiai taip. Negaliva tiesiog važiuoti ir tikėtis, kad muitininkas leis praeiti. Dabar, kai JK nebėra ES, reikia pateikti importo deklaraciją. Tas agentas mums suformuoja tuos dokumentus, užregistruoja prekes. Jei bandysi tai daryti pats, gali pasidaryti daug problemų su neteisingais kodais. Patirtis rodo, kad geriau sumokėti agentui 50 eurų ir ramiai miegoti.

Kokius dokumentus turiu pateikti?

Reikės jūsų paso arba asmens kodo (jei ES pilietis), prekių sąrašo (pakavimo sąrašo), o jei tai pirkimas – ir pirkimo sąskaitos (invoice). Be to, jei baldai naudoti, reikia įrodymo, kad jie ne nauji, pvz., nuotraukų ar senų sąskaitų, kad nereikėtų mokėti PVM kaip už naujas prekes. Be šitų popierių nepraeis nei viena siena.

Kas tas TIR dokumentas?

TIR – tai tarptautinė vežimo knygelė, kuri leidžia važiuoti be muitinės patikros kelyje. Dažniausiai ją turi patys vežėjai. Tau kaip klientui jo nereikia, bet svarbu, kad vežėjas jį turėtų. Tai užtikrina, kad krovinys nebus sustabdytas kiekviename pasienio punkte, kas sutaupo laiko. Bet jei vežama dalinėmis, dažnai naudojami kiti procesai.

Ar reikia mokėti PVM už naudotus baldus?

Jei tu atveži naudotus asmeninius daiktus (pvz., persikeli įgyvendinant gyvenamoji vietą), PVM mokėti nereikia. Bet jei tu nusiperkei naudotus baldus eBay arba iš draugo, tai jau yra prekės ir PVM gali būti taikomas. Čia daug kas suklaidina – galvoja, kad “naudota” reiškia “be mokesčių”. Ne, ne visada. Muitinė žiūri į sandorį.

Kas daryti, jeigu pamiršau įrašyti vieną daiktą į sąrašą?

Tai blogai. Tada reikia daryti papildomą deklaraciją, kuri kainuoja pinigų, ir kartais gali būti traktuojama kaip bandymas slapta įvežti. Geriausia iš anksto labai tiksliai susiskaičiuoti, kas keliauja. Pasitaiko, kad klientai pasako “o, dar štai ši maža vaza nukrito į dėžę”. Geriau to nedaryti, nes muitinės sistemos yra jautrios dėl bet kokio neatitikimo.

Ar yra kokių draudimų dėl medienos?

Galvojau, kad po to viso insecto istorijų, draudimai gali būti griežti. Bet jei tai įprasti baldai, tai viskas tvarkoje. Jei tu atveži kokius nors senus rąstus ar lauko statinius, reikės fitosanitarinio pažymėjimo. Paprasti mėginti baldai ar laminatas to nereikalauja. Tiesa, jei baldai yra su kerpėmis ar puvusios, gali būti problemų.

Kas tas EORI numeris?

Jei esi įmonė, tu jį turi turbūt. Jei esi fizinis asmu ir dažnai veži, gali tekti užsiregistruoti, bet dažniausiai mūsų agentas naudoja savo numerį, kad padarytų importą. Tau kaip gavėjui jo nereikia, nebent tu pats nori būti importuotoju oficialiai. Paprastam žmogui, kuris perveža savo daiktus, su mūsų pagalba viskas tvarkojama be to.

O kas jeigu mane apgavo Anglijoje ir parduota bloga prekė?

Tai jau ne mūsų reikalas, o teismo. Mes vežame tai, kas yra. Bet kartais klientai sako, kad atvyko sulūžęs stalas, kuris Anglijoje buvo sveikas. Čia jau kyla klausimas, ar jis buvo taip pakrautas. Jei matome, kad krovinys pakrautas blogai, mes stengiamės užfiksuoti vaizdo įrašą, kad būtų įrodymų vairuotojo nepriekaištingumui.

Ar galima transportuoti baldus be jokios sąskaitos?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai, tu gali parašyti deklaraciją, kad tai “personal effects”. Jei tai pirkimas, be sąskaitos neišeis – muitinė nebeliks nuleisti krovinio be vertės įrodymo. Jie galvoja, kad tu nori apeiti mokesčius. Taigi, visada reikia kokio nors dokumento, kuris rodo prekės vertę.

---

Pakavimas, krovinys ir vairuotojai

Kaip geriausia supakuoti sofą?

Sofą reikia supakuoti į storo putplasčio (bubble wrap) kelis sluoksnius. Ypač kampai – jie visada lūžta pirmi. Jei sofa ilga, geriau ją išardyti, jei įmanoma. Reikia uždengti ir audinį, kad neužsiterštų. Esu matęs, kaip atvežamos sofos su dėmėmis nuo tepalo arba rūgstančios dangos, nes tiesiog buvo užmestos į furgoną be apsaugos.

Ar galima dėti daiktus į baldų vidų?

