Kaip sutaupyti perkraustant į Angliją? Efektyvūs sprendimai ir realiųjų išlaidų valdymas

Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena – perkraustymas į Angliją niekada nebuvo lengvas, o po Breksito jis tapo tikru iššūkiu. Dažniausiai žmonės susimąsto apie kainą tik tada, kai jau viskas supakuota, o vairuotojas laukia kieme. Jeigu klausiate, kaip sutaupyti perkraustant į Angliją, atsakymas ne vienbrangis – tai ne tik pigesnio pervežėjo paieška, tai ir protingas planavimas, dėžių skaičiaus mažinimas bei supratimas, kas vyksta ties tame pasienio punkte. Niekas nesako, kad reikia gyventi tuščiąje patalpoje, bet dažnai save apgaudžiame veždami senas sofas, kuris Anglijoje kainuos dvigubai mažiau nei jo pervežimas. Štai štai, realybė be gražių žodžių.

Pakavimo reikalai: dėžės, maišai ir paslėpti šiukšlės

Ar verta pirkti naujas dėžes ar rasti parduotuvėse?

Skaitykite, jeigu norite sutaupyti pinigų, tai pirmoji vieta, kurioje galima tai padaryti. Naujų dėžių pirkimas yra dovana pervežėjui, o ne jums. Eikite į didžiąsias parduotuves, klauskite sandėlininkų – po 20 metų darbo galiu pasakyti, kad 90 proc. jų mielai atiduos stiprių dėžių nemokamai, kad tik nereikėtų jų versti. Tiesa, būkite atsargūs su buitinės technikos dėžėmis – jos dažnai būna sugadintos arba per minkštos sunkiems daiktams, tad ten reikia įdėti daugiau popieriaus, kitaip antropozofai iškristi su sulaužytais indais.

Kiek dėžių tikrai reikia vienam žmogui?

Vienam žmogui į paprastą studiją arba kambarį Londoną dažniausiai užtenka 10–15 dėžių, ne daugiau. Žmonės dažnai prisiskaityti pradeda – turi 15 dėžių, o paskui dar du didelius maišus su drabužiais. Jei jau svarstote, kaip sutaupyti perkraustant į Angliją, pradėkite nuo to, ką išmesite. Nešiojant per pusę Europos senus žurnalus ar baigtus stiklainius jums niekas nepays, o kaina nuo tų kubinių metrų nepasikeis. Geriau turėti mažiau daiktų ir nusipirkti naują kavos aparą Anglijoje, nei mokėti už jo pervežimą.

Ar galima vežti daiktus nesupakuojant į dėžes?

Techniškai galima, bet tai kaip žaisti ruletę. Vairuotojas gali priimti, jei tai vienas ar du daiktai, pvz., neapsukamas sofas ar dviratis. Tačiau jei atvešite maišus su drabužiais be dėžių – gali būti bėda. Jie gali susitepti, drignoti arba tiesiog paslysti sunkvežimio viduje ir užlipti vieni ant kitų. Be to, kai kraunate vairuotojo kėbulą (jei tai ne pilnas konteineris), jis nori matyti tvarką, kad jam būtų lengviau sudėti. Geriau investuokite kelis eurus � lipdukus „Šonuose“, o ne nešiotis viską kaip kiaulės.

Kaip supakuoti lėtai skylančius daiktus (maistas, skysčiai)?

Žiūri, aš ne choras, bet čia būna problemų. Viskas, kas skysta, turi būti uždaryta labai gerai. Tarkime, aš mačiau situaciją, kai žmogus užsandarino alų į plastikinius butelius, ir jie atsidūrė ant kitų dėžių. Vairuotojas buvo įsiutęs, o klientas turėjo mokėti už valymą. Jei norite sutaupyti perkraustant į Angliją, neskubėkite vežti pusę savo šaldytuvo. Anglijoje maistas brangesnis, tačiau rizika, kad surs jūsų drabužius, to nenuverta. Skysčius reikia įdėti į plastikines dėžes su dangčiais, o ne tik į maišus.

