Kaip sutaupyti pinigų kraustantis į Londoną: praktiški patarimai be reklamos

Sveiki, galvojau, ką papasakotum apie tą kraustymąsi. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tų, kurie vežia tik vieną krepšį, iki tų, kurie bando įsirašyti visą namą į „Fiat“ doke. Dažniausiai visi klausia to paties: kaip sutaupyti pinigų kraustantis į Londoną, kad nereikėtų išleisti pusės atlyginimo tik tam, kad jūsų spinta nueitų per Lamanšą. Londonas miestas nuostabus, bet gyvenimas ten kainuoja koją, tad suprantama, kad norite sutaupyti ant paties pervežimo. Čia nėra jokia magija, o geras planavimas ir žinojimas, kur galima pasispęsti, o kur reikia susitvarkyti galvą. Kalbėsim tiesiogiai, kaip būna tikrovėje, be jokių gražių brošiūrų.

Ką daryti prieš patį kelionę

Ar tikrai verta vežti visus senus daiktus?

Žiūrėkite, aš suprantu prisirišimą prie daiktų, bet kartais tai tiesiog beprotybė. Jei jūsų sofa jau trisdešimt metų stovi virtuvėje ir turitas katės, Londono jis nebeatgaus savo jaunystės. Pervežimas kainuoja pagal tūrį – kuo daugiau kubų, tuo brangiau. Kartais pigiau nusipirkti naują baldą „IKEA“ Anglijoje nei mokėti už kurjerį, kuris vežia tą jūsų „lobį“ per visą Europą. Skaitykite, kaip sutaupyti pinigų kraustantis į Londoną, pradedant nuo to, ką išmesti. Jei daiktas vertas mažiau nei 50 eurų, o jo pervežimas kainuos 100, matemantika paprasta.

Kada geriausia planuoti kelionę, kad būtų pigiau?

Visiems aišku, kad vasarą brangiau, bet vis tiek visi važiuoja liepos mėnesį. Jei galite, stenkitės kraustytis rugsėjo ar spalio mėnesį, kai vaikai already eina į mokyklas ir pasiūla mažesnė. Taip pat stenkitės vengti savaitgalių – vairuotojai taip pat nori ilsėtis, o darbo užmokestis už darbą šventadienį ar sekmadienį gali būti didesnis. Žiemos kelionės gali būti pigesnės, bet ten savo riskai – sniegas, audros ir pan. (Aišku, jei jums pasiūlys labai pigią kainą už pervežimą šaltuoju metų laiku, pagalvokite, ar jis tikrai važiuos, ar neapsirašys prieš pat išvyką).

Ar verta rinktis dalinį krovinių pervežimą?

Tai vienas iš būdų, kaip tikrai galite sutaupyti, jei jums nereikia vežti pilno sunkvežimio. Dalinis pervežimas (shared load) reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais. Taip jums tenka mokėti tik už užimtą vietą. Trūkumas tas, kad reikia laukti, kol surinks pilną mašiną, ir galite negauti jūsų daiktų tiksliuoju laiku. Bet jei laiko neturite skubėjimo, tai puikus variantas. Mačiau klientus, kurie taip sutaupė po 300-400 eurų, tiesiog sutikdami palaukti savaitę-dvi ilgiau.

Ar pats pakavimas duoda didelę savings?

Galų gale, labai didelę. Firmos tikrai brangiai įkainuoja pakavimo darbą – tai jų duona. Jei turite laiko ir draugų (arba šeimos narių, kuriuos galite prikalbėti alumi pietums), pakuokite patys. Naudokite kuo geresnes dėžes, o ne tas, kurias gaunate iš parduotuvės – jos gali nebeišlaikyti sunkių knygų. Tiesa, jei sugadinate kažką brangaus pakavimo metu, draudimas tai nedengs, jei nebuvo profesionalaus pakavimo. Tačiau dauguma daiktų sudėti į dėžę gali ir pats be jokių problemų.

Kas daryti su per dideliu daiktų kiekiu?

