Kaip suplanuoti saugų persikraustymą į Londoną: Praktinis vadovas be saldžių melagių

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mažai kas gali mane nustebinti, tačiau persikraustymas į Didžiąją Britaniją vis dar sukelia daugiau neįsivaizduojamų situacijų nei į bet kurį kitą ES šalį. Po „Brexit“ viskas pasikeitė – ne tik muitinės režimas, bet ir pati oro sąlyga uostuose, bei vairuotojų kantrybė. Dažnai klientai klausia, kaip suplanuoti saugų persikraustymą į Londoną taip, kad nenuvilti viduryje kelio. Atsakymas paprastas: reikia tikslumo, kantrybės ir realumo vertinimo. Čia nebe ta vieta, kur užtenka tik pasakyti „važiuojam“, viskas turi būti užrašyta, patikrinta ir patvirtinta, kitaip galite laukti savo daiktų sienos pusėje savaitėmis.

Jeigu jums svarbi tyla ir ramybė, tai turbūt ne jūsų diena šiandien, nes tiesos apie tarptautinius pervežimus kartais skamba šiurpiau nei siaubo filmas. Rašau šį tekstą tam, kad išvengtumėte tų klaidų, kurias matau kasdien – nuo neteisingai užpildytų dokumentų iki to, kad žmonės bando nelegaliai pergabenti savo mylimąjį šunį be pasų.

Muitinė, dokumentai ir britiški niuansai

Ar reikia mokėti PVM už daiktus, kuriuos vežu į Londoną?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Jeigu persikeliate gyventi ilgam (t.y., keičiate savo gyvenamąją vietą į JK), galite kreiptis dėl „Transfer of Residence“ reliefo, kuris leidžia atsiskaityti be PVM. Bet čia yra gudrybė – reikia pateikti ToR01 numerį prieš išvežiant daiktus, kitaip muitinė Londono pirtyse (Dover) uždels krovinią ir pradžios skaityti baudas. Geriau užduotkite šį klausimą savo brokeriui iš karto.

Kas yra tas ToR numeris ir kodėl visi apie jį kalba?

Be šio numerio jūsų gyvenimas taps tikru košmaru, nes jis leidžia importuoti asmeninius daiktus be mokesčių. Jį išduoda britų mokesčių tarnyba (HMRC), ir procesas trunka maždaug savaitę ar dvi (kartais ilgiau, jei jų sistemos užstringa). Tiesiog užpildote formą internete, nurodydami savo ateinančią adresą Anglijoje. Vienas klientas nespėjo gauti šio numerio laiku, ir jo baldai stovėjo sandėlyje Mieste (London City) mėnesį, kol viską išsiaiškino.

Ar galiu vežti maisto produktus, pavyzdžiui, dešras ar sūrį?

Čia turėčiau jums pasakyti, kad geriau nebandyti, ypač jei tai mėsos ar pieno produktai. Britų muitinės taisyklės po „Brexit“ tapo griežtesnės nei mano buvusi pirmoji žmona. Jei sugaunate neleistiną maistą, gausite didelę baudą, o daiktai bus sunaikinti tiesiog akivaizdoje. Kelis kartą matyti, kaip žmonės bandydavo pergabenti sausainius su mėsa, bet tai baigdavosi liūdnai. Vežkite tik džiovintus maisto produktus arba tai, kas yra originalioje, uždarytoje pakuotėje, bet tikrai ne savo motinos keptą kumpį.

Kaip su alkoholiu ir tabaku – ar yra kokių nors limitų?

Asmeniniams poreikiams galima vežti nemažai, bet ne prekybai. Paprastai alkoholio limitas yra maždaug 110 litrų (taip, skamba keistai, bet taip yra), jei jis nebus parduodamas. Tačiau jei matysite, kad vairuotojas krauna dešimtis dėžių degtinės, muitininkai greitai supras, kad tai ne jūsų asmeninė kolekcija. Būkite protingi ir nevežkite daugiau, nei realiai išgeriančiate per metus (nors aš žinau keletą tokių, kurie galėtų ir išgerti).

Ar reikia deklaruoti visus elektroninius prietaisus, pvz., kompiuterius?

