Kaip supakuoti daiktus perkraustymui į UK? Patarimai specialistų

Taigi, nusprendėte – keliatės į Angliją. Sveikinu, tai didelis žingsnis, bet prieš pradėdami svajoti apie Londoną ar Manchesterį, tenka susidurti su ta blogiausia dalimi – daiktų pakavimu. Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais ir matęs esu viską: nuo idealiai sudėliotų dėžių iki tokių "kūdinių", kuriuos sunku pakelti net kranu. Dažnai klientai klausia, kaip supakuoti daiktus perkraustymui į UK? Patarimai specialistų čia nėra kažkas iš mokslininkų knygų, o gerosios praktikos, išmoktos per daugybą nuvylusių akimirkų uosto muitinėje ar susidūrus su nervingais vairuotojais. Po Brexito darbai pasikeitė, dabar reikia daugiau kantrybės ir dar labiau atsakingiau žiūrėti į tai, ką dedate į dėžę. Pasistengsiu papasakoti paprastai, be jokių "marketinginių" gėlybių, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus.

Dokumentai, muitinė ir tų anglių biurokratija

Ką daryti su dokumentais prieš važiuojant į JK?

Pirmiausia, susirinkite visus dokumentus vienoje krūvoje. Jums reikės paso, vairuotojo pažymėjimo (jei važiuosite patys), visų turtą įrodančių dokumentų, o svarbiausia – ToR01 (Transfer of Residence) formos. Be šios formos gali tekti mokėti muito ir PVM už visus savo daiktus, tad neskubėkite ją užpildyti paskutinę minutę. Anglai su tuo labai griežti, jei pamatys, kad nebežiūrite į akis, gali pradėti kaupti klausimus. Geriau turėti kopijas ir originalus, padėti atskirai, kad vairuotojas ar tarpininkas galėtų greitai parodyti muitininkui.

Ar reikia Transfer of Residence (ToR) numerio?

Absoliučiai taip, jei norite nemokamai įvežti turtą. Tai tas magiškas numeris, kuris leidžia apeit mokesčius. Užpildykite jį internetu (gov.uk puslapyje), tai trunka apie 20 minučių, bet atsakymą gaudavate po savaitės-dviejų. Viena kartą buvau situacijoje, kur klientas laukė to numerio iki pat pat paskutiniosios dienos, buvome visi ant aštrių adatų. Geriau tai padaryti iš karto, kai tik žinote, kad išvykstate. Be to, išsaugokite tą pašto patvirtinimą telefone ar spausdintą pavidale – anglai mėgsta popierius.

Kas nutinka, jei dokumentų nėra?

Tada prasideda mušimas. Jei nėra ToR, muitinė gali apskaičiuoti mokesčius pagal rinkos vertę. O jei pamiršote kokią nors sandėlyje paliktą sąskaitą už tą seną sofa? Gali būti problemų. Kartais, jei esate labai pasakęs, gali praleisti, bet to reikėtų nebandyti – brangu gaunasi "užmiršti". Geriau turėti viską "kišenėje". Ir nepamirškite, kad jei daiktus veža krovininė mašina, vairuotojas turi turėti savo CMR draudimo dokumentą, kuriame įrašyta, ką veža.

Ar galiu vežti maistą ir mėsą?

Dabar po Brexito tai yra pavojinga sritis. Anglija labai griežtai žiūri į mėsos ir pieno produktus iš ES. Nedarykite to, neapsimoka. Vieną kartą vaikinai iš Lietuvos bandė įvežti kraitelę dešrų ir sūrio, muitininkai viską konfiskavo ir dar baudą parašė. Galite vežti sauso maisto, džiovintų vaisių, bet su mėsa geriau neeksperimentuoti, nebent tai yra kūdikių maistas ar ką nors panašaus specialioje pakuotėje. Patikrinkite taisykles, jos keičiasi dažnai, bet bendrasis principas vienas – kuo mažiau gyvūninių produktų.

O tabakas ir alkoholis?