Jei supratote, kad daiktų per daug, o už juos mokėti nenorite, svarbite variantus. Galiat organizuoti garažo išpardavimą dar Lietuvoje arba paduoti labdarai. Ypač jei turite daug technikos ar senų drabužių. Nešioti šiukšles į Londoną – tai ne tas būdas, kaip sutaupyti pinigų kraustantis į Londoną, nes ten ir taip mokesčiai už šiukšlių ivežimą gali būti astronominiai. Geriau atsikratyti čia, negu vėliau galvoti, kur dėti seną televizorių, kuris niekas nenori nusipirkti.

Ar reikia detalaus inventoriaus sąrašo?

Absoliučiai taip. Be jo neišsiversite su muitine, ypač dabar, po Brexito. Parašykite ant kiekvienos dėžės, kas joje yra, ir pasirašykite bendrą sąrašą. Ne tik kad tai padės organizuotis, bet jei dingsta dėžė (o tai, deja, kartais nutinka), žinosite, kas buvo viduje. Dirbdamas su šia firma, mačiau, kad žmonės, kurie tikriausiai parašo „daiktų dėžė“, vėliau turi didelių problemų. Būkite konkretūs – „indai“, „knygų dėžė“, „drabužiai“.

Dokumentai ir britų biurokratija

Ar sudėtinga sužinoti, kokie dokumentai reikalingi?

Iš esmės ne, bet yra smulkmenų, kurios gali apsunkinti gyvenimą. Jums reikės asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo (jei planuojate vairuoti), taip pat sutarties su darbdaviu arba pakankamai pinigų banko sąskaitoje, kad įrodytumėte galimybę išlaikyti save. Be to, reikės pervesti mokesčius, jei vežate vertingesnius daiktus, nors dažnai naudojamas Transfer of Residence reljefas, kuris leidžia atvežti daiktus be muito. Su tuo reikia būti atsargiu.

Kas tas ToR01 (Transfer of Residence) dokumentas?

Tai, tiesiog sakant, jūsų gelbėjas, kai kalbame apie mokesčius. Jei gyvenote ne ES šalyje (dabar ir Jungtinėje Karalystėje) mažiau nei 12 mėnesių ir atvežate savo asmeninius daiktus, galite kreiptis dėl šio atleidimo. Tai leidžia nemokęs PVM ir muito atvežti baldus, transporto priemones ir t.t. Be šio popieriaus, muitininkai gali paskaičiuoti jums mokesčius pagal visą daiktų vertę, ir tai gali būti labai skaudu. Užpildyti formą internete nėra sunku, bet reikia dėmesio.

Ką daryti, jei neturiu visų pirkimo čekių?

Tai problema, ypač su technika ar brangiais daiktais. Muitinė gali reikalauti įrodymo, kad daiktas nėra naujas (pirkimas prieš 6 mėnesius ar ilgiau). Jei čekių nėra, galima bandyti rasti banko išrašus arba nuotraukas, kuriose matyti, kad daiktas jums priklauso ir jį naudojote. Nėra 100% garantijos, kad jiems tai užteks, bet dažniausiai, jei matosi, kad daiktas ne parduotuvės spintoje, problema išsprendžiama. Geriau turėti nors ką, negu nieko.

Ar galiu atvežti savo automobilį be mokesčių?

Taip, galite, tačiau ten yra savotiškas „pagalvėjimas“. Turi būti naudotas mašina mažiausiai 6 mėnesius prieš atvykstant ir jums priklausiusi tą laikotarpį. Be to, negalite jos parduoti per pirmus 12 mėnesių Jungtinėje Karalystėje be mokesčių (arba bent jau neleidžiama tai daryti be specialaus leidimo). Žmonės dažnai pagalvoja, nupirks seną bmw čia ir važiuos į Londoną be mokesčių, bet jei tenka mokėti PVM ir privalomąjį mokestį (VAT + Duty), tai verslas tampa nuostolingas. Patikrinkite vin kodą – turi būti aišku, kada mašina registruota pirmą kartą.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas?

