Kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai? Patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tada, kai keliuką į Angliją užtrukdavome valanda, iki šiandieninių muitinių chaoso, kurį sukėlė „Breksitas“. Žmonės visada klausia to paties: kaip padaryti, kad nepasisektų per brangai? Sunku tiesiai pasakyti, nes kainos šokuoja kaip Orumas biržoje, bet vienas dalykas aiškus – kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai priklauso ne tik nuo to, ką įdedate į dėžę, bet ir nuo to, ką pasirašote dokumentuose. Dažnai klientai ieško „pigiausio“ pasiūlymo „Facebook“ grupėse, o paskui gauna siaubo istorijas apie dingusius baldus ar pridėtas tūkstančių eurų rinkliavas maitinamosios keltų uoste. Rašau tai ne kaip reklamos tekstus, o kaip vadybininkas, kuris nori, kad jums nereikėtų skambinti man vidury nakties verkti. Čia bus šiek tiek tiesos, kiekvienam ne visai patogios, tačiau jei norite išvengti brangų klaidų, verta skaityti toliau.

Bendrai apie tarpšalius pervežimus ir logistiką

Kelionės trukmė – kiek tikrai reikia laukti?

Dažniausiai klausiate, kiek laiko užtruks vairuotojas atvykti į jūsų namus Anglijoje ar Lietuvoje. Teoriškai atstumas tarp Vilniaus ir Londono yra apie 1800 km, tai reiktų maždaug 18–20 valandų vairavimo. Tačiau praktiškai taip nevyksta. Vairuotojai turi poilsio režimus, turi laukti keltų (Oostende arba Duisburgas–Kalaharis), o dabar dar ir muitinės.

Atsakymas į klausimą, kiek laiko užtruks, yra paprastas: planuokite 3–4 dienas nuo to momento, kai mes paimame krovinį, iki jo iškrovimo. Kartais, jei vairuotojas puikiai susitvarko su muitinės deklaravimą „Dover“ uoste (kas dabar yra didelis retumas), gali atvykti per 2 dienas. Bet geriau turėtumėte rezervą. Aš vieną kartą matiau, kad dėl vienos blogai užpildytos eilutės TRL dokumente, sunkvežimis stovėjo pasienyje 48 valandas. Tai laukti verta, nes kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai negalima, jei prarandate laiką ir nervus dėl biurokratijos.

Ar galima pasikrausti į bendrą sunkvežimį (dalinį krovinį)?

Tai vienas populiariausių klausimų. Taip, galima. Tai vadinama „dalis krovinio“ arba „part load“ principu. Mes surenkiame keletą klientų daiktus į vieną sunkvežimį ir važiuojame ratu. Jums tai išeis pigiau, nei nuomoti visą sunkvežimį (Ful load), bet bus truputį ilgiau reikės laukti, nes reikia surinkti kitus keleivius.

Pavyzdžiui, jei turite tik 10 kubinių metrų daiktų, mums reikia rasti dar 20–30 kubinių kieno nors iš to paties regiono, kur keliaujame. Jei esate lankstus dėl datos, tai puikus būdas sutaupyti. Tačiau jei jums reikia, kad baldai būtų paimti rytoj ir atvežti poryt, dalinio krovinio variantas netinka. Ten laisvės mažiau. O ir su dėžėmis reikia būti atsargesniuems – jūsų sofa gali nukeliauti giliau į priekalę. Bet įpratęs esu.

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai?

Matote vieną skelbimą už 500 eurų, kitą – už 2000. Kodėl? Nes čia ne tik kuras. į kainą įeina keltų bilietai (kurie dabar brangsta kaip šuo), draudimas, vairuotojo atlyginimas, muitinės agento paslaugos (breksito reikalas), ir mūsų marža, kad galėtume apmokėti buhalterę.

Pigiausi variantai dažnai neturi nei draudimo, nei juridinio pagrindo Jei jums svarbu kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai, nežiūrėkite tik į galutinę sumą. Klauskite, ar įskaičiuota „Transfer of Residence“ (ToR) deklaracija. Ar yra KROVINIO draudimas, o ne tik vairuotojo civilinė atsakomybė. Girdėjau istorijų, kai žmonės mokėjo po 400 eurų, o paskui teisdavosi teisme, kai jų servizas buvo sublokęs kelyje, nes vairuotojas nebuvo užfiksavęs.

Muitinė, dokumentai ir biurokratinė pusė

Kas tas ToR numeris ir ar jis būtinas?

