Kaip supakuoti siuntinius kraustantis iš Jungtinės Karalystės?

Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir pasakyčiau, kad kraustymasis iš Jungtinės Karalystės po Breksito tapo tikru galvos skausmu. Anksčiau buvo paprasta – užpakalėjai dėžę į sunkvežimį ir važiuoji. Dabar? Dabar reikia galvoti apie muitinę, deklaracijas, T1 dokumentus ir tai, kad tavo daiktai gali užstrigti Tilbury arba Folkstone'o uoste dėl vienos blogai užpildytos eilutės. Nenoriu jūsų bauginti, bet reikia būti sąžiningam. Kaip supakuoti siuntinius kraustantis iš Jungtinės Karalystės – tai ne tik apie tai, kaip įkišti daiktus į kartoną, tai apie tai, kaip išvengti tūkstančių svarų baudų arba situacijos, kai turtai pasiekia Lietuvą susmulkyti. Susitarkime, kad viską padarysime protingai, nors kartais ir nėra paprasta.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Ar tikrai verta viską vežti patiems?

Sakyčiau taip, jei turite laiko. Daugelis klientų klausia, ar ne geriau pasirinkti "raktą į rankas" paslaugą. Žinoma, bet tai kainuoja du kartus brangiau. Jei kraustotės iš Jungtinės Karalystės su biudžetu, reikės pasukti rankovėmis. Pats esu matęs, kaip žmonės sutaupyta pinigą išleidžia vaistams nuo nervų, kai supranta, kiek darbo reikia įdėti. Bet jei susirinksite draugus ir pirksite alų paskui, tai gali būti net linksma. Tik reikia žinoti, kad kaina nustatoma ne tik pagal svorį, bet ir pagal tai, kiek vietos daiktai užima ("volumetrisinis svoris").

Kiek laiko visa tai trunka?

Tai labai priklauso nuo to, kur tu esi. Jei iš Londono ar Mančesterio, tai greičiausiai 3-4 darbo dienas iki Kauno ar Vilniaus. Bet jei vairuotojas užstrigs "M25" ringe arba kilns pasienio patikroja (o dabar ten dažnai stovi eilės), gali užtrukti ilgiau. Vakar vienas klientas skambino, kad jo dėžės važiavo jau savaitę (tiksliau, 5 dienas). Tai nėra taisyklė, bet būk nusiteikęs, kad nebus per vakarą. Kaip supakuoti siuntinius kraustantis iš Jungtinės Karalystės greitai? Neįmanoma, jei norite, kad viskas atvyktų sveika.

Ką daryti su baldais, jei netelpa į dėžes?

Čia dažna problema. Jei turite seną sofą, kurią nebeįmanoma išmontuoti, gali tekti ją palikti. Jungtinėje Karalystėje yra daug vietų, kur galima nemokamai atiduoti baldus ("Household waste recycling centres"). Bet jei baldai verti, juos reikia greitai suvynioti į stretch plėvelę. Kartais žmonės bando veži dalis be apsaugos, ir tada gauname vaizdą, kaip atvyksta "nugriautas" spinta. Geriau pasiskolinti štapiulerį ir išsukti visas kojas – taip sutaupysite vietos ir išvengsite įbrėžimų.

Ar galima siųsti maistą?

Tai yra pavojinga zona. Dėl Breksito taisyklių, daugiau maisto produktų negalima gabenti į ES. Yra draudžiama mėsa, pieno produktai ir kai kurie vaisiai. Vakar vienas klientas bandė įkišti dešrų rinkinį iš "Tesco" – muitinės pareigūnai tai konfiskavo ir dar baudą užrašė (ne, ne baudą, tik konfiskavo). Galima vežti tik uždarytą, komercinį maistą, bet tikrai ne šviežią mėsą. Geriau suvalgykite viską pats išvykdami.

Kas dėl alkoholio ir cigarečių?

Čia viskas aišku – mokesčiai. Jei supakuosite siuntinius kraustantis iš Jungtinės Karalystės ir įdėsite ten dešimtą butelį viskio, muitinė tai pastebės. Asmeniniam naudojimui galima vežti ribotą kiekį, bet jei atrodys, kad tai prekyba, reikės mokėti akcizą. Esu matęs, kaip žmonės bando slėpti tarp drabužių, bet skeneriai tai mato kaip dieną. Geriau deklaruoti ir sumokėti, nei gaišti nervus ir laukti, kol išsiaiškins situaciją.

Dėžių pasirinkimas ir medžiagos (o kad jų reikia...)

