Kaip supaprastinti meno kūrinių perkraustymo procesą iš UK?

Klausimas, kaip supaprastinti meno kūrinių perkraustymo procesą iš UK, nėra apie vieną dėžę ar „nuvešim nuo A iki B“. Čia daugiau apie vertę, pakuotę, drėgmę, muitinę po „Brexit“ ir žmogų, kuris žino, kad paveikslas su auksiniu rėmu nėra tas pats, kas sofos vežimas. Per 20+ metų tarptautinių pervežimų esu matęs, kaip smulkmena virsta dideliu galvos skausmu: neteisinga dėžė, trūkstama sąskaita, per drėgnas sandėlis. Trumpai: pakavimas ir apsauga, dokumentai ir muitinė bei kainos, terminai ir rizikos dažniausiai nulemia, ar viskas praeis sklandžiai.

DUK: kaip supaprastinti meno kūrinių perkraustymo procesą iš UK? Pirmi žingsniai ir planavimas

Kaip supaprastinti meno kūrinių perkraustymo procesą iš UK? Pirmiausia – nesigalvoti paskutinę minutę

Jeigu kalbame apie meno kūrinių perkraustymo procesą iš UK, pirmas darbas – susidėlioti chronologiją. Ne „kada mašina laisva“, o kada galerija išduoda sąskaitą, kada reikia sąlygų ataskaitos, kada galima pakuoti, kada muitinės brokeris paruošia eksporto deklaraciją. Mano praktikoje didžiausia bėda prasideda tada, kai klientas sako: „nuveškit rytoj“, o drobės dar kabo drėgname bute. Reikia bent 7–14 dienų normaliam pasiruošimui. Jei daiktai vertingi, dar daugiau. Ir taip, čia jau kalbam ne apie paprastą perkraustymą.

Ar išvis reikia specialios įmonės, jei vežu vieną paveikslą iš Londono?

Vienam paveikslui iš Londono į Vilnių specialios meno gabenimo įmonės nebūtinai reikia. Gali užtekti patyrusio tarptautinio pervežėjo, kuris moka pakrauti, pritvirtinti, apdrausti ir sutvarkyti CMR. Bet jei paveikslas didelis, senas, su nestabiliu dažų sluoksniu ar auksiniu rėmu, aš jau spausčiau ieškoti žmonių, dirbančių su gallery transport. Čia nėra gėdos permokėti už ramybę. Blogiausia, kai kas nors sako „mes viską apdraudėm“, o po to paaiškėja, kad draudimas dengia tik krovinio svorį.

Kada reikalingas meno kūrinių vertinimas prieš perkraustymą?

Vertinimas reikalingas tada, kai daiktas turi rinkos vertę, draudimo vertę arba šeimos istoriją, kurią reikia bent kažkaip užfiksuoti. Pavyzdžiui, alyvos tapyba iš pokario laikų, bronzinė skulptūra ar porceliano kolekcija be dokumentų gali kelti klausimų muitinėje. Geriausia turėti sąskaitą faktūrą, galerijos pažymą, nuotraukas, autoriaus informaciją ir trumpą būklės aprašymą. Ne visada esu 100% tikras, ar privati kolekcija privalo būti formaliai įvertinta, todėl tokiu atveju klausiame brokerio. Bet popierius visada gelbsti.

Ką daryti, jeigu paveikslai kabo skirtinguose miestuose – Londonas, Mančesteris, Edinburgas?

Taip, galima, bet tada planas tampa ne toks paprastas. Jei vienas paveikslas Londono galerijoje, kitas Mančesteryje, trečias pas draugą Edinburge, reikalinga maršruto logistika, o ne vienas „priimsim ryte“ skambutis. Kiekvienas adresas reiškia langą, pakrovimą, CMR įrašą, galbūt papildomą apsaugą. Kartais pigiau suvežti viską į vieną sandėlį Londono pusėje, o tada vienu reisu į Lietuvą. Žinau, kad tai skamba kaip papildomas darbas, bet taip dažnai sutaupoma nervų.

Ar galima derinti meno kūrinius su baldais viename reise?

Galima, tik ne visada protinga. Baldai kvėpuoja, braižosi, juda kitaip nei drobės ar skulptūros, o kai kurie lakai, valikliai ar net nauji čiužiniai gali palikti kvapą. Meno kūriniams dažniausiai darau atskirą zoną transporte: dėžės vertikaliai, neprispaustos, su temperatūros kontrole, jei įmanoma. Jei reikia taupyti, geriau derinti su saugiais, švariais daiktais, ne su chemija ar sunkiais baldais. Pataisau: ne „geriau“, o beveik visada geriau.

Pakavimas ir apsauga

Koks pakavimas tinka alyvos tapybai ant drobės?