Nerekomenduoju. Nors tai atrodo kaip geras būdas taupyti vietą, bet stalčiai turi savo svorio limitą. Jei į stalčių užpildysi knygas, jis išlips tiesiog iš bėgių, kai vairuotojas užlips ant “šokinėjamos” (rampos). Tiesa, tuomet tas stalčius gali nukristi ant kojos. Geriau tuos daiktus sudėti į dėžes ir uždėti ant viršaus. Saugiau.

Ką daryti su stalu, kuris neturi kojų?

Kojas reikia atsukti ir uždėti į atskirą maišelį, kurį gerai pririšti prie stalviršio. Jei paliekat kojas, tikimybė, kad jas nulaužsim, yra 90%. Ypač jei furgone bus daug kitų daiktų ir kas nors pasislinks per kelius. Užrašyk ant to maišelio “kojos šio stalo”, kad nepasimestų. Kartais jos dingsta tarp kitų dėžių.

Ar reikia išardyti spintą?

Didelės spintos beveik visada būna išardomos. Ne tik dėl vietos, bet ir dėl to, kad per duris jų neįmanoma įnešti, jei jos nenukirstos. Tiesa, jeigu spinta yra iš medžio masyvo ir sena, geriau to nedaryti, nes gali neišeiti surinkti atgal. Tokiu atveju reikia specialios transportavimo technikos (lifto), o tai brangu.

Kas yra “dalinis krovinys”?

Tai kai mes paimame tavo dėžes ir jas dedame į furgoną kartu su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia susirinkti viską. Tiesa, kartais gali būti, kad tavo dėžės stovi apačioje, o viršuj kažkokia perpilti skalbyklės. Bet mūsų vairuotojai žino, kaip užkrauti, kad niekas nesugestų (tikimės).

Ar vairuotojas padės man iškrauti?

Paprastai ne. Jo darbas yra atvežti krovinį iki durų. Jei reikia įnešti į butą antrame aukšte be lifto, tai jau yra papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti daugiau. Dažnai klientai mano, kad vairuotojas yra ir krovikas, bet jis dirba pagal savo grafiką ir turi važiuoti toliau. Geriau pasiruošti savo jėgom arba pasamdyti krovikus Lietuvoje.

O jeigu aš nusipirkau didelę vitriną ir ji skyla?

Tokiems daiktams reikia medinės dėžės (crate). Tai yra dėžė, kurią darome iš lentų ir viduje užpildome putplasčiu. Tai apsaugo nuo smūgių. Brangu, bet jei turi tūkstančių vertės vitriną, geriau nepasikliauti likimui. Vienas stiprus smūgis šalia gali sukelti vibraciją, kuri suardina stiklą.

Ar galima vežti atvirą furgonu?

Negalima. Net jei vasara ir saulelčia. Ne tik dėl to, kad gali užlyti, bet ir dėl dulkių bei saulės. Baldai išdžiūva, o mediena deformuojasi. Be to, keliaujant greitkeliu, vėjas nupūtų visas nepririštas plėves. Visada vežame uždarytose priemonėse.

Kaip užfiksuoti, jei baldai buvo sugadinti prieš pakrovimą?

Geriausia daryti nuotraukas. Kai mūsų vairuotojas atvyksta, jei jis pastebi, kad, tarkim, sofa jau įtrūkusi, jis tai užfiksuoja arba parašo pastabą. Jei to nepadarysite, vėliau gali kilti ginčų – kas tą įtrūkimą padarė. Pasitikėjumas yra gerai, bet dokumentai yra svarbiau.

Ką daryti, jeigu aš nežinau tikslaus svorio?

Nesvarbu. Mums svarbiau tūris (kubai). Svorį apskaičiuojame apytiksliai pagal tai, kas ten yra. Vienas kubas medinių baldų sveria daugiau nei vienas kubas pūkuotos užuolaidos. Bet jeigu tūris teisingas, svoris dažnai neįtakoja kainos, nebent jis būtų astronominis – tada reikia specialios technikos.

---

Rizikos, problemos ir realios situacijos

Kas nutinka, jei furgonas sugenda?

Tai bloga diena. Mes turia draudimą, bet tai nepadeda tavo baldams atvykti laiku. Tada reikia siųsti kitą furgoną arba remontuoti. Kartais tai gali užtrukti dieną ar dvi. Esu matęs, kaip degėsi sankaba, o vairuotojas stovėjo Vokietijoje. Tokiu atveju mes pranešame ir stengiamės išspręsti, bet nervai patiria.

Ar buvo atvejų, kai baldai dingdavo?

Dingimas retai, bet pasitaiko, kai blogai pasirinki partnerį. Pats esu girdėjęs istorijų, kai "pigios" firmos iškrauna daiktus sandėlyje, o paskui pareiškia, kad klientas nemokėjo ir viską pardavė. Todėl rekomenduoju tik tuos, kurie turi realų biurą, ne tik telefoną. Mūsų atveju, viskas stebima GPS, todėl žinome, kur yra kiekviena minutę.

O jeigu Anglijos muitinė nuspręns patikrinti?