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Nenaudokite senų, suplėšytų dėžių iš parduotuvių, jei jose buvo greitas maistas – gali likti kvapas arba vabzdžių kiaušinėliai, o muitinė to nemėgsta. Geriausiai tinka dvigubo sluoksnio (double wall) dėžės. Jas galima nusipirkti "Amazon" arba specialiose dėžių parduotuvėse. Jei dėžė jau buvo naudota, patikrinkite, ar tikrai ji tvirta. Kartais žmonės sako: "o, manęs dėžės nepraims", o paskui stovi uoste ir laukia, kol išsikraus dėžės su knygomis ant grindų.

Ar reikia pirkti specialų lipduką "Fragile"?

Galite nusipirkti, bet tai nėra stebuklas. Vienas lipdukas ant dėžės neapsaugos jūsų porceliano, jei viduje viskas šokinėja. Viskas priklauso nuo to, kaip gerai užpildysite tuščias vietas. Vairuotojai dažnai nemato tų lipdukų arba tiesiog neturi laiko rūpintis kiekviena dėže. Geriau užpildykite tarpus burbuliukine plėvele, o ne tik tikėkitės lipduko. Tai mano patirtis kalba.

Kuo užpildyti tuščias vietas dėžėse?

Nenaudokite laikraščių, jei dėžėje yra lengvi daiktai – rašalas gali teptis. Geriausia tinka burbuliukinė plėvelė (bubble wrap) arba putos. Taip pat galite panaudoti senus drabužius, rankšluosčius ar patalynę. Tai ne tik užpildo vietą, bet ir sutaupo dėžių skaičių. Vienas klientas įdėjo visus savo šiltukus į dėžes su indais – indai atvyko sveiki, o šiltukai neteko kvapo (bet tai jau kito klausimas).

Ar verta pirkti dėžes su specialiais skyrieliais?

Tikrai taip, jei vežate stiklainius ar butelius su vynu. Paprastos dėžės čia nesuveis. Tokie skyrieliai kiek brangiau, bet sutaupys nervų. Pats mačiau, kaip atvyko dėžė su vynu, kur viskas buvo susmulkyta, nes klientas norės sutaupyti ant dėžių. Vyno liejosi iš dėžės, o kitos dėžės buvo drėgnos. Nepasakysiu, kur tai buvo, bet buvo nepageidaujama situacija.

Kaip uždaryti dėžę?

Nenaudokite paprasto "scotch" juostos, ji per silpna. Imkite plačios (50 mm+) rudą juostą (packing tape). Užklijuokite visus siūles, ypač apačią (dubens paviršių). Kartais žmonės užklijuoja tik vidurį, o dėžė atsidaro pakėlimo metu. Geriau perdaugiau, nei per mažai. Ir svarbiausia – pasirašykite ant kiekvienos dėžės savo vardą, pavardę ir telefono numerį. Jei dėžės nuklysta, be to mes negalėsime susisiekti.

Dokumentai ir Brexit (nepageidaujamas pavojus)

Kokius dokumentus reikia parengti?

Būtina yra krovinių deklaracija (packing list). Ji turi būti detali: kas, kiek ir kokia vertė. Negalima rašyti "daiktai" arba "asmeniniai daiktai". Reikia išvardyti: "3 vnt. striukės, 5 vnt. indų komplektai" ir t.t. Be šio dokumento neišsiversite. Be to, reikės paso kopijos. Jei supakuosite siuntinius kraustantis iš Jungtinės Karalystės, bet dokumentus pateiksite blogai, siunta gali užstrigti sienoje.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis reikalingas?

T1 tai tranzito dokumentas, leidžiantis kroviniui judėti per ES šalis nemokant mokesčių vienoje vietoje. Paprastai pervežėjas arba muitinės tarpininkas jį suformuoja. Jums nereikia to daryti paties, bet turite žinoti, kad toks procesas vyksta. Kartais tai užtrunka, jei duomenys deklaracijoje nesutampa su realiu turiniu. Būkite tikri, ką rašote sąraše.

Ar reikia mokėti PVM arba muitus?

Jei daiktai buvo naudojami ilgiau nei 6 mėnesius ir jūs grįžtate gyventi į Lietuvą (pervykstas turtas - Transfer of Residence), dažniausiai mokesčių nereikia. Bet jei siunčiate naujus daiktus, ką nusipirkote prieš išvykdami, gali tekti mokėti PVM ir muitus. Muitinė gali klausti apie pirkinių čekius. Vienas klientas bandė sakyti, kad senas televizorius, nors jis buvo su "John Lewis" lipduku ir be dulkių – nepasitikėjo.

Kas nutinka, jei pamiršau įrašyti daiktą į sąrašą?

