Kaip suplanuoti sėkmingą perkraustymą į Jungtinę Karalystę: 20 metų patirties tiesa be prierasų

Dirbu su pervežimais jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir jei kam pasakiau, kad ši darbo vieta yra ramybės oazė, būčiau melagis. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę anksčiau buvo paprasta kaip nupirkti duoną – įkeli, važiuoji, iškeli. Dabar, po visų tų „Breksitų“ ir muitinių chaoso, viskas pasikeitė. Žmonės visada klausia panašių dalykų, o aš stengiuosi paaiškinti taip, kad jie suprastų – tai ne filmas, kur viskas veikia vienu mygtuku. Čia reikia gerai pagalvoti apie dokumentus, dėžes ir, žinoma, pinigus, kad netyčia neatiduotum viso turto muitinei kaip dovanos. Nepaisant visų tų biurokratinių kliūčių, viskas įmanoma, jei žinai, į kur kopti, o kieno geriau vengti. Tie, kurie sako, jog „pats susitvarkysiu“, dažnai galiai susiranda didžiausių galvos skausmų Kanalo uoste.

Kainos ir biudžeto planavimas (arba kodėl niekas nemalonia staigiai nustebina)

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Jungtinę Karalystę?

Vos tik girdžiau šį klausimą, stengiuosi nepasakyti tiesiog skaičiaus, kas yra sunku, nes kaina priklauso nuo tų paties „kubo“. Vidutiniškai, jei kalbame apie butuką su standartiniu daiktu kiekiu, turėtumėte numatyti nuo 1500 iki 3000 eurų. Tačiau tai tik įvertis, nes jei gyvenate penktame aukšte be lifto ir turite kalną knygų, kaina pakils aukštyn. Taip pat įtakos turi degalų kainos, kurios, kaip visi žinome, šoka kaip šuo ant dangaus. Geriausia čia paminėti, kad pigiausi pasiūlymai dažnai būna su paslėptais mokesčiais, todėl atidžiai skaitykite sutartį.

Ar apsimoka vežti mažiau daiktų ir su jais susidoroti patiems?

Kai klientai sako „až važiuosiu su keleiviniu automobiliu ir visą įkišiu“, aš tik šokinėju ant vienos kojos. Galvojimas, kad sutaupysite tūkstantį eurų, sumušant viską į „Ford Mondeo“ per du mėnesius, yra iliuzija. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę reikalauja profesionalios įrangos, o ne jūsų nugaros sulūžinėjimo vienoje vietoje. Be to, jei Something sudužs kelyje – o jis sudužs – bus dar brangiau nei jei pasamdytumėkite vartytuvus. Pasitikėkite manimi, 50 valandų važinėjimą su pilna mašina nėra to verta.

Kada geriausia pradėti planuoti biudžetą ir kiek tai laiko užima?

Nieko nėra blogiau nei skambutis prieš savaitę, kai reikia važiuoti. Pradėkite galvoti apie tai mažiausiai prieš 3–4 mėnesius, jei norite rasti normalų vairuotoją ne iš "skrajynės". Tuo metu tiksliai išsiaiškinsite, kiek dėžių jums prireiks ir galėsite susiderėti dėl kainos be panikos. Vėliau prasideda "užkabinimo" sezonas, kai kainos šoka, o laiko trūksta, todėl ankstyvasis planavimas yra pusė sėkmės. Neskubėkite čia, nes niekur nėra pabėgusių pietų.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo to, kiek aš lauksiu daiktų atvykstančių iš Lietuvos?

Taip, laukimo laukas gali pakenkti jūsų piniginės storio, ypač jei daiktai stovi sandėliuje Londone. Daugelis firmų už sandėliavimą ima kasdienę mokestį, kuris susidaro gana nerealus po mėnesio ar dviejų. Jei dar neturite būsto ir planuojate gyventi pas draugus, geriau viską derėkitės iš anksto. Aš mačiau žmones, kurie sumokėjo už sandėliavimą beveik tiek pat, kiek kainavo patys pervežimai. Tai nėra juokinga.