Ar verta daiktus pažymėti numeriais?

Būtinai, jeigu turite daugiau nei 10 dėžių. Susirašinėkite sąrašą: dėžė Nr. 1 – virtuvė, Nr. 2 – drabužiai. Nereikia ten rašyti „Sidabrinis servizelas“, kadangi nereikia vilioti vagių ties pervežimo punktu (o tokių atvejų, deja, būna). Bet pačiam jums supakuoti ir vėliau rasti pusryčių dubenį bus kur kas lengviau. Tai sutaupo laiką, o laikas – tai pinigai, ypač kai jūsų partneris klausia, kur dingo dantis.

Ką daryti su baldais, kurie nėra išmontuojami?

Čia tikrai reikia galvoti. Jeigu turite seną, masyvią spintą, kurią neišsiveržiate per duris Anglijoje, geriau ją palikite čia. Išmontuojami baldai – tai auksas. Vienas klientas neleido man išsukinti lovos, ir dėl to teko krauti tik vieną daiktą vietoje keturių. Išsukite viską, kas įmanoma – kojas nuo stalų, duris nuo spintų. Tai leis užpildyti erdvę efektyviau ir taip sutaupyti perkraustant į Angliją, nes mažiau vietos reiškia mažesnę kainą (arba galimybę pridėti kažką kito).

Logistika ir vairuotojai: kas vyksta kelyje?

Kas pigiau – dalinis krovinių pervežimas ar pilnas sunkvežimis?

Aišku, dalinis. Jeigu turite 15 dėžių, jums nereikia 40 pėdų sunkvežimio. Dalinio krovinio (angliškai „part load“) esmė ta, kad vairuotojas paima kelis klientus vienu metu. Taigi, jūs mokate tik už užimamą vietą. Tačiau čia yra vienas „bet“. Terminas gali būti ilgesnis, nes jis turi apvažiuoti pas visus. Jeigu skubate, tai ne jums. Bet jeigu galite laukti savaitę-dvi – tai geriausias būdas, kaip sutaupyti perkraustant į Angliją be didelių pastangų.

Ar galiva važiuoti kartu su vairuotoju?

Formaliai – ne, jeigu tai komercinis reisas. Draudimas neapima keleivių kabinoje (ne tų, kurie sėdi gale, o šalia vairuotojo). Tiesa, daugelis vairuotojų nėra piktas, jeigu sutarsite „pussavaldyje“, bet tai jūsų rizika. Jeigu įvyks avarija ar sustings sienos užklausą, jūsų ten nebus. Aš asmeniškai nepatarčiau – geriau pasikrauti autobusu ar lėktuvu ir laukti Anglijoje. Nekelkite vairuotojui į galvą problemų su pareigūnais.

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Londoną ar Midlandą?

Idealiai, jeigu nieko neįvyksta, tai 2–3 dienos viena kryptimi. Tačiau mes gyvename realiame pasaulyje. Buvo atvejų, kai vairuotojas stovėjo Kent’e (tai toks žemėlapis prieš Lamanšą) 12 valandų dėl dokumentų problemų. Dar vienas kartą, kai tiltas buvo uždarytas dėl vėjo. Taigi, planuokite maždaug savaitę nuo to momento, kai vairuotojas pasiima daiktus, iki jų atvykimo. Nereikėtų skambinti jam kas valandą ir klausti „kur jūs“, jis ir taip nervingas.

Kas daryti, jeigu vairuotojas vėluoja ir neatsiliepia?

Tai nemaloni situacija. Kartais jis tiesiog užmiega po teisingų poilsio valandų, kartais – neturi signalo. Jeigu jis neatsiliepia 12 valandų, reikia skambinti į jo dispečerinę. Jeigu ir dispečeris nieko nežino – tada prasideda stresas. Geriausia pasirinkti pervežėją, kuris turi GPS stebėjimą. Aš kartą nusipirkau tokį sistemą ir daba žinau, kur mano mašinos stovi. Tai sutaupo nervus, o nervai vertia daugiau nei kelios dešimtys eurų.