Tai vadinasi “kontrolė”. Jie gali atidaryti furgoną ir peržiūrėti viską. Tai užtrunka valandas, kartais dienas. Jei ten randa kažką, ko nėra sąraše, gali būti bauda. Mums tai nepatinka, nes laikas pinigas. Bet jei viskas tvarkai, tiesiog laukiame. Kartais jie labai išsamiai tikrina, ar tikrai nenaudotos prekės.

Ar gali būti, kad mane apgavo pardavėjas Anglijoje ir atsiuntei tuščią dėžę?

Tai ne mūsų kompetencija, bet kartais vairuotojai gali pastebėti, kad dėžė per lengva. Jei mata, kad klientas moka už 500 kilogramų, o dėžė keliauja kaip plunksna, gali būti įtarimų. Mes galime pasiūlyti atidaryti ir užfiksuoti vaizdo įrašą prieš išvežant, kadangi Anglijoje dažnai pasitaiko apgavysčių pirkdami internetu.

Kas daryti, jei atvyksta sulūžęs stalas?

Reikia skambinti mums ir siųsti nuotraukas tą patį dieną. Negalima laukti savaitės. Jei buvo sudarytas draudimas, mes pradedame procesą. Bet čia yra tos smulkmenos – jei vairuotojas atidavė, tu pasirašei, kad viskas tvarkoje, o paskui namie pastebėjai įbrėžimą, gali būti sudėtingiau įrodyti, kad tai ne tu pats padarei.

Ar saugu vežti vertingus antikvarinius daiktus?

Taip, bet tik su medine dėže ir pilnu draudimu. Be to, geriau, jei vairuotojas apie tai žino, kad gali būti atidesnis. Vieną kartą vežėme paveikslą, kuris kainavo kaip butas. Vairuotojas beveik nevalgė, kol jį atvežė. Bet viskas pasisekė. Rizika visada yra, bet galima ją sumažinti iki minimumo.

O jeigu aš persikeliu visiems gyventi, tada kaip?

Tuomet reikia pildyti “Transfer of Residence” formą. Tai leidžia atvežti daiktus be mokesčių (PVM ir muito). Reikia įrodymų, kad gyvenai Anglijoje daugiau kaip 12 mėnesių ir kad Lietuvoje dar nebuvo gyvenamas. Tai gana paprasta, jei visi dokumentai tvarkingi. Taip, kaip transportuoti baldus iš Jungtinės Karalystės efektyviai šiuo atveju? Tik su šita forma, kitaip mokėsi milžiniškas mokesčius.

Kas nutinka su šiukšlėmis? Ar galiu jas mesti į furgoną?

Ne, negali. Furgonas turi būti tik su krovininių daiktų. Šiukšlių išvežimas kainuoja atskirai ir brangiai, nes Anglijoje už tai taip pat mokama rinkliava. Jei pamilšsi dėžes senais laikraščiais, geriau juos išmesti prieš pakrovimą, nes svorio nebūna, bet vietos užima.

Ar dabar sunkiau su angliškais vairuotojais po viso to?

(angliškai kalbantys vairuotojai dabar dažniau reikalauja papildomų patikrinimų, bet mūsų komanda daugiausiai lietuvių, tad bendravimas nėra problema. Dėl vizų – kai kurie turi turėti leidimus dirbti, bet tai mūsų galvos skausmas, ne kliento. Jums svarbiau, kad žmogus atvyktų laiku.

Ar galima atvežti maistą kartu su baldais?

Nerekomenduoju. Nors nedidelis kiekis galbūt ir praeis, bet jei turi ten kažką su mėsa ar sūriu, gali būti problemų su sanitarijos kontroliės tarnybomis. Geriau ne rizikuoti dėl dešrelės. Baldams ir maistui skirtingi reikalavimai temperatūrai ir saugumui.

O jeigu aš nusipirkau baldą iš “IKEA” ir jis neįeina į dėžę?

Tuomet tą dėžę reikia uždaryti kitaip, pvz., stendu. Jei dėžė atidaryta, jos gali neišleisti sandėlyje arba gali susidėvėti. Reikia uždaryti, kad niekur neišlįštų detalės. Mes matėme, kaip važiuoja viena vienintelė kojos po visa furgoną – vėliau sunkiai surandama.

Galutinis patarimas – kada pradėti rinktis?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Neperkite bilieto į lėktuvą tą pačią dieną, kai turi atvykti baldai. Planuokite bent savaitę ar dvi atsargos. Taip išvengsite streso ir nereikės mums skambinti kas valandą klausti “kur jis?”. Efektyvumas – tai ne greitis, o planavimas.

---

Išvada

Na, trumpai tariant, kaip transportuoti baldus iš Jungtinės Karalystės efektyviai – tai ne apie tai, kaip rasti pigiausią vairuotoją internete. Tai apie tai, kaip suderinti dokumentus, gerai supakuoti daiktus ir pasirinkti patikimą partnerį, kuris neišsiplėš po pusiaukelės. Nėra nieko blogiau nei laukti savo svajonių sofos ir gauti skambutį, kad ji sulūžo. Dirbu šioje srityje jau labai ilgai ir galiu pasakyti – taupykite ant pinigų, bet ne ant saugumo ir dokumentų tvarkos. Tada ir kelias bus ramesnis, o baldai pasieks jūsų namus sveiki.