Kartais 5 minutes, kartais 5 dienas. (Ar ne, paskutinį kartą vienas klientas laukė net savaitę, nes trūko vieno parašo). Jei visi dokumentai tvarkingi ir ToR01 patvirtintas, daiktai praeina „žaliąja juosta“. Bet jei pareigūnams pasidaro įtara, kad bandote įvežti prekes pardavimui (pavyzdžiui, 10 naujų „iPhone“ dėžių), gali laukti ilgas tikrinimas. Geriau būti sąžiningas ir deklaruoti viską, kaip yra, nei bandyti apgauti sistemą. Muitinė turi akis visur, ypač Doveriuje.

Ar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas?

Jeigu nesate specialistas, tai labai rekomenduoju. Ypač dabar, kai atsirado daug naujų taisyklių po Brexito. Brokeris užpildo formą, padeda su ToR01, bendrauja su muitinės pareigūnais. Jūs galite tai daryti patys, tačiau viena klaida arba neteisingai užpildyta eilutė gali sulaikyti krovinį ir sukelti baudas. Už brokerį teks sumokėti, bet tai sutaupo nervų, kurių kaina, man atrodo, yra didesnė.

Ar turiu būti fiziškai priešais muitinę?

Nebūtinai. Jei turite brokerį, viskas gali būti atliekama nuotoliniu būdu. Vairuotojas paprastai pateikia dokumentus už jus. Tačiau jei kyla problema arba klausimų, gali tekti kalbėtis telefonu. Kartais maloniau žinoti, kad kas nors kompetentingas tai sprendžia už jus, o jūs galite ramiai dirbti arba ieškoti buto Londone.

Londono specifika ir išlaidos

Kodėl Londone taip brangu įvežti daiktus?

Ne taip, kad pati kelionė brangi, o tas „paskutinis myliukas“. Londonas yra uždaras miestas su dideliais apribojimais sunkvežimiams. Sunkvežimis negali važiuoti bet kur – ten yra zonos, kur reikia specialių leidimų. Be to, dauguma gatvių yra siauros, su „vairuotojais ramsteliais“, kur stabdo mašinas ir reikalauja pinigų už užkeltą kelią. Tai visa tai suformuoja galutinę kainą, kuri dažnai aptinka klientus, to nesitikėjusius.

Kas yra „Congestion Charge“ ir „ULEZ“?

Tai du pagrindiniai dalykai, kurie suvalgys jūsų biudžetą, jei apie juos nežinosite. Congestion Charge – mokestis už važiavimą į centrą. ULEZ (Ultra Low Emission Zone) – zonoje, kurioje galima važiuoti tik labai švariems automobiliams, kitaip teks mokėti didelius baudas. Kraustymosi mašina dažnai būna sena ir dukta, todėl ji gali neatitikti ULEZ standartų. Reikia tiksliai apskaičiuoti, ar pigiau nuomotis mašiną, kuri atitinka standartus, ar mokėti už važiavimą. Nemanau, kad norite mokėti po 100 svarų dienai už dūmus.

Ar sunku rasti vietos stovėjimui sunkvežimiui?

Labai sunku. Jei gyvenate centre, mašina gali stovėti tik specialioje vietoje arba ant mokamos aikštelės. Jei nėra vietos, vairuotojas gali privalyti važiuoti ratu ir laukti, o laukimas – tai pinigai. Jei galite, pasirūpinkite vieta iš anksto (susitarkite su kaimynais, uždengkite vietą automobiliu). Kartais žmonės netgi nuomoja vietą parkavimui tolimiausiame aikštelėje ir pervežia daiktus smulkiomis transporto priemonėmis. Taip galima sutaupyti, jei sunkvežimio stovėjimas kainuoja milžiniškus pinigus.

Kas daryti, jei namuose yra laiptai be lifto?

Tai viena dažniausių problemų. Londone daug senų namų su siaurais laiptais. Jei turite pianiną ar didelę sofa, gali tekti išmontuoti langą arba naudoti kėbulą (kraną), ir tai kainuoja papildomai 200-300 svarų bent jau. Vairuotojai dažnai atsisako nešti daiktų aukščiau nei 3-4 aukštą be papildomo mokesčio. Užsidarykite ant šito dar planuodami, kaip sutaupyti pinigų kraustantis į Londoną – pažiūrėkite išplanavimą buto ir įsivaizduokite, kaip ten pro duris įlįs sofa.