Alyvos tapybai ant drobės reikia ne tik kartono ir plėvelės. Pirma, paviršius saugomas minkštu, neprisiliečiančiu popieriumi arba audiniu, tada kampai, tada standūs kampuočiai, tada dėžė pagal formatą. Drobė neturi liestis prie kartono, nes vibracijoje ji gali palikti žymes. Jei rėmas senas, jį sustipriname, o kampuose dedame papildomą apsaugą. Kai kurie žmonės nori „tik į burbulinę plėvelę“, ir štai čia aš sustoju. Tai ne tas atvejis.

Ar rėmai visada išimami?

Ne, rėmai ne visada išimami. Senam rėmui išėmimas gali būti didesnė rizika nei vežimas su juo. Dažniau tvirtiname rėmą, apsaugome kampus, uždengiame stiklą plėvele taip, kad šukės neliptų prie paveikslo, jei kas nors atsitiktų. Jei rėmas labai trapus, galima nuimti kabliukus, kojeles ar dekoratyvines dalis, bet tik tada, kai tai daryti saugu. Čia ne tas momentas, kai kaimynas „kažkada taip darė“.

Kaip gabenti skulptūras, keramiką ar trapų objektą?

Skulptūrai reikia atskiro požiūrio, nes svorio centras kartais meluoja. Keramiką pakuočiame kaip trapų, bet sunkų objektą: minkštas sluoksnis, standi išorė, vibracijos slopinimas, aiškus žymėjimas „viršus“. Bronzai ar metalui reikia apsaugos nuo drėgmės ir įbrėžimų, mediniams objektams – stabilios temperatūros. Buvo atvejis, kai maža keraminė figūra atrodė nieko, o viduje turėjo seną įskilimą. Be kruopštaus pakavimo ji būtų neatlaikiusi kelio per Doverį.

Ar oro pervežimas tikrai saugesnis nei kelių transportas iš UK?

Oro pervežimas greitesnis, bet „saugesnis“ nėra automatiškai. Lėktuve krovinys mažiau laiko kelyje, tačiau oro uostuose jis dažniau keičia rankas, o terminaluose temperatūra ne visada tokia, kokios norėtų meno kūrinių konservatorius. Kelių transportas iš UK į Vilnių ar Kauną gali būti labai geras, jei krovinys kruopščiai pakrautas ir važiuoja be daug perstatymų. Per Calais, Doverį, Vokietiją, Lenkiją – taip, ten būna eilių ir nervų. Bet kartais tiesioginis maršrutas yra geriausias.

Kodėl drėgmė ir temperatūra kartais svarbesni už greitį?

Drėgmė gali sugadinti tai, ko smūgis nesugadintų. Drobės plečiasi ir traukiasi, mediena reaguoja, popierius banguoja, metalas kondensuoja. Idealu laikytis maždaug 18–22 °C temperatūros ir 45–55 % santykinės drėgmės, nors ne kiekvienas pervežėjas tai realiai matuoja. Jei daiktas keliauja žiemą iš šildomo Londono buto į nešildomą sandėlį, rizika auga. Aš visada sakau: greitis be klimato kontrolės kartais yra tik greitesnis būdas sugadinti.

Dokumentai ir muitinė

Kokių dokumentų reikia po „Brexit“?

Po „Brexit“ reikia žiūrėti į dokumentus rimčiau, nes UK jau nėra ES muitų teritorijoje. Dažniausiai reikia komercinės sąskaitos arba paaiškinimo, jei tai asmeninis daiktas, inventoriaus, vertės, HS kodo, eksporto deklaracijos iš UK ir importo formalumų ES. Meno kūriniams dažnai naudojami HS kodai kaip 9701 tapybai, 9703 skulptūroms, 9706 antikvariniams daiktams. Tai skamba sausai, bet be šių dalykų krovinys gali tiesiog stovėti. O muitinės sandėliavimas kainuoja kiekvieną dieną.

Kas yra EORI, ir ar privatus asmuo jį turi?

EORI yra ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikacijos numeris, naudojamas muitinėje. Privatus asmuo jo ne visada turi, ypač jei vežasi asmeninius daiktus, bet jei yra pirkimas iš galerijos ar verslo operacija, jo gali prireikti. Kartais formalumus tvarko brokeris, kartais importuotojas pats. Aš nesiūlyčiau čia improvizuoti, nes klaida EORI arba deklaracijos duomenyse gali sustabdyti visą krovinį. Trumpai: jei mokate už meno kūrinį kaip pirkėjas, pasitikrinkite anksčiau.

Ar meno kūrinių perkraustymo procesas iš UK gali užstrigti muitinėje?

