Kaip sutaupyti kraustantis iš UK į Jungtinę Karalystę?

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Matote pavadinimą ir galbūt susimąstote, kas čia per keistenybė – gi iš Jungtinės Karalystės (JK) į Jungtinę Karalystę nekraustomasi, tiesiog persikeliate iš Londono į Mančesterį, bet gi aišku, kad čia klaida, o turėjau omenyje kraustymasis iš Jungtinės Karalystės atgal į Lietuvą arba panašiai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo genialių sprendimų iki visiško chaoso. Po 2021 metų, kai įsigaliojo „Brexit“ taisyklės, viskas pasidarė brangiau ir sudėtingiau, todėl žmonėms, norintiems krovinių pervežimą iš UK įvykti pigiau, tenka daugiau galvoti. Nerašysiu čia jokių akademinių vadovėlių, tiesiog papasakosiu, kaip tai yra iš tiesų – kartais nuobodu, kartai stresu, bet dažniausiai tiesiog reikia žinoti kelis niuansus, kad nenukristum ant akių.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti apie kainas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkelti daiktus iš Londono į Lietuvą?

Visada vaiduojanti klausimas, bet atsakymas niekada ne vienodas. Jeigu kalbame apie standartinį vieno ar dviejų kambarių butą, pervežimo kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, ar tai išsireiškiantis krovinys, ar dalinis. Didmiesčiuose, kaip Londonas ar Birmingemas, tenka daugiau mokėti už privažiavimą, nes vairuotojas praleis daug laiko stovėdamas eilėse ar ieškodamas vietos statyti mašiną. Taigi, tiksliai pasakyti be detalaus inventoriaus sąrašo yra beprasmiška, bet reikia žinoti, kad pigiau nei tūkstantis beveik neįmanoma gauti dabar.

Ar galima kažkaip susitarti dėl nuolaidos su vairuotoju?

Žinoma, galima pabandyti, bet vairuotojai dažniausiai tiesiog vykdo įmonės nurodymus. Jei sutiksite sumokėti grynaisiais (kas ne visada leidžiama dėl apskaitos), galbūt nuolaidą gausite 50 svarų, bet tai ne ta suma, kuri padės sutaupyti tūkstantį. Geriau derėkis su dispečeriu, jei turi lanksčių datų – tuomet įmonė gali jums priskirti mašiną, kuri ir taip važiuoja tuštėdam atgal iš Anglijos (tiek vadinamas „backload“), ir tada kaina gali kristi drastiškai.

Kas labiausiai brangina pervežimą – atstumas ar tūris?

Tikrai ne atstumas. Iš Londono į Vilnių ir iš Šefildo į Kauną atstumas panašus, tad krovinių gabenimas kainuoja panašiai. Labiausiai brangina tūris, bet ne vien jis – dar tai, kaip daiktai sudėti į mašiną. Jei atvežate daug mažų krūvelių, kurias reikia dėti į dėžes ir klijuoti, vairuotojai dirba ilgiau, o tas laikas kainuoja. Jeigu turite tik porą sunkių krepšių, pigiau išvis siųsti kurjeriu (pvz., „DPF“ ar panašiai), o ne kelti visą sunkvežimį.

Ar verta laukti paskutinės sekundės rezervuojant mašiną?

Niekada nerekomenduoju. Kai kas laukia ir tikisi, kad kaina krit, bet pervežimo srityje taip nebeveikia kaip „Bolt“ programėlėje. Kuo ilgiau laukiate, tuo mažiau likusių vietų (arba vadinamųjų „sluoksnių“) yra mašinose. Po švenčių ar atostogų, kaip Kalėdos ar Vasaros olimpiados, vietos užsipildo savaitėmis iš anksto. Paskutinę minute įsigyjant pervežimo paslaugas, kaina gali padidėti net 30-40 proc., nes tenka skubiai ieškoti laisvo vairuotojo.

Paslėptos išlaidos ir dokumentiniai niuansai

Kas yra tas CMR dokumentas ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis krovinių pervežimo kvitas. Be jo joks normalus vairuotojas nevyks iš JK, nes muitinė tiesiog neleis pro šalį. Jums kaip klientui jis svarbus tuo atveju, jei dingsta ar suyra daiktai – tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį galite reikalauti kompensacijos. Būtinai pasidarykite nuotrauką to dokumento prieš pasirašant, kad vėliau nebebūtų ginčų, ar tikrai viskas ten teisingai surašyta (yra buvę atvejų, kai įrašydavo ne tas prekes).

Ar man reikia mokėti PVM (mokestį pridėtine vertei)?