Kodėl kainos smarkiai skiriasi tarp skirtingų pervežėjų, jeigu maršrutas vienodas? (Kur ten pagauti triusikį?)

Tai senas klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Pigūs pervežėjai dažnai dirba „šukučiais“ – padaro darbą greitai ir blogai, o draudimas (jei jis yra) vos uždengia ratų nuėmimą. Brangesnios firmos turi tinkamas garso izoliacijas dėžėms (ne, juokauju, bet turi tvirtesnes dėžes) ir tikrus draudimo polisus. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę nėra vieta, kur reikia taupyti ant pagrindinio dalyko, nes šokinėjimas ant kainos gali baigtis liūdnai. Pasidomėkite, ar įmonė egzistuoau tik feisbuke ar turi realų sandėlį.

Ar verta imti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymą ar geriau mokėti atskirai?

Asmeniškai aš labiau mėgstu, kai viskas yra aišku – atskirai krovimas, atskirai kelias, atskirai muitinės deklaravimas. „Viskas įskaičiuota“ paketai dažnai slepia staigmenas, pvz., užtikrinimo mokestį (bond fee), kurio uždirba tik tarpininkai. Jei galite, pasiraskite tiekėją, kuris rodo išlaidas eilutėmis. Tai padeda išvengti to momento, kai prieš pat uostą reikia papildomai atiduoti 400 svarų.

Ar galima susiderėti dėl kainos, jei važiuoju ne į patį Londoną?

Žinoma, jei tik jūsų kaimas yra kažkur prie M1 greitkelio, o ne Škotijos kalnuose. Tolimesni atvykimo taškai visada brangiau, nes vairuotojas praranda dieną grįžtant tuščia. Tačiau jei sutinkate atsiimti daiktus iš artimiausio didžiojo miesto sandėlio, galima uždirbti šimtuką ar du. Būkite lankstūs, bet nepadažinkite save į kampą be galimybės iš jo išlipti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Oi, kaip gi... Žinoma, yra. Muitinės agentų mokestis JK, kuris nėra mokesčis, bet mokamas už tai, kad kas nors parašytą popierių. Dar yra „Clean Air Zone“ mokesčiai Londono uostuose, kai seni sunkvežimiai įvažiuoja. Tad nepasitikėkite kaina, kuri atrodo per graži. Klauskite apie visus galimus „extra“ priedus, kad nesužavėtumėte kaip vaikas prieš Kalėdas.

Dokumentai, muitinė ir Brexit (tas blogis, kas neleidžia miegoti)

Ar tikrai reikia kažką daryti dėl dokumentų, jei aš tiesiog atvažiuoju gyventi?

Man atrodo, kad dar ne visi supranta, kad Lietuva ir JK dabar yra skirtingos šalys, net ne ES. Negalima tiesiog užsišiaušti su pasu ir sakyti „aš čia savas“. Jums reikės gauti ToR (Transfer of Residence) numerį, kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Be šio popieriaus, perkraustymas į Jungtinę Karalystę taps labai brangus pramogas, nes mokėsite PVM ir muito mokestį už viską, ką turite, net seną sovietinę skalbyklę.

Kas tas ToR numeris ir kiek laiko jo laukia?

Tai toks „stebuklingas“ numeris iš JK Muitinės ir mokesčių tarnybos (HMRC). Jis leidžia importuoti jūsų asmeninius daiktus mokesčių nemokant. Užpildote formą internete, ji nemokama, bet... laukimas gali trukti nuo savaitės iki trijų savaičių. Vieną kartą gavau atsakymą po dvylikos dienų, tai neskubėkite čia. Be šio numerio nepradėsime jokio deklaravimo procesų, tai darykite tai pirmiausia.