Taip, būtina įrašyti į inventorinį sąrašą, ypač jei tai brangūs daiktai, nauji ar atrodo kaip prekybinis kiekis. Muitinė gali įtarti, kad vežate prekes pardavimui, jei turite penkis vienodus nešiojamuosius kompiuterius. Tarkime, kad jums tiesiog reikia savo darbo įrankių. Rašykite modelius, serijinius numerius (jei prisimenate), nurodykite, kad tai naudota technika, kuri priklauso jums asmeniškai.

Kas daryti, jei turiu transporto priemonę – ar galima ją įvežti be mokesčių?

Automobilio įvežimas yra atskira istorija, kurios aš asmeniškai nemėgstu dėl biurokratijos. Taip pat galite naudotis ToR reliefu, jeigu gyvenote ES šalyje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir automobilį naudojote mažiausiai 6 mėnesius prieš persikraustymą. Bet žinau, kai kurie firmai (čia smulkio kalbos klaida) bando suapvalinti skaičius, kai apskaičiuoja automobilio vertę muitinei. Geriau pasidarykite vertiną iš anksto, kad nenukryptumėt per daug.

Logistika, keliai ir Londono „ypatybės“

Kiek realiai laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos iki Londono?

Visada sakau klientams – skirtumas tarp 3 ir 5 dienų yra tas pats, kas ir orų prognozė. O idealiai, jei niekas nesugenda, tai nuo Vilniaus iki Londono galima nuskaityti per maždaug 3–4 dienas. Bet tarkime, jei einate per Kaliningradą (kažkas dar bando taip daryti, nors dabar tai labai sudėtinga dėl vizų), tai užtrunka ilgai. Geriau eiti per Lenkiją ir Vokietiją, nors ir ten dažnai stovi eilės.

Ar saugu važiuoti pro Kaliningradą dabar?

Dėl visų tų politinių gandrų ir vizų reikalavimų, asmeniškai nebūčia rekomendavę savo klientams važiuoti ten. Buvo laikai, kai tai buvo trumpesnis kelias, bet dabar tikriskitės su dokumentais prieš pat sieną, ir jei kas nors negerai – vairuotojas gali būti uždarytas sienoje su pilnu sunkvežimiu jūsų baldų. Saugiau ir paprasčiau važiuoti standartiniu maršrutu per PL ir DE.

Ką daryti su ULEZ zona Londone – ar mums reikia mokėti?

O, tai viena mėgstamiausių temų. Jeigu jūsų sunkvežimis nėra naujas ir ekologiškas, jums teks mokėti už įvažiavimą į ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zoną, kai dabar apima didžiąją dalį Londono. Tas mokesčis gali būti gana didelis (kas diena), taigi svarbu susitvarkyti su mokėjimais iš anksto arba rasti vietą, kur galima palikti daiktus miesto ribose (pavyzdžiui, šiaurinėje dalyje) ir vežti mažesne transporto priemone.

Kur galima pastatyti sunkvežimį prie namų centre?

Londone, ypač „City“ ar „Westminster“ rajonuose, tai tikras blogis. Dažnai reikia gauti specialų leidimą (suspension of parking bay) iš savivaldybės, kad galima būtų užimti vietą gatvėje. Tai kainuoja, bet be to, vairuotojas tiesiog nebus kur įvažiuoti. Vieną kartą teks man vežti daiktus per 3 kvartalus nes negavome leidimo, nes klientas pamiršo paprašyti. Būkite protingi ir užsakykite vietą iš anksto.

Ar galima su vienu sunkvežimiu vežti kelis klientų daiktus?

Taip, tai daroma dažnai, tam, kad padaryti kainą žemesnę. Tai vadinama „krovinio dalinimu“ arba konsolidacija. Tačiau čia yra savas rizikos faktorius – jei pirmam klientui kelias užtrunka ilgiau (pvz., sunku iškrauty centriniame Londone), tuščiašis lauksite ir galesni klientai. Nors tikrai ne visos firmos tai daro, mes stengiamės suderinti grafikus taip, kad niekas nelauktų per ilgai (bent jau bandome).

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigs uoste (Dover) arba susidurs su technine gedimu?

Techniniai gedimai pasitaiko, nors vairuotojai stengiasi prižiūrėti techniką. O jei dėl blogo oro (pavyzdžiui, audros už Lamanšo) keltai nebeplaukia, tai laukimas gali trukti ir dvi paras. Tokiu atveju, mes visada informuojame klientus, bet, tiesą sakant, ten niekas nepadaręs – reikia kantrybės. Geriausia turėti kelias dienas atsarginio laiko, kai planuojate atvykimo datą.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir biudžetas

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Londoną?

Kainos svyruoja kaip oro temperatūra. Už 1 kubinį metro (m3) turėtumėte mokėti maždaug nuo 80 iki 120 eurų (tai labai apytiksliai), priklausomai nuo to, kiek daiktų turite ir ar reikia pakavimo paslaugų. Taip pat įskaičiuokite kuro priemokes, kurios gali pasikeisti per naktį. Jei tik vienu kambarys, tai gali tekti apie 1500–2000 eurų, o jei visas namas – žiūrėkite link 4000+.

Ar verta įsigyti „pilną paslaugą“ (su pakavimu)?

Jei norite išlikti sveikas ir nenusirauti nugarą, taip. Mūsų komanda atvažiuoja, viską supako, užkleja spintas, dėžes užsegina lipdukais. Tai sutaupo laiko ir sumažina daiktų pažeidimo riziką, nes mūsų žmonės tai daro kasdien. Žinau vieną klientą, kuris norėta sutaupyti ir pats supako indus į senas knygų dėžes – vėliau teko valyti kilimą nuo skrupų. Pasakykiau, tai neverta.

Kuo skiriasi kaina, jei aš pats pakuosiu dėžes?

Bus pigiau, taip. Tačiau atkreipkite dėmesį – jei dėžės bus blogai uždarytos ar susilinks, mūsų vairuotojas gali atsisakyti jas vežti, nes atsakomybės klausimas. Mes esame atsakingi už tai, ką supako mes, o už tai, ką supakote jūs – atsakomybės neimame (arba imame tik dalį). Be to, mūsų dėžės yra tvirtesnės negu tas, kurias gaunate iš parduotuvės (išskyrus, jei tai „IKEA“ dėžės, jos kartais netgi geros).

Ar labai brangu vežti pianiną arba smulkius instrumentus?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Reikia specialių kėdžių, o kartais net ir krano, jei jis turi būti iškeltas per langą (tai buvo viena įdomiausių mano situaciją Viktorijos parke). Kaina už tokią operaciją gali šokti iki 500–800 eurų vienam pianinui. Verta to patikslinti iš karto, kai prašote pasiūlymo.

Ar galima pasiskolinti dėžes iš jūsų?

Taip, mes duodame dėžes ir jas atgauname (nenaudojamas). Tai įeina į paslaugą, jei įsigyjate pakavimą. Kai kurios firmos už tai imia pinigus (kažkas net po 5 eurų už dėžę), kas man atrodo šiek tiek per daug. Bet taip – mes atvykstame, duodame dėžes, jūs supakuate, o tą pačią dieną ar kitą dieną jas paimame atgal (ne, tik tada, kai atvykstame vežti).

Ar reikia mokėti užsakymui iš karto (avansą)?

Įprasta praktika yra pasirašyti sutartį ir sumokėti maždaug 30% avanso, kad užfiksuotumėte datą ir galėtume suplanuoti maršrutą. Likusią dalį mokate tada, kai daiktai atvyksta į tikslą (prieš iškrovą). Nenoriu gąsdinti, bet buvo atvejų, kai klientai „dingdavo“ ir nebeatsiliepdavo, kai mes jau buvome išvykę su pilnu sunkvežimiu, tai avansas apsaugo mus abu.

Pakavimas, rizikos ir „smulkmenos“ apie kurias niekas nesako

Ar jūsų komanda iškrauna daiktus ir surenka baldus?

Žinoma, mes ne tik vežame dėžes. Mūsų vyrai atvyksta, iškrauna viską iš sunkvežimio, atneša į butą, (jei reikia) surenka spintas, lovas, stalus. Viską padaro taip, kad jums liktų tik pasakyti „Ačiū“. Vienintelis dalykas, kurio mes nedarysime – tai nešti purvo ar dulkių, todėl nuplaukite indus prieš supakant.