Ar reikia daryti išankstinį užsakymą?

Bent mėnesį prieš, o geriau du. Ypač jeigu planuojate važiuoti prieš Kalėdas ar vasarą. Tada vairuotojų trūksta kaip druskoje. Jeigu užsakysite paskutinę minutę, kaina bus dvigubai didesnė. Planavimas – tai pusė sėkmės, kai kalbame apie tai, kaip sutaupyti perkraustant į Angliją. Nemandagu tikėtis, kad tuščia mašina kurs tik dėl jūsų rytoj.

Ar galima nukreipti mašiną tiesiai į sandėlį, jeigu dar neturite buto?

Taip, tai dažnai daroma. Ypač Londonas, kur pradžioje tenka gyventi pačių ar draugų, o daiktai netelpa. Pasirašote sutartį su saugojimo sandėliu (Self-storage) ir nurodote adresą vairuotojui. Tiesa, užsukti į tokią vietą sunkvežimiui gali būti sudėtinga – reikia patikrinti, ar yra didelių vartų. Būkite tikri, kad sandėlis dirba tais laikais, kai vairuotojas atvyksta, kitaip jis gali palikti viską kieme (ir tada jums reikės sargą).

Pasienis, dokumentai ir Brexit „dovanos“

Ar reikia deklaruoti visus daiktus griežtai pagal sąrašą?

Taip, turite padaryti inventory list (inventoriaus sąrašą). Jis neturi būti tobulas, su vinimo kodais, bet turi būti aiškus. Tarkime, „5 dėžės su virtuvės reikmenimis, 1 sofa, 1 TV“. Jeigu sąraše rašote „baldai“, o išsikrauna kompiuterius, muitininkas gali suklikti. Jie mėgsta tikslumą. Nereikia bandyti jų apgauti – jie matė viską. Gerai padarytas sąrašas pagreitina pasienio prėjimą, kas vėlgi laiko.

Kas yra Transfer of Residence (ToR01) formelė?

Tai svarbiausias dokumentas, jeigu persikeliate gyventi ilgam. ToR leidžia atvežti asmeninius daiktus be muito (PVM ir muytinio). Be šios formelės jums gali paskaičiuoti 20% mokestį nuo jūsų naudoto automobilio ar baldų vertės. Užpildyti ją galima internetu, tai trunka 20 minučių. Gerai, kad jūs to paklausit, nes daugelis nežino ir tada gauna sąskaitą už tūkstančius. Tai vienas efektyviausių būdų, kaip sutaupyti perkraustant į Angliją legaliai.

Ką daryti, jeigu ToR numerio negavau laiku?

Būna, kad sistemos užstringa. Jeigu vairuotojas jau važiuoja, o numerio nėra – būkite rami. Dažniausia galima pateikti prašymą vėliau arba parodyti patvirtinimą, kad kreipiatės. Tačiau geriau tai padaryti savaitę prieš važiavimą. Aš mačiau, kaip vienas klientas laukė numerio 3 savaites ir jo daiktai stovėjo sandėlyje Liuksemburge. Nors šiek tiek ne taip, bet galima išsiveržti, jeigu turite raštišką įrodymą.

Ar galiu atvežti mašiną be mokesčių?

Jei ją turite 6 mėnesių ir daugiau prieš persikraustymą, ir galite parodyti draudimo polisą iš Lietuvos, taip. Tada ToR01 formelė padeda išvengti PVM. Jei mašina naujesnė arba nėra tokios istorijos – gausite sąskaitą. Neklyskite, čia griežta taisyklė. Vienas mano draugas bandė pasakyti, kad mašina stovėjo garaže, bet negalėjo įrodyti. Mokėjo 4000 eurų mokestį. Geriau patikrinti dvigubai.