Ar galiu gauti ToR numerį, jei dar negaliu parodyti nuomos sutarties Anglijoje?

Tai yra šiek tiek paina vieta. Jie nori matyti įrodymą, kad ketinate gyventi ten ilgiau nei 12 mėnesių. Gali būti pakanka darbo sutarties ar laiško iš darbdavio, bet jei nieko neturite... tai gali būti problema. (Pataisymas: beje, gali būti, kad pakanka pažado, bet geriau turėk bent kažką raštiško, kad nereikėtų veltui stresuoti). Muitininkai ten griežtesni nei mūsų.

Kokius dokumentus reikia pateikti dėl automobilio, jei jį irgi vežu?

Automobiliai – tai atskira istorija. Jums reikės techninio paso, užsieninės registracijos liudijimo (jei ketinate vėliau jįregistruoti), ir liudijimo apie tai, kad jį naudojote ne mažiau nei 6 mėnesius prieš išvykdami. Jei nupirkote mašina prieš pat išvykimą, manys, kad ją nupirkote verslui ir ims mokesčius. Čia apgavimas nebeina, jie tikrina sistemas labai greitai.

Kas vyksta su mokesčiais už automobilį, kai atvykstu į JK?

Jei viskas tvarkinga su ToR, mokesčių nebus (import duty ir VAT netaikomi). Tačiau jei mašina nauja ar trūksta 6 mėnesių laikotarpio... ruoškitis piniginę. Ir nepamirškite, kad vos tik atvykstate, privalote užsiregistruoti mašiną JK transporto departamente (DVLA) ir gauti vietines numerines plates. Po vėlai gausite baudą, kuria galėtumėt nupirkti dar vieną seną vairuoklį.

Ar galiu vežti maisto produktus (kumpius, sūrius) ar tai draudžiama?

Dabar čia yra griežta. Negalite vežti mėsos ir pieno produktų iš ES (tai reiškia ir iš Lietuvos) į JK asmeniniam naudojimui. Muitinėje tie dalyką konfiskuos, o jei bandysite paslėpti – gausite didžiulę baudą. Vežkite makaronus, kavę, saususalus, bet palikite rūkytą kumpi namuose. Nenoriu, kad jūsų perkraustymas į Jungtinę Karalystę baigtųsi tuo, kad šuo užkanda raudonoj dešrelę.

Kas dėl vaistų? Ar reikia kokio nors specialaus leidimo?

Tiesiog turėkite receptą angliškai arba lietuviškai (su lotyniškais pavadinimais). Asmeniniam rengimui maža kiekis (pvz., 3 mėnesių atsarga) paprastai nekelia problemų. Bet jei turite stiprių nuskausminamųjų, geriau deklaruokite juos tiesiogiai muitinėje pasieniečiui. Nekrečiauk likės, geriau paprašykite patvirtinimo iš gydytojo, kad nereikėtų aiškintis porą valandų.

Ar reikia daryti inventorinį daiktų sąrašą ar tik „apie tai“?

Geriau būk tikslus. Muitinė neprašys tikslinės knygų bibliografijos, bet turi būti aišku: „3 dėžės su virtuvės reikmenimis“ ar „1 sofa“. Vienas klientas parašė „daiktai“, teko jam atidaryti visą furgoną uoste ir rodyti kiekvienąkeptuvę. Darykite sąrašą Exceliu, su apytakslia verte (naujos kainos), tai padės labai greitai praeiti.

Kas nutinka, jei paslėpsiu brangų daiktą (pvz., naują kompiuterį) tarp senų drabužių?

Tikriausiai nieko gero. Muitinės skeneriai mato daugumą dalykų, o jei atsitiks krata, rasite tą kompiuterį. Tuomet jums ne tik teks sumokėti mokesčius už jį, bet gali būti apskustyta visa siunta dėl melavimo. Nežaiskite šitaip, jie turi matyti viską kas deda. Nėra verta rizikuoti dėl 200 svarų sutaupymo.

