Kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės: Patirtis be filtrių ir formulės

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tobulų, kaip iš katalogo, pervežimų iki tokių istorijų, kurias norėtumisi pamiršti. Kraustymasis iš UK, ypač dabar, po „Brexit“, nėra paprasta skaičiuotė. Dažnai klientai klausia, kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės, ir tikisi išgirsti vieną stebuklingą patarimą. Tiesą sakant, čia nėra vienos formulės, bet yra būdų, kaip neišleisti viso turto pervežimui. Reikia suprasti, kur galima paspausti, o kur geriau nepaisyti pinigų, kad vėliau nesigaudytum už galvą. Štai kas iš tiesų vyksta gatvėje ir sandėliuose.

Pagrindai: Kada pradėti ir kaip planuoti

Kada geriausia pradėti planuoti pervežimą iš Londono ar miestelio?

Niekada neper vėlu, bet idealiai – mažiausiai mėnesiu prieš. Žinoma, gyvename chaose, ir dažnai žmonės skambina paskutinę savaitę. Jei galite, pradėkite rašyti sąrašus dabar. Kai žmogus skubėjimas, jis priverstas sutikti su brangiausiais pasiūlymais, o tai prieštarauja idėjai, kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės. Planavimas leidžia išsirinkti tuščius reisus, kurie yra pigesni.

Ar tikrai verta veži tuos senus baldus?

Sąžiningai? Dažnai ne. Turiu klientą, kuris norėjo vežti sofą, kurią nusipirko prieš penkiolika metų Birmingemo „pub“ už penkiasdešimt svarų. Pervežimas kainavo tris šimtus. Vertėjai skaičiuoja kubinius metrus, ne jūsų prisirišimą prie daiktų. Jei baldai seni, juos geriau palikti ir Lietuvoje nusipirkti naujus. Tai greičiausiai geriausias būdas, kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės, neprarandant grožio.

Kur gauti dėžių nemokamai?

Nereikia jų pirkti parduotuvėse, tikrai ne. Užeikite į bet kurį didelį prekybos centrą arba klauskite „Facebook“ grupėse – „British Lithuanians“ ar pan. Turgų darbininkai dažnai išmeta idealios būklės dėžes po bananų ar alkoholio (tai svarbu, kad dėžės tvirtos). Taip sutaupysite šimtus svarų, kurias tektų mokėti už pakavimo medžiagas.

Ar reikia profesionalios įrangos ar užtenka rankinių vežimėlių?

Jei gyvenate ant penkto aukšto be lifto, tai ne klausimas. O jei namai su liftu – galima ir pasistengti. Tiesą sakant, dažniausiai žmonės perka brangius vežimėlius, o paskui juos paliko koridoriuje. Verta pasidomėti, ar pervežėjas tais įrankiais. Daugelis firmų turi savo „sack trucks“ ir „piano trolleys“, todėl nereikia jų pirkti vienam kartui.

Kas daryti su daiktais, kurių nebeina?

Parduokite. „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“ stebuklus daro. Buvo atvejis, kai klientas išsimokėjo beveik pusę pervežimo išleidžia nereikalingus daiktus. Be to, mažiau krovinių – mažiau muitinės galvos skausmo (nors daiktams be vertės tai nebūtina). Tai paprasta logika: mažiau svorio – mažiau kuro.

Ar galima susitarti dėl datos, kai niekas neveža?

Taip, vadinamasis „off-peak“. Žiemos mėnesiai, tarp švenčių, arba vidur savaitės. Vairuotojai mėgsta važiuoti tuomet, kai keliuose mažiau „kamščių“, ypač aplink M25. Jei lankstesnės su datos pasirinkimu, gali gauti nuolaidą. Firmos nori užpildyti sunkvežimius tuomet, kai jie tušti.

Ar verta kreiptis į didžiąsias firmas ar mažus vežėjus?

Didelės turi draudimą ir logistiką, bet kainuoja kaip nusipirkti butą. Mažos firmos, tarkime, „vieno vairo“ (tai toks žargonas), gali pasiūlyti gerą kainą, bet reikia patikrinti, ar jie tikrai vežia ar tiesiog brokeriai. Tarpininkai užims savo maržą, o tai tiesiogiai padidins kainą.

Kaip tiksliai apskaičiuoti kiekį (kubinius metrus)?