Kas nutinka, jeigu pamiršiu įrašyti brangų daiktą į sąrašą?

Jei tai ne automobilis ir ne ginklas, dažniausiai nieko baisaus. Jie gali paprašyti sumokėti muitą nuo to daikto vertės. Jei tai senas pianinas, vertas 100 eurų – mokesčiai bus maži. Bet jeigu pamiršote 10 tūkstančių vertės paveikslą... čia gali būti nemalonumai. Geriau įrašyti viską, kas brangesnė už 150 eurų, kad nebūtų klausimų „ką čia darote“.

Ar pasienio kontrolė tikrina kiekvieną sunkvežimį?

Ne visus, tik atrankiniu būdu. Kartais tiesiog praleidžia, kartasis užeina į vidų. Po Breksito britai labai griežtai tikrina, ar neateinate su prekėmis, kurias reikia parduoti. Jeigu vairuotojas sako, kad tai „asmeninis perkraustymas“, turi būti užpildytos formos. Jei jie įtaria, kad tai verslas – gali atidaryti visas dėžes. Tai trunka valandas. Nenorite to patirti.

Ar galiu vežti maistą? O alkoholį?

Maistas asmeniniam vartojimui – taip, bet ne mėsos ir pieno produktus (iš ES limited amount). Alkoholis ir tabakas – tam yra ribos. Jei atvešite 200 cigarečių, tai normalu. Jei atvešite 10 kartonų – jums sakys, kad tai verslas. Geriau nenaudoti šios galimybės kaip verslo modelį, nes išmes į sąrašą ir nebeleis įeisti į šalį.

Pinigai, kainos ir „kur dingsta“?

Kuo apskaičiuojama kaina – pagal kilogramus ar kubinius metrus?

Tarptautiniuose pervežimuose (ypač į Angliją) visada pagal kubinius metrus (CBM). Svoris čia nebe toks svarbus, nebena judate su švinu. Reikia suprasti, 1 kubinis metras – tai maždaug 10-12 standartinių dėžių. Jeigu pasakyti „kaip sutaupyti perkraustant į Angliją“, kompresuokite daiktus. Užpildykite dėžes iki galo, kad jose neliktų oro. Tuomet užimsite mažiau vietos.

Ar verta imti draudimą?

Žinau, kiekvienas sako „aš tikrai nieko nepadarysiu“, bet vairuotojai yra žmonės. Jie gali staiga stabdyti, o jūsų servizelas nuslysti ir susilūžti. Draudimas kainuoja papildomai, bet jis dengia žalą. Be to, ypač jei važiuojate daliniu kroviniu – kiti žmonės gali uždėti savo dėžę ant jūsų sulaužytų daiktų. Nekilkite rizikos, jeigu turite kažką vertingo. Pinigai šiuo atvejai geriau išleisti anksčiau.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima ir reikia. Jeigu matote, kad kaina atrodo per didelė, paklauskite, iš ko ji susideda. Kartais įeina ir pakavimo medžiagos, kurias jums nereikia. Arba gali būti, kad jie skaičiuoja „kilometrais“ senais metodais. Jeigu turite paprastą krovinią be kilnojimo (tik iš sandėlio į sandėlį), kaina turėtų būti mažesnė. Būkite drąsūs, bet neklausykite atlyginimo.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Lietuvos (Vilniaus/Kauno) į Londoną?

Sakykim, jeigu turite 10-15 dėžių (apie 2-3 kubinius metrus), dabar tai kainuoja apie 400-600 eurų. Jei pilnas konteineris (20 pėdų), tai jau kalbame apie 2500-3500 eurų. Skaičiai svyruoja priklausomai nuo degalų kainos (kurios dabar... na, žinote). Užsukite į kelis forumus, palyginkite. Bet pagrindinis dalykas – ne vien pigiausia, o patikimiausia.

