Kaip suplanuoti įmonės perkraustymą iš UK be nuostolių?

Sutrumpinai tai yra košmaras, jeigu bandai tai daryti pats be pagalbos. Po "Brexit" visa situacija pasikeitė – anksčiau tiesiog užkraudum ir važiuodam, o dabar reikia galvoti apie muitinę, deklaracijas ir tūkstančius kitų smulkmenų. Esu pervežęs dešimtis biurų iš Londono, Liverpulio, net ir iš šiaurės, ir galiu pasakyti, kad įmonės perkraustymas iš UK be nuostolių įmanomas tik tada, kai žinai, kur gali viskas plyšti. Nerašau čia jokių teorinių vadovėlių, o tiesiog pasakysiu, kaip tai iš tikrųjų atroba iš vidaus. Būsi nustebęs, kaip dažnai klaidos daromos jau pačioje pradžioje, dar nepakėlus nė vienos dėžės. Jeigu norite išvengti tų momentų, kai stovite tuščiam sandėlyje ir galvojote, kur dingo jūsų serveriai, skaitykite toliau.

Biurokratija ir dokumentacija arba kas visada sukelia galvos skausmą

Ar tikrai reikia muitinės brokerio?

Be abejo, taip. Manau, kad bandyti „praslysti“ be jo yra tiesiog beviltiška, ypač kai kalbame apie didesnį krovinį. Po 2021 metų taisyklių pasikeitimo, tas „raudonasis dramblys“ ant sienos nebegali būti ignoruojamas. Be teisingo brokerio, kuris išrašytys Importą į Jungtinę Karalystę (Import Declaration), jūsų krovinys gali stringti Dovere arba Folkestone’e ne valandą, o dienas. Tai kainuos daugiau nei patarnavimas, o įmonės perkraustymas iš UK taps tiesiog per brangus pramogas. Brokeris žino visus tuos kodus, kuriems mes, vairuotojai, net nebesidomei.

Kiek laiko užtrunka surašyti inventoriaus sąrašą?

Tai priklauso nuo to, kaip gerai jūs turite suvestą apskaitą, bet realiai – tris dienas. Gera patirtis sako, kad reikia pradėti darbą bent mėnesį iki išvykimo. Sąrašas turi būti detalus: ne „stalai“, o „4 mediniai rašomieji stalai, 160x80cm, spalva „vėžlys““. Muitininkai mėgsta smulkmenas, jei ten kažkas nesuspėja, gali būti problemų. Vieną kartą teko laukti, kol klientas iš naujo surašinėjo viską, nes buvo parašęs tiesiog „biuro technika“ – nepriėjo. Tikslumas čia svarbiau už greitį.

Kas daryti, jeigu trūksta kokių nors dokumentų?

Nedarykite to, ką padarė viena firma iš Mančesterio – ji bandė „išspręsti“ problemą su popieriais vairuotojui davė papildomą pinigų. Neveikia taip. Jeigu trūksta, pvz., pirkimo sąskaitų arba EX1 deklaracijos, geriau tiesiog stabdykite visą procesą ir ieškokite kitos išėjimo. Nelegalūs pasiūlymai paprastai baigiasi baudomis, kurios gali svyruoti nuo 500 iki 5000 svarų. Geriau pavėluoti savaitę nei turėti rimtų įstatymų pažeidimų, kurie gali uždrausti vežti į visą Europos Sąjungą.

Ar reikia EORI numerio?

Žinoma, be jo nejudėsite nei centimetru. Jis reikalingas tiek eksportui iš Anglijos, tiek importui atgal (jei grąžinate ką nors). Viską galima užregistruoti internetu per HMRC puslapį, tai užtrunka maždaug 10 minutes, jeigu netyčia neprašysi kito kodo. Pats procesas paprastas, bet be jo niekas neišrašys deklaracijų. Turėkite jį pasiruošę iš anksto, nes įmonės perkraustymas iš UK be to numerio yra kaip važiuoti automobiliu be rūbų – techniškai įmanoma, bet labai nepatogu ir pavojinga.