Nesistengkite būti matematikais. Paprastai 1 kubinis metras tai pusės „Fiat Doblo“ bakas su daiktais. Jei nežinote, nufotografinkite kambarius ir atsiųskite pervežėjui. Mes matome akimi. Jei pasakysite, kad turite 10 kubų, o prieš tai išsimesta 20, bus didelė konfrontacija uoste.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kuo skiriasi siunta daliniu kroviniu nuo pilno konteinerio?

Dalinis krovinius (part load) – kai tavo daiktai važiuoja su svetimais. Tai pigiau, jei daiktų maža. Pilnas konteineris – kai užpildai visą sunkvežimį ar 20 pėdų konteinerį. Jei kraustote visą namų ūkį, pilnas gali būti pigiau vienam kubui nei dalinis, nes nereikia dalytis resursais su kitais. Tai svarbu žinoti galvodamas, kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, kurių aš nepagalvojau?

O, tikrai yra. Muitinės deklaravimas, jei reikia ( nors dažnai ne ), užstatas už konteinerį, kai jis atvyksta į Klaipėdą, galbūt laikymas sandėlyje, jei pavėluosite juos išimti. Be to, kai kuriems vairuotojams reikia mokėti už apsaugą (security) tam tikruose rajonuose Londono naktį. Visada klauskite „ar yra kas dar, kas nėra sąskaitoje?“.

Ką daryti, jei viena firma siūlo kur kas pigiau nei kitos?

Bėkite. Tiesa, gali būti, kad jie turi tuščią reisą, bet dažniau tai „kelionių agentai“, kurie ims užstatą ir išnyks. Arba jie nebus apdrausti. Jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa, paprastai taip ir yra. Patikrinkite jų adresą – ar tai tik „virtualus biuras“ Koksuose?

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, mes ne parduotuvėje su fiksuota kaina, bet yra ribos. Jei sakyti tiesiog „pigiau“, nieko nebus. Jei sakyti „aš galiu laukti savaitę, jei turite tuščią reisą“, tai galiu nuolaidą duoti. Derėjimasis turi būti pagrįstas logika, o ne neapykanta. Taip galima rasti būdą, kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės, neprarandant kokybės.

Kiek paprastai kainuoja draudimas?

Draudimas paprastai svyruoja apie 2-3% nuo krovinio vertės. Daugelis žmonių jo vengia, kad sutaupyti dešimtį svarų, bet kai sunkvežimis užsidega (buvo toks atvejis prieš penkerius metus M1 greitkelyje), tuos dešimt svarų pradėsite ilgeti. Geriau pasidrausti.

Ar brangiau vežti iš Škotijos nei iš Londono?

Taip, degalai ir atstumas. Jei gyvenate kažkur šiaurėje, tarkime, Glazge, reikės prisidėti. Bet jei vairuotojas ir taip važiuoja į Edinburgą paimti kito kliento, gali būti, kad tau suksis. Geografija čia viskas nulemia.

Kas yra „fuel surcharge“ ir kodėl jis keičiasi?

Tai papildomas mokestis degalams. Degalų kaina šokinėja, mes negalėsime važiuoti su nuostoliu. Paprastai tai procentas nuo bendros sumos. Nesijaudinkite, jis nebus didesnis nei 10-15%, nebent pasaulyje prasidės karas ar kažkas panašaus.

Ar mokėti už pakavimą ar dėti pats?

Jei turite laiko ir draugų – dėkite pats. Profesionalus pakavimas kainuoja, nes ten darbas po 8-10 valandų. Bet jei netikite, kad savo „porcelianą“ supaksite į laikraščius taip, kad nenukristų, geriau sumokėkite meistrui. Sutaupyti čia galima, tik jei esate atsargus.

Ar pinigai gali būti grąžinami, jei atšaukiate?

Priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei vairuotojas jau nusipirko bilietus į keltą arba jau važiuoja pas jus, pinigų nebus. Jei atšaukiate savaitę iki, galima susitarti. Geriausiai viską užrašyti sutartyje, kad nebūtų nesusipratimų.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ chaosas

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš UK?

Dabar, po „Brexit“, situacija pasikeitė (tikrai nėra taip paprasta kaip anksčiau). Reikia turėti asmens dokumentus, daiktų sąrašą (inventory list), o jei vežate transporto priemonę – tai dar ir techninę pasą. Geriau visus dokumentus turėti kopijas ir originalus.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Jei daiktai naudoti ir jums priklauso ilgiau nei 6 mėnesius, tai ne, mokesčių nėra (transfer of residence). Bet jei vežate naują kompiuterį, kurį nusipirkote prieš savaitę Londone, gali tekti mokėti PVM ir muito. Tai dažnai nuo to priklauso, kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės nesumokėjus nereikalingų baudų.

