Kaip sumažinti perkraustymo išlaidas į/iš UK efektyviai: 20 metų logistikos vilko patarimai

Sveiki, štai ir vėl tas laikas, kai visi klausia, kaip sumažinti perkraustymo išlaidas į/iš UK efektyviai, nes kainos dabar tikrai ne tos, ką buvome įpratę prieš dešimtmetį. Dirbu šitoje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską: nuo begalinių eilių ties Calais iki klientų, kurie bandydami sutaupyti, paversdavo savo gyvenimą į košmarą. Esu čia, kad papasakotų kaip yra iš tiesų, be jokio reklaminio šlamšto. Sutaupyti galima, bet reikia žinoti kur ir kada. Brexit su visais savo dokumentais vis dar keliauja mums į galvą, o degalų kainos... na, apie juos geriau ir nekalbėti. Svarbiausia suprasti, kad efektyvumas čia nereiškia pigiausio pasiūlymo paieška šiukšliadėžėje, o protingi ir strateginiai sprendimai, kurie išgelbės jūsų nervus ir piniginę.

Pasiruošimas ir planavimas: kada pradėti?

Ar tikrai taip svarbu laiku viską suplanuoti?

Žmonės dažnai man sako: „o, aš galvoju, tai kiti savaitę“ ir po to gaunu skambutį panikos būsenos. Jei norite sužinoti, kaip sumažinti perkraustymo išlaidas į/iš UK efektyviai, pradėkite nuo kalendoriaus. Brangiausia yra skubas. Kai užsakovas skambina ir sako, kad reikia vežti jau rytoj, kaina automatiškai šuoliais kyla aukštyn, nes tenka permokėti už vairuotojų laisvalaikį ar skubią užsakymo vietą laive. Planuokite bent mėnesį iš anksto, o dar geriau – dvi. Tada turiu laiko surasti pigesnį maršrutą ar sudėti jūsų krovinią prie kitų klientų. Vėluoti planuoti – tai tiesiog dovanoti pinigus pervežimo kompanijoms.

Ar sezono metu brangiau?

Aišku, kad taip. Vasarą, ypač liepos-rugpjūčio mėnesiais, visi vežia vaikus į mokyklas, ieško namų, todėl pakraustymų bumas. Tada ir keltų bilietai brangsta, ir vairuotojų trūksta. Jei galite, kelkite žiemos pradžioje arba pavasario pabaigoje. Kai aš sakau „sezonas“, aš turiu omenyje ne tik vasarą, bet ir šventes. Kalėdos, Naujieji Metai – tai siaubas keliuose. Jei jūsų terminai lankstūs, pasakykite man apie tai iš karto. Galbūt galesime išsiųsti krovinį šiek tiek anksčiau ar vėliau, o tai padės sutaupyti nemažai sumą. O ir asfaltas žiemą kelyje yra šilesnis (juokauju, bet eismas mažesnis).

Ar verta laukti paskutinės minutės pasiūlymų?

Kartais galiu gauti kvietimą iš brokerio, kad turiu vietą mašinoje į Londoną ir reikia kad nors įkrauti dėl kuro. Tokiu atveju galiu pasiūlyti nuolaidą, bet tai lošimas. Jūs negalite planuoti savo gyvenimo remdamiesi viltimi, kad aš kažką gausiu „iš alkoholio“. Paprastai pasiūlymai pasirodo prieš 1-2 dienas iki išvykimo. Ar jūs spėsite susirinkti daiktus? Ar spėsite atlikti muitinės deklaraciją? Dažniausiai ne. Taigi, laukti „paskutinės minutės“ verta tik tada, jei jūsų daiktai jau yra supakuoti ir stovi sandėliuke, pasiruošę išvykti bet kurią minutę. Bet tokių žmonių – vienas iš tūkstančio.

Ar reikia turėti tikslią datą?

Tikslumo reikia, bet ne iki sekundės. Jei sakote „reišiau būti antradienį“, aš žinau, kad reikia planuoti išvyką sekmadienį ar pirmadienį. Jei sakote „savaitę tarp 5 ir 9 dienos“, tai man duoda daugiau galimybių surasti pigesnį bilietą ar suderinti su kita kryptimi. Lankstumas čia vertinamas kaip auksas. Kai aš galiu pasakyti vairuotojui „važiuok šia diena“, aš galiu jam sumokėti mažiau, nes jam nereikės laukti porą dienų viešbutyje, laukiant jūsų krovos. O laukimo mokestis – tai tas dalykas, kuris niekam nepatinka.

Dokumentai ir muitinė: Brexit pavojus

Kaip Brexit pakeitė dalykus?

O, čia galima kalbėti valandas. Iš esmės, visa paprastumas dingo. Anksčiau įvežti daiktą iš Lietuvos į Angliją buvo tarsi važiuoti į kitą miestą. Dabar – reikia deklaracijų, reikia T1 dokumentų (ar T2, tiesiog patikrinkit su brokeriu, aš ten ne teisininkas), reikia praeiti muitinę. Kiekvienas toks žingsnis reiškia pinigus. Kai klausiate, kaip sumažinti perkraustymo išlaidas į/iš UK efektyviai, atsakymas dažnai yra: „pasirūpinkite dokumentais“. Jei dokumentai neteisingi, muitininkas sulaiko mašiną. Mašina stovi – laikas bėga. Kas valandą stojimas kainuoja. Taigi, užpildykite formulas teisingai pirmą kartą.

Kas tas ToR01 numeris ir kodėl jis svarbus?

Tai, galima sakyti, jūsų bilietas į nemokamą importą. Jei persikeliate gyventi į UK ir ten gyvenote ne mažiau kaip 12 mėnesių, o daiktus naudojote bent 6 mėnesius, galite gauti ToR01 (Transfer of Residence) statusą. Jis leidžia atgabenti daiktus be PVM ir muito. Jei šio numerio neturite, mokėsite 20% PVM nuo daiktų vertės (o jos vertę įvertins muitinė, ne jūs). Tai gali būti tūkstančiai eurų. Užpildyti paraišką yra nemokama, bet tai trunka laiką. Padarykite tai iš karto. Vienas mano klientas užmiršo šitą dalyką ir jam tejo mokėti apie 3000 svarų mokestį už seną sofa. Nereikia tokia dovana Anglijai daryti.

Ar galiu pats užpildyti dokumentus?

Galite, jei turite kantrybės ir supratimą apie HS kodus. Kiekvienas daiktas turi savo kodą. Knygos, drabužiai, baldai, elektronika – viskas skirtingai. Jei suklysite, gauti baudą arba delsimąs. Dažniausiai aš rekomenduoju pasinaudoti muitinės brokerio paslaugomis. Tai kainuoja, bet mažiau nei baudos. Brokeris žino, kur paspausti. Geriau sumokėti brokeriui 50-100 eurų už patikimą darbą nei rizikuoti tūkstančiais už klaidas. Tačiau jei norite sutaupyti ir turite laiko, galima mokytis ir daryti patys. Yra youtube pamokų, bet... gudrumiau pasitikiu profesionalu.

Kas vyksta, jei pamiršiu ką nors paminėti deklaracijoje?

Muitinė turi tokias akis, kad pamatys viską. Jei deklaravote 10 dėžių, o atvežėte 12, bus problemų. Jie gali visą krovinį iškrauti ir patikrinti. Tokia apžiūra kainuoja brangiai, ir mokėsite jūs. Be to, jei rinksite kažką, kas neleidžiama (pvz., gėrimus be muito), galiu užtikrinti, kad tai bus rasta. Būkite sąžiningi. Pasakykite man iš karto, ką vežate. Aš galiu patarti, kaip tai deklaruoti, kad kaina nešoktų į dangų. Slėpti nieko neapsimoka, šiandien technika tokia, kad visas krovinys skenuojamas.

Ar turiu mokėti už muitinės „clearing“ą?

Tai tas nemalonus dalykas, kurį dažnai užmiršta įskaičiuoti į biudžetą. Kai mašina atvyksta į uostą, reikia, kad ją „išleistų“. Tai reiškia, kad brokeris turi pateikti dokumentus ir gauti leidimą važiuoti toliau. Kai kurios įmonės turi savo brokerius, kitos – ne. Jei ne, teks samdyti vietinį UK brokerį. Tai papildomi 50-150 svarų, priklausomai nuo to, kaip greitai reikia. Jei norite sužinoti, kaip sumažinti perkraustymo išlaidas į/iš UK efektyviai, klauskite iš karto, ar ši kaina įskaičiuota. Dažnai pasakau „taip“, o paskui klientas sužino, kad tai neįskaičiuota, ir pyksta. Kitiems tiesiog už tai pridedu prie galutinės sumos.

