Kaip sutaupyti kraustantis iš Anglijos dabar? Praktiniai patarimai, kuriais pasidalinu po 20 metų darbo

Sėdžiu štai ir galvoju, kaip paaiškint šitą situaciją, kai žmogus atsiduria tarp dviejjų ugnų – nori grįžti namo, o pinigai kažką kita rodo. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, maždaug tiek, kiek kainuoja geras naudotas automobilis Lietuvoje, ir stebiuosi, kaip pasikeitė rinka. Anglijoj (tai taip, rašau su „j“ galgale, kaip čia dažnai įprasta) kainos šuoliuoja kaip kiaulės uždarame kieme, o degalai... nedarykime gaidų. Taigi, jei klausiate, kaip sutaupyti kraustantis iš Anglijos dabar, atsakymas ne vienas žodis. Tai sudėtingas žaidimas, kur reikia ne tik geros strategijos, bet ir šaltos galvos. Kai kurie klientai mano, kad pakanka parsisiųsti krovinią ir važiuoja, tačiau realybėje susiduriate su muitine, keltų brangumu ir neaiškiomis sąskaitomis. Štai trumpai ir aiškiai, kas vyksta dabar ir iš tikrųjų.

Pasiruošimas ir daiktų tvarkymas

Ar tikrai verta vežti tą seną sofą?

Žiūrėkite, aš esu pragmatikas. Dažnai klientai prisiriša prie baldų, kuriuos nupirko prieš dešimt metų „IKEA“ išpardavime. Jei sofą užkraunate į konteinerį, ji užima vietą, kuri kainuoja. Tarkime, vienas kubinis metras kainuoja apie 200–250 svarų. Sena sofa gali svėrėti daug, o vertės turėti nėra. Jums geriau ją palikti čia arba parduoti už „penkias svarus ir žemės lopšį“, o Lietuvoje nusipirkti naują. Sutaupysite ne tik vietos, bet ir nervų, nes seni baldai dažnai suyra pervežimo metu, ypač jei vairuotojas stažiuos sunkvežimį.

Kiek laiko reikia skirti planavimui?

Nenukrypstant nuo temos, planavimas viską lemia. Jei jums reikia išvažiuoti po savaitės, tai jau skambinėsite pagalbos ir mokėsite už skubą. Optimalus laikas – mažiausiai mėnuo, o geriau du. Tada galite ramiai susirasti dalinį krovinią (part load), kai tą patį reisą dalijasi keletas žmonių. Skubimas yra pats didžiausias pinigų valgytojas. Taip pat, nepamirškite, kad Anglijoje dabar didelė emigracija, tad vietos ant keltų ir sandėliuose užimtos savaitės į priekį.

Ar verta daryti inventorizaciją?

Absoliučiai taip. Kai klausiate, kaip sutaupyti kraustantis iš Anglijos dabar, šis dalykas atrodo per daug formalus, bet jų tai būtina. Be inventorizacijos sąrašo galiu užtikrinti, kad muitinėje (ypač po „Brexit“) Jūsų prasmes kels abejonų. Parašykite viską ant lapo: „3 dėžės virtuvės reikmenų, 1 stalas, 2 kėdės“. Jei nebus sąrašo, gali būti bauda arba priverstimas iškrauti visą sunkvežimį ir tikrinti po vieną daiktą. Tas laikas kainuos daugiau nei paprastas sąrašo parašymas.

Kas daryti su maistu?

Nevežkite maisto. Serioziai, aš matęs klientus, kurie vežė pusę šaldytuvo su kumpiu ir sūriais. Muitinės taisyklės dėl maisto produkto iš trečiųjų šalių (o Anglija dabar yra trečioji šalis) yra griežtos. Jūsų mėsos konservai gali būti konfiskuoti, o Jums gali tekti mokėti baudą už neteisingą deklaravimą. Išskyrus gal dėžę vaikiško miltelių, bet ir tą geriau palikti čia. Lietuvoje maistas pigesnis, o rizika pervežti uždraustus produktus per didelė.

Ar galima sutaupyti ant dėžių?

Taip, čia galima sutaupyti šimtus svarų. Nereikia pirkti brangių „moving boxes“ iš specializuotų parduotuvių. Eikite į bet kurį supermarketo sandėlį, paprašykite dėžių po bananais arba alkoholiu – jos tvirtos ir nemokamos. Vienintelis dalykas – gera juos užklijuoti. Nenaudokite senų, suplūtusių dėžių, nes viena sugedusi dėžė gali sukelti efektą „domino“ ir sugadinti brangų televizorių.

Ką daryti su technika?

Televizoriaus vežimas yra painus dalykas. Jei jums senas, neverta. Jei naujas, tikrinkit mokesčius. Esu matęs situaciją, kai žmogus atvežė 500 svarų vertės televizorių ir turėjo mokėti PVM ir muito mokestį Lietuvoje, nes tai buvo naujas daiktas. Naudojama technika beveik visada įvežama be mokesčių, tačiau reikia įrodymo, kad nupirkta ne prieš savaitę. Saugykite kvitus.

Pinigai, kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl kainos tokios aukštos dabar?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Degalai, feribrai (keltai), darbo jėgos trūkumas. Be to, po „Brexit“ Anglijoje liko mažiau vairuotojų iš Rytų Europos, o vietiniai reikalauja didesnių atlyginimų. Kai klausiate, kaip sutaupyti kraustantis iš Anglijos dabar, turite suprasti, kad bazinė kaina pakilo maždaug 30–40 proc. palyginti su 2019 metais. Tai ne pervežėjų godumas, tai rinka.

Kas yra „dalyskraštis“ ir ar jis apsimoka?

Tai mano mėgstamiausias būdas sutaupyti. Dalyskraštis (part load) reiškia, kad Jūsų daiktai važiuoja kroviniame, kuriame jau yra kažkieno kito daiktų. Uždukote tik už užimtą vietą kubiniais metrais. Taip galima sutaupyti net 50 proc., tačiau tenka laukti, kol surinksime pilną reisą. Jei skubate – tai ne Jums. Jei galite laukti savaitę-dvi – super variantas.

Ar reikia bijoti nelicenzijuotų vežėjų?

O taip, būkite labai atsargūs. Skambina žmogus: „Važiuoju į Lietuvą, turiu vietos, už 300 svarų viską nuvešiu“. Girdite? Tai per pigu. Toks vairuotojas gali nebeturti draudimo, nebeturti licencijos kroviniams vežti, o jei dingsta su Jūsų daiktais – niekas nepades. Tikriname, ar firma turi „Operator’s Licence“ ir draudimą „Goods in Transit“. Netaupykite ant saugumo, kas nebe pirma kartą pastebiu.

Kaip mokėti? Išankstai ar atvykus?

Niekada nemokėkite viso sumos iš karto grynaisiais į rankas (arba į asmeninę sąskaitą) prieš pakrovimą. Normalios firmos reikalauja nedidelio avanso (depozito), likutį – atidavus daiktus arba prieš išvykstant iš Anglijos. Jei reikalauja 100 % išankstinio mokėjo be sutarties – bėkite. Yra buvę atvejų, kai žmonės sumokėjo, o vairuotojas „dingo“ su pinigais.

Ar galima derėtis?

Visada galima bandyti, tačiau ne peržengiant ribų. Jei turite standartinį vieno buto krovinią, kaina yra kaina. Tačiau jei Jūsų daiktai yra lengvi, lengvai kraunami, arba jei Jūsų adresas Anglijoje yra priešais pat uostą (pvz., Doveris), tuomet galima prašyti nuolaidos, kad vairuotojui nereikės važiuoti per visą šalį tuščiam. Taip pat, jei nesibrokite dėl savaitės dienos (pvz., galite pakrauti pirmadienį vietoj penktadienio) – taip taip pat galima sutaupyti.

Kiek dabar kainuoja paprastas buto pervežimas?

Sunku pasakyti vienu skaičiumi, nes Anglija didelė. Bet paimkime vidutinį 1-2 kambarių butą iš Londono ar Birmingamo. Tikimasi, kad tai kainuos nuo 800 iki 1500 svarų, priklausomai nuo to, ar tai išskirtinis reisas, ar dalyskraštis. Jei ką kas pasako, kad viską nuveš už 400 svarų – žiūrėkite į jį įtariai. Tas skaičius net dengia degalus ir keltą.

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Taip, būkite budrūs. Kai kurios firmos brangiai įskaičiuoja „pavojingų krovinių mokestį“ net jei Jūsų tokios nėra, arba „lifto naudojimo mokestį“. Pasitaisykite (t.y., pasiklauskite), ar Jums tikrai reikalingas liftas, jei gyvenate antrame aukšte be lifto. Taip pat, tikrinkite, ar į kainą įeina iškrovimas Lietuvoje. Kartais jie palieka daiktus prie pat sunkvežimio ir sako: „mums laikas baigėsi“.

Documentai, Brexit ir muitinė

Ar „Brexit“ pasikeitė kažką blogai?