Tai gali būti problematiška. Jei trūksta mažos vertės daikto, paprastai nieko neatsitinka. Bet jei pamiršote įrašyti brangų kompiuterį ar bicyklą, gali būti įtarimų apie kontrabandą. Geriau padaryti sąrašą, palikti kelias eilutes "kiti daiktai" ir ten įrašyti bendrą vertę, bet neperlenkti. Žinoma, aš nieko nepatarauju daryti neteisėtai, bet reikia būti realistu.

Ar galiu kas nors kitas paduoti siuntą?

Taip, gali. Bet tada reikia rašyti, kad siuntą perduoda trečiasis asmuo, ir pateikti jo duomenis. Muitinė nori žinoti, kas fiziškai atiduoda siuntą. Jei tai padarys jūsų draugas be jokių dokumentų, gali būti painiavos. Geriau, jei viskas aišku nuo pradžių. Būna, kad žmonės tiesiog meta dėžę į sandėlį ir sako "važiuok", o tą savaitę mes negalime išsiųsti, nes trūksta duomenų.

Kas vyksta kelyje ir uoste?

Ar mano siunta bus perkraunama?

Didžiąja dalimi taip. Jei siunčiate dalinį krovinį (part load), vairuotojas paims jūsų dėžes, nuveš į sandėlį (pavyzdžiui, prie Birmingham arba Londono), ten jas sukels ant didelės paletės ir uždengs. Vėliau tą paletę užkraus į didelį sunkvežimį, kuris važiuoja į Lietuvą. Todėl dėžės turi būti labai tvirtos, jas gali pastumti, mesti ant kitos dėžės.

Kaip sekti, kur yra mano siunta?

Kai užsakysite pervežimą, gausite sekimo numerį (tracking number). Jį galite įvesti pervežėjo svetainėje. Bet nenujaukite, jei informacija atsinaujina kas 24 valandas – vairuotojas vairuoja, o ne rašo pranešimus. Kartais sistema būna "lagging", tai yra vėluoja. Jei nematote judėjimos 3 dienas, tuomet galite skambinti. Kaip supakuoti siuntinius kraustantis iš Jungtinės Karalystės, kad nebūtų streso? Sekite sistemą ramiai.

Ar galiu nurodyti pristatymo laiką?

Galite bandyti, bet garantijų nėra. Tarptautiniai vairuotojai turi savo grafikus ir poilsio laikus. Jie gali atvykti 8:00 ryte arba 18:00 vakare. Jei jums būtina, kad būtų tikrita valanda, gali tekti mokėti papildomai už prioritetinį pristatymą arba susitarti dėl konkretaus laiko. Labai dažnai žmonės pyksta, kad atvyko per pietus, o ne ryte, bet mes negalime sustabdyti sunkvežimio kelyje.

Kas vyksta pasienio punkte?

Čia vyksta formalumo. Sunkvežimis sustoja, pareigūnai patikrina dokumentus. Jei viskas tvarkoje, važiuoja toliau. Jei yra klausimų, gali būti iškrauta ir patikrinta fiziškai. Tai retai nutinka su asmeniniais daiktais, jei deklaracija tvarkinga. Bet jei radote kažką įtartino (pavyzdžiui, daug vaistų be recepto), tai gali užtrukti. Manau, kad daugeliui atveju viskas praeina sklandžiai, jei nesileidžiate į ekstremalius dalykus.

Ar atveža į namus arba į terminalą?

Paprastai, jei užsakote "door to door", atveža iki pat durų. Bet jei gyvenate sunkiai pasiekiamoje vietoje (pvz., užmiestyje, kur neprivažiuoja didelis sunkvežimis), gali tekti susitikti artimiau arba papildomai mokėti už mažesnį automobilį ("last mile"). Paaiškinkite iš karto savo adresą, kad pervežėjas galėtų įvertinti. Kartais žmonės sako "Vilnius", o gyvena 30 km nuo miesto miške.

Draudimas ir rizikos (nors niekas to nenori)

Ar verta drausti siuntą?

Be abejo. Net jei manote, kad dėžės tvirtos. Kelyje gali būti avarija, gali užlieti degalus arba gali būti vagystės (nors reta). Standartinis draudimas dažnai dengia tik 10 svarų už kilogramą, tai nedaug, jei vežate brangius daiktus. Galima įsigyti papildomą draudimą. Geriau sumokėti keliasdešimt svarų daugiau, nei gailėtis vėliau.

Kas nutinka, jei dėžė sugenda?

