perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Grįžimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą dažnai atrodo paprastas: susirenki daiktus, užsisakai kelionę ir važiuoji. Realybėje viskas būna kiek kitaip. Reikia pagalvoti apie dokumentus, transportą, bagažą, adresų pasikeitimus, pinigų grąžinimus, draudimus, automobilius, gyvūnus, mokesčius ir dar krūvą smulkmenų. Todėl klausimas, kaip suplanuoti grįžimą iš Jungtinės Karalystės be streso, nėra tik apie bilietą. Tai apie tvarką, laiką ir kelis planus, jei kas nors griūva. Žinau, nes pervežimų srityje matau šias situacijas nuolat.
Jei viskas paprasta – vienas žmogus, du lagaminai, nieko didelio – galima susitvarkyti per savaitę. Bet dažniausiai būna daugiau daiktų, dokumentų, automobilis, katė, šuo, baldai ar dar kažkas, kas „tikrai labai reikia pasiimti“. Tada aš sakyčiau skaičiuoti bent 3–6 savaites. Geriausia pradėti nuo datos, tada susirašyti viską, ką reikia atšaukti, pervesti, parduoti ar pasiimti. Kai kurie žmonės nori viską padaryti per tris dienas, ir tada prasideda panika. Ramus grįžimas iš Jungtinės Karalystės dažniausiai prasideda ne nuo krovininio furgono, o nuo sąrašo.
Paimkite paprastą lapą arba telefoną ir susirašykite viską be grožio. Dokumentai, bankai, būstas, bagažas, transportas, gyvūnai, paštas, adresai, draudimai, telefonai, mokyklos, darbo pabaiga. Kai sąrašas tampa per ilgas, jis pradeda raminti, nes nebėra tų „kažką pamiršau“ jausmų. Aš dar mėgstu pažymėti tris stulpelius: būtina, galima palikti, galima išmesti. Daugelis per mažai įvertina popierius – banko išrašai, darbo sutarties pabaiga, nuomos patvirtinimai gali vėliau labai pravesti. Planuojant grįžimą iš Jungtinės Karalystės be streso, svarbiausia neklausyti tos vidinės balso dalies, kuri sako „paskui sutvarkysiu“.
Taip, ir kuo anksčiau, tuo geriau. Data viską sustato į vietas. Be datos žmonės pradeda blaškytis: vieną dieną nori važiuoti penktadienį, kitą – laukti, kol pigiau, trečią – galbūt siųsti daiktus atskirai. Kaina gali keistis, ypač jei planuojate krovinių pervežimą, automobilių transportavimą ar kelionę su gyvūnais. Jeigu grįžimas iš Jungtinės Karalystės sutampa su sezono pikais, mokyklų atostogomis ar prieš Kalėdas, vietos greitai dingsta. Net jeigu data vėliau šiek tiek pasikeičia, turėti pagrindinį tašką yra daug geriau nei gyventi migloje.
Pirmiausia dokumentus ir teisę grįžti be didelių trikdžių. Pasas ar ID kortelė turi galioti, ypač jei keliaujate su vaikais ar gyvūnais. Jei turite automobilį, reikės pagalvoti apie registraciją Lietuvoje, techninę apžiūrą, draudimą ir galimus mokesčius. Jei vežatės augintinį, reikia mikroschemos, skiepo nuo pasiutligės, dokumentų. Aš visada sakau: nežiūrėkite tik į lagaminus, žiūrėkite į popierius. Labai nemalonu stovėti prie kelto ar oro uosto ir suprasti, kad kažko trūksta. Planuojant grįžimą iš Jungtinės Karalystės be streso, popierizmas nėra smulkmena.
Skubiai reiškia brangiau, siauriau ir daugiau nervų. Bet tai nereiškia, kad viskas privalo griūti. Pirmiausia nuspręskite, ką vežatės tikrai, ką paliekate, ką parduodate ar dovanojate. Tada ieškokite transporto, kuris turi vietos artimiausiu metu, net jei kaina bus didesnė. Kartais pigiau išsiųsti daiktus vėliau negu bandyti viską įkišti į vieną mašiną. Jei grįžimas iš Jungtinės Karalystės įvyko dėl darbo praradimo ar šeimos situacijos, pirmenybę teikite žmonėms, dokumentams ir gyvybiškai būtinoms prekėms. Visa kita galima susitvarkyti vėliau.
Kaina labai skiriasi. Mažiems daiktams gali užtekti kelių šimtų eurų, pilnam furgonui – gerokai daugiau, kartais 1000–2500 eurų ar daugiau, priklausomai nuo miesto, tūrio, svorio ir laiko. Londonas, Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis – viena, o Škotijos aukštumos ar koks tolimas kaimas – jau kita istorija. Dar įtakos turi tai, ar reikia pakrovimo pagalbos, liftu, laiptais, ar daiktai tilps į bendrą reisą. Aš mačiau žmonių, kurie sutaupė 200 eurų, bet paskui mokėjo daugiau už saugojimą Lietuvoje. Todėl skaičiuokite ne tik pigiausią variantą, bet ir realų patogumą.
Jeigu turite pilną butą, baldus, buitinius prietaisus, drabužius ir asmeninius daiktus, dažnai geriau viską vežti vienu reisu. Bet jeigu daiktų nedaug, o kai kurie dalykai nelabai vertingi, dalimis gali būti protingiau. Pavyzdžiui, dokumentai, kompiuteriai, vaistai ir vertingi daiktai keliauja su jumis, o senas fotelis ar sunkūs indai – vėliau arba išvis ne. Kartais klientai nori pasiimti viską „atminimui“, o po pusės metų supranta, kad tas atminimas stovi garaže. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės be streso nereiškia pasiimti viską, ką turėjote.
Palikčiau tuos, kurie sunkūs, pigūs, sunkiai pakeičiami ar paprasčiausiai nebereikalingi. Senus baldus, pigias lentynas, didelius kilimus, naudotus čiužinius, sunkius indus, senus televizorius. Ne visada verta mokėti už pervežimą daikto, kurį Lietuvoje galima nusipirkti už panašią kainą. Yra ir kita pusė – kai žmogus turi tikrai vertą soją, instrumentus, kompiuterinę įrangą ar vaikui mylimą baldą, tada jau verta skaičiuoti. Kartais emocijos perveria logiką, ir aš tai suprantu. Bet prieš kraunant viską į furgoną, paklauskite savęs: ar aš tai naudosiu per artimiausius metus?
Saugiai – tai reiškia ne tik apvynioti burbuline plėvele. Reikia sutvarkyti svorį, kad dėžės nesuirų, sunkius daiktus dėti į mažas dėžes, trapius apsaugoti iš visų pusių, o skysčius uždaryti taip, kad neplistų po visą furgoną. Drabužius galima naudoti kaip amortizaciją, bet ne vietoj normalios apsaugos. Ant dėžių rašykite, kas viduje ir kurioje patalpoje jos turi būti. Tikras nepatogus pastebėjimas: daug žmonių pakuojasi taip, lyg krovinys važiuotų limuzinu, nors kelias nuo Liverpulio iki Vilniaus nėra SPA procedūra.
Jei daiktai vertingi, tikrai verta pasidomėti draudimu. Ne visada paprastas pervežimas automatiškai dengia viską pilna verte. Reikia aiškiai žinoti, kas draudžiama, iki kokios sumos, ką reikia įrodyti, jei kažkas sugenda ar dingsta. Fotografuokite daiktus prieš pakavimą, saugokite sąskaitas, rašykite inventorių. Jeigu vežate seną kompiuterį be čekio, pretenzija gali virsti ilgu nemaloniu pokalbiu. Geras krovininės pervežimo draudimas kartais kainuoja mažiau negu vienas sugadintas daiktas. Planuojant grįžimą iš Jungtinės Karalystės be streso, tai nėra maloni, bet labai praktiška dalis.
Pagrindiniai dokumentai – asmens dokumentai, vaikų dokumentai, nuomos pabaigos patvirtinimai, darbo pabaigos dokumentai, banko informacija, gyvūnų dokumentai, jei jų turite, ir automobilio dokumentai, jei vežatės transportą. Jei grįžtate su vaiku, įsitikinkite, kad turite reikiamus tėvystės ar sutikimo dokumentus, ypač kai keliauja vienas iš tėvų. Ne visada kažkas jų prašys, bet jeigu paprašys ne tuo metu, bus blogai. Aš pats ne visada 100% žinau kiekvieną naują taisyklę, todėl tokius dalykus geriau pasitikrinti oficialiose institucijose prieš kelionę.
Augintiniui reikia mikroschemos, galiojančios pasiutligės vakcinos ir tinkamų dokumentų. Šuniui ar katei tai nėra tas dalykas, kurį tvarkytumėte paskutinę naktį. Reikia pasitikrinti, ar skiepas dar galioja, ar dokumentuose nėra klaidų, ar veterinaras viską užpildė kaip reikia. Kelionėje gyvūnui reikia vandens, pažįstamo pledo, narvo ar diržo, priklausomai nuo transporto. Jei augintinis labai nervinasi, pasikalbėkite su veterinaru iš anksto. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės su gyvūnu gali būti ramus, jei nežiūrite į jį kaip į „dar vieną bagažą“.
Taip, galima, bet čia prasideda ta dalis, kur žmonės dažniausiai įstringa. Reikia žiūrėti automobilio registraciją, techninę būklę, draudimą, galimą muito ar mokesčių tvarką, jei automobilis buvo įsigytas ar naudojamas tam tikromis sąlygomis. Dar reikės pasiruošti, kad Lietuvoje automobilį reikės registruoti, apdrausti, galbūt tvarkyti techninę apžiūrą. Kartais pigiau ir ramiau automobilį parduoti UK, o Lietuvoje nusipirkti kitą. Tai skamba griežtai, bet esu matęs, kaip žmonės atveža mašiną, o paskui pusę metų kankinasi su popieriais ir pinigais.
Jei turite galiojantį vairuotojo pažymėjimą, dažniausiai reikia pasitikrinti, ar jis pripažįstamas, ar nereikia keitimo, ir ar nėra sukčiavimo rizikos dėl netikrų tarpininkų. Taisyklės gali keistis, todėl geriausia tikrintis oficialioje institucijoje, ne Facebook grupėje, kur kažkas prieš trejus metus rašė, kad „viskas paprasta“. Kai grįžimas iš Jungtinės Karalystės įvyksta skubiai, žmonės pamiršta, kad transporto dokumentai taip pat reikalauja laiko. Geriau sutvarkyti tai anksčiau, nes be automobilio Lietuvoje kartais sunkiau nei be sofos.
Pirmiausia neveskite visų pinigų nepažįstamam žmogui, kuris turi tik telefoną ir labai gražų pažadą. Tikrinkite įmonės duomenis, adresą, atsiliepimus, sutartį, draudimą, kontaktus. Jei kaina per maža, kažkur yra gudrybė – gal daiktai keliaus su penkiais persikrovimais, gal lauksite sandėlyje, gal mokėsite papildomai už „pakrovimą“. Normalu klausti, kas vyksta, jei reisas vėluoja ar daiktai sugadinami. Patogi tiesa: geri pervežėjai nebijo atsakyti į nemalonius klausimus. Blogi tik skuba paimti avansą.
Nuomos nutraukimas turi būti daromas pagal sutartį, ne pagal nuotaiką. Dažniausiai reikia įspėti iš anksto, kartais vieną mėnesį, kartais daugiau, priklausomai nuo kontrakto. Jei išvažiuosite be tvarkingo pranešimo, galite prarasti depozitą arba gauti papildomų sąskaitų. Prieš išvykstant reikia sutarti dėl apžiūros, raktų perdavimo, komunalinių mokesčių uždarymo. Aš esu matęs, kaip žmonės išvažiuoja „rytoj“, o paskui mėnesiais susirašinėja su landlordu dėl 300 svarų. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės be streso reikalauja švaraus išėjimo iš būsto.
Depozitas dažniausiai grįžta tada, kai būstas paliekamas tvarkingas, raktai perduoti, sąskaitos uždarytos arba sumokėtos. Prieš išvažiuodami nufotografuokite kiekvieną kambarį, ypač vietas, kurios jau buvo pažeistos įsikraustant. Jei buvo koks įbrėžimas ant durelių ar dėmė kilime, geriau turėti nuotrauką iš pirmos dienos. Nesiginčykite emocijomis – rašykite faktus, datas ir nuotraukas. Kartais savininkai bando nuskaičiuoti daugiau, nei priklauso, ir tai nėra maloni, bet reali problema. Aiškūs įrodymai sutaupo daug nervų.
Neskubėkite visko uždaryti tą pačią dieną. Palikite sąskaitą bent kurį laiką, kad galėtumėte gauti depozito grąžinimą, paskutines sąskaitas, mokesčių informaciją ar darbo išmokas. Taip pat patikrinkite, ar nėra automatinių mokėjimų – Netflix, telefonas, draudimas, transporto abonementai. Jei sąskaita reikalinga tik laikinai, galima ją naudoti pereinamajam laikotarpiui. Bet nepamirškite saugumo: neatidarinėkite keistų laiškų, neatiduokite kodų, nesistenkite apeiti banko taisyklių. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės be streso kartais reiškia tiesiog nepaskubėti su banku.
Geriausia susitarti su patikimu adresu Jungtinėje Karalystėje, kurį laiką gauti laiškus. Tai gali būti draugas, giminaitis ar oficiali pašto persiuntimo paslauga. Svarbu neprarasti laiškų iš banko, HMRC, nuomos, draudimo ar valstybinių institucijų. Kai kurie žmonės tiesiog palieka seną adresą ir tikisi stebuklo – taip nedarykite. Paštas gali vėluoti, dingti, grįžti atgal. Jei grįžimas iš Jungtinės Karalystės bus ilgam, susitvarkykite pašto persiuntimą arba bent aiškų gavimo būdą.
Jei dirbote Jungtinėje Karalystėje, mokėjote mokesčius ar gavote pašalpas, verta pasitikrinti savo HMRC statusą. Kai kuriais atvejais galima susigrąžinti permokėtus mokesčius, kitais – reikia pateikti informaciją apie išvykimą. Aš nesu mokesčių konsultantas, todėl čia geriau nespausti nuo savęs, o pasitikrinti oficialiai arba kreiptis į specialistą. Ypač jei buvo keletas darbų, pašalpų ar sudėtingesnė situacija. Vienas neteisingas laiškas gali sukelti vėlavimų. Tvarkingi mokesčiai yra dalis ramybės, kai grįžtate į Lietuvą.
Jei galite rinktis, venkite didžiųjų švenčių, mokyklų atostogų piko ir savaitgalių, kai daugelis grįžta kartu. Kainos tada kyla, o vietos transportuose greičiau išgraibstomos. Pats patogumas dažnai būna geriausias tada, kai keliaujate ne pačiu populiariausiu laiku. Bet jei turite darbų, mokyklų ar šeimos datų, teks derintis prie realybės. Aš esu matęs, kaip žmonės sutaupo šiek tiek pinigų važiuodami naktį, o paskui kenčia su vaikais ir gyvūnais. Kartais brangesnis, bet patogesnis variantas yra pigesnis nervams.
Visada pasiimkite tai, ko negalite lengvai pakeisti: dokumentus, pinigus, vaistus, kompiuterius, raktus, vertingus daiktus, vieną drabužių komplektą, higienos reikmenis, krautuvus, vaikams mėgstamus daiktus. Jei krovinys vėluoja, jūs vis tiek turite išgyventi kelias dienas. Tai nėra paranoja, tai praktika. Esu matęs, kaip žmonės pasidėjo vienintelius dokumentus į didelę dėžę, o paskui laukė furgono kaip oro. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės be streso reiškia, kad svarbiausi dalykai keliauja su jumis, ne kažkur furgono gilumoje.
Su vaikais reikia daugiau laiko ir mažiau idealizmo. Pasiimkite užkandžių, vandens, keitimų, vaistų, mėgstamų žaislų, planšetę su atsisiųstais filmukais, jei naudojate. Jei kelionė ilga, darykite sustojimus, net jei visiems atrodo, kad „dar galime“. Vaikai greitai pavargsta, o pavargęs vaikas automobilyje ar oro uoste tampa visa kelionės atmosfera. Geriau numatyti vieną dieną ramiai negu bandyti viską sutalpinti į vieną beprotišką maršrutą. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės su šeima nėra lenktynės.
Pirmiausia nešaukti ant vairuotojo po penkių minučių. Pervežimuose būna eismo spūsčių, keltų vėlavimų, muitinių patikrinimų, mechaninių problemų, vairuotojų darbo laiko taisyklių. Taip, kartais įmonė tiesiog netvarkingai dirba – ir tai reikia atskirti nuo realios situacijos. Turėkite kontaktą, reiso numerį, sutartį, numatytą atvykimo langą. Jei vėlavimas didelis, klauskite konkrečiai: kur krovinys, kada planuojamas atvykimas, kas kompensuos papildomus kaštus, jei jie numatyti sutartyje. Ramybė padeda, bet dokumentai padeda dar labiau.
Nesistenkite visko padaryti idealiai. Paskutinės dienos visada būna šiek tiek netvarkingos – kažkas neatiduoda raktų, kažkas pamiršta dėžę, draugas vėluoja, oro uoste sugenda kavos aparatas. Svarbu turėti pagrindinius dalykus sutvarkytus: dokumentus, transportą, gyvūnus, pinigus, adresą. Likusios smulkmenos dažniausiai išsisprendžia. Prieš išvykstant bent vieną vakarą nieko nekraukite, tik peržiūrėkite sąrašą ir pailsėkite. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės be streso nėra tada, kai viskas tobula, o tada, kai žinote, ką darysite, jei kas nors ne taip.
Didžiausia klaida – palikti viską paskutinei savaitei. Tada transportas brangus, dokumentai neparuošti, nuomos depozitas kabo ore, o žmonės pradeda pakuotis naktimis be miego. Antroji klaida – pasiimti per daug nereikalingų daiktų. Trečia – tikėti pažadais be sutarties. Ketvirta – nepatikrinti gyvūnų, automobilio ar banko reikalų. Penkta – manyti, kad jei kažkas atrodo pigu, tai ir bus gerai. Pervežimuose pigu kartais reiškia „mokėsi vėliau“, tik ne visada pinigais, o nervais. Geriau šiek tiek lėčiau, bet tvarkingiau.
Vienas didelis reisas tinka tada, kai tikrai žinote, ko vežatės, ir turite vietos viskam. Tai patogu šeimoms, kurios kraustosi visiems laikams. Bet jei grįžimas laikinas arba nežinote, kur gyvensite Lietuvoje, didelis reisas gali tapti galvos skausmu. Daiktai atvažiuoja, o juos reikia kažkur laikyti, kelti, saugoti, išpakuoti. Kartais protingiau pasiimti būtiniausius daiktus, o likusius išsiųsti vėliau arba parduoti. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės be streso dažnai priklauso ne nuo furgono dydžio, o nuo to, ar jums tikrai reikia viso to turinio.
Ieškokite ne tik pagal kainą. Patikimas pervežėjas turi aiškius kontaktus, realią įmonės informaciją, sutartį arba bent aiškų užsakymo patvirtinimą, draudimo sąlygas, suprantamą kainodarą. Paklauskite, ar reisas tiesioginis, ar su persikrovimais, kiek trunka, kas atsitiks vėlavimo atveju. Perskaitykite atsiliepimus, bet žiūrėkite ne tik į penkis žvaigždutes – svarbu, kaip įmonė reaguoja į problemas. Blogos įmonės dažniausiai gražiai kalba iki avanso. Po to prasideda „palaukite, dar suderiname“.
Nufotografuokite viską iškart, neatidarydami ir neišmetant pakuočių. Parašykite pretenziją pervežėjui, nurodykite užsakymo numerį, datos, nuotraukas, sąrašą sugadintų daiktų. Jei turite draudimą, kreipkitės pagal jų tvarką. Nesiginčykite tik emocijomis – „man labai brangu“ nėra tas pats, kas įrodymas. Jei daiktas buvo senas, be čekio, kompensacija gali būti mažesnė, nei tikitės. Todėl prieš kelionę verta turėti inventorių. Tai nepatogu, bet labai gelbsti, kai kas nors įvyksta.
Įmanomas, bet reikia būti realistiškam. Vienam žmogui sunkiau krauti, valyti, tvarkyti dokumentus ir dar stebėti kelionės datas. Jei turite daug daiktų, geriau pasamdyti pagalbą pakrovimui arba paprašyti draugo bent vienai dienai. Jei daiktų nedaug, viską galima sutvarkyti paprasčiau ir pigiau. Svarbiausia nenuvertinti laiko – vienas žmogus dažnai mano, kad spės viską per dieną, o paskui sėdi tarp dėžių trečią naktį. Grįžimas iš Jungtinės Karalystės be streso vienam reiškia mažiau daiktų ir daugiau pagalbos ten, kur tikrai reikia.
Kaip suplanuoti grįžimą iš Jungtinės Karalystės be streso? Pradėkite anksčiau, susirašykite sąrašą, sutvarkykite dokumentus, nuspręskite, ką tikrai vežatės, ir nesitikėkite, kad paskutinė savaitė bus maloni. Transportas, daiktai, gyvūnai, automobilis, nuoma, bankai ir mokesčiai – viskas susiję. Geriausias planas nėra idealus, jis tiesiog turi rezervą. Jei viską darysite tvarkingai, grįžimas iš Jungtinės Karalystės bus ne chaosas, o normalus, nors ir šiek tiek varginantis, persikraustymas.