Žinoma, pasikeitė. Anksčiau tai buvo ES vidaus pervežimas, buvo lengviau. Dabar kiekvienas reisas yra importas / eksportas. Reikia deklaruoti krovinius TARIC sistemoje (arba Transits). Tai reiškia papildomus darbus dokumentų tvarkytojams, o tai – papildomų mokesčių Jums (arba įtraukta į kainą). Be to, muitinėje dabar dažniau sustoja patikrai.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai tranzito deklaracija, leidžianti kroviniui judėti per tarpines šalis (pvz., per Prancūziją ar Vokietiją) neapmokestinant jame. Be šito dokumento vairuotojas neišvažiuos iš JK. Paprastai pervežėjas tai užtikrina, bet verta pasitikrinti, ar tai įskaičiuota. Jei vairuotojas nešioja popierių, kuris netinka, gali būti didelė stabdymo uoste problema.

Ar turiu mokėti PVM arba mokėstį?

Jei daiktai yra naudojami (asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius), Jums nereikia mokėti PVM ir muito JAV (Importo apmokestinimas). Tai vadinama „Transfer of Residence“ procedūra. Bet čia yra vienas „butas“ – reikia užpildyti specialią formą ir įrodyti, kad gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių. Jei nesugebėsite tai įrodyti, muitinė gali apmokestinti kaip naują importą.

Ką daryti su automobiliu?

Automobilių įvežimas dabar yra atskira tema. Jei automobilis yra senesnis nei 6 mėnesiai ir Jūs jį naudojote Anglijoje, galite įvežti be muito. Tačiau reikia sumokėti išregistravimo mokestį Anglijoje ir užsiregistruoti Lietuvoje. Tiesa, dėl motorinės transporto priemonės (MTP) dokumentų gali būti bėdų, jei automobilis yra finansuotas (paimtas lizingu). Tada turite gauti leidimą iš banko.

Ar galiu vežti vaistus?

Gerbiami, būkite atsargūs su vaistais. Galima vežti asmeninį kiekį, kurio užtenka Jums ar Jūsų šeimos nariams gydymui kursui (paprastai 3–6 mėnesių). Bet būtinai turi būti gydytojo receptas ir originalios pakuotės. Nenaudokite plastikinius maišelių su tabletėmis be etikečių – tai gali būti traktuojama kaip narkotikų kontrabanda, o tada ir jokių straipsnių apie sutaupymas nesu padės.

Ar reikia draudimo?

Negalima nepaminėti šito. Pagrindinis draudimas yra „CMR Insurance“, kurį turi vairuotojas. Tačiau jo suma dažnai būna maža (pvz., 10 svarų už kilogramą). Jei vežate brangią elektroniką, verta papildomai apsisaugoti. Pasitarkite su savo draudimo bendrove Lietuvoje, galbūt galima užsirašyti „kelionės draudimą“ su bagažo apsauga, nors tai ne visada veikia su krovinių pervežimu.

Praktiniai patarimai ir „gyvenimiškos“ situacijos

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Daug kas klausia, ar negalima sėdėti forume (kabinoje). Techniškai – ne, jei tai yra krovininis transportas, skirtas tik kroviniui, o ne keleiviams. Be to, vairuotojui reikia poilsio, o Jums būtų nepatogu praleisti 20-30 valandų sėdint krėsle. Geriau susitarti dėl savo kelionės lėktuvu arba traukiniu, o su vairuotoju susitikti Lietuvoje.

Kas daryti, jei daiktai netelpa?

Tai klasika. Matome, kad dėžės kaip ir tilps, bet paskutinėje sekundėje lieka 3 kėdės ir dviratis. Jei tai išskirtinis reisas, vairuotojas gali pasakyti „ne“. Tuomet reikia ieškoti kurjerio (pvz., „Van“ pervežėjo) papildomam kroviniui, o tai brangu. Todėl stenkitės matuoti kiekvieną dėžę prieš tai, kai skambinate firmai.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti didelių pinigų sumų, brangiausią juveleriką ar originalius meno kūrinius bendrame konteineryje. Jei dingo viena dėžė iš šimto, sunku įrodyti, kad joje buvo „Rolex“ laikrodis. Tokius daiktus geriausia vežti pas save arba naudoti specializuotas apsaugotas pervežimo paslaugas, kurios brangesnes, bet atsakingesnes.

Ką daryti su šunimi ar kate?

Gyvūnų pervežimas dabar taip pat sudėtingesnis. Reikia mikroschemas, pasų. Vairuotojas negali įsileisti šuns į krovinią (nelegalu ir karšta). Gyvūnai turi važiuoti atskirai, arba specialiuose reisuose. Tai papildomos išlaidos, kurias reikia įsiskaityti į biudžetą. Nebandykite paslėpti katinės dėžėje tarp drabužių – muitinės šunys užkabins greitai.

Ar geriau kraustytis vasarą ar žiemą?

Pavasarį ir rudenį yra mažiau užsakymų nei vasarą (liepa-rugpjūtis), kai visi grįžta atostogų. Todėl vasarą kainos aukštesnės. Žiemą gali būti blogi orai, kas stabdo reisus Anglijoje (sniegas), tačiau kaina gali būti mažesnė. Geriausia rasti „tarpą“ – gegužės arba rugsėjo mėnesį.

Kas jei vairuotojas uždelsta?

Tai įvyksta. Stabdo sienos, techninės apžiūros arba tiesiog užstrigo uoste. Jeigu Jūsų daiktai atkeliauja diena vėliau – tai normalu. Jei vairuotojus neatsako į telefonus 2 dienas – tada jau panikuokite. Geriausia turėti atsarginį planą (pvz., kur prigulti pirmą naktį be lovos).

Ar galima kažką palikti vairuotojui?

Kartais klientai mėgina duoti „arbatpinigių“ gėrimui ar maistui. Tai puiku, vairuotojai to vertina. Bet neduokite jokių uždraustų daiktų (alkoholio daug, cigaretės), nes jei susidurs su patikra, kaltė kris ant jo, o Jūsų daiktai gali būti palikti uoste.

Ar reikia išpakuoti dėžes prieš akis?

Nebūtina, jei Jūs pasitikit sandėlyje Lietuvoje. Bet jei daiktai gabenami tiesiai į Jūsų namus, geriau būti ten ir stebėti iškrovimą. Vieną kartą buvau, kai vairuotojas iškrovė dėžę su „Kiaušiniais“ (taip buvo parašyta) ir ji buvo susmulkinta. Jei klientas nebūtų ten, būtų buvę sunku įrodyti, kad nebuvo taip iš pradžių.

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet ribotais kiekiais. Apskritai, jei vežate dešimterių metų vyno rūsio kolekciją, tai bus traktuojama kaip prekė ir reikės mokėti didelius mokesčius. Geriau išgerti arba atiduoti draugams čia. Neverta rizikuoti dėl butelio viso krovinio.

Kas daryti jei sugedo kažkas svarbaus?

Turiu omenyje – skambučiai iš karto. Jei atiduodate daiktus, pasirašykite „kondicijos protokolą“ – sąrašą, kuriame pažymima, kas yra sugedęs (įbrėžimai ir t.t.). Jei atvykstate namie ir matote, kad televizorius sužalotas, o protokole buvo „geras“, tada turite pagrindą reikalauti atlyginimo iš draudimo.

Ar verta rūpintis dėžių išpardavimu Anglijoje?

Taip, jei turite daug dėžių po kraustymo, jas galima parduoti „Facebook“ grupėse. Anglijoje žmonės visada ieško dėžių kraustymuisi. Tai padės padengti bent dalį išlaidų už dėžes (jei jas nusipirkot). Nedėkite jų tiesiog kieme – gautumėte baudą iš savininko.

Kaip elgtis su šiukšlėmis?

Nesivežkite šiukšlių. Aš jau minėjau apie maistą, bet čia kalbu apie senus drabužius, kuriuos numatote išmesti, senus laikraščius. Tai svoris, kurį mokate. Išmeskite čia. Anglijoje šiukšlių ivežimas (council tax) apima tam tikrą kiekį, tiesiog susitvarkykite prieš išvykstant.

Ar yra kokia nors „auksinė taisyklė“?

Geriausia taisyklė – mažiau daiktų reiškia mažiau streso. Kraustymas iš Anglijos dabar nėra pigus malonumas, tai būtinas blogybės. Sutaupykite ne tik renkant pigiausią pasiūlymą, bet ir atsikratant nereikalingo balasto. Ir visada, visada skaitykite sutartį prieš pasirašant.

Išvada

Na, tiek iš manęs, trumpai ir temiai. Kaip sutaupyti kraustantis iš Anglijos dabar? Pagrindas tas pats – planuokite anksti, atsikratykite šiukšlių ir nepasikliaukite pasiūlymais, kurie skamba per gerai. Rinka pasikeitė, „Brexit“ padarė savo, bet su šalta galva visą tai įveikti galima. Sėkmės kelyje namo ir tikiuosi, Jūsų dėžės atkeliaus saugios.