Pakavimas ir krovinio tūris: kaip sutaupyti vietą?

Ar verta pirkti dėžes ar imti iš parduotuvės?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Parduotuvių dėžės yra nemokamos (jei pavogiate juokingai, o ne klausiate), bet jos skirtingų dydžių, neremos, dažnai sugedusios. Kai aš statau jas į mašiną, lieka daug tuščios vietos tarp jų. Tai reiškia, kad mažiau daiktų telpa. Profesionalios pervežimo dėžės (standartiniai dydžiai) leidžia užpildyti erdvę efektyviau. Taip, dėžės kainuoja pinigus. Bet jei sutaupote vieną kvadratinį metrą erdvės mašinoje, galbūt netenkite viso krovinio ir teks samdyti antrąją mašiną. Kas brangiau? 10 eurų už dėžę ar 500 eurų už papildomą transportą? Skaičiuokit patys.

Kaip teisingai suskaičiuoti tūrį?

Daugelis sako: „aš turiu mažai daiktų, tiesiog du lagaminus“. O paskaičiuojame, išeina 5 kubiniai metrai. Naudojame virtualų skaičiuoklę arba tiesiog stebime, kiek dėžių susideda. Vienas standartinis sofos ilgis užima daug vietos. Jei norite sužinoti, kaip sumažinti perkraustymo išlaidas į/iš UK efektyviai, atsikraukykite nuo senų daiktų. Nevežkite to, kas jums nereikalinga. Vienas klientas vežė seną dviratį, kuris rudo, ir sako, kad jį sutvarkys. Anglijoje dviračiai pigesni nei jo transportavimas. Išmeskite arba parduokite senus daiktus čia. Nupirkite naujus ten (jei reikia). Kartais pigiau nupirkti naują šaldytuvą UK (ypač jei ten yra parduotuvės kaip „Currys“), negu gabenti jį per visą Europą.

Ar galiu vežti skysčius dėžėse?

Būkite atsargūs. Jei tai tirtas alus ar vynas, geriau jį supakuoti į specialias dėžes su skyreliais arba į stiff kartoną. Jei dėžė su skysčiu plyš per šaltą orą (o Anglijoje dažnai lyja), visa jūsų drabužių kolekcija bus sugadinta. Tada klausimas, kaip sumažinti perkraustymo išlaidas, nebebus svarbus, nes jūs praradote viską. Aš dažnai matydamas, kaip žmonės uždaro skysčius į paprastas plastikines butelius – durniausias dalykas. Spaudimas keičiasi, oras keičiasi, visas krovinys sumirkęs. Geriau gerti šias skysčias čia ir nepainioti.

Ką daryti su baldais, kurie nesidalija?

Jei turite didelę spintą, kuri nesidalija, ji užims daug vietos. Kartais pigiau išardyti ją (jei įmanoma) arba palikti čia. Dideli, nestandartiniai daiktai – tai man košmaras. Jie ne telpa į euroletelę, teko krauti ant atviro priekabos. O jei liuja? O jei vėluo? Tada reikia tentuoti, o tai laikas. Jei baldai seni, pervežimas juos gali visai sugriauti. Aš vieną kartą mačiau, kaip senas mamas vitrina suskilo vos pradėjus krauti. Vairuotojas buvo šokiruotas, klientas verkė. Geriau palikti tokias daiktas senbuviams.

Ar turiu pati pakavoti daiktus?

Galite, bet tada nebus draudžiamo. Jei aš ar mano komanda pakavome, mes atsakome, jei kažkas susilaužo kelyje. Jei jūs pakavote ir viduje rastos dėžės su pusiau tuščiomis talpyklomis (kas sukelia judėjimą), o vėliau kažkas subyrėja – mes nekalbam. Tačiau, jei norite sutaupyti, pakavimas patys yra būdas taip daryti. Tiesiog naudokite gerą popierių, ne laikraščius (jie dažniausiai purškia rašalu), užpildykite tuščias vietas. Naudokite „bubble wrap“ (burbuliukų plėvelę). Ji brangi, bet sutaupo nervus.

Pervežimo rūšys: ką pasirinkti?

Dalinis krovinys (Part load) ar pilna mašina?

Čia yra pagrindinis klausimas, susijęs su tuo, kaip sumažinti perkraustymo išlaidas į/iš UK efektyviai. Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais. Jums tenka mokėti tik už užimtą vietą (kubinius metrus). Tai gerai, jei turite mažai daiktų (iki 10-15 m³). Bet trūkumas tas – reikia laukti, kol aš surasiu kitus klientus tame pačiame maršrute. Gali tekti laukti savaitę-dvi. Pilna mašina (FCL) – tai jūsų mašina. Ji važiuoja, kai jūs norite. Bet mokate už visą mašiną, net jei ji pusiau tuščia. Jei turite daug daiktų (virš 20 m³), pilna mašina dažnai išeina pigiau vienam kubui.

Ar saugu vežti dalinį krovinij?

Yra rizika. Kartais vairuotojas turi sustoti prie kelio klientų, kad iškrautų kitų daiktus. Jei jūsų dėžės stovi viršuje, jas tenka nuimti. Kiekvienasį kartą, kai atidaromas priekaba, yra rizika, kad kažkas gali nukristi arba pasiimti (nors vagystės retos, bet įvyksta). Aš stengiuosi kruopščiai supakuoti, bet ne visada įmanoma viską užfiksuoti kameromis. Jei turite labai brangius daiktus (gintarus, brangią elektroniką), geriau juos vežti su savimi arba siųsti specialiu būdu, o ne dėžėje po kitų sofa.

Kiek laiko trunka kelionė?

Standartiškai, iš Lietuvos į Londoną važiuojame apie 2-3 dienas. Tai priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiame uoste. Užėjimas į Angliją po Brexito gali trukti valandą, o gali ir šešias valandas, jei eilės. Jei klausote, kaip sumažinti išlaidas, nepamirškite, kad vairuotojo darbo laikas yra ribotas. Jis negali važiuoti 24 valandas. Jei jis užstringa uoste, jis gali privalomai atsigulti. Tai prailgina kelionę. Negalėsite reikalauti, kad jis atvyks rytoj, jei jis tik šiandien išvyko. Fizikos dėsniai vis dar galioja.

Ar galima sekti savo krovinij?

Daugelis sako: „kur mano daiktai?“. Didelės įmonės turi GPS sekimą. Mažos (kaip aš kartais) – tik telefoną. Aš galiu jums parašyti žinutę: „esu prie Varšuvos“. Arba „užstrigau Calais, čia chaosas“. Nedarykite spaudimo vairuotojui, kai jis vairuoja. Saugumas svarbiau už jūsų anxious. Jei labai rūpi, pasirinkite firmą, kuri turi realaus laiko sekimą savo svetainėje. Tai sutaupys jūsų nervus, nors ir gali šiek tiek padidinti kainą.

Ar reikia draudimo?

Žinau, ką sukysite: „nieko nenutiks“. Aš galiu jums pasakyti – nutinka. Mašinos genda, sulūžta, užsidega (retai, bet būna). Girtas vairuotojas (ne mano, bet kitos firmos) gali atsitrenkti. Draudimas paprastai kainuoja apie 2-3% nuo daiktų vertės. Tai nedaug. Vienas mano klientas atsisakė draudimo, norėdamas sutaupyti 50 eurų. Jo dėžė su kompiuteriu nukrito nuo keltės. Rezultatas – 1000 eurų nuostolis. Ar 50 eurų verta tokios rizikos? Manau, kad ne.

Rizikos ir reali situacija: iš oro

Kas daryti, jei įmonė reikalauja avanso?

Normalu. Avansas už degalus ir už uosto mokestį. Bet jei jie prašo 100% iš anksto – bėkite. Aš paprastai prašau 30-50%. Jei aš atvyksiu su daiktais, o jūs nebeatsirandate arba pasikeičiate minties, aš prarandau pinigus ir laiką. Avansas apsaugo mane ir jūs – tai garantas, kad aš tikrai važiuosiu. Jei kas nors prašo mokėti į asmeninę sąskaitą, o ne į įmonės – tai didelė raudona vėliava. Yra nuskambėję istorijos, kai žmonės mokėjo ir daugiau nieko negirdėjo. Tikrinti įmonės kodą (juridinio asmens kodą) ir reitingą.

Ar galiu pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis atsiliepimų yra pirkti. Dalis yra rašomi pačios firmos šeimos narių. Žiūrėkite ne tik teigiamus, bet ir neigiamus. Kaip įmonė atsako į neigiamus? Jei jie sako „klientas melagis“, tai blogas ženklas. Jei jai sako „Atsiprašome, buvo klaida, kompensuosime“, tai geras ženklas. Aš turiu ir blogų atsiliepimų. Vienas klientas buvo pyktas, kad vairuotojas atėjo 15 minučių pavėluotai. Na, gyvenime. Jei visi atsiliepimai teigiami ir rašomi viena diena – tai tikrai fake.

Kas nutinka su daiktais, jei aš vėluoju atsiimti?

Jeigu aš atvežiu daiktus į Londoną, o jūsų nėra, aš negaliu juos palikti gatvėje. Teks vežti į sandėlį. Sandėliavimas Londone yra labai brangus. Gali būti 50-100 svarų per dieną. Po savaitės tai jau nemaža suma. Taigi, derinkite laiką tiksliai. Jei žinote, kad vėluosite, praneškite man iš anksto. Galbūt galime laukti porą valandų nemokamai (jei tai įmanoma pagal grafiką), bet ne dieną.

Ar galima veži maistą?

Buvau toks atvejis, klientas vežė dešreles ir šaldytą mėsą. Muitinė to neleidžia. Mėsą ir pieno produktus įvežti iš ES į UK draudžiama (arba griežtai ribojama). Jis turėjo suvalgyti visas tas dešrelias uosto ribose buvusiame kaife, nes kitaip jas konfiskuotų. Buju juokinga, bet liūdna. Vežkite tik sauso maisto produktus, uždarytus pakuotėse, bet geriau visiškai nenašioti maisto, nes čia pigiau nusipirkti prekybos centre. Nekelkite duonos ar kiaušinių, tai tiesiog kvaila.

Ar galima vežti augalus?

Tai problema. Augalai turi turėti fitosanitarinius pažymėjimus. Be jų jų neįleis. O gauti tokį dokumentą Lietuvoje kainuoja ir laiko, ir pinigų. Dažniausiai augalai tiesiog nusiplečia uoste. Jei labai mylite savo fikusą, geriau jį duoti draugui. O ar verta rizikuoti dėl kaktuso, kuris kainuoja 5 eurus, gaišant valandas muitinėje? Manau, kad ne. Anglijoje augalai taip pat auga (netgi daugiau, nes drėgna).

Kokios yra paslėptos išlaidos?

Užsakydamas krepšelį internete, jūs matote galutinę kainą. Čia – ne visada. Gali būti mokestis už užėjimą į „London congestion zone“ (jei važiuojate į centrą). Už uosto mokesčius (HF charges). Už „waiting time“, jei vairuotojas laukia. Geriausia klausti: „Ar ši kaina yra galutinė? Ar yra kokių nors papildomų mokesčių, apie kuriuos aš nežinau?“. Aš visada stengiuosi pasakyti iš karto, bet yra firmų, kurios pritraukia žmones žodžiu „nuo 200 eurų“, o paskui galutinė sėklinė kaina yra 800.

Išvados: ar verta viską daryti paties?

Galiausiai, visiems susikaupus, turiu pasakyti – tai ne lengvas reikalas. Perkraustymas į kitą šalį yra stresas. Jei ieškote, kaip sumažinti perkraustymo išlaidas į/iš UK efektyviai, svarbiausia yra ne rasti pigiausią vairuotoją, o išvengti klaidų. Klaidos kainuoja daugiau nei geras paslaugų teikėjas. Suplanavę laiką, susidėję dokumentus (ypač ToR01) ir atsisakę nereikalingų daiktų, jūs jau esate laimėtojas. Dirbu čia ilgai ir mačiau, kaip protingas planavimas sutaupė žmonėms tūkstančius. Ir nepamirškite – jