Kaip supakuoti baldus transportavimui iš Londono? Vežėjo patarimai, kurių niekas nesako

Sėdžiu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, matyta viską – pradedant nuo virtuvės, kuri išlindo pro furgono langą posūkyje, ir baigiant sofa, nukritusia tiesiai į lietų Barking rajone. Žmonės dažnai klauso, kaip supakuoti baldus transportavimui iš Londono, kad tik atvyktų gyvi ir sveiki. Nėra jokios magijos ar tobulo recepto, čia tiesiog reikia proto, kantrybės ir gero scotcho. Londono keliai su savo siauromis gatvelėmis ir "greitaeigiais" (kurie, tiesa sakant, stovi įstrigę) pasitave savo, todėl reikia pagalvoti apie viską iš anksto, kitaip bus brangu ir liūdna.

Bendri klausimai ir kodėl viskas vyksta ne taip, kaip planuota

Ar tikrai reikia išmontuoti visus baldus?

Sakau taip – jei galima išsukti kojas ar nuimti dureles, darykite tai. Neseniai važiavome iš Westminster ir vyras bandė įmeisti didelę veidrodinę spintą pro lifto angą be išmontavimo. Rezultatas? Sudaužytas veidrodis, paliesti koridoriai ir prarastos dvi valandos. Išmontuoti baldus transportuojant kur kas lengviau ir saugiau, o tarpukai užima mažiau vietos furgone, kas leidžia taupyti pinigus. Be to, mažesnė tikimybė, kad kažkas nuslydž� lenkiantis Roundabout.

Kiek laiko tikėkis supakuoti butą Londono?

Visada skaičiuok daugiau nei manote. Paprastas vieno kambario butas su minimalia baldais trunka apie 3-4 valandas, jei darai tai pirmą kartą. Jei turi daug knygų ar brangios technikos, pridėk dar valandą. Londonas ypatingas tuo, kad dažnai teka nešti daiktus toli nuo parkavimo vietos – kartais net 50-100 metrų (ypač jei gyvenate centre, kur reikia specialios leidimo). Tai pavargina kaip šuo, todėl neplanuokKel pervežimo tą pačią dieną, kada turi lėktuvą.

Ar verta samdyti profesionalų pakavimo komandą?

Jei turite brangų antikvarinių baldų ar tiesiog norite išvengti nugaros skausmo, taip. Profesionalai turi savus dėžes, kurios pasidaro kaip kūnas ant daikto, o ne kaip maišelių chaosas. Bet jei turiate tik standartinį IKEA komplektą, nusipirkite gerą putplasčio ir darykite patys. Tau tik šviesia. Kai kada klientai sako, kad tai per brangu, bet kai sudaužoma 500 svarų vertės vitrina, tada jie supranta, kad tas 50 svarų užkainavimas būtų buvęs vertas.

Ką daryti su daiktais, kur netilpą į dėžes?

Čia pagrindinė bėda. Naudojite "soft furnish" – tai tiesiog storos, tankios užsklandos ar senų antklodžių vyniojimas. Viską, kas neįsigauna į dėžę, turi būti susuktas kaip čeburekas. Kai vežame kažką iš Kingston arba toliau, viskas uždaroja kelią furgone, jei nepakuota tvirtai. Galiu pasakyti, kad laisvi daiktai – tai pirmas skambutis į serviso centrą.

Ar galima supakuoti drabužius be dėžių?

Žinoma, ir netgi gerai. Drabužius galiausiai galite nešti ant kabyklų, o specialios drabužių dėžės su strypu leidžia jas perkelti be susigraudinimo. Tai greita ir patogu. Tačiau, jei tiesiog mėtysite viską į didelius maišus, rizikuojate, kad drabužiai susibraižo ar sušlapys (jei lietus lija į furgoną, o kas nors užmiršo uždaryti duris – buvo ir tokių atvejų). Geriau naudokite dideles, storesnes šiukšlių maišus, bet neplėšykite jų per daug užpildydami.

Pakavimo medžiagos – ką nusipirkti ir kur rasti geriausią kainą

Kokio storio putplasčio užtektų baldams?