Kas atsitiks, jeigu klaidingai nurodysiu krovinių vertę?

Tikrai giliai įkvėpkite, nes muitininkai turi savo metodus, kaip patikrinti rinkos kainas. Jeigu parašysite, kad serveris, kuris kainuoja 10 tūkstančių, vertas 50 svarų, jums gali būti paskirta bauda už neteisingą duomenų pateikimą. Be to, tai paveiks jūsų PVM mokėjimus. Geriau būti sąžiningas ir deklaruoti realią vertę, net jeigu tai atrodo bijantys mokesčiai. Vėliau vis tiek gali tekti mokėti PVM importą, tad nereikia jų dirbti.

Ar galima pavežti asmeninius daiktus kartu su įmonės turtu?

Galima, bet tai gali būti paina. Jeigu vairuotojas pasiims ir savo drabužius, ir firmos kompiuterius, vienoje deklaracijoje gali susimaišyti. Aš rekomenduočiaju viską dėti į atskiras dėžes ir pažymėti aiškiai – „Personal effects“ ir „Company assets“. Muitinė turi matyti skirtumą, kad nereikėtų mokėti mokesčių už asmenines daiktas, jei tenkta taikoma išimtis. (Nors išimtys yra sudėtingos, geriau konsultuotis su brokeriu).

Kokios rizikos susijusios su neapmokestinamų prekių vežimu?

Daugelis bandytų vengti mokesčių, sakydami, kad tai „pervežimo įranga“, kuri jau buvo naudojama Anglijoje. Tai gali veikti, jeigu turite dokumentus, kad tai ne naujos prekės. Jeigu vežiate naujus baldus, kurie dar neturi įbrėžimų, gali tekti mokėti PVP ir importo mokesčius. Nemanau, kad verta rizikuoti dėl kelių šimtų svarų, kai baudos gali būti kur kas didesnės.

Ar reikia apdrausti krovinių prieš pat kelią?

Tai ne tik reikia, tai būtina. Ypatingai įmonės perkraustymas iš UK keliauja per jūrą arba ilgu maršrutu. Vieną kartą (dar prieš ketverius metus) mūsų klientas nemanė, kad reikia draudimo, ir sunkvežimis buvo apiplėštas pietų Anglijoje – prarado visus kompiuterius. Draudimas kainuoja mažai, bet sutaupo nervus. Tikrinkite, ar draudimas dengia ir „išorinio poveikio“ rizikas, kaip kad kritęs medis ant krovininio.

Logistika, keliai ir kainos – kas vyksta kelyje?

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas iš Londono į Vilnių?

Sakyčiau, kad dabar (su dabartinėmis degalų kainomis) svyruoja nuo 1200 iki 2500 eurų už pilną sunkvežimį, priklausomai nuo to, kiek dalykų turite. Jeigu tai tik keli dėžės ir biuro kėdės, galima susitvarkyti už 400–600 svarų dalinį krovinį. Kainos keičiasi kas savaitę, taigi nėra vienos fiksuotos. Geriau klausti tiesiogiai, kai jau turite išmatuotą tūrį. Taip pat įskaičiuokite, kad Anglijoje darbo jėga brangi.

Ar greičiau važiuoti per keltą arba per tunelį?

Tuneliu (Eurotunnel) visada greičiau, nes tai trunka vos 35 minutes nuo vairo prie vairo. Keltai gaišta laiką – prižiūrėjimas, laukimas, patys kelionės. Bet keltas kartais būna pigesnis, jeigu neskubate. O jeigu vairuotojas bijo uždarų erdvių (kažkas taip turi), geriau pasirinkti keltą. Aš asmeniškai renkuosi tunelį, nes ten mažiau rizikos, kad laivas dėl audros nebeišplauks (kas, tiesa sakant, retai nutinka, bet nutinka).