Transfer of Residence (ToR) numeris – tai jūsų bilietas į nemokamą atvežimą (jei persikelsite gyventi į JK). Be jo, mokėsite PVM ir importo mokesčius už visus naudotus daiktus, netgi už seną skalbimo mašiną. Tai gali sukelti tūkstančių eurų sąskaitas.

Procesas paprastas: užpildote formą britų mokesčių tarnybos (HMRC) svetainėje. Jums išsiunčia unikalų numerį, kurį turiu perduoti vairuotojui ir jis turi parodyti pasienyje. Be šio numerio kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai tiesiog neįmanoma, nes mokesčiai suvalgys visą jūsų biudžetą. Vieną kartą teko klientui išbraižyti 2500 eurų vertės pianiną, nes jis nusprendė, kad ToR jam nereikalingas „dėl to, kad jis britui“. Geriau jį gauti iš anksto, tai užtrunka 10 minučių.

Ar galiu vežti maistą?

Griežtai ne, jei tai yra mėsos ar pieno produktai iš ES. Muitinės taisyklės po „Breksito“ pasikeitė drastiškai. Britai labai bijo ksenofobinių ligų... t.y., jautų ir kiaulių ligų. Jei vairuotojo kabyje randa keptą mėsą ar sūrio gabaliuką, visą sandėlį gali pradėti tikrinti.

Yra leidžiama vežti tik labai mažai kai kurių produktų (pvz., kavos, daržovių), bet aš visada patariu nieko maisto nevežti. Nebent tai yra džiovintos sriubos arba žirniai (pavyzdžiui). Vieną kartą mums nesisekė – vairuotojas iš Lietuvos nusprendė pasivežti dešrelių sviestiniuose duonuose. Anglai konfiskavo viską ir dar užrašė į „blacklist“. Geriau nusipirkti maisto Tesco, nei rizikuoti dėl dešros.

Kas daryti su automobiliu?

Automobilių pervežimas yra atskira istorija. Galima jį vežti sunkvežimio priekyje (viduje, vadinamajame „autovežyje“), o galita atskirai su vairuotoju, kuris vairuoja jūsų mašiną. Kaina skirtis didelė.

Jei kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai domina konkrečiai automobilio atžvilgiu, tada geriausia rasti kurą, kuris jau važiuoja tu pačiais metais ir vietą mašinai užsisakyti iš anksto. Reikės nupirkti tarptautinę draudimo „Green Card“ policą ir užtikrinti, kad mašina nėra įkeista (įkeitimas bankui draudžia išvežti). Taip pat nepamirškite! Britijoje reikia pakeisti numerius į vietinius per 6 mėnesius (arba tą patį užsiregistruoti), kitaip gausite baudą.

Ar reikia mokėti už muitinės deklaravimą?

Taip, tai ne nemokama. Nors ToR numeris išvengia mokesčių už daiktus, pati procedūra parengti eksporto/importo deklaracijas kainuoja. Mums tai kainuoja maždaug 120–150 eurų už siuntą (abi pusės).

Kai kurios „garbanotos“ firmos sako, kad tai nemokama, bet tada įkainoja kažkur kitur. Nemanau, kad čia galima kažkaip suapibrėžti kitaip. Deklaracijas turi daryti licencijuotas agentas. Vairuotojas nebegali nieko įrašyti popierių, kaip anksčiau – dabar viskas elektroninėje sistemoje. Be to, jei turite prekių, kurios nėra asmeninio naudojimo (pvz., naujų, su etiketėmis), gali tekti mokėti PVM 20%.

Kraustymo procesas: pakavimas ir parengimas

Ar geriau pakuočiu pats ar pasiteirauju krovejų?

Jei norite sutaupyti, pakavite patys. Tai sutaupys porą šimtų eurų už darbo rankas. Bet nepamirškite naudoti tvirtų dėžių, o ne senų iš parduotuvės. Kai kurios firmos siūlo „dėžių paslaugą“ – jie atveža, užpildo ir nuplėšia juos vėliau.

Geriau viską supakuoti pats, jei turite laiko. Tačiau stambius baldus (spintas, sofas) reikia išvynioti į burbuliuką. Vieną kartą matęs esu, kaip klientas supakavo indus į nepermatomas dėžes be užpildo... važiuodamas per kalnelį viskas suskilinėjo. Krovejai dažnai atvyksta padėti, bet jei dėžės jau suskilinėjusios, jie nebus kalti. Dėžės reikia užklijuoti stipriai scotču (3-4 sluoksniais).