Čia viskas aišku – alkoholio ir cigarečių galima įvežti tik nustatytą kiekį asmeniniam naudojimui. Jei bandysite įvežti dešimt dėžių alaus "dovanojimui broliui", tai bus laikoma prekyba. Mokesčiai dideli, o baudos dar didesnės. Geriau nusipirkt vietą parduotuvėje Londone ar Birmingeme, nei bandyti apgauti sistemą uoste. Muitinės skaneriai dabar mato viską, net jei dėžutę paslėpsite po padangomis (taip irgi buvo!).

Ar daiktus tikrina peržiūrai?

Kartais taip, kartais ne. Yra vadinamasis "raudonas" ir "žalias" kelias. Jei patekote į raudonąjį, mašina važiuoja į anglišką sandėlį ir ten iškraunama. Tai kainuoja laiko ir pinigų. Jei viską tvarkingai parengėte, tikimybė maža. Bet jei deklaracijoje parašėte "baldai", o viduje randa motociklą (taip buvo), bus dideli rūpesčiai. Būkite sąžiningi, tai greičiau praeisite.

Dėžutės, popierius ir įrankiai (Kaip supakuoti daiktus perkraustymui į UK be sukrėtimo)

Kokios dėžutės geriausios tinka?

Nenaudokite mažmeninės prekybos parduotuvėse gaunamų mažyčių dėžučių, kurios susilygina, kai uždėsite ant jų antrą. Reikalingos standartinės, stiprios, dvigubos sienelės kartoninės dėžės. Idealus dydis yra maždaug 50x40x40 cm arba šiek tiek didesnis. Tokios lengviau nešti, jos nesuplešta per vidurių. Kai žmogus bando supakuoti viską į milžiniškas "šaldytuvo" dėžes, vėliau jas neįmanoma pakelti nei vairuotojui, nei klientui. Pasitikėkite manim, nugaros ačiū pasakys.

Kur galiu rasti pigių dėžučių?

Geriausia paieškoti "Facebook" grupėse, kur žmonės dalinasi po perkraustymo, arba tiesiog nueiti į mažmeninę prekybos centrą (pavyzdžiui, IKEA, bet ten reikia klausti darbuotojų). Taip pat galite nusipirkti iš pervežimo įmonių – jos parduoda naudojamas, bet dar tinkamas dėžes už simbolinę kainą. Nenaudokite dėžučių, kurios buvo laikomos drėgnai ar buvo užterštos aliejumi – tai tikras blogis, kai toks kvapas užkeliauja į jūsų naują butą Anglijoje.

Ar senos parduotuvės dėžutės tinka?

Tik tada, jei jos tvirtos. Jei tai dėžė po bananų, kuri jau minkšta, jos nenaudokite. Kartais klientai sako: "o ji buvo po sviesto, ji stipri". Sviestas neapsaugo jūsų knygų svorio. Dėžė turi būti be didelių įtrūkimų kampuose. Kampai – tai silpniausia vieta. Jei kampas sulūžta, visa dėžė "užsigauna" ir tampa pavojinga. Geriau uždukite litą už tvirtą dėžę, negu susirinkite gabalą nemokamų šiukšlių.

Kiek kainuoja pakavimo medžiagos?

Tai priklauso, kur perkate. Dideliame sandėlyje galima nusipirkti dėžę už 1-2 eurus, o „Jumbo“ ar kitose parduotuvėse kaina gali būti ir 5 eurų. Burbulinės plėvelės (bobos) taip pat ne pigios, bet jos būtinos. Strečo plėvelė – pigiausia ir naudingiausia. Viso reikėtų skirti galbūt 50-100 eurų, jei turite butą. Tai investicija į jūsų ramybę. O jei bandysite užsegti dėžutes senais laikraščiais, gali baigtis taip, kad per lietų Anglijos orą viskas sudrėksta ir išsiteps.

Ar reikia stiprinti dėžių dugnus?

Būtinai. Naudokite daugiau lipdukų (scotch). Ne taip, kaip vienas mano klientas, kuris vieną lipduką užklijo per visą dėžę. Dugną ir viršų reikia uždaryti kryžių kryžium – dviem juostomis į ilgį ir dviem į plotį. Tai suteikia standumo. Taip pat, jei dėžė labai pilna, gera dar apvynioti aplinkui su šiek tiek stiresniu lipduku ar net su kartonu. Kai kranas pakelia krovinią, spaudimas būna didelis, ir dėžės gali sprogti viduje (tai baisus vaizdas, pasakysiu).