Kas nutinka, jei pamirštu įrašyti kažką į sąrašą?

Muitininkai nemėgsta, kai jiems meluojame, net ir netyčia. Jei randa daiktą, kurio nėra sąraše, gali jį konfiskuoti arba baudžiauti. Geriau parašyti „visi namų apyvokos daiktai“ ir nurodyti apytikslę vertę, nei bandyti slėpti. Man atrodo, baudos dabar yra didesnės nei buvo anksčiau (arba tiesiog dažniau užkabina).

Kodėl reikia T1 dokumento ar jo nereikia?

T1 reikalingas, jei krovinys keliauja per trečiąsias šalis (tarkime, per Belgiją ar Olandiją į Lietuvą), bet dažniausiai mes važiuojame tiesiai iš UK į LT, tai tarkim, vidinės procedūros. Čia daugelis klientų susipainioja. Geriau klausti savo pervežėjo, jis žino, koks maršrutas.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigarettes?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Kiekvienas suaugęs gali vežti tam tikrą kiekį (alkoholio 90 litrų ir t.t.), bet jei bandysi vežti dešimt dėžių viskio „parduoti draugams“, tai bus kontrabanda. Muitinės uoste Klaipėdoje šiuo dalykais nelinkę juokauti.

Kas daryti su maistu?

Nevažiuokite su mėsa ir sūriais (tikrai, nederėtų). „Brexit“ suvarė griežtas taisykles dėl gyvūninių produktų. Jei turi džiovintą kumpių, geriau jį suvalgyti prieš išvykdamas, o ne rizikuoti, kad visą krovinį iškrups ant sienos. Dėl to neatsakingai elgiantis sunkvežimių vairuotojai gali prarasti darbą.

Ar sunkvežimis gali sustoti prie namų ar reikia važiuoti į terminalą?

Jei tai dalinis krovinys, dažniausiai jis atvažiuoja į terminalą Lietuvoje, o tu turi ten nuvažiuoti ir paimti. Pilnas pervežimas gali atvežti tiesiai į kiemą, jei ten gali įvažiuoti sunkvežimis. Svarbu pasitikslinti adreso praeinamumą.

Kaip greitai daiktai patenka per muitinę?

Jei dokumentai tvarkingi, tai dieną-dvi. Jei trūksta kokių nors kvitų ar sąrašas ne toks, gali užstrigti savaitei. Muitininkai dirba tik darbo dienomis, tad jei konteineris atvyksta penktadienį vakare, lauk iki pirmadienio. Tai natūrali eiga.

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininką?

Jei mokate už pilną paslaugą „duris į duris“, tarpininkas įskaičiuotas. Jei vežate patys (tarkim, nuomojate sunkvežimį), teks susirasti savo brokerį. Be žinojimo, kaip užpildyti intrastat formą, ten neįlėsite.

Rizikos, problemos ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa uoste (Dover)?

Tai dabar dažna liga. Žmonės laukia valandas, kartais dvi dienas. Jūsų daiktai stovi. Jei turite drastiškai ankstyvą pristatymo terminą, gali būti problema. Geriau turėti rezervą savaitės dienų. Vienas klientas neteko skysčių, nes užšalo laukiant uoste (tai buvo žiema).

Ar yra rizika, kad daiktai suges arba dings?

Yra. Nors ir retai, bet nutinka. Vagystės stovėjimo aikštelėse arba avarijos. Todėl draudimas ne pasilinksminimas. Be to, kai kurios firmos perkelia daiktus iš vieno sunkvežimio į kitą sandėlyje (tai vadinama „cross-docking“), o tai didina riziką, kad kažkas nukris arba pametamas.

Ką daryti, jei turiu pianiną?

Pianinas – tai siaubas. Jis sunkus, jis trapus. Jis neįeina į liftą. Reikia specialios technikos. Tai kainuoja. Neišsigaskite, kai gausite pasiūlymą – pianinai nėra standartinis krovinių pervežimas iš Jungtinės Karalystės.

Ar galiu veži savo automobilį?

Taip, dažnai įdedame į konteinerį arba vežame ant priekabos. Bet automobilis turi būti neparuoštas – degalai mažiau nei ketvirtis dalies, akumuliatorius atjungtas. O dar reikia techninės patikros, jei norėsite jį užregistruoti Lietuvoje.

Kas daryti, jei Lietuvoje namų kieme neįvažiuoja sunkvežimis?

Tuomet reikia organizuoti perkrovimą į mažesnį sunkvežimėlį (vadinamą „7 tonų“). Tai papildoma išlaida. Patikrinkite kelio plotį ir arklius (tai tokios rąstų konstrukcijos) prieš namus. Geriau tai padaryti anksčiau nei vairuotojas stovės už gatvės ir pyks.

Ar verta rūpintis apsauga nuo drėgmės?

UK drėgna, Lietuva taip pat. Jei laikysite daiktus sandėlyje, drėgmė gali sugadinti baldus. Naudokite drėgmės sugeriklius (hanger bags) konteineryje. Tai kainuoja penkis svarus, bet gali išgelbėti tūkstančius.

Ką daryti, jei pervežėjas atsisako vežti dieną prieš išvykimą?

Tai bjaurus scenarijus, bet nutinka. Pasirašykite sutartį, kurioje būtų nurodyta bauda už atsisakymą. Jei neturite raštiško susitarimo, liusite su tuščiomis rankomis. Pasitikėkite, bet patikrinkite.

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jis neatsako į telefonus, rašo tik „WhatsApp“, nėra svetainės, arba svetainėje atrodo kaip iš 2000-ųjų. Be to, jei jis reikalauja 100% išankstinio mokėjjo grynaisiais arba į užsienio sąskaitą – bėkite. Tai pagrindiniai signalai.

Ar galiu sėdėti sunkvežimyje su vairuotoju?

Dabar, po „Brexit“ ir migracijos taisyklių, tai labai sudėtinga. Vairuotojas turi turėti leidimą vežti keleivius (cabotage), o dažniausiai tokio nėra. Geriau nesitikėti, kad paims kelionę. Skraidykite lėktuvu – pigiau ir greičiau.

Ar saugu duoti daiktus paštu ar kurjeriais?

Maži daiktai – taip. Dideli – ne. Jūs niekada nežinai, kur jie bus sandėliuojami. Be to, jei kurjeris sugadina daiktą, gausite tik 20 svarų atlyginimą (pagal jų taisykles). Sunkvežimio pervežimas yra saugesnis.

Ką daryti su augalais?

Negalima vežti augalų su žeme iš UK į ES be specialių fitosanitarinių sertifikatų. Tai brangu ir sudėtinga. Geriau duokit kaimynams arba atiduokite dovanai. Niekas nenori rizikuoti dėl kelių vazų dėl to, kad visa muitinė užstrigtų.

Kaip elgtis, jei atvykęs radau sugadintą daiktą?

Neišmeskite nieko. Nufotografuokite žalą vietoje. Parašykite defektų aktą kartu su vairuotoju. Jei vairuotojas pasirašo, kad visą atvežė tvarkingai, vėliau nebus ką padaryti. Visada tikrinkite prieš pasirašant.

Galima pinigus už pervežimą sumokėti atvykus?

Retai kas sutinka. Reikia sumokėti iš anksto, kadangi mums reikia apmokėti keltą, degalus, vairuotojo užmokesčį. Galima padalyti: 50% pradžioje, 50% gavus daiktus. Tai normaliausia praktika.

Ar kaina svyruoja priklausomai nuo sezono?

Labai. Vasarą (birželis-rugpjūtis) kaina šokinėja 20-30% aukštyn. Visi grįžta atostogauti. Jei galite, kelkis rudenį ar pavasarį. Tiesą sakant, tai vienas efektyviausių būdų, kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės, tiesiog pasirinkus tinkamą laiką.

Išvados

Galiausiai, visi šie patarimai suskamba paprastai: planuokite, nešokite ant pigiausių pasiūlymų ir būkite sąžiningi dėl savo daiktų. Kraustymasis iš UK – stresas, bet su šiek tiek proto jis tampa valdomas. Nėra tobulo būdo, kaip sutaupyti kraustantis iš Jungtinės Karalystės, bet išvengiant klaidų ir pasikliaujant patikimais žmonėmis, pinigai liks jūsų kišenėse. Sėkmės kelyje ir tikslių maršrutų (tikrai jums prireiks).