Kaip elgtis su labai smulkmenomis – dėžėmis su sagėmis, papuošalais?

Geriausia tą dėžę pažymėti kaip „Labai svarbu“ arba „Smulkmenos“. Mes tokias dėžes padedame į sunkvežimio kabą (ne į atskirą rūsį), kad jas būtų matyti. Taip pat rekomenduoju brangius papuošalus vežti su savimi lagamine, jei galite. Nors mes turime draudimą, bet emocinė vertė (kaip vedybų žiedas) yra nedraudžiama.

Ar mano turtas yra apdraustas pervežimo metu?

Taip, mes turime standartinį transporto draudimą, kuris apima daiktus nuo gedimų ar avarijų. Tačiau jis neapsaugo nuo to, kas jau buvo sugadinta prieš supakant (tarkime, senas indas, plyšęs ant dugno). Todėl svarbu sukurti sąrašą (inventory list), kuriose bus pažymėta buklė. Nors aš asmeniškai retai kada turiu laiko viską užrašyti į detalius sąrašus, tačiau brangiausius daiktus visada užfiksuoju.

Kas atsitinka, jei kelionės metu kažkas susilaužo?

Jei tai mūsų kaltė (pavyzdžiui, vairuotojas atsitrenkė ar pastatė dėžę ant spintoje gulinčio vazo), mes atstovaujame draudimo kompanijai. Jums reikia užpildyti prašymą (claim) ir pateikti nuotraukas. Jei tai ne mūsų kaltė (pavyzdžiui, dėžė pati plyšo, nes buvo per daug užpildyta knygų), tai čia jau sunkiau gauti kompensaciją. Būkite sąžiningi.

Ar galima vežti augalus ir ar jie išgyvens?

O, tai sudėtinga. Į Angliją augalus vežti galima, tačiau jie turi būti laisvi nuo kenkėjų ir dirvožemio (geriausia nuplauti šaknis). Tačiau žiema, kai vairuotojas stabdo kabine ir šalta, jie gali užšalti. Aš nekalbu apie didžiulius medžius, o apie tas gėlytes, kurias laikote palėpėje. Geriau jas padovanoti kaimynams, nei vežti per jūrą, jei nėra specialios apšildytos priekabos (kas kainuoja milijonus).

Kas daryti su šunimis, katėmis ar kitais augintiniais?

Gyvūnai turi turėti „Pet Passport“ (Gyvūno pasą) su mikroschema ir skiepymais nuo pasiutligės. Be to, taisyklės pasikeitė – dabar reikia gyvūną apgydyti nuo kirmėlių (tapes) ne 24, o 1–5 dienas prieš kelionę (tiksliai patikrinkit, nes aš galiu būti šiek tiek netikslus su dienomis). Jie turi keliauti atskirai, ne krovinyje, o specialiu maršrutu arba lėktuvu.

Ar reikia ištuštinti spintas ir stalus?

Rekomenduoju tuščias. Nors kartais spinta gali būti pririšta ir vežta su drabužėmis viduje (jei jos nėra per sunkios), bet rizikuojate, kad durelės atsivers ir drabužiai iškris. Stalų stalčiai turi būti išimti arba uždaryti (jei turiu raktą, užrakinu). Geriau persidarykite darbą iš anksto, nei vėliau rinkti drabužius po Lietuvos autostrados (kažkas tai matęs tikrai yra).

Išvada

Viso šio šurmulio centre svarbiausia yra suprasti, kad saugus persikraustymas į Londoną – tai ne tik apie tai, kaip uždėti dėžę ant kitos dėžės. Tai apie dokumentus, kurie turi būti tvarkingi, apie pasitikėjimą savo pervežėju ir apie tai, kad reikia planuoti su laiko atsarga. Nėra nieko blogiau nei stovėti tuščiame bute Londone ir laukti savo lovos, kuri užešiojo į šiaurę Anglijos dėl klaidos. Būkite kantrūs, pasikalbėkite su mumis iš anksto, ir viskas gerai pasibaigs (na, 99% atvejų tikrai).