Ką daryti su "bobomis" (oro pūslėmis)?

Jos geriausios tinka trapiems daiktams – indams, vazoms, elektronikai. Nenaudokite jų knygoms (per daug oro, nereikalingas tūris), bet stiklui – būtinai. Vieną kartą matęs esu, kaip žmogus įsivyniojo televizorių į dešimt bobų sluoksnių, kad netgi nukritęs nuo antro aukšto (nežinau, kaip tai nutiko) išliko sveikas. Tačiau nepamirškite, kad bobos kaina taip pat kaupiasi, todėl galima panaudoti ir senus rankšluosčius, drabužius kaip užpildą tarp daiktų.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžutę?

Žinoma, ne "1", "2", "3", bet kas viduje. Parašykite "Virtuvė", "Drabužiai", "Knygos". Taip pat, jei dėžė laiko daug ko, galima parašyti "Virtuvė - indai". O svarbiausia – pažymėkite šonus su rodykle "Į VIRŠŲ". Ypač jei ten yra something išsilaikančio skysto ar trapaus. Vairuotojai dažnai verkia, kai turi spėti spėlioti, kur dėžė stovi, nes klientas užrašė tik "Mano daiktai". Būkite konkretūs.

Baldai ir dideli daiktai – ar telpa į furgoną?

Kaip supakuoti sofos ar lovas?

Sofas turi būti apvyniotas į storą strečo plėvelę. Tai apsaugo nuo dulkių, drėgmės ir nuo tų angliškų "greitųjų" kelių duobių. Jei sofa yra su atsparomis (pagalvėlėmis), jas geriau išimti ir supakuoti atskirai į dideles plastikines krepšius. Lovos dalis – išardyti rėmus, jei įmanoma. Kojas reikia atsukti (jei jos liečiasi grindims) ir uždėti į atskirą maišelį, kad jų nepameistum ir kad jos nebraižytų sienų furgone.

Ar reikia išardyti spintą?

Didžiąją dalį spintų taip, reikia. Nors kai kurios "Pirkos" spintos gali būti pervežamos ir surinktos (bet tai pavojinga, jos gali lūžti). Jei spinta yra masyvi, medinė, geriau nuimti duris, išimti stalčius. Taip sutaupysite vietos furgone (o vieta UK kelyje brangi) ir sumažinsite lūžimo riziką. Vienas klientas bandė įvežti neišardyta 2 metrų aukščio spintą į standartinį furgoną... teko statyti įstrižai ir visą kelią laikyti su juosta.

O šaldytuvas? (Svarbus dalykas!)

Šaldytuvas turi būti išjungtas mažiausiai parą prieš kelionę. Turi būti visiškai atitirpintas ir išdžiovintas. Jei viduje bus vanduo, per kelionę jis ištekės, apsupins jūsų daiktus ir pakens. Ir tas kvapas... pats velnias. Be to, palikite šaldytuvo duris atviras (užklijuokite juostą, kad neužsidarytų), kad neužgęstų viduje. Ir nepamirškite išimti visių lentynų ir jų uždėti atskirai – jų neįmanoma pritvirtinti, jos šokio kaip laikrodis.

Ar reikia apvynioti baldus streču?

Taip, tai būtina. Strečo plėvelė (stretch film) yra pigiausia apsauga. Ji sujungia baldo dalis, kad jos nejudėtų, ir apsaugo nuo paviršinio pažeidimo. Jei turite brangų medinio baldą, geriau ant viršaus uždėti kartono plokštes (sufoliuoti), kad nebraižytų apie kitus daiktus. Nenaudokite tiesiog senų lakštų, jie gali nuslysti. Vyniojame per visą ilgį, glaudžiai, bet ne per per stipriai, kad nesuplėštų.

Ką daryti su pianinu?

Pianinas – tai atskira istorija. Jei tai tik "elektrinis pianinas", tai kaip didelė dėžė. Jei fortepijonas – tik kvailas bandytų jį vežti be profesionalių perkėlimo specialistų. Jis sveria toną, turi netiesią svorio centrą. Reikalingi specialūs diržai, nepertraukiamos juostos. Geriau jį palikti arba parduoti Lietuvoje, nes pervežimas kainuos daugiau nei jo vertė (jei tai nėra kokių Steinway & Sons). O jei tikrai reikia, skambinkite specialistams.

Ar verta vežti senus baldus į UK?

Sąžiningai? Ne. Anglijoje baldai pigūs, yra "Gumtree", "Facebook Marketplace", o ir IKEA pristatymas pigiai. Jei jūsų sena sofa jau nusėdusi, o spinta su trūkiais, kodėl mokėti už tūrio pervežimą? Kiekvienas kubinis metras furgone kainuoja. Vežkite tai, kas brangu ar jums labai brangi (sentimentali vertė). Seną "Mėnulio" spintelę geriau palikti draugams. Taip sutaupysite nervų ir pinigų.

Trapūs daiktai, knygos ir drabužiai

Kaip supakuoti indus, kad nesusilaužytų?

Naudojame "indų dėžutes" – tai tokios su specialiomis skyriklėmis. Jei jų nėra, kiekvieną lėkštę reikia įdėti į bobas, tarp jų įkišti kartono gabalėlį arba popieriaus. Stiklinės – visada stovėti dugne, ne gulėti. Vienas klientas mane mokino, kad geriausia indus laikyti ant ratų (kaip padėklą), bet... ne, pasitikėkite manim, dėžės dugnas saugesnis. Ir užpildykite tuščią vietą dėžėje, kad indai nešoktų.

Knygos – kodėl jos taip sunkios?

Knygos yra blogiausia košmaras, jei bandote jas supakuoti į didžiąją dėžę. Jų negalima krauti į dideles dėžutes, nes paversite ją betonu. Viskas, kas sveria daugiau nei 15-20 kg, turi eiti į mažesnes dėžutes. Knygos turi būti supakuotos vertikaliai, kaip ant lentynos, ne gulomis, nes viršutiniai viršiai gali susitrenkti. O jei turite enciklopedijų? Galvojate apie jas. Svarbiausia – neperkrauti vienos dėžės, kitaip vairuotojas atsisakys ją nešti.

Drabužiai dėžėse ar maišuose?

Geriau dėžėse, nes jose jos neužsidėms ir nesuplyš pervežimo metu. Tačiau drabužius galima ir dėti į vakuotinius maišus – tai puiku, nes sumažina tūrį du kartus. Bet atsidžiaukite, jei naudojate maišus be dėžės – jie gali slysti furgone kaip ledas. Geriausias variantas – vakuotinis maišas viduje dėžės. Taip užtikrinate, kad drabužiai sausi, tvarkingi, o dėžė lieka standi.

Batai ir avalynė – kaip išvengti kvapo?

Batus reikia supakuoti atskirai, idealiai – į originalias dėžutes arba į plastikinius maišelius. Niekada neberkite batų tiesiai ant drabužių, jei jie nebuvo tinkamai išvalyti. Anglijoje daug lietaus, tad batai dažnai drėgni. Užsukite juos su gumyte, kad neatsidarytų. Ir nepamirškite įdėti suspausto popieriaus į vidų, kad išlaikytų formą ir nešveistų kitų daiktų.

O kompiuteris ir technika?

Kompiuterių monitoriai, teleriadoriai – viskas turi būti originaliose pakuotėse, jei dar turite. Jei ne, reikia apvynioti į storą putą (ne bobas, o storas polistirenolas) ir tada į dėžę. Labai svarbu uždėti daug "paminkšlinimo" viršaus ir apačios, nes jei kas nors užkris ant dėžės, spaudimas eina tiesiai į viršų. Telefono ir planšetės nešiojami su savimi (ne furgonu), nebent kalbame apie didelius serverius.

Ar važiuojant su keliu vairuotoju reikia kitaip?

Jei važiuojate daliniu krovininiu (part load), tada jūsų daiktai gali būti perkraunami keletą kartų. Vieną iškrauna iš jūsų, kitą įkrauna į kitą furgoną (tranzitas). Todėl turi būti supakuota dar tvirtiau. Dėžės negali būti perpildytos. Jei važiuojatės patys ("atgaline kryptimi" su savo mašina), tai galima šiek tiek laisviau, bet vis tiek saugokite nuo judėjimo. Kelyje Anglijoje yra daug "ramstų" (speed bumps), viskas šoka kaip bulvės.

Klausimai apie kelionę ir patirtį

Kiek laiko užtrunka krovinys į Londoną?

Paprastai 3-4 dienos, jei viskas gerai. Bet jei užeina į raudonąjį koridorių Dover, gali užstringti ir savaite. Taip pat, reikia atsižvelgti į tiltą (tunelį) ar keltą. Kartais laukimas keltą trunka 4-5 valandų (ypač atostogų metu). Geriau planuoti, kad daiktai atvyks vėliau, nei jūs, kad nereikėtų miegoti ant grindų. Niekas negarantuoja, kad vairuotojas neužstrigs Anglijos spūstyse prie Birmingham.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Yra draudimas, bet jis dažnai dengia tik visą krovinių vertę, o ne konkretų daiktą, nebent jis yra特别 išskirtas. Brangiausius daiktus (juvelyrus, dokumentus, didelius pinigų kiekius) reikia vežti su savimi. Jei turite kokių labai brangių paveikslų ar antikvariatą, geriau pasirūpinti specialiu draudimu arba netgi kurostinis pervežimas. Paprastas draudimas pervežimo įmonėje dažnai yra apribotas (pvz., iki 10 eurų za kilogramą).

Kas daryti, jei furgonas užstringa Dover?

Jei dėl dokumentų, tada reikia juos greitai pateikti elektroniniu būdu (jei įmanoma). Jei dėl techninių problemų, tai laukiam. Čia svarbu turėti vairuotojo, su kuriuo galite susisiekti. Geri brokeriai ar pervežėjai visada laiko ryšį. Jei jūsų telefonas tyli 3 dienas – tai blogas ženklas. Pasirinkite tokias įmones, kurios turi sekimą (tracking), galite matyti, kur mašina yra. Tai sutaupo daug streso.

Ar dažnai genda daiktai kelyje?

Retai, jei gerai supakuota. Dažniausiai genda dėl blogo pakavimo – dėžės užgriūna, indai susitrenkia. Taip pat kartais įvyksta avarijos (tai gyvenimas), bet draudimas tai padengia. Dažniau būna, kad dėžės drėksta (jei furgonas nuo viršaus peršoka). Todėl svarbu, kad furgonas būtų su tentu, o dėžės ant paletų būtų pakeltos nuo grindų. Jei statote tiesiai ant mūro grindų furgone – rizikuojate.

Ką patariate dėl draudimo?

Pasidomėkite, ar draudimas apima ir "iškrovimo" vietą Anglijoje. Kartais įmonės draudžia tik kelią Lietuvoje arba tik iki sandėlio. Geriausia turėti "nuo durų iki durų" (door to door) draudimą. Ir viską užrašykite: jei turite brangų vaizdo kamerą, parašykite sąraše. Jei jos nebus sąraše, o ji dingsta (arba sulūžta), gali būti sunku įrodyti, kad ji buvo ten. Butinai pasilikite kopija.

Išvados

Taigi, trumpai tariant – perkraustymas į UK nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir tvarkos. Naudokite stiprias dėžutes, gerai uždarykite jas, neužpilkite per daug sunkių daiktų vienoje vietoje ir, svarbiausia, pasirūpinkite dokumentais (ToR). Gerai supakuoti daiktai perkraustymui į UK (patarimai specialistų, kaip šie, padeda išvengti dauguma bėdų) yra raktas į sėkmę. Nesileiskite į paniką, jei kas nors ne taip – visada įmanoma išspręsti. O jei viskas atrodo per sudėtinga, geriau padarykite sau kavą ir paskambinkite profesionalams, tai pasirūpins jūsų nervais. Sėkmės Anglijoje!