Kas daryti, jeigu vairuotojas sugenda Anglijoje prieš pat pakylos?

Tai reali situacija, kuri, deja, nutinka. Jeigu tai įvyksta, reikia skambinti brokeriui ir pranešti apie vėlavimą. Tada tenka ieškoti pagalbinio transporto, kas kainuos papildomai. Geriausia, jeigu pasirūpinsite technine pagalba iš anksto, kurią apima draudimas. Nereikia šaukti vairuotojui, jis ir taip stresinės, tiesiog reikia spręsti problemą taikliai. Viena kartą teko išsiimt dalį krovinio į kitą mašiną – tai buvo baisiai brangu.

Ar verta isivesti ir apmokėti vairuotojo apgyvendinimą?

Tai priklauso nuo jūsų biudžeto. Jeigu norite greičio, apmokėkite nakvynę, kad vairuotojas neilaikytų po 11 valandų vairuoti (tai yra įstatymas). Jeigu taupyti, jis sustos poilsio aikštelėje, bet tai prailgins kelionę. Asmeniškai manau, kad 50 svarų už nakvynę yra nekas palyginti su laiku, kurį sutaupysite. Įmonės perkraustymas iš UK turi būti greitas, o ne lėtas kaip vėžlys.

Kokios problemos gali kilti su sandėliavimu Anglijoje?

Dauguma smulkių įmonių neturi savo sandėlių, todėl jos turi nuomotis vietą pačiam išsikraunant. Gali būti, kad paskubomote ir pasirinkote blogą vietą – be apsaugos, per daug toli nuo kelio. Tai gali lemti vagystes arba papildomus išlaidas už vėlavimą. Rinkitės patikimus sandėlius, net jei jie brangesni už kelių svarų skirtumą. Saugumas svarbiau.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas (pvz., chemiją)?

Galima, bet tik su specialiais leidimais ir pažymėtais transporto priemonėmis. Negalima tiesiog padėti balo dažų gale sunkvežimio ir tikėtis geriausio. Jeigu turite tokios medžiagos, privalote tai pasakyti iš karto. Viena kartą teko matyti, kaip degont indai saulėkaitoje ant priekabos stogo – tai buvo katastrofa laukiant nutikimas. Geriau tokias dalykas išsiųsti atskirai.

Kiek laiko užtrunka paties krovinio įkėlimas?

Jei tai tik 10–20 dėžių, tai valanda ar dvi. Jeigu perkraustote visą biurą su spintomis ir seifais, tai gali užeiti visą dieną. Rekomenduoju daryti tai vakare arba anksti ryte, kad nebūtų spūsčių. Vairuotojai dažnai padeda, jeigu jūsų komanda nedrąsu, bet jie nėra krautuvai. Geriau pasamdyti kelis vietinius darbuotojus Anglijoje – tai greičiau ir saugiau jūsų nugarai.

Ar reikia rūpintis kelių mokesčiais (Ulez) Londone?

Absoliučiai taip! ULEZ zona dabar apima didžiąją dalį Londono. Jeigu jūsų sunkvežimis neatitinka standartų (Euro 6 arba naujesnis), teks mokėti kasdien didelius baudas arba mokesčius už įvažiavimą. Tai gali padaryti įmonės perkraustymą iš UK be nuostolių nebeįmanomu. Patikrinkite transporto priemonės klasę prieš užsakant, kad nustumtumėte šią išlaidą į kainą iš karto.

Kas daryti, jeigu krovinys netilpa į vieną sunkvežimį?

Tada reikia planuoti antrąjį. Nesigauna kišti viską „per prievartą“, nes galiu užtikrinti, kad dėžės susmulksta arba sulūžta. Geriau padaryti du važiavimus nei rizikuoti, kad kažkas nukris ant kelio. Tas pats pasakytina apie aukštą krovinią – negalima, kad kažkas kyšotų viršuj, nes pro tunelį arba po tiltu nepraeisite.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma firmų dabar siūlo GPS sekimą, tačiau kartais signalas dingsta Tunelyje arba kalnuotuose regionuose (tas pš Velsas). Nereikia histeriškai skambinti dispečeriui kas 20 minučių. Pasitikėkite procesu. Jeigu vairuotojas nerašo „esu čia“, reiškia, jis vairuoja. Nervingumas tik trukdo.

Technika, baldai ir turtas – kaip visą tai neišmušti?

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jeigu baldai turi sentimentalinę vertę arba yra brangūs dizaino, kelkite. Jeigu tai tiesiog seni „IKEA“ stalai, su kuriais susidėvėjo lakas, geriau palikti juos Anglijoje (paskelbkite „Free“ ant „Gumtree“) ir nusipirkti naujus Lietuvoje. Pervežimo kaina dviejų stalų gali viršyti jų vertę. Skaitykite, ką.

Kaip surenkti IT techniką, kad nesusiluoštų?

Visada įpakuokite monitorius ir kompiuterius į originalią kartoną. Jeigu jos liko prieš 5 metus, nusibrendžkite naujų. Vienas klientas įpakojo serverius į paprastas dėžes ir užpyldė su laikraščiais – rezultatas? trys suskilę monitoriai ir prarasti duomenys. Technika reikalauja putų, o ne senųjų „The Times“ puslapių. O ir pats įmonės perkraustymas iš UK yra su Technikos apsauga labai svarbus.

Kas daryti su seifais?

Seifai yra sunkūs kaip pragaro durys. Reikia žinoti tikslią svorį, kad būtų atsiųsta teisinga kėdė (krautuva). Jeigu seife palikote pinigus ar dokumentus, užrakinkite ir paslėpkite raktą. Kartais seifai būna per sunkūs įvežti laiptais – tada tenka išmontuoti sieną (kaip buvo viename Birmingham biure). Planuokite šį dalyką iš anksto.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežant?

Būtina. Muitinė arba fitosanitarinė kontrolė gali sustabdyti „švarios“ prekės, jeigu jos sugadintos arba su vabzdžiais. Nekelkite indų su maisto liekanomis – tai kvaila. Vieną kartą teko grąžinti krovinį atgal, nes buvo rasta seno maisto dėmių biuro spintelėse. Paprasta valymo procedūra sutaupo daug laiko.

Kaip apsaugoti paveikslus ir meno kūrinius?

Juos reikia įpakuoti į specialias rėmus su stiklo vata. Negalima tiesiog padėti vieno ant kito. Jeigu tai brangūs dalykai, geriau pasamdyti kuratorių, kuris juos išpakuoja vietoje. Nemanau, kad norite rasti įtrūkusį tapybos drobę, kai atkeliausite į Vilnių. O jeigu tai tik pigūs spaudiniai, veltui gaišite laiką.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik su fitosanitariniu pažymėjimu. Augalai gali būti užkrėsti kenkėjais, todėl Anglijoje yra griežtos taisyklės. Jeigu turite didelį biuro „ficusą“, reikės eiti pas specialistą, kuris pažymės, kad jis sveikas. Be to, jie gali neišgyventi kelionės, jeigu bus šalta pervežimo priemonėje.

Ką daryti su liekančiomis atliekomis (šlamštu)?

Anglijoje už šiukšlių išvežimą taip pat reikia mokėti. Negalima tiesiog viską mesti į kitų konteinerius prie sandėlio. Pasirūpinkite dėžėmis, kurioms bus galima atiduoti senus popierius arba suskaldytus baldus. Tvarkingumas rodo jūsų įmonės atsakomybę.

Ar reikia išjungti techniką prieš įpakavimą?

Žinoma. Neišjungtas printeris gali sukilti pervežimo metu (nors retai, bet įmanoma), o labiausiai bijome, kad tiesiog nukris ir sulūš. Prieš įdedant į dėžę, palaukite, kol vėsuos. Niekada nekelkite įkaitusio kompiuterio – tai paprasta fizika, kurią dažnai pamirštame.

Rizikos, problemos ir „o jeigu“ scenarijai

Kas daryti, jeigu krovinys pasibaigs ne ten?

Tai nutiko, kai dispečeris įvedė neteisingą indeksą. Gavėjas laukė Oksforde, o krovinys buvo Leicesteryje. Reikėjo skambinti klientui ir aiškinti, kad vairuotojas „apsiklydo“. Jeigu matote, kad GPS rodo keistą kelią, skambarkite iš karto. Nebijokite būti erzini, geriau tai daryti dabar nei vėliau ieškoti pradingusio krovinio. Tai viena didžiausių baimų.

Ar yra rizika, kad įmonės duomenys nuteks?

Duomenų saugumas ne mano sritis, aš vežu dėžes. Bet galiu pasakyti – neneškite serveryje nešiojamųjų diskų (HDD) be apsauginių maišelių. Jeigu dėžė nukrenta, diskas gali susprogti. Geriau duomenis susikopijuoti į debesį prieš išvykstant. Fizinis krovinys gali būti pakartotas, o duomenų – ne.

Kas nutinka, jeigu klientas nepasiruošęs iškrovai?

Tai įvyksta dažniau nei manote. Atvažiuojame į Vilnių antradienį 8:00 ryto, o biuras užrakintas ir nieko nėra. Vairuotojų laikas kainuoja. Jūs turite mokėti už laukimą (laukimo mokestis). Pasirūpinkite raktais ir komanda, kuri atvyks prieš arba tuo pačiu metu. Nėra nieko blogiau nei stovėti tuščiame kieme.

Ar įmanoma atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet jums tikrai bus to už tai. Jeigu sunkvežimis jau važiuoja į pakylos, jums reikės sumokėti bent jau 50% nuo sutartos sumos. Tai be nuostolių nebus. Supraskite, mes jau esame įsipareigoję ir išleidę pinigus degalams. Planuokite atsargiai ir nedarykite sprendimų prieš pat išvykimą.

Kaip elgtis su nelaimingais atsitikimais kelyje?

Pirmiausia – užtikrinti saugumą. Tada šaukti policiją ir daryti nuotraukas. Be nuotraukų draudimo kompanija nemokės. Jeigu tai įvyko Anglijoje, policijos protokolas gali būti svarbus. Viską užfiksuokite, nejudinkite nieko (jei tai kelia pavojų). O tada skambinkite mums.

Ar tikrai įmanoma įmonės perkraustymą iš UK atlikti be nuostolių?

Teoriškai – taip, jeigu viską suplanuosite iki smulkmenų. Praktiškai – visada bus kažkas mažo, kas nenusiseks (pvz., susilūžs puodukas). Tai yra gyvenimas. Svarbiausia yra, kad pagrindiniai turtai ir dokumentai pasiektų kryptį saugiai. Įmonės perkraustymas iš UK yra sudėtingas procesas, bet su gera komanda jis tampa tik darbuotmis. Pasitikėkite patirtimi, ne pigia kaina, ir viskas gerai.

Viskas susumavus sakyčiau taip – nėra jokių stebuklų, tik geras planavimas ir realistiškas požiūris. Jeigu bandysite sutaupyti visur, kur tik įmanoma, greičiausiai baigsis nervingomis žinutėmis vidury nakties. Pasiruoškite dokumentus, pasirūpinkite technika ir pasitikėkite tiek savimi, tiek tiekėjais. Tada šis persikėlimas bus tik dar viena biuro istorija, o ne katastrofa. Sėkmės kelyje – Anglija jau toli už nugaros.