Kokios paslėptos išlaidos gali atsirasti?

Būna, kad vairuotojas paprašo pinigų už „įvažiavimą į miestą“ (London congestion charge), jeigu jis nėra įskaičiuotas. Arba už sunkias duris (jeigu neįžengia liftas). Be to, jeigu jūsų daiktai netyčia užkliudo ant brangios sofos kaimyno, gali tekti mokėti už valymą. Visada klauskite „ar kaina galutinė?“. Tai labai svarbu, kad nereikėtų ginčytis prie tų patalpų.

Ar gauta sąskaita-faktūra garantuoja aptarnavimą?

Deja, ne visada. Yra firmų, kurios paima advance payment (avansą) ir dingsta. Patikrinkite reitingus, jeigu galite. Jeigu jums atrodo, kad kaina per pigi (pvz., 300 eurų už viską į Londoną) – vadinasi, jie vežs jūsų daiktus kaip šiukšles ir galvojami pasidaryti su jumis kažką blogo. Pasidarykite dvigubą patikriną.

Smulkmenos ir patarimai iš kiemo

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Jei įskaičiuota krovimo paslauga – taip. Jei jums pasakė „be krovimo“, tada jis tik atidarys duris ir stovės. Dažniausiai klientai mano, kad vairuotojas yra ir krovėjas. Ne, jis vairuotojas. Jeigu reikia rankų, tai reikia susitarti iš anksto. Anglijoje darbas yra brangus, tad už krovėją teks mokėti atskirai.

Kas daryti, jeigu bute Anglijoje nėra lifto?

Tada būna smarkiai užkrapštomos. Jeigu trečias aukštas be lifto, ir vairuotojas su vienu padėjėju – tai jie nebus laimingi. Tokiu atveju geriau pasamdyti vietinius „Man with a van“ tipus, kurie už pasiūlymą padės nuleisti daiktus, o tarptautinis vairuotojas tik paliks visą tai prie namų. Sutaupyti perkraustant į Angliją reiškia taip pat suprasti, kur geriau naudoti vietinę jėgą.

Ar saugu vežti dokumentus su daiktais?

Niekada. Pasas, vairuotojo pažymėjimas, sutartys – viską turite turėti pas save. Buvo atvejis, kai vairuotojas pamiršo dėžę su dokumentais kitoje vietoje, o klientas negalėjo įsiregistruoti gyventojas. Nėra nieko blogiau negu būti Anglijoje be dokumentų. Jums reikia jų iškart. Vežkite su savimi mažame krepšyje.

Kokios yra problemos su parkavimu Londonu?

Didžiulis šūsnys. Daugelis gatvių yra „Controlled Parking Zone“. Reikia leidimo (permit). Jeigu vairuotojas atvyks ir negalės pastatyti, jis gali praleisti laiką ir važiuoti ratu. Geriausia iš anksto išsiaiškinti, kur galima stovėti sunkvežimiui. Kartais teks stovėti už keletas gatvių ir nešti daiktus rankomis. Tai papildomi nervai ir galbūt pinigai.

Ar verta vežti dviračius ar žirgus (dviračius su elektros varikliu)?

Įprastus dviračius – taip, juos galima užkabinti ant mašinos galo. Bet elektrinius dviračius (ebikes) – čia sudėtingiau. Jie laikomi kaip pavojingi kroviniai dėl baterijų (ličio jonų). Kai kurie pervežėjai juos neima iš viso. Jeigu norite sutaupyti perkraustant į Angliją šiuo atveju, geriau jį nupirkti ten arba vežti atskirai, kaip pavojingą krovinią (kas brangu).

Ar galima kažką užsisakyti iš Lietuvos ir atsiimti su ta pačia mašyna?