Kas su baldų išmontavimu?

Tai vienas brangiausių dalykų. Stambių baldų išmontavimas ir vėliau surinkimas Anglijoje užima daug laiko. Jei galite surinkti patys, tai sutaupysite 40–50 eurų per valandą krovejų darbo.

Bet būkite atsargūs su kampinėmis spintomis. Aš vieną kartą bandžiau surinkti pats ir likau be vieno skruvio (kurią nors atsarginę dalį pamiršau Lietuvoje). Dabar visada liepiu dėžutę su varžtais priraižyti prie spintos dugno (paskui išsitraukia). Jei nežinote, kaip surinkti, geriau palikti profesionalams, nes kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai taip pat reiškia nesugadinti brangių baldų.

Ar turiu būti prieš išsiuntimą?

Ne, nebūtina. Jei esate Lietuvoje, o važiuojate į JK, mums tik reikia raktų arba žmogaus, kuris atidarytų duris. Galime viską užimti, kai jūsų nėra namuose.

Tačiau rekomenduoju būti arba bent turinti video ryšį, jei kas nors neaišku. Vienas klientas mums atidavė raktus, o pats atvyko į Londoną tik po savaitės. Atsidarė sandėlį ir pamatė, kad mes neįvežėme jo „šrekų“ (žirnių)... o ne, šiaip užsidejau, jums pasakysiu, kad mes neįvežėme vieno grilio, kuris stovėjo kieme, nes maniau, kad tai šiukšlės. Geriau būti susitaręs.

Ar verta pirkti draudimą?

Būtinai. Taip, tai papildomas 50–100 eurų (priklausomai nuo vertės). Bet kas nutiks, jei sunkvežim užsidegs? Arba jei vairuotojus užsukąs į duobę ir viskas nukris?

Daugelis žmonių sako: „Aš tikrai juos draudžiu“. Bet patikrinkite sąlygas. Kai kurie draudimai nedengia „brangmenų“ (gintaras, tapyba, juvelyrinės dirbiniai). Tą reikia deklaruoti atskirai. Be to, jei pakuate patys ir dėžė sužlunga, draudimas negalės nieko padaryti, nes kaltė – jūsų (žiūrėkite punktą apie pakavimą).

Pinigai ir apmokėjimai

Kada reikia apmokėti?

Standartinė praktika – 30–50 % avansas, likutis grynaisiais vairuotojui prieš iškrovimą arba pavedimu prieš išvykstant. Nenusipirkite pigių bilietų be užstato.

Jeigu kas nutinka? Aš vieną kartą atvežiau daiktus, o klientas nesugebėjo susirasti pinigų (teko važiuoti į bankomatą, kur nebuvo pinigų). Dabar visada prašau likutį pervesti bent prieš 24 valandas iki atvykimo. Tai užtikrina, kad vairuotojas neišvažiuos su jūsų sofa atgal į Lietuvą.

Ar galima mokėti svarais ar eurais?

Geriau eurais, jei sąskaita išrašyta Lietuvoje (mums). Jei JK – svarais. Keitimo kursai banke gali būti nepalankūs.

Jei mokate vairuotojui grynaisiais, įsitikinkite, kad banknotai yra originalūs ir neperdygti. Vienas vairuotojas gavo 500 svarų, kurios vėliau pasirodė padirbtos (tamsios). Jis netgi neįžiūrėjo. O kai bankas juos patikrino, vairuotojas prarado savo uždarbį. Nemanau, kad reikia rizikuoti. Geriau pavedimu.

Ar kainuoja daugiau, jei gyvenu toli nuo autostrados?

Taip. Jei jūsų namas yra Škotijos kalnuose arba Velso kaime, kur vairuotojas negali privažiuoti 13 metrų sunkvežimiu, reikės mažesnės mašinos („pervasive“). Tai papildomas išlaidas.

Panašiai su Londono centru. Užvažiavimas į „Congestion charge“ zoną (nors dabar jie pakeitė į ULEZ). Reikia įsiskaityti, kad kaina už lankstinuką ar papildomą iškrovimą bus didesnė. Profesionalios firmos apie tai pasakys iš karto, o ne po to, kai sunkvežimis užeidžia į siaurą gatvę.

Nereali situacijos ir patarimai (Gyvenimas)

Kas daryti, jei dėžė dingsta?

Labai retai, bet nutinka. Pradedame ieškoti – skambame vairuotojui, tikriname vaizdo įrašus iš kabinos. Bet dažniausiai dėžė tiesiog nukeliavosi į kaimyno namą arba buvo palikta paskutinėje pakrovimo vietoje.