Ar galiu atvežti daiktus tiesiai į butą be jokių rūpesčių?

Tik svajose. Dažnai reikia gauti leidimą iš savivaldybės (Council Permit) užkelti krantą arba padėti konteinerą ant šaligatvio. Be to, kai kurie namai turi privažiavimo apribojimus (pvz., leidimas važiuoti tik 9:00 ryto ir 16:00 popietę). Jei vairuotojas atvyks anksčiau, jis negalės pradėti darbo ir lauks. Visą šią informaciją reikia sužinoti iš savininko ar agentūros iš anksto, kitaip gausite didžiulę sąskaitą už laukimą.

Kiek papildomai gali kainuoti „vairuotojo ramsteliai“?

Tai yra tas dalykas, kuris įžeidžia kiekvieną lietuvį Anglijoje. Žmonės užsidaro gatvę, kai mata, kad kraunama, ir pareikalauja „pinigų už kelią“. Tai nelegalu, bet jie žino, kad vairuotojams skubia, ir dažnai tiekia po 20-50 svarų. Yra firmos, kurios įtraukia šią išlaidą į kainą, kitos ne. Susitarkite dėl to iš anksto su pervežėju, kad jūsų neštų nustebtų, kai vairuotojas reikalaus pinigų iš jūsų kišenės. Tai realus Londonas, ne filmas.

Bendri klausimai apie paslaugas

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp firmų?

Nes vienos firmos yra realūs pervežėjai, o kitos – tarpininkai, kurie tiesiog parduoda užsakymus. Tarpininkas pasako mažą kainą, o paskui suranda kurį nors vairuotoją iš Rytų Europos už pusę mažiau. Viskas vyksta gerai, kol nekažkas nevyksta – tada jūs liekat su savo daiktais ir nieko nebepasiekiate tos „firmos“. Rinkitės tuos, kurie turi realų adresą, telefoną ir atsiliepimus, o ne tik pigiausią kainą eBay stiliaus svetainėje.

Ar verta drausti krovinius?

Tai nėra klausimas, ar verta, tai privalomas dalykas. Net jei vairuotojas šventę prisiekia, kad vairuoja gerai, aš mačiau, kaip mašinos užsidega, kaip įlūžta keltai, kaip dingsta dėžės iš užrakintos mašinos (čia dažniau vyksta Ispanijoje, bet Anglijoj taip pat). Draudimas kainuoja nedaug, lyginant su viso turto verte. Pasirūpinkite, kad draudimo polisas dengtų ir kelionę, ir iškrovimą. Kartais įtraukiamas tik transportavimas, o ne manevravimas gatvėje.

Kas daro, jei mašina sugenda kelioje?

Geros firmos turi techninę pagalbą arba atsarginę mašiną. Blogos – paliks jus laukti kelias dienas. Reikia pasitikėti, kad jie t kontaktinio telefono numerio, kurį galite paskambinti bet kuriuo paros metu. Jei jums sako „rašykite mums el. paštu“, bėkite tolyn. Kraustymasis yra stresas užtat ir nereikėtų dar laukti atsakymo 48 valandas, kai jūsų daiktai stovi kažkur prie M25 kelio.

Ar galiu sėdėti sunkvežimyje su vairuotoju?

Formaliai dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo ir saugumo taisyklių (ypač po to kai įvyko keletas incidentų). Praktiškai? Kai kurie vairuotojai sutinka jei padovanote porą dešerių arba sutarkite už papildomą kainą. Bet aš jums nesiūlyčiau. Ilgas kelionės be saugumo diržų (dažnai vairuotojai guoliai turi tik vieną vietą) yra pavojinga. Geriau skristi lėktuvu ir laukti mašinos.

Kaip elgtis su gėrimais ir maistu?

Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių į Angliją be specialių leidimų (tai ypač griežta dabar). Muitinė tiesiog konfiskuos ir baus pinigais. Alkoholis ir cigaretės – taip pat ribojamos. Jei vežiate butelį vyno dovanai, tai gerai, bet jei bandote atvežti 20 litrų degtinės, tai bus laikoma prekyba. Geriau viską suvalgykite čia, o ten nusipirkite naujo. Londono parduotuvėse turi viską, ko reikia, net Lietuvos keptos duonos.