Ne tas plonas, kuris sprogsta vos jį paliesdamas pirštu. Imkite mažiausiai 2-3 milimetrų, o optimaliausia – 5 ar net 10 milimetrų jei tai yra lempos ar vitrinos. Londono parduotuvėse kaip "Homebase" ar "Wickes" jų gausu, bet kainos gali įstrigti. Galima pamėginti rasti didmenines bazes prie miesto ribų (pvz., netoli North Circular kelio). Kai klausiate, kaip supakuoti baldus transportavimui iš Londono, putplasčis yra pusė sėkmės. Nešvaistykite pinigų ploname, tai paprasčiausiai neapsaugos nieko.

Burbulinė plėvelė – ar visada ją reikia?

Taip, bet ne viską. Galiu sakyti, kad baldus transportavimu iš Londono reikia apsaugoti nuo drėgmės ir purvo, o burbulinė plėvelė su tuo puikiai susitvarko. Ypač tai svarbu durims, kurios turi stiklo elementų. Tačiau nereikia vynioti medinių baldų, jei jie nėra jautrūs, nes plėvelė gali sulaikyti drėgmę ir pakenkti medienai, jei furgone bus šalta ir drėgna (kas Britanijoje įvyksta dažnai).

Kuo skirti "scotch" nuo pakavimo juostos?

Nesu tikras, ar aš visada pats žinau skirtumą, bet pakavimo juosta (brown tape) yra kur kas stipresnė ir platesnė. Nenaudokite tos, kurią naudojai biure užklijuoti dokumentus. Ji nukrenta po valandos, kai furgonas pradeda šokti ant duobių M1 greitkelio. Nupirkite kelis ritinėlius geros, storos juostos – ji bus tavo geriausias draugas šioje kelionėje. Geras lipdukas laiko tvirtai net ir atsivėrusiuose dėžėse.

Ar verta pirkti naudojamas dėžes?

Jei jos stovios ir nesubyrėjusios, kodėl ne? Parduotuvėse kaip "Lidl" ar "Tesco" dažnai galima gauti jų nemokamai ryte, kai atvyksta prekės. Tik patikrinkite, kad jose nėra degių skysčių likučių ar riebalų nuo maisto produktų – nereikia, kad tavo drabužiai įgautŗ kepto viščiuko kvapą visam gyvenimui. Naujos dėžės brangesnės, bet jos turi tam tikrą standartą ir stiprumą, kuris svarbus, jei dėžė bus apačioje krūvoje.

Ką daryti su stiklo lentelėmis?

Stiklas – tai pirmas dalykas, kuris sugenda pervežimo metu. Jis turi būti apklijuotas burbuline plėvele iš abiejų pusių, tada įdėtas į dėžę, kurios kraštai sutvirtinti storu kartonu. Tarp stiklo ir dėžės sienelių turi būti putplasčio arba susuktų laikraščių. Vienas kartas gavome atvejį, kai klientas stiklą tiesiog padėjo ant sėdynės – važiuojant pro Bedfordshire, stabdant jis nukrito ir užsidėjo į ranką. Nebūk toks.

Knygoms – kokios dėžės tinkamos?

Mažos! Nedaryk tos klaidos, kurios dažnai daro studentai – įmeskite visas knygas į didelę, didelę dėžę. Tokia dėžė taps tokia sunki, kad ją neįmanoma nešti be keltuvo, o pagrindas gali prolysti. Knygas reikia dėti į mažesnes, stiprias dėžes (pvz., nuo vyno arba bananų dėžės). Tikrai nusimana, kai reikia tiesti ją į antrą aukštą be lifto. Tai atsipirka per galą.

Londono specifika – kodėl čia viskas kitaip ir įdomiau

Ar sunku sužiūrėti furgoną Londone?

Labai sunku. Ypač jei gyvenate Zona 1 ar Zona 2, kur yra daug siaurų gatvių ir "Low Emission Zone" ribojimų. Prieš renkantis transportą, pasitikrinkite, ar jis turi ULEZ sertifikatą (dauguma naujų furgonų turi, bet senesni gali tekti mokėti mokestį kiekvieną dieną). Ir nepamiršk apie "Congestion Charge", jei važiuoji centru dieną. Tas mokestis gali pribranginti pervežimą vos ne dvigubai, jei neapskaičiuojai iš anksto.

Ką daryti su parkavimu?