Jei pastebite, kad dėžė suplėšyta, iš karto reikia tai užfiksuoti vairuotojui prieš pasirašant pristatymo dokumentus. Jei pasirašote "viskas gerai" ir tik paskui namie atsidaryte, kad indai susmulkinę, draudimas nebegalės nieko padaryti. Būkite atidūs. Pats mačiau, kaip žmonės pasirašo akimirksniu, o paskui skambina verkti.

Ar galiu siųsti brangius papuošalus?

Nerekomenduoju siųsti labai brangių daiktų (auksas, brangakmeniai) bendrose siuntose. Geriau juos pasiimti sau su savimi lėktuvu arba automobiliu. Jei visgi siunčiate, būtinai deklaruokite tikrą vertę ir pasirūpinkite specialiu draudimu. Yra rizika, kad tokios siuntos gali "dingti". Ne, aš nekalbu apie mus, apie bendrą situacijoje pasaulyje.

Kokios dažniausios klaidos?

Žmonės dažnai perkrauna dėžes. Jei dėžė sveria 30 kg, ji gali plyšti apačioje. Limitas dažniausiai yra apie 20-25 kg vienai dėžei. Taip pat žmonės užmiršta pažymėti dėžes numeriais (1 iš 10, 2 iš 10). Tada sunku sužinoti, ar visos atvyko. Dar viena klaida – nepažymėti, kur dėžė turi būti (pvz., "virtuvė", "svetainė"). Tai padaro iškrovimą kur kas greitesnį.

Ką daryti, jei siunta dingo?

Tai blogiausias scenarijus. Reikia iš karto pranešti pervežėjui. Jie pradeds tyrimą. Gali užtrukti kelios savaitės, kol ras arba pripažins dingusiu. Tada draudimas sumokės kompensaciją. Bet jei turite brangius dalykus, kurių nedeklaravote, gausite tik standartinę sumą. Todėl sąžiningumas čia mokamas.

Ar galima siųsti kompiuterinę techniką?

Galima, bet reikia labai gerai supakuoti. Originalios dėžės yra geriausios. Taip pat reikia nurodyti serijinius numerius deklaracijoje. Kartais muitinė gali klausti, ar tai ne prekybinis siuntinis. Jei siunčiate vieną nešiojamąjį kompiuterį, tai paprastai nekelia problemų. Jei dešimt – tai jau kitas reikalas.

Ar reikia išvalyti daiktus prieš siunčiant?

Būtina. Jei siunčiate dviratį, žoliapjovę, baldus iš sodo – jie turi būti be žemės, sėklų, vabzdžių. Muitinė labai griežtai tikrina dėl biologinės saugos. Jei rastas šiek tiek žemės ant dviračio rato, gali būti nurodyta ją išvalyti (už papildomą mokestį) arba sugrąžinta atgal. Nemanau, kad norite tuo susirūpinti iš Lietuvos.

Kaip elgtis su vairuotoju?

Būkite mandagūs. Jie dirba sunkų darbą ir dažnai yra pavargę. Jei padėsite pakrauti ar iškrauti, jums bus padaryta greičiau ir geriau. Aš esu matęs, kaip vairuotojai nusileidžia tiems, kurie padeda (pavyzdžiui, duoda arbatos arba padeda sukeliant dėžes). Žmogiškas požiūris visada padeda.

Ar galiu atsiimti siuntą sandėlyje pats?

Taip, dauguma pervežėjų siūlo galimybę atsiimti siuntą iš jų sandėlio Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje). Tai gali būti pigiau, nei pristatymas į namus. Jei turite didelį automobilį (furgoną), tai geras variantas. Bet patikrinkite sandėlio darbo laiką – jie dirba tik darbo dienomis iki 17 valandos.

Kas nutinka, jei aš vėluoju susitikti su vairuotoju?

Jei vairuotojas atvyksta, o jūsų nėra, jis gali išvažiuoti. Tuomet reikės susitarti dėl pakartotinio pristatymo, o tai kainuos papildomai. Geriau būkite namie arba palikite ką nors, kas galėtų priimti siuntą. Nemanau, kad jie lauks valandą, kol parvažiuosite iš parduotuvės.

Išvada

Viskas su šiuo kraustymosi iš Jungtinės Karalystės procesu atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradedi veikti. Svarbiausia yra tvarka ir sąžiningumas – gerai užpildyti dokumentai, tvirtos dėžės ir kantrybė. Nors kartais kainos gali apstulbinti, o terminai pasislinkti, bet savo daiktus vis tiek gausite saugiai. Tiesiog nebandykite apgauti sistemos ir viską supakuokite taip, kaip norėtumėte, kad jums būtų pristatyta.