Kaip suprasti aiškų užsakymo procesą kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK, kai viskas sugriaunama?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – kraustymasis niekada nenustoją stebinti. Žmonės visada mano, kad tai tiesiog dėžių įkėlimas į mikroautobusą, tačiau realybė, ypač kalbant apie maršrutą į Angliją ar atgal, yra daug sudėtingesnė. Po „Brexit“ viskas tapo dar labiau įsisukęs į biurokratijos rutulius, todėl aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK dabar reikalauja daugiau dėmesio nei anksčiau. Esu matęs viską – nuo šypsenų per pasienį iki konfiskuotų ledų vikiškių, todėl štai jums gyvas, be jokių „marketingo“ uždažų, vadovas, kaip tai veikia iš vidaus.

Pasiruošimas ir pirmi žingsniai (arba ką daryti, kol dar nepanika)

Kada tiksliai reikia pradėti galvoti apie pervežimą?

Nebūkite kaip tas vienas klientas iš Kauno, kuris skambino sekmadienį ir norėjo važiuoti antradienį. Idealiausiai pradėkite galvoti apie tai mažiausiai prieš dvi savaites, o jei kalbame apie vasaros mėnesius ar šventes, tai net prieš mėnesį. Aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK prasideda ne nuo to, kai išsiunčiate dėžes, o kai susisiekiate su vadybininku. Dėl vietos trūkumo kelyje ir muitinės laukimo eilių paskutinis momentas gali jus kainuoti dvigubai brangiau.

Ar tikrai reikalingas inventorius? Kod�l negaliu tiesiog pasakyti „daug dėžių“?

Negalima, ir tai ne todėl, kad mes norime būti įkyrūs. Muitinė (tiek Lietuvoje, tiek JK) dabar reikalauja tikslios prekių deklaracijos. Jei parašysite „buitiniai daiktai“, gali sustojti visą krovinį. Turiu omenyje tąkart, kai vairuotojas praleido 12 valandų prie sienos dėl to, kad klientas nenurodė, kad veža dviratį. Inventorius turi būti kuo tikslesnis, tai palengvins visą aiškų užsakymo procesą kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus kiekio kubinių metrų?

Nesijaudinkite, dauguma klientų taip ir nežino. Galite suskaičiuoti dėžes arba tiesiog nufotografuoti kambarius ir atsiųsti mums. Mes esame patyrę, todėl iš akies apytiksliai pamatysime, kiek reikia vietos. Kartais klientai siunčia įdomius vaizdus, bet su juom susidorojame. Svarbiausia – nepasakykite, kad turiit vieną sofą, o realiai būtų dviejų vietų sofa ir kampinis.

Ar galima užsakyti virtualų apžiūrą?

Taip, dabar tai darome dažnai per „WhatsApp“ ar „Facetime“. Jums tiesiog reikia parodyti erdvę telefono kameros objektyvui. Tai sutaupo laiko ir leidžia mums pateikti tikslesnę kainą be to, kad vykdytojas važiuotų pas jus namo. Aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK gali prasidėti tiesiog iš jūsų svetainės sofa, gerdami kavą.

Kas dėl pakavimo – ar turite turėti savo dėžes?

Galite turėti savo, bet rekomenduoju pasirūpinti kokybėkomis. Mažmeninėse parduotuvėse parduodamos dėžės dažnai būna per silpnos sunkiems daiktams. Mes galime duoti iš anksto, arba vairuotojas jas atveš pačiam kraustymo metu. Kartais pasitaiko situacijų, kai žmonės braižo ant dėžių piešinius – nerekomenduoju to daryti, jei norite, kad atrodytų profesionaliai.

Ar reikia išpakuoti baldus prieš kraunant?

Didžiąją dalį baldų geriau išpakuoti, tačiau nebūtina išardyti visko iki paskutinio skruvio. Komodos ir spintos dažniausiai važiuoja surinktos, kad sutaupytume vietą. Tačiau stalus kojas visada reikia nusukti. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris nenuvertino, kiek vietos užima išardytas lovos rėmas – tai išmokė mus visus.