Ar galiu atvežti savo augalus ir augintinius?

Augintinius galima, bet jie turi turėti mikročipą, pasas ir skiepijimą prieš kelionę (ir laukti 21 dieną paskutinio skiepo po to). Augalus – labai sunku. Yra griežtos taisyklės dėl žemės ir kenkėjų. Jei atvežite puodą su žeme, gali būti konfiskuojamas arba privaloma nuplauti šaknis ir pakeisti žemę. Geriau palikite gėles mamai ar draugams, Londono klimatas jiems vis tiek nepatiks.

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojui?

Lietuvoje nėra tokios tradicijos, bet Anglijoje – taip. Jei vairuotojas padėjo nešti sunkus daiktus, buvo mandagus ir greitas, 10-20 svarų arbatpinigių bus labai įvertinta. Jie neprivalomi, bet tai gerai nuleidžia atmosferą. Ypač jei reikėjo nešti daiktus 4 aukštą be lifto. Tiesiog nepamirškite, kad jie taip pat žmonės, dirbantys sunkų darbą.

Ką daryti, jei daiktai atvyko pažeisti?

Pirmiausia – nefilmuokite (t.y., nebraižykite) ant dokumento, kad viskas tvarkoje. Jei matote, kad dėžė sutrūkinėjus, parašykite pastabą greta. Susisiekite su firma iš karto. Jei turite draudimą, jie reikalaus nuotraukų. Neleidžiama tiesiog „pamiršti“ ir tada skambinti po savaitės. Tada niekas nieko nedarys. Geras dalykas yra tai, kad dauguma firmų, kurios verti dėmesio, stengiasi išspręsti problemas greitai.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima bandyti. Ypač jei turite lankstumo datomis (tarkime, galite laukti savaitę arba jums nėra skubu). Jei pasakote „aš galiu būti pasiruošęs bet kurią savaitę“, jie gali pasiūlyti pigiau, kad užpildytumė tuščią vietą mašinoje. Taip pat derėkitės, jei matote, kad kainos yra per aukštos arba neaiškios. Nebijokite klausti „o iš ko susideda ši kaina?“. Tai dažnai suvalgo jų maržą.

Kokia papildoma išlaida gali iškristi apie kurią nemanote?

Dauguma žmonių pamiršta apie „Long carry“ mokestį. Jei sunkvežimis negali priartėti prie namų ir reikia nešti daiktus 50 metrų rankomis, jie už tai ima pinigus. Taip pat mokestis už surinkimą/išmontavimą baldų. Jei sutartyje parašyta „iškrovimas“, tai reiškia, kad jie padeda ant žemės, o ne surenka lovos. Visada tikslinkite, kas įeina į „pilną paslaugą“.

Ar saugu perduoti daiktus sandėliuke laikinai?

Jei negalite iš karto įsikraustyti į butą, gali tekti naudotis sandėliuku. Pasirūpinkite, kad sandėlis būtų saugus, su vaizdo kameromis ir apsauga. Yra daug istorijų, kai pasitaiko vagysčių iš pigių sandėlių. Jei pervežimo firma siūlo laikyti daiktus pas savo bazėje, paprašykite nuotraukų tos vietos, kad žinotumėt, kur jūsų turtas miega.

Ar reikia griežtai laikytis laiko, kurą nurodėte?

Geriau taip. Vairuotojai turi grafikus, ir jei jums pasakė 8:00 ryto, o jūs atvykstate 10:00, gali būti, kad jau išvyko į kitą užsakymą. Tada teks mokėti už antrą atvykimą. Londonas – miestas, kur laikas = pinigai. Būkite punktualūs, arba bent jau praneškite iš anksto, jei užstrigote.

Kodėl aš negaliu tiesiog nuomotis mašinos ir važiuoti pats?

Galite, jei turite teisę vairuoti sunkvežimį (C kategorija). Jei turite tik „B“ kategoriją, galite nuomotis tik iki 3.5 tonų mašiną (Luton). Bet ten vėl tas pats – jei niekada nevairavote tokios mašinos M25 žiede, tai bus didelis stresas. Be to, jei įvyks avarija arba suges variklis, visi rūpesčiai ant jūsų pečių. Dažnai pigiau ir saugiau pasamdyti profesionalą.

Ar galima kažką padaryti su taip vadinamais „scrapperiais“?

Nerekomenduoju. Tai žmonės, kurie veža bet ką už mažiausią kainą, dažnai su pavogtomis mašinomis arba be jokio draudimo. Jūsų daiktai gali dingti arba būti išmesti ant kelio, jei jie susigrums su policija. Kraustymasis – rimtas dalykas, ir pasitikėjimas yra svarbiausia valiuta.

Ką daryti, jei randu gerą atsiliepimą, bet kaina per didelė?

Klauskite, ar gali pritaikyti. Jei atsiliepimai geri, firma greičiausiai vertina savo reputaciją. Galbūt jie gali atsisakyti kai kurių papildomų paslaugų (pavyzdžiui, pakavimo medžiagų) arba suteikti nuolaidą grynaisiais. Niekada nežinot, kol nepaklausiate. Bet atminkite, kad kokybė turi savo kainą.

Ar yra skirtumas tarp „man and van“ ir didelės firmos?

Didelė skirtumas. „Man and van“ gerai tinka, jei turite kelių dėžių kiekį ir nebrangų baldą. Jie greiti, lanksčiai, bet neturi draudimo ir įrangos. Didelės firmos turi viską – liftus, dėžes, draudimą, sistemą. Jei kraustote visą gyvenimą, imkite didelę firmą. Jei tik studento rankinį – „man with van“ užtikrins sutaupyti pinigų kraustantis į Londoną nedideliu mastu.

Kokius daiktus geriausia vežti su savimi (lėktuvu)?

Brangiausius ir pačius reikalingiausius: dokumentus, vaistus, juvelyrinius dirbinius, nešiojamus kompiuterius. Visada turkite šiuos daiktus su savimi. Nors ir su draudimu, prarasti nuotraukas ar kompiuterio duomenis būtų nelaimė. Pinigus taip pat geriau nevežti dideliais kiekiais mašinoje.

Kaip elgtis, jei firmos atstovas kalba lietuviškai, o sutartis anglų kalba?

Būkite atidūs. Perskaitykite sutartį, net jei ji anglų kalba. Jei kas nepaiškoma, prašykite paaiškinti. Kartais būna, kad žodžiai „skambučiai“, „mokestis“ ar „laikas“ interpretuojami skirtingai. Geriau užtrukti 15 minučių skaitymo, nei vėliau ginti save teisme. (Nors, žinoma, niekas nenori eiti į teismą dėl sulaužytos kojos).

Ar verta tikrinti firmos rekvizitus prieš pasirašant?

Absoliučiai taip. Įsivaizduokite, kad atvyksta mašina, paima jūsų daiktus ir išvažiuoja, o rytoj jūs randate tik tuščią puslapį internete. Patikrinkite, ar įmonė tikrai egzistuoja (Companies House duomenys Anglijoje), ar jie turi realų adresą. Nekantrinkite šito dalyko, tai jūsų pinigai ir jūsų ramybė.

Galutinis patarimas – ką daryti paskutinę dieną?

Išsiskirkite su vairuotoju, pasikeiskite telefonais, pasakykite, kur gali užpilti degalų (jei reikia), ir pasidarykite kavos. Nervinga tai yra abiems pusėms. Jei pasirūpinsite šiais detales, kelionė bus kur kas lengvesnė. O Londonas jūsų laukia.

Išvados

Na, štai ir viskas ką reikėjo žinoti, kad sutaupyti pinigų kraustantis į Londoną nevirštų košmaru. Svarbiausia – nebūkite godūs renkantis pigiausią variantą ir nebuksite su planavimu. Pasirūpinkite dokumentais, žinokite apie mokesčius ir būkite sąžiningi su pervežėjais. Londonas – sudėtingas miestas, bet su gerais patarimais ir šaltą galva jūsų naujasis gyvenimas gali prasidėti be nereikalingų nuostolių. Sėkmės kelyje ir tikrai laukia pietų aš, kai jei kada nors užsuksiu pas jus į apsilankymą!