Tarkime, kad persikeliate įgyvendinti namus, o ne verslą. Tuo atveju, jei daiktai buvo naudojami asmeniniais tikslais ir juos turite ne ilgiau nei 6 mėnesius (gali būti ir ilgiau, bet reikia įrodymų), Jums taikoma lengvata „Transfer of Residence“ (ToR). Tai reiškia, kad krovinių pervežimas iš Anglijos į ES yra be muinų ir be PVM. Bet jei nusprendžiate pergabenti naują, su etiketėmis sofą, girdžiu, muitininkai gana žiauriai ją apmokestins, nes tai bus laikoma prekyba.

O kas dėl to pačio „Transfer of Residence“ (ToR) numerio?

Būtina gauti šį numerį iš JK muitinės (HMRC) prieš krovinių išvežimą. Tai nemokama procedūra, padaryti ją galite internetu, bet ji užtrunka kelias dienas. Jei nėra ToR numerio, vairuotojas negalės išvykti, arba jis bus priverstas mokėti už jus kaunas už užstatą. Yra buvę situacijų, kai klientai apie tai sužinodavo tik tada, kai mašina jau stovėjo jiems namuose – o tuos praleidusius valandas reikėjo mokėti vairuotojui kaip laukimo moštį.

Ar paprastas vairuotojas gali su muitine susitvarkyti pats?

Teoriškai gali, bet praktiškai – nerekomenduoju. Muitinės dokumentacija yra labai specifinė, ir viena neteisinga eilutė užšaldys visą procesą. Geriau pasirūpinti brokerio paslaugomis, kurios paprastai kainuoja apie 50-100 eurų. Tai pigiau nei gaišti dienas prie sienos, ypač jeigu pervežimo kaina jums ir taip kelia rūpesčius. Professional brokers žino visus niuansus, kuriuos aš kartais pats mirgdamasis pamištu.

Kas nutinka, jei pamiršau nurodyti ką nors deklaracijoj?

Tada prasideda „nuobodžiausia“ dalis. Muitininkai gali pareikalauti atidaryti mašiną ir peržiūrėti viską. Jei randa nenurodytų dalykų, pvz., butelį viskio (kurias draudžiama pergabenti be specialios leidimų), gali paskirti baudą. Geriau parašyti viską, netgi tą seną dviratį rūsyje, kad vėliau nebuvo nepasitenkinimo. Kalbu iš patirties – vienas klientas neįrašė senų žaislų dėžės, o ten buvo elektronikos dalys, tai užstrigome trijų dienų.

Pervežimo organizavimas: kas veikia kainą

Ar verta pirkti dėžes iš pačių firmų?

Kartais taip, kartais ne. Kelių šimtų eurų vertės dėžių rinkinys gali atrodyti brangus, bet jos yra stiprios ir tinkamai sumontuojamos. Jei pasiimsite šakų iš parduotuvės (kurios buvo drėgnos), jūsų indai gali nukristi pervežimo metu (nepatirtis). Dauguma firmų siūlo „pakavimo paslaugas“, tai atima nervus, bet prideda prie sąskaitos. Jei norite sutaupyti kraustantis, raskite naudotas dėžės „Facebook“ grupėse – ten jų dažnai atiduoda nemokamai po persikraustymo.

Kiek laiko trunka pačių darbas su įpakavimu?

Tai priklauso nuo jūsų greitumo. Normaliai įrengtą dviejų kambarių butą vienas asmuo gali susipakuoti per 2-3 dienas, jei dirba efektyviai. Bet dažnai žmonės pradeda vėlai ir tada tada skambina man, prašydamas „greitos pagalbos“. Tam reikia suplanuoti laiką (gerai, gal ne visada pavyksta, bet reikia mėginti). Vairuotojams, kurie specializuojasi padėti, tenka mokėti už valandą, o tai ne pigia.

Ar galima vežti alkoholį ar maistą?

Alkoholį ir tabaką pergabenti be mokesčių galima tik tam tikru kiekiu (asmeniniam naudojimui), bet dažnai tai sukelia problemas. Vienas mano klientas nors pergabenti visą savo vyno rūsį – vos neišvyko iš JK, nes muitinė pamatė 200 butelių ir pareikalavo kompensacijos kaip už prekybą. Maisto produktus, jei jų yra daug ir tai ne pietų dėžutė vairuotojui, taip pat gali uždrausti dėl sanitarijos taisyklių, ypač jei tai mėso produktai.

Kas užtikrina, kad mano daiktai nenukris?

Čia ne garantas, bet vairuotojo sąžinė ir tvirtos juostos. Mes stengiamės naudoti specialias užraktas – „security seals“, kurios uždedamos ant uždaromos mašinos durų. Jei po atvykimo numeris ant užrakto nesutampa, tai didelė problema. Taip pat, jei renkatės firmą pasiduodančią įrašus inetrnetuose, patikrinkite, ar jie tų užraktų naudoja. Tai mažas signalas, kad jie žino, ką daro.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma firmų neleidžia dėl draudimo. Bet yra ir tokių, kurų sutartyse nėra tokio punkto. Klausykite, bet vairuotojai dažnai nemėgsta keleivių – tai jų darbo vieta, jie turi poilsio režimus. Be to, jei įvyks avarija (kas labai reta, bet vis tiek), keleivio draudimas gali neveikti. Geriau nusipirkti bilietą lėktuvu – pigiau ir saugiau, nors ir mažiau nuotykių.