Ar meno kūrinių perkraustymo procesas iš UK gali užstrigti muitinėje? Gali, ir dažniausiai užstringa ne pats paveikslas, o popieriai. Netikslus HS kodas, per maža deklaruota vertė, trūkstanti kilmės informacija arba neaiškus siuntėjas – ir viskas, krovinys laukia. Turėjau situaciją, kai Doverio pusėje dokumentai buvo „beveik gerai“, o Lietuvos pusėje reikėjo papildomo paaiškinimo. Todėl dokumentai ir muitinė nėra biurokratinis priedas, o pagrindinė dalis.

Kas tvarko eksporto deklaraciją – pardavėjas, galerija ar pervežėjas?

Paprastai eksporto deklaraciją iš UK tvarko eksportuotojas arba jo muitinės brokeris. Jei perkate iš galerijos, jie dažniausiai turi savo procesą. Jei perkate iš privataus asmens, viskas gali griūti, nes niekas nenori būti „eksportuotojas“. Pervežėjas gali padėti, nukreipti, pasakyti, ko reikia, bet jis ne visada turi teisę deklaruoti už jus. Čia reikia aiškiai sutarti, kas atsakingas už ką. Geriau tai parašyti el. laiške, ne tik telefone.

Ką reiškia CITES, ir kada jis gali sugadinti visą planą?

CITES – tai taisyklės dėl saugomų rūšių ir jų dalių. Meno kūriniuose tai gali pasirodyti netikėtai: senas pianinas su dramblio kaulo klavišais, skulptūra su ragais, papuošalai, vėžlio kiautas, tam tikra mediena. Jei objektas turi tokių medžiagų, gali prireikti leidimų arba papildomų patikrinimų. Ne visada tai reiškia, kad negalima vežti, bet planą reikia daryti anksčiau. Kartais CITES sugadina visą „rytoj išsiunčiam“ scenarijų.

Kainos, terminai ir rizikos

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Londono į Vilnių?

Kainos labai šokinėja. Vienam–dviem paveikslams iš Londono į Vilnių daliniame reise galima matyti apie 600–1 500 €, jei viskas paprasta ir gerai supakuota. Atskiras mikroautobusas su specialiu pakrovimu dažniausiai bus 2 500–6 000 € arba daugiau, ypač jei reikia dviejų miestų ir laukimo. Oro pervežimas gali kainuoti nuo 1 000 € iki kelių tūkstančių, kai pridedami terminalo mokesčiai. Prie to dar eina draudimas, brokeris, sandėliavimas. Todėl sąmata turi būti su detalėmis.

Kada meno kūrinių perkraustymo procesas iš UK tampa brangesnis?

Kada meno kūrinių perkraustymo procesas iš UK tampa brangesnis? Kai reikia specialios pakuotės, dėžių pagal matmenis, klimato kontroliuojamo transporto, dviejų žmonių pakrovimo, galerijos darbo valandomis arba savaitgalio. Kaina auga ir tada, kai objektai išskirstyti po kelis miestus. Antikvariniai daiktai, trapūs rėmai, didelės skulptūros – viskas turi savo riziką. (pataisau: ne penkias, o šešias dėžes viename projekte teko planuoti dėl vienos skulptūros). Realistiškai, kuo mažiau improvizacijos, tuo aiškesnė kaina.

Ar pigus pasiūlymas gali būti pavojingas?

Pigūs pasiūlymai būna geri, bet būna ir pavojingi. Yra įmonių, kurios paima meno kūrinį kaip „baldą“, įmeta į bendrą krovinį, o po to aiškina, kad taip ir turėjo būti. Klausimų sąrašas paprastas: ar turite patirties su meno kūriniais, kaip pakrausite, koks draudimas, kas tvarko dokumentus, ar galima matyti sąmatą? Jei atsakymai migloti, aš traukiu stabdį. Pervežimas yra vieta, kur pigumas kartais kainuoja dvigubai.

Koks realus terminas nuo surinkimo iki atvykimo į Kauną ar Klaipėdą?

Realus terminas nuo surinkimo iki atvykimo į Kauną ar Klaipėdą gali būti 3–7 dienos, jei maršrutas tiesus ir dokumentai paruošti. Daliniame reise dažniau matau 7–14 dienų, nes krovinys derinamas su kitais adresais. Jei reikia oro pervežimo, pats skrydis greitas, bet dokumentai ir terminalai gali pridėti laiko. Žiemą per Doverį eilės kartais sugadina grafiką, vasarą taip pat. Todėl aš niekada nežadu „tikrai ketvirtadienį“, jei matomas spūstis.

Kaip veikia draudimas, kai daikto vertė emocinė, ne tik rinkos?