Kaip tai vyksta realybėje (ir kodėl vairuotojai kartai vėluoja)

Kiek laiko užtrunka paėmimas?

Paėmimas paprastai trunka nuo 2 iki 4 valandų, priklausomai nuo to, kiek aukštų name ir ar yra liftas. Jei gyvenate be lifto penktame aukšte sename name, tai bus ilgiau. Aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK numato tam laiko rezervą, tačiau reikia suprasti, kad vairuotojas taip pat yra žmogus ir jis gali užstrigti eismė, kuris Lietuvoje darosi vis blogesnis.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dėl draudimo ir įstatymų keičiasi, bet dažniausiai – ne. Oficialiai tai yra krovinių pervežimas, o ne keleivinis transportas. Yra firmų, kurios tai leidžia už papildomą mokestį, bet aš asmeniškai patarčiau to nedaryti. 12 valandų sėdėjimas mikroautobuso kablyje šalia dėžių nėra labai komfortuškas (galiu patvirtinti iš savo patirties).

Kas vyksta, kai vairuotojas pasiekia Lietuvos-JK sieną?

Čia prasideda „juodoji juosta“ daugeliui. Po „Brexit“ visi kroviniai turi būti deklaruojami. Jei turite T1 dokumentą (perkraustymui), viskas gerai, jei ne – gali būti problemų. Vairuotojas turi stovėti eilėje, pateikti dokumnetus (tai čia maža klaida, žiūrėkite toliau) ir laukti patikros. Kartai tai užtrunka valandą, kartai visą naktį.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis būtinas?

Jei persikeliate gyventi ne trumpam laikui (t.y. pakeičiate gyvenamąją vietą), T1 dokumentas leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Tai svarbi dalis aiškaus užsakymo proceso kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK. Jis užpildomas iš anksto, o kopija turi būti vairuotojui. Be jo, muitininkai gali apmokestinti visus jūsų daiktus kaip naujus prekes.

Ar galima vežti maistą?

Gali, bet tikrai ne viską. Mėsą, pieno produktus ir kiaušinius į ES (atgal į Lietuvą) vežti draudžiama arba labai apribota. į Angliją galima, tačiau reikia atsižvelgti į kiekį asmeniniam naudojimui. Neneškite dešimties kilogramų dešros, tai bus konfiskuota. Vienas mano klientas prarado visą šventinę keptą vištą dėl to, kad užmiršo apie šią taisyklę.

Kas jei man dingsta kontaktas su vairuotoju?

Nepanikuokite iš karto. Kelias į Angliją ilgas, o kelių angliškai kalbančių vairuotojų ryšys Lietuvoje kartais gribąs (yra vietų, kurioje nejungia). Jei jis neatsiliepia 4-5 valandas, tuomet skambinkite mums. Aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK turi turėti atsarginį ryšio kanalą, ne tik vairuotojo numerį.

Ar vairuotojas padeda iškrauti?

Taip, jis padeda iškrauti sunkius daiktus. Tačiau jis nėra jūsų asistentas, kuris išneš kiekvieną knygą iš dėžės. Jei reikalingas pilnas „hands on“ kraustymas su dėžių nešiojimu, tai turi būti susitarta iš anksto, ir turime siųsti papildomą darbuotoją.

Muitinė, dokumentai ir biurokratinis šiaušmas

Kokių dokumentų reikia persikraustant?

Būtina kopija jūsų paso (arba ID kortelės), adresų kortelė (kur keliate iš ir kur į), ir užpildytas inventorius. Jei perkate naujus daiktus (pvz., naujus baldus iš parduotuvės), reikės PVM sąskaitų. Be šių dalykų aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK sustos pačiame pradžioje.

Kas atsitinka, jei pamiršau pasiimti pasą?

Tai problema, bet neišsprendžiama. Jei jūsų nebus namuose kraustymo metu, reikia, kad kažkas kitas pateiktų dokumentus. Jei nėra jokio, vairuotojas negalės pradėti darbo. Muitinės reikalavimai dabar yra tokie griežti, kad be asmens tapatybės patvirtinimo gali nebeleisti į teritoriją arba sulaikyti krovinį.