Ar turiu būti fiziškai uoste pas muitinę ar mano atstovas gali tai padaryti?

Jūsų fizinės buviminės dažnai nebūtina, jeigu pasamdysite gerą muitinės agentą (jeigu to nepadarysite, aš galiu paprašyti). Tačiau jei kils klausimų dėl ToR ar daiktų kilmės, gali reikėti jūsų paaiškinimų telefonu ar el. paštu. Geriausia būti pasiekiamam tą dieną. Dirbame su šia sritimi jau ilgiau nei 20 metų (o, jau 24), ir žinome, kad komunikacija yra raktas.

Ar galiu siųsti dalį daiktų paštu ar kurjeriu prieš pasileidžiant?

Galima, bet tai tampa komerciniu siuntiniu, ne asmeniniu daiktu. Viskas, kas atvyksta ne vienu metu su jumis arba ne vienu transportu, gali būti apmokestinama. Jei norite siųti dėžę telefonų ar drabužių, žiūrėkite, kad vertė neviršytų 135 svarų (taisyklės pasikeitė). Kitaip pasimatysite PVM sąskaitą.

Kas dėl alkoholio ir cigaretės? Ar tai yra mano asmeniniai daiktai?

Alkoholis ir cigaretės yra apmokestinamos atskirai, net ir su ToR. Negalite atvežti 100 butelių vyno ir sakyti, „tai mano kolekcija“. Yra nustatytos limitai (pvz., 42 litrai alaus, 18 litrų vyno ir t.t.), jei viršijate – mokate mokesčius. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę nėra „girtos kelionės“ proga, tai svarbu prisiminti.

Pakavimas, logistika ir smulkmenos (kaip neišprotėti)

Ar vairuotojas gali man padėti supakuoti daiktus Lietuvoje?

Kai kurios firmos siūlo „pakavimo“ paslaugą, tai yra atskira paslauga, už kurią reikia mokėti. Vairuotojo darbas yra vairuoti, ne nešioti jūsų knygų iš rūsio trečiu aukštu. Jei reikia rankų, prašykite „krovėjų“ komandos, kitaip vairuotojas gali tiesiog atsisakyti kelti dalykus dėl nugaros sveikatos. Būkite žmogiškas.

Kokias dėžes naudoti, kad jos neišsirtų kelio metu?

Nenaudokite pažeistų parduotuvių dėžių, jos apsimoko. Reikalingos storos sienelės, o viršus užklijuotai stipriai scotčo juosta. (Vieną kartą mačiau, kaip klientas užklijuojo dėžę vaikišku lipduku irmany, kad tai laikys... nedėžk taip). Padarykite „kryžių“ ant dėžės, kad būtų aišku, kur viršus, o kur apačia.

Ar verta pirkti specialias dėžes baldams, ar suvynioti į plėvelę?

Baldų dėžės brangios, tačiau jos išgelbstia nuo dulkių ir smūgių, ypač jei tai antikvariniai daiktai. Paprastiems baldams užtenka storos burbuliukų plėvelės ir kartono. Tik nepamirškite atidaryti durelių prieš vyniojant, nes kitaip jas nulaužsite bandydami atidaryti vėliau.

Ką daryti su labai brangiais daiktais (turtu, juvelierija)? Jų neį dėžę!

Jų tikrai neį dėžę! Turių, ginklų, didelių pinigų sumų neveržkite sunkvežimiu. Turite juos vežti su savimi asmeniniu transportu arba naudoti specialų apsaugotą pervežimą. Draudimas dažnai nedengia pinigų ar brangių Papuošalų, jei jie buvo neperžiūrėti ir užpakuoti be jų žinojimo.

Ar galima krauti daiktus į vairuotojo furgoną iš kelių butų?