Kartais taip galima susitarti su vairuotoju, jeigu jis turi vietos. Tarkime, užsakėte sofą iš baldų fabriko, jis gali ją paimti. Tačiau tai gali sudėtinginti dokumentus, nes tai nėra jūsų asmeninis daiktas o nauja prekė. Reikės sumokėti PVM Anglijoje. Geriau to nedaryti, kad nebūtų bėdų su muitine.

O kas jeigu aš pats noriu važiuoti savo automobiliu ir vežti priekaboje?

Tai puiki idėja, jeigu turite ką vairuoti. Bet atsiminkite apie „Green Card“ draudimą ir priekabos techninę apžiūrą. Be to, vairuoti su apkrota priekaba 2000 km ne iš lengvųjų. Jums reikės nakties poilsio. Tai taip pat sutaupo pinigus, bet kainuoja daug jūsų laiko. Verta apgalvoti, ar jūsų laikas vertas tų 200 eurų, kuriuos sutaupysite.

Ar yra sezoniniai kainų pokyčiai?

Žinoma. Sausį-vasarį pigiau, balandį-rugpjūtį (persikraustymo sezonas) brangiau. Jeigu galite planuoti, stenkite nevažiuoti rugsėjo pradžioje, kai visi grįžta iš atostogų. Tada vairuotojų grafikai pilni, o kainos šoką į viršų.

Ar reikia mokėti už iškrovą Anglijoje grynaisiais?

Dauguma įmonių dirba be grynųjų, viskas per sąskaitas. Tačiau jeigu pasamdėtė „vietinį“ pervežėją (Man with Van), jis gali paprašyti grynųjų. Geriau susitarti iš anksto. Anglijoje pinigai nebūna didelio vaidmens tokiose paslaugose, viskas per banką.

Kas daryti, jeigu daiktas atkeliauja sulūžęs?

Skubiai fotografuokite pažeidimą dar prieš iškraunant (kol vairuotojas stovi). Parašykite pastabą į krovinių lapą. Jeigu paliksite vairuotojo ir tik tada pastebėsite – niekas nepasakys, kad ne jis sulaužė. Draudimas padės tik jeigu turite įrodymus. Nekilkite vėliau triukšmo.

Ar galima kažką paduoti kitiems žmonėms Anglijoje (pvz., draugams)?

Taip, tai vadinama „multiple drop-off“. Bet kiekvienas iškrovimo punktas kainuoja. Jeigu turite 5 draugus visoje Anglijoje, ką norite palepinti dovanomis – pasiruoškite, kad tai kainuos. Vairuotojas nevažiuos nemokamai iš Londono į Mančesterį dėl vienos dėžės.

Ar verta važiuoti su kailiniais ar senais drabužiais?

Vežkite, jeigu mėgstate šiltą. Anglijoje oras drėgnas, bet namuose dažnai šalta (palyginus su mūsų centriniu šildymu). Bet kailinės ten ne tokios populiarios kasdien. Galbūt geriau juos parduoti čia ir nusipirkti gero lietpaltį (trenčcoat). Tai yra tas stilius.

Galutinis patarimas – kodėl tiek daug problemų?

Nes perkraustymas – tai stresas. Bet jeigu gerai suplanuojate ir klausite tos, kurie dirba šioje srityje (kaip aš), viskas įsivažiuos gerai. Neklausite kaimyno, kuris važiavo prieš 10 metų, taisyklės pasikeitė. Sėkmės kelyje.

Išvada

Galiausiai, jeigu ieškote būdo, kaip sutaupyti perkraustant į Angliją, pagrindinis dalykas yra ne rasti pigiausią pasiūlymą internete, o suprasti procesą. Naudokite dalinį pervežimą, atsisakykite nereikalingų daiktų, užpildykite ToR formą ir būkite sąžiningi su sąrašais. Po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti, kad laimingi klientai tie, kurie nebandė apgauti sistemos ir planavo iš anksto. Sutaupyti galima tiesiogiai be kompromisų, jeigu žinote, kur ieškoti. Gerai kelio!