Vieną kartą (ne, aš šioje srityje dirbu jau 20 metų, bet panašų dalyką mačiau prieš 10 metų) – vairuotojas iškrovė dėžę ant gatvės, nes manyjo, kad tai šiukšlės. Vėliau ją radome vėliau. Geriau ant dėžių rašyti „NEŠIUKŠLĖS“ ir adresą du kartus.

Ar galiu vežti savo augintinį?

Taip, bet ne toje pačioje mašinoje su daiktais. Augintiniai (šunys, katės) turi važiuoti kelyje su vairuotoju, o ne krovininiame skyriuje (ten per šalta arba per karšta). Reikia pasirūpinti mikroschemą (čipu), pasu ir vakcinos pažyma.

Tiesa, dėl „Breksito“ dabar reikia veterinarijos pažymos, kuri galioja tik 10 dienų nuo išvykimo. Tai visiškas chaosas, jei planai keičiasi. Geriau kreiptis į specialistus, kas vežia gyvūnus. Nekreipkitės į mane, jei tik katę – mes pervežame baldus.

Ar galima paklausti vairuotojo padėti su k nors kitu?

Vairuotojai dažnai pagalbos, neteisingai. Jie turi laiko grafiką. Jei reikia pastatyti lentą arba nukreipti televizorių, tai ne jūsų darbas (jų). Jie turi tik pakrauti ir iškrauti. Už papildomus darbus reikia susitarti iš anksto.

Aš stengiuosi rasti gerus vairuotojus, kurie padės, bet negu to garantuoti. Vienas viliškis padėjo senutei nunešti dėžę į antrą aukštą, nors buvo tik vienas vairuotojas. Kitas atsisakė pakelti 20 kilogramų dėžę sako „nemanau, kad įmanoma“. Čia kaip laimei.

Ar reikia sudaryti sutartį?

Būtinai. Nors aš ir pažįstu daugelį klientų „žodžiu“, bet oficialiu atveju reikia sutarties arba bent elektroninio užsakymo, kur nurodyta kaina, adresas ir sąlygos.

Be sutarties, jei kas nors nutinka, teismas nebus jūsų pusėje. Tai saugo ir jus, ir mane. Ir žinote, kas įdomiausia? Kai yra rašytinė sutartis, žmonės daugiau pasitiki (nors aš ir taip pasitikiu). Tai psichologijos dalykas.

Kaip elgtis su vertybiniais daiktais?

Jei turite paveikslus, tapybą ar brangią elektroniką, pasakykite iš anksto. Reikės specialios pakuotės (medinės dėžės). Tai kainuoja, bet nusibraukęs paveikslas per 5000 eurų yra didesnė nuostolis.

Negalima tiesiog įmesti į „šiaudą“ kitų daiktų. Ir nepamirškime – draudimo poliso sąlygos dažnai neapima tokių dalykų, jei jie nėra specialiai užpakuoti. Tai vienas iš būdų, kaip kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai – išvengti praradimo, o ne ieškoti pigiausios kainos.

Kas daryti, jei susiduriau su bloga įmone?

Vienintelis patarimas – skubėkite. Jei jūsų daiktai buvo paimti ir jums neatsiliepia jokia informacija ilgiau kaip 3 dienas, skambinkite policijai (Lietuvoje ar JK, kur buvo paimta). Yra tokių „dirbtuvių“, kurios surenka keletą klientų, paima pinigus ir dingsta.

Tikrinkite įmonės kodą (rekvizitus). Ar ji tikrai egzistuoja? Ar turi patirties? Neleiskite sau būti apgautiems. Aš pats dažnai girdžiu istorijas apie tai.

Pabaigos mintys

Visas šitas procesas atrodo sudėtingas, bet iš tiesų – tai tik organizacija. Žinoti, kaip sutaupyti kraustantis tarp LT ir JK profesionaliai, nereiškia rasti pigiausio pasiūlyti tamsiame alėje. Tai reiškia suprasti, kur bus išleisti pinigai (muitinė, keltai, krovimas) ir kaip juos sumažinti be rizikos. Dažnai klientai sako, kad aš per daug kalbu, bet geriau daug kalbėti iš anksto, nei išsipildyti po to. Jei turite klausimų, drąsiai rašykite – padėsiu taip, kaip galiu (nors kartais ir užtruksiu atsakyti). Sėkmės persikraustant!