Draudimas dažniausiai dengia rinkos vertę arba sutartą vertę, ne jausmus. Galite turėti močiutės paveikslą, kuris jums neįkainojamas, bet draudikui reikia sąskaitos, vertinimo ar bent nuotraukų ir aprašymo. Prieš siunčiant reikėtų nusifotografuoti kiekvieną objektą iš kelių pusių, įskaitant rėmą ir kampus. Jei vertė didelė, verta pirkti papildomą krovinio draudimą, ne tik standartinį pervežėjo atsakomybės limitą. Ir taip, popieriai čia svarbesni už gražius pažadus.

Atvykimas į Lietuvą ir baigiamieji darbai

Kas nutinka atvykus į Lietuvą – kas tikrina, kas iškrauna?

Atvykus į Lietuvą krovinys iškraunamas pagal planą, ne „kur vietos ant grindų“. Jei tai Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, geriau iš anksto žinoti, ar liftas tinka, ar reikia rampų, ar durys praleis didelę dėžę. Priėmimo metu tikrinamos dėžės, plombos, CMR, pažeidimų nebuvimas. Jei yra kondicionierius ar drėgmės matuoklis, fiksuojami rodmenys. Meno kūriniai neturėtų stovėti prie radiatoriaus ar tiesioginės saulės, net jei labai norisi greičiau viską išpakuoti.

Ar reikia pačiam būti namuose, kai atveža paveikslus į Vilnių?

Gerai būtų, kad priimantis asmuo būtų vietoje, ypač jei objektai vertingi. Vairuotojas negali pats nuspręsti, kuris paveikslas eina į svetainę, kuris į sandėliuką, o kuris laukia konservatoriaus. Jei negalite būti, reikia aiškaus kontakto, priėmimo instrukcijos ir leidimo pasirašyti dokumentus. Be to, kartais reikia greitai nuspręsti dėl pažeidimo ar papildomo sandėliavimo. Telefonas rankoje čia nepadeda taip, kaip žmogus vietoje.

Kaip priimti krovinį, kad vėliau nekiltų ginčų?

Priimant krovinį svarbiausia nefilmuoti tik šypsenos, kad „pagaliau atvažiavo“. Reikia patikrinti dėžių būklę, plombas, kiekį, CMR įrašus ir ar nėra drėgmės ar smūgio žymių. Jei matote problemą, rašykite ją dokumentuose iškart, ne kitą dieną po pietų. Nuotraukos su data, dėžės numeriai, trumpas aprašymas – tai vėliau taupo daug ginčų. Aš esu matęs, kaip maža pastaba CMR lape sutaupo labai daug nervų.

Ką daryti, jei rėmas įbrėžtas ar dėžė atrodo daužta?

Jei rėmas įbrėžtas arba dėžė daužta, nestabdykite viso priėmimo panikoje, bet ir nepasirašykite, kad viskas tvarkinga. Pirmiausia fiksuojate pažeidimą nuotraukose, tada drauge su vairuotoju įrašote pastabą į CMR arba priėmimo aktą. Po to pranešate pervežėjui ir draudikui, jei planuojate pretenziją. Kartais pažeidimas tik kosmetinis, kartais viduje būna rimčiau. Todėl neatidarykite visko vienas, jei galima, geriau turėti liudininką arba vaizdo įrašą.

Ar verta iš karto kabinti paveikslus, ar pirmiau palaukti?

Kabinčiau ne iškart. Leiskite objektams bent dieną pastovėti toje patalpoje, kurioje kabės, ypač jei jie atkeliavo iš šalto sandėlio ar drėgno transporto. Drobė, popierius, medis ir rėmas turi prisitaikyti prie temperatūros bei drėgmės. Jei tai labai vertingas ar senas kūrinys, geriau pasikviesti specialistą, kuris patikrins būklę prieš kabinant. O taip, aš žinau, kad norisi jau pamatyti tą Londono galerijos pirkinį ant sienos. Bet kantrybė čia pigesnė už restauravimą.

Išvada: kaip supaprastinti meno kūrinių perkraustymo procesą iš UK?

Kaip supaprastinti meno kūrinių perkraustymo procesą iš UK? Pradėkite nuo sąrašo, nuotraukų, būklės aprašymo ir tikro termino, ne nuo gražiausio pasiūlymo. Meno kūriniai mėgsta ramybę: aiškų pakavimą, stabilų transportą, tvarkingus dokumentus ir žmogų, kuris supranta, kad paveikslas nėra paprastas daiktas. Jei viską sutariate raštu, turite draudimą ir dokumentų kopijas, kelionė iš Londono, Mančesterio ar Edinburgo į Lietuvą tampa daug mažiau baisi. Ir šiek tiek nuobodesnė, o tai čia gerai.