Situacijos: kai kas ne taip, kaip planavote

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelyje?

Pavyzdžiui, užstrigo kalne ar dėl techninių gedimų? Tai natūralu. Tada prasideda ilgos diskusijos dėl terminų. Jei turite galiausią terminą (pvz., išsinuomavote butą), būtinai pasilikite bent 2-3 dienas rezervą. Žiemos metu per Doverio sąsiaurį dažnai būna vėlavimų dėl audrų – tai ne vairuotojo kaltė. Gera žinia ta, kad įmonės turi draudimą šiuos atvejams, bet pinigų neatgins, tik praneš apies vėlavimą.

Ar yra rizika, kad mane apguls?

Taip, deja. Yra „firmų“, kurios pasiūlo neįtikėtinai žemas kainas, pvz., 400 eurų už pilną mašiną iš Londono. Tuomet jie paima užstatą, paskui dingsta arba pareikalauja papildomai pinigų prieš pat išvykimą. Būkite atsargūs, jei niekas nekalba jums lietuviškai ir juridinis adresas yra kokioje nors Karibuose (net jei ir teigiama, kad veikia Lietuvoje). Patikrinkite „Companies House“ jei tai JK firma.

Kaip elgtis, jei buvo sugadinta brangi sofa?

Pirmiausia, nefiksuokite žalos taip, ji išliks taip (tai šiaip). Sutikite su vairuotoju sužeisti protokolą (CMR priedas). Pašalinau klaidą: užfiksukite vaizdo įrašą ar nuotraukas. Tada kreipkitės į įmonę su reikalavimu atlyginti. Jei sutartyje yra konkreti draudimo suma (pvz., 10 EUR za kg), tiksliai suskaičiuokite kiek svėrė sofa. Ne visada gausite pilną vertę, bet bent kažką.

O kas jei aš pats susižeisiu keldamas daiktus?

Tada jau ne mano problemos (tikiuosi), bet viską dėlto pasakykite. Naudokite kelnes su pamušalu (tikrai ne siauras kelnes) ir saugias basutes. Kranų naudojimas Londone ar Kaune kainuoja brangiai, tai tikrai pridedama prie sąskaitos. Jei turite labai sunkų daiktą, susitarkite iš anksto.

Pasibaigiamieji dalykai

Kada geriausia kreiptis į firmą?

Mažiausiai prieš mėnesį. Vasaros sezonu (gegužės-rugsėjis) laisvų vietų maža. Per šventes taip pat. Kraustymasis iš Jungtinės Karalystės reikalauja planavimo. Jei skambinate sekmadienį ir norite, kad sekmadienį jau važiuotų mašina – tikriausiai gausite kainą, kuri bus dvigubai didesnė. Geriau susiderėti ramiai.

Ar yra koks nors dalykas, kurį visi pamiršta?

Dažnai žmonės pamiršta nuleisti nuotraukas ar veidrodžius, o jie ypač trapūs. Taip pat – raktus nuo naujo buto pasiduoti kažkuriam. Iš tiesų, svarbiausia yra atiduoti vairuotojui tikslų telefono numerį, kurį tikrai atimsite (kartais žmonės duoda senus numerius).

Gal galite duoti vieną patarimą, kurio nėra interete?

Nepirkite pigių dėžių, kurios sugenda, vos jas paėmę. O seriužiau – pasikalbėkite su vairuotoju, jei jį sutinkate. Jis dirba lauke ir dažnai gali papasakoti, kiek iš tikrųjų kainavo keliavimas per tiltą, kaip ten tik yra su greičio kamerom (juos yra visur) ar kur geriausia pavalgyti. Tas bendravimas gali sutaupyti daugiau nervų nei bet kokia nuolaida.

Išvada

Na, va, turbūt viskas pagrindinis. Tiesiog nepamirškite, kad krovinių pervežimas – tai ne tik pasluoksnių sudėjimas į mašiną, bet ir dokumentai, draudimas bei daugybė smulkių niuansų, kurie gali paversti jūsų gyvenimą košmaru, jei nepasirūpinsite iš anksto. Sutaupyti galima, bet ne daiktų kokybės ar savo nervų sąskaita. Geriausia pasitarti su profesionalais, kurie žino, kas vyksta ir yra matę ne vieną tokį kraustymasis iš UK į Lietuvą. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, pasitaikys daugiau gerų firmų nei blogų.