Žinoma, galima, bet tai uždraudžia laiką. Jei turite dvi vietas krovimui (pvz., senas butas ir sandėlis tėvų name), susiderėkite apie tai iš anksto. Vairuotojui galioja poilsio laikas, jis negali dirbti 12 valandų be stabdų. Planuokite maršrutą racionaliai, kad nevaikščiotume po visą miestą šiaurėn ir pietus.

Ar reikia iššluoti drabužius prieš supakuodamas?

Stengiamės kad jie būtų švarūs, bet niekas neprašo plauti prieš akis. Tačiau jei supakuosite rūbų su maisto likučiais ar purvu, uostu muitinė gali nuspręsti patikrinti dėl sanitarijos. Vos tokiu atveju jums teks atidaryti visą dėžę, kas nėra malonu. Pakelkite gryną drabužį.

Ką daryti su technologijomis – televizoriais, kompiuteriais?

Supakuokite į originalią dėžę, jei dar jos turite (labai svarbu!). Jei ne, įsigykite dėžes su putomis. Televizoriai labai dažnai sutrūksta būtent nuo to, kad ant jų uždedamos kitos dėžės viršuje. Pažymėkite jas kaip „trapų krūvą“ (fragile). Perkraustymas į Jungtinę Karalystę technologijomis turi būti atliekamas ypatingai atsargiai.

Kaip susitvarkyti su augalais? Ar galima juos vežti?

Taip, galite, bet turi turėti fitosanitarinį pažymėjimą, kad jie sveiki ir kenkėjų nėra. Be to, šaknys turi būti švarios nuo žemės. Augalai gali būti patikrinti labai atidžiai uoste. Neneškite į Lietuvą grybų ar dirvožemio, tai griežtai draudžiama, nes gali atnešti ligas.

Ar galiu palikti kažkokio daikto sandėlyje Lietuvoje ir atvežti vėliau?

Principu, galima, bet tai vėlgi bus kitas siuntimas. Jeigu jūs jau gavote ToR ir perkėlėte savo gyvenamąją vietą, antras siuntimas po 6 mėnesių gali būti apmokestinamas. Geriau viską nuspręskti iš karto, kad nereikėtų mokėti dviejų kelių.

Ar automobilį galima įvežti kaip nevežamą (be registracijos)? (Pavyzdys iš patirties)

Vienas klientas bandė įvežti seną „BMW“ kaip nevežamą dalių šaltinį, kad nemokėtų mokesčių, bet pats to automobilio vėliau vairavo. Muitinė užfiksavo su CCTV kamerom, kai bandė jo varyti. Buvo didelis triukšmas, baudos ir mokesčiai su delspinigiais. Nedarykite taip, nes sistemos mato viską, net tas senas gudrybės nebeveikia.

Kokios yra didžiausios klaidos, kurias daro klientai renkant daiktus?

Didžiausia klaida – daryti viską paskutinę naktį. Tada dėžės yra nebaigtos, daiktai sumaišyti, o stresas per galvą. Dar dažnai žmonės nusprendžia nevežti „senų daiktų“, o vėliau Anglijoje supranta, kad baldų pirkimas iš naujo kainuoja tris kartus brangiau. Atsargiai vertinkite, ko jums tikrai nereikia.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę numeriu?

Būtina. Susirašykite sąrašą: „Dėžė Nr. 1 – Virtuvė“. Tai padės surasti reikiamus daiktus atvykus ir padės kontroliuoti, ar viska atvežėme. Jei dingsta dėžė (kas retai, nutinka), žinosite tiksliai, kas joje buvo.

Ar saugu duoti savo raktus nuo namų vairuotojui, kol aš važiuoju prieš juos?

Tai dažna praktika, bet tik su patikima kompanija. Rašykite sutartį, kur nurodoma, ką daro vairuotojas, kai jūsų nėra. Geriau, jei kas nors iš šeimos ar draugų bus vietoje, arba naudokite saugomą raktų dėžutę. Neklauskite mane, kodėl, bet turiu būti atsargus.