Ar turiu būti pristatymo vietoje Anglijoje?

Labai rekomenduojama. Taip, vairuotojas gali iškrauti be jūsų, jei duosite slaptažodį nuo durų (nebent tai namas be durų kodų), bet kas jei kažkas pasidaužta? Geriau būti vietoje ir patikrinti. Taip pat Anglijoje kai kurie rajonai yra su „Clean Air Zone“ zonų apribojimais, kurias reikia susitarti iš anksto.

Kas yra „Clearing“ mokesčiai?

Tai ne mūsų mokesčiai, tai muitinės ir agentūros mokesčiai Anglijoje už dokumnetų apdorojimą. Daugelis klientų apie tai sužinoja tik tada, kai gauna sąskaitą iš jų agento po pristatymo. Tai nėra didelė suma, bet ji būna, todėl apie ją reikia žinoti.

Ar galiu vežti vaistus?

Asmeniniam naudojimui – taip, su originaliomis nuorodomis receptais. Neneškite didelių kiekinių vaistų be pažymos, bus neįleistas. Vieną kartą teko padėti seneliui, kuris turėjo visą lagaminą tablečių, sunkiai įrodėme, kad tai ne prekyba.

Ar tikrinami automobiliai?

Jeigu vežate automobilį, tai jis bus tikrinimas labai atidžiai. VIN kodas, raktai, draudimas. Jei automobilis neregistruotas ilgą laiką, gali kilti klausimų. Aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK turi numatyti ir transporto priemonių (jei jų yra) legalizavimą.

Dėl ko dažniausiai sustojami kroviniai?

Dėl blogai užpildytų inventorių arba dėl to, kad klientas neatsako į telefonus, kai muitininkas bando su juo susisiekti. Jei jūsų telefone parašytas „Lietuva +370“, o jūs esat Anglijoje ir neatsiliepat, problema garantuota.

Pinigai, kainos ir nemalonios kalbos apie biudžetą

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), atstumo (kur tiksliai Anglijoje – Londonas yra brangiau už Šiaurės Angliją) ir degalų kainos. Taip pat įeina keltų mokestis. Aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK turi būti skaidrus, tačiau degalų kainos šokinėja, tad mes kartais turime taikyti degalų priedą.

Ar reikia mokėti užsakymą iš anksto?

Įprasta praktyka – 30-50% avansas, likutį sumokate gavus daiktus arba prieš išvykstant. Tai apsauga tiek jums, tiek mums, kad nenumatyta situacija (pvz., klientas atsisako) neužkirstų kelią. Esu matęs atvejų, kai žmonės užsakinėja 3 firmas ir renkasi pigiausią paskutinę minutę.

Ar galima atsisakyti užsakymo?

Galima, bet jei tai darote prieš pat išvykstant, avansas gali likti mums, nes jau esame planavę maršrutą ir atsisakę kitiems klientams. Profesionalus aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK remiasi pasitikėjimu, o ne atsisakymais paskutinę minutę.

Ką daryti, jei neturiu daug pinigų?

Tada reikia galvoti apie dalinį krovinį (part load). Tai reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia surinkti visą mašiną.

Ar kaina gali pasikeiti pačioje kelionės metu?

Teoriškai neturėtų, jei nėra jokių papildomų paslaugų, pvz., jei staiga nusprendžiate vežti pianiną, apie kurį nieko nesakėte. Arba jei Londono centre reikia įsigyti brangų leidimą važiuoti į centrą (Congestion Charge), kurio nebuvo.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, tačiau jei vairuotojas padėjo daugiau nei numatyta (pvz., atnešė dėžę į trečią aukštą be lifto), lietuviškas paprastumas daryti dovaną arba arbatpinigius visada yra vertinamas. Tai žmogiškas dalykas.

Pabaiga, dėžės ir nusivylimai (kaip išvengti pastarųjų)

Kas daryti, jei dėžė atėjo sužalota?

Tai blogiausia dalis. Reikia tuojau pat padaryti nuotraukas ir parašyti pastabą vairuotojo dokumentuose (consignment note). Jei parašysite „viskas gerai“ ir parsinešite namo, o tada rastite suskilusį vazą, draudimas nieko neatsakens.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai yra standartinis draudimas, pvz., 10 EUR už kg. Jis dengia tik katastrofas (nelaimingas atsitikimas, gaisras). Jei turite brangiausių daiktų, reikia juos apdrausti papildomai. Dauguma žmonių šito neskaito, o tada keikia visus pasaulius, kai padužo televizorius.

Kaip sužinoti, kad mano krovinys saugus?

Klauskite apie sekimą. Nors galiu pasakyti, kartais GPS rodo, kad vairuotojas „važiuoja per lauką“, taip yra dėl signalo trūkumo, bet sistema veikia. Aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK leidžia matyti, kur mašina yra realiu laiku.

Ar galite vežti augalus?

Į Angliją – taip, su šaknų žeme (bet reikia tikrinti, ar ne kenkėjai). Atgal į Lietuvą (ES) – dėl fitosanitarinių taisyklių, augalus su žeme vežti draudžiama arba labai sudėtinga. Geriau juos palikti kaimynams arba atiduoti.

Kas nutinka su tuščiomis dėžėmis po to?

Geriau jas išmesti arba duoti vairuotojui, jei jis sutinka juos paimti atgal (kartais naudojame kitiems klientams). Nedėkite jų garageje „jei kada prireiks“, jūsų žmona juos išmes po savaitės bet kokiu atveju.

Ar galime susitarti dėl laiko ir datos?

Galime, bet reikia būti realistu. Jei sakau „antradienį“, tai gali būti ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras. Nereikia laukti tikslaus laiko, kaip taksi. Sunkvežimiai turi savo ritmą.

Kod�l pas jus brangiau nei pas „gudrųjį vairuotoją“ iš skelbimo?

Nes pas mus yra draudimas, sutartys, vielos ir atsakomybė. „Gudrusis“ vairuotojas gali pasakyti 50 eurų, bet pakels kainą pusiaukelėje arba dingsta su daiktais. Aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK su legalia firma kainuoja, tačiau užtikrina ramybę.

Ar daiktai saugūs lietuje?

Dabar naudojame „curtainside“ sunkvežimius su tentais, ne atvirus priekabas. Taigi, lietus netrukdo. Tačiau jei dėžės yra prastos, vanduo gali patekti per grindis, jei keliauja per potvynį (kaip buvo Anglijoje prieš metus).

Pabaiga – kas laukia galo?

Atiduokite dėžes, pasirašykite dokumentus, kad viskas gauta, ir kvieskite vairuotoją kavos arbatos (jei neturi spaudžio). Jis tikriausiai pavargęs po kelias šimtus kilometrų.

Ar turite kokių patarimų pabaigai?

Gerkite vandenį, nemokykite vairuotojo važiuoti (jie nemėgsta) ir pasidėkite butelį vandens jam į kabiną – tai mažas dalykas, bet užtikrina, kad jūsų krantas bus iškrautas ypatingai atidžiai.

Kaip sužinoti, kad viskas baigta?

Kai pasirašote pristatymo aktą be pastabų. Tada jūsų kelionė baigiasi, o mūsų – grįžtamasis. Dėkojame, kad pasitikite mūsų patirtimi, nes per 20 metų išmokome išsiaiškinti net pačius sudėtingiausius maršrutus.

Išvada

Sumažiu, tai nėra火箭ų mokslas, tačiau reikalauja organizacijos. Jei viską suplanuosite ir iš anksto pasirūpinsite dokumentais, aiškus užsakymo procesas kraustymuisi tarp Lietuvos ir JK gali būti net ramus. Svarbiausia – neslėpkite informacijos, būkite sąžiningi apie tai, ką vežate, ir pasitikėkite savo vežėjo patirtimi. O jei kas nors nueina ne taip – nereikia panikos, viskas išsprendžiama, aš tą matęs esu daug kartų. Sėkmės naujajame name!