Tai vienas didžiausių galvos skausmų. Tešk su savo miesto savivaldybe (council) apie "suspension of parking bay" – tai yra vieta, kurioi galima legaliai pastatyti furgoną įkrovai. Jei to nepadarysi, rizikuoji gauti baudą (penalty charge notice), kuri Londono yra gana įžūli. Ir tikrai nepadės, jei pasakysi "aš tik minutes penkias". Tie furgonai fotografuoja automatiškai ir greitai.

Ar pavojinga palikti daiktus gatvėje?

Galiu pasakyti trumpai – taip. Londonas yra miestas, kuriame viskas pasuka labai greitai. Jei paliksi dėžę su technika prie namų ir nueisi į butą pasiimti kitos, po penkių minučių gali jos nebepamatyti. Visada laikyk kąsnį ant akių arba turėk kambarioką, kuris sėdėtų prie furgono. Žmonės čia drąsūs, net jei yra kamerų. Geriau perspektyva nusipirkti alaus draugui pagalbai, nei vėliau skųstis policijai dėl "paslėpto" kompiuterio.

Kuo skiriasi pervežimas iš centro vs. priemiesčio?

Centre viskas apribota laiku ir vietą. Gali tekti nešti daiktus per gatvės dalį (pavement), tarp žmonių, kurie tuo metu eina į darbą. Priemiesčiuose (pvz., Romford ar Bromley) dažniau yra privatūs įvažiavimai, bet toliau reikia važiuoti. Tačiau ten daugiau vietos manevruoti. Jei klausiate, kaip supakuoti baldus transportavimui iš Londono priemiesčio, ten svarbiau ne tiek pakavimas, kiek tai, kad turi pakankamai vietos furgonui atsisukti be to, kad nukirstum kaimyno gyvatę.

Ar reikia leidimų ("permit") išsivežti daiktus?

Daugumoje gyvenamųjų namų (pvz., estate) yra vadybininkas arba "concierge". Jei turi liftą, reikia jo rezervuoti (dažnai mokant). Jei gyvenami namai yra "listed building" (architektūros paminklas), gali būti, kad negalėsite nieko dėti ant fasado arba naudoti statybinio lifto. Visada klauskite savo nuomininko (landlord) ar agento prieš tai, kai pradėsite vydyti didelę spintą pro duris.

Vežėjai – ko jie tikisi iš kliento?

Mes tikime, kad klientas yra pasiruošęs. Viskas išardyta, supakuota, o ne mums teka laukti, kol klientas ieško atsuktuvo paskutinę minutę. Taip pat, pasiūlyk gėrimą (geriau vandenį ar kavą, jei vairuotojas vairuoja). Nesenai turėjome atvejį, kai vairuotojas atsisakė nešti daiktų, nes klientas buvo agresyvus ir nekalbėjo. Geri santykiai su vežėjais gali padaryti tą procesą kur kas malonesnį ir netgi greitesnį.

Klaidos, kurios kainuoja brangiai (ir nervus)

Kodėl nukrito mano vitrina?

Kaip sakiau anksčiau, vitrinos yra pačios jautriausios. Dažniausia klaida – jos padėjimas horizontaliai. Stiklas nėra skirtas laikyti svorio horizontalioje padėtyje, ypač jei viršuj dėsite kitas dėžes. Viskas turi stovėti vertikaliai. Ir tikrai, tikrai nekelkite vitrinos už stiklo dalį – laikykite už rėmo. Jei nesate tikras, kaip supakuoti baldus transportavimui iš Londono, ypatingai stiklo gaminius, geriau pasiklauskyti specialisto.

Ar galiu supakuoti drabužius be dėžių (pakartotinai)?

Jei jau kąsakiau apie tai, bet dabar apie kitą dalyką. Kai supakuoti drabužius į dėžes būna per daug sunku (būna), žmonės užsideda jas ant hangerių ir tiesiog mėto į furgono galą. Tai nėra blogai, jei furgonas tuščia. Bet jei ten yra kita krovinių, drabužiai užsibrauna, susisuka ir tampa nebešvarūs. Geriau tuos hangerius įdėti į specialią dėžę arba suvynioti į storą plėvelę.

Kas daryti, jei paslydo data?

Tai dažna problema. Jei paslydi dieną ar dvi, gali tekti mokėti baudą už furgono stovėjimą arba už vairuotojo laukimą (muitinėje arba prie jūros). Ypač jei tai yra "part load" siunta (kai tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais). Ten tvarkaras yra griežtas. Jei žinai, kad gali vėluoti, pranešk iš anksto – geriau taip, nei tada, kai vairuotojas jau stovi prie durų ir skambina.

Ar verta drausti tą siuntą?

Sakau taip. Nors tai kaina pinigų, bet jei furgonas užsidegina arba (Dievo forbid) patenka į avariją kelyje, kurį mes vadiname A2, tu gali likti be visko. Dauguma įmonių turi standartinę atsakomybę, bet ji dažnai labai maža (pvz., tik 10 svarų už kilogramą). Tavo sofa svorio 50 kg bus verta tik 500 svarų pagal tą tarifą. Teks apie tai pagalvoti.

Ar galima tiesiog mesti viską į vieną krūvą?

Galima, bet nepatarčiau. (Tikrai nepatarčiau). Kai baldai transportavimo iš Londono metu yra krūvoje vienas ant kito, svoris pasiskirsto netolygiai. Apatinė spinta gali tiesiog "užlūžti" arba sulūžti kojelės. Reikia užpildyti tuščias vietas tarp daiktų – patalyne, pagalvių, minkštų žaisklų. Tai veikia kaip amortizatorius. Supakuoti baldus – tai ne tik apvynioti juos, bet ir sukonstruoti stabilią konstrukciją furgone.

Kainos ir realybė – kiek tikrai kainuoja išvykti?

Ar brangu pervežti iš Londono dabar?

Kainos šokinėja kaip kiaulės. Degalus padidino, ULEZ mokesčiai, ir žmonių trūkumas. Nesenai teko matyti pasiūlymus nuo 300 iki 1000 svarų už tą patį kiekį, tik skirtingomis sąlygomis. Neapsukuokite galvos dėl to, kad pirmas rastas skelbimas "Facebook" grupėje yra pigiausias. Dažniausiai jie keliauja be draudimo arba be teisės vežti krovinius (taigi, jei sustos policija, tu gali prarasti ir daiktus, ir viltį.

Kiek kainuoja papildomos dėžės ir medžiagos?

Jei nusipirksi naujas dėžes iš įmonės, tai gali tekti apie 2-3 svarus už dėžę. Putplasčio ritinys (maždaug 100 metrų) kainuoja apie 20-30 svarų. Jei renkatės pigiau, eik į "pound shops", bet ten kokybė vargu ar. Sumontavimo ir išmontavimo paslaugos Londono viduje taip pat nėra pigios – valanda gali kainuoti 40-60 svarų vienam darbininkui. Geriau susirasti draugą, kuris padės už alų (bet turi būti stiprus).

Ar galima derėtis su vežėju vietoje?

Kartais taip, bet nerekomenduoju. Jei sutarėte 500 svarų telefonu, o važiuotojas atvykęs sako, kad "aukštai neįeina" ir reikia 200 papildomai, tai yra "scam". Tokiais atvejais geriau susiplanuoti viską iš anksto, matuoti aukščius (paaiškink, kad yra liftas arba ne). Taip, jei papildomai reikia nunešti 50 dėžių į trečią aukštą be lifto, tai normalu, kad kils kaina. Bet ne dėl to, kad "kelias ilgesnis nei atrodė".

Kas nutinka, jei sugenda baldas?

Jei tai įvyko dėl to, kad blogai supakavai (kad ir tavo kaltė), tai ir privalai mokėti už tą žalą. Jei vežėjo kaltė (pvz., staigiai stabdėl ir dėžė nuskrido), tu gali reikalauti kompensacijos. Bet turi turėti įrodymus – nuotraukas prieš ir po. Be to, jei turi sąrašą (inventory list) su pažymėtais "scratches" (įbrėžimais) iš anksto, tuomet nėra problemų. Be to, dauguma "brolų" vežėjų tiesiog pasako "nebuvo mūsų kaltė" ir važiuoja toliau. Todėl rinkis patikimas įmones.

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Jei turi 1 kambario butą, tai dažniausiai yra apie 10-15 kubinių metrų. 2 kambarių – 15-20. Bet tai labai apytiksliai. Geriau užsirašyti kiekvieno daikto matmenis ir eiti į bet kurį "volume calculator" internete. Kai klausiate, kaip supakuoti baldus transportavimui iš Londono, svarbiau yra žinoti ne tik kaip supakuoti, bet ir kiek to bus. Furgono tūris yra svarbus. Jei pamišsi ir pasiimsi per mažą furgoną, teks vykti du kartus – o tai dvigubai brangiau.

Ar galima kažką palikti furgone naktį?

Nerekomenduoju niekam niekada palikti daiktų neužrakintame furgone, net jei jis stovi prie tavo namo Londono priemiestyje. Grobimai yra dažni. Ir jei turi kažką brangaus, geriau iškrauti. Jei turi palikti, rask saugią stovėjimo aikštelę su vaizdo kameromis arba užrakink furgoną ant 5-raktų spynos. Naktį Londonas keičiasi – o tas "saugus" rajonas gali tapti ne toks saugus.

Ar sunku rasti gero vairuotojo?

Dabar, po "Brexit", daug gerų vairuotojų išvažiavo. Rasti patikimą žmogų, kuris kalba lietuviškai (ar angliškai aiškiai), yra sunkiau. Bet vis tiek yra daug mūsų, čia dirbančių. Svarbu, kad jis būtų ne girtas. Ir kad turėtų patirties. Nesenai girdėjau istoriją, kai vairuotojas užvažiavo į tunelą per aukštą furgonu – galva atsitrynė. Būk atsargus renkantis.

Ką daryti su buitine technika?

Šaldytuvą ir šaldiklį reikia išjungti bent 24 valandas prieš kelionę, kad išdžiūtų ledas. Kitaip vanduo teks per visą furgoną ir sugadins kitus daiktus (ypač knygas ar drabužius). Taip pat, nuplaukite jį iš vidaus – niekas nenori vežti "smirdančio" šaldytuvo. Naujas šaldytvas pats savaime yra pakankamai apsaugotas, bet dureles reikia už klijuoti juosta, kad neištų atšokant.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežimą?

Nebūtinai iki spindesio, bet bent nusivalykite nuo dulkių. Viena dėl to, kad dulmės vėl nenukris ant kitų daiktų, o antra – dėl pagarbos vairuotojui. Niekas nenori nešti sofos, kuri yra lipni nuo seno kavo ar sviesto. Be to, muitinėje gali užkabinti, jei daiktai atrodo labai nešvarūs (kaip tikr šiukšlės). Nors tai keista, bet taip yra.

Ką daryti su augalais?

Augalus galima vežti, bet tik jei oras nėra šaltas. Žiemą furgonas gali būti labai šaltas, o augalai gali užšalti. Be to, jie negali būti įdėti į dėžę (jei nori, kad gyventų). Geriau juos padėti atskirai, uždengti plėvele nuo vėjo. Ir tikrai ne ant viršaus krūvos. Muitinė taip pat gali domėtis augalais, jei turi daug, ypač su žeme, bet vidinės perkėlimo (UK to Lietuva) atveju dažniausiai praeina be problemų.

Ar verta vežti senus baldus išvis?

Jei tai yra antikvariatas arba labai brangūs, taip. Bet jei tai senas, suplyšęs "IKEA" komplektas, kurio kaina 0 svarų, geriau jį palikti čia arba išmesti. Transportavimo kaina (m³) gali būti didesnė nei to baldo vertė. Londono慈善 parduotuvėse (charity shops) dažnai gali atsiimti nemokamai, jei baldas dar geros būklės. Sutaupyk pinigus ir nervus.

Kas daryti su raktais?

Visada padėk raktus į mažą, aiškiai pažymėtą maišelį (pvz., "virtuvės spintos raktai") ir įdėk į vieną pagrindinę dėžę, kurią veži su savimi (ne į furgono gylį). Niekas nenori atvykęs į Lietuvą pradėti laužyti spintų dėl to, kad raktai pasilikę Londone furgono vairuotojo kišenėje (o jis jau važiuoja atgal į Portugaliją).

Galiausiai, tikiuosi, kad šie patarimai padės jums suprasti realybę. Kaip supakuoti baldus transportavimui iš Londono nėra mokslas, bet tai reikalauja kantrybės. Gero kelio! ir stebėkite kelią.