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja į išsikrovimą?

Tai šiek tiek įkyru. Kartais įvyksta problemos su keliu, užtvankom ar šiaip techniniai gedimai. Jei jūsų laukimo kaina (pvz., liftas tik iki 18 val.) tampa kritiška, praneškite mums iš anksto. Stengiamės pranešti, jei bus vėlavimas, bet kartais uoste eilės trunka valandas. Būkite kantrūs, mes ne magai.

Ar verta pirkti draudimą ar tai tik papildomas uždarbis firmoms?

Manau, kad verta. Negali žinoti, kas nutiks kelyje – gali būti avarija ( nors dėk Dievui), ar užlietas vamzdis sandėlyje.Standartinis draudimas paprastai dengia 300–500 eurų kvadratiniame metre, bet patikrinkite sąlyas. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę be draudimo yra kaip važiuoti į beprotnamį be sauskelnių.

Kaip elgtis su dideliais daiktais (pianinu, safe), jie telpa į standartinį furgoną?

Ne visada telpa. Pianinui reikia specialios technikos (kėlimo įrangos), o safe (seifas) sveria toną. Apie tai praneškite iš anksto, kad nesiųstume mažo „Volkswagen Crafters“. Kartais reikia įsitraukti kelias firm ar net naudoti kraną.

Ar galiu užsakyti only dėžių pervežimą, be pilno švediško rąsto?

Taip, mes dažnai dirbame tik su daliniais krovimais (part loads). Jūsų dėžės nueina į didesnį vagoną su kitų klientų daiktais. Tai yra pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia surinkti pilną mašiną. Jei skubate, geriau imti išskirtinį furgoną.

Ar Jūsų firma padeda su išsikraustymu pabaigoje ar tik su padėjimu išliesti dėžes?

Paprasčiausiai mes padedame iškrauti į pasirinktą kambarį. Jei reikia surinkti baldus arba padėti daiktus ant lentynų, tai jau papildoma paslauga ("krovėjai"). Vairuotojai pavargę po tūkstančio kilometrų, tad nereikalaukite, kad jie surinktų jūsų IKEA spintą su šypsnymu ant veido.

Kas dėl mažųjų gyvūnėlių (Šunys, katės)? Ar jie keliauja su daiktais?

Ne, negalima. Gyvūnai turi būti vežami specialiomis trasportuotės firmomis arba su jumis lėktuvu (traukiniu). Dėžės su daiktais neturi būti patalpintos gyvūnų, tai nelegalu ir labai pavojing jų sveikatai. Aš asmeniškai myliu šunis, tad niekada neleistų jų uždaryti tų dėžių.

Ar reikia atidžiai patikrinti daiktus išsikrovus metu ar galiu tai padaryti rytoj?

Būtinai patikrinkite tą pačią dieną. Jei dėžėje trūksta pasigailėjimo arba yra sužalota sofos nugarėlė, turite tai pastebėti akto surašymo metu. Vėliau bus labai sunku įrodyti, kad tai ne jūs sugriovėte perkeldami kitą dieną. Pasirašykite aktą su pastabomis.

Išvada (arba ką iš to viso išsivežti)

Viskas, ką čia parašiau, atėjo iš tų tūkstančių kilometrų ir biurokratinių karų, kurias patyriau dirbdamas šioje srityje. Perkraustymas į Jungtinę Karalystę nebe taip paprastas kaip anksčiau, su tuo reikia susitaikyti ir pasiruošti rimtai. Jei pasirūpinsite dokumentais, kruopščiai supakuosite ir nepasiklypsite tarp brangių pasiūlymų, viskas įvyks sklandžiai. Niekas nesako, kad nebus streso, bet bent jau bus mažiau nemalonumų uoste. Sėkmės įsikurdami už Lamanšo, tegu jūsų nauji namai būna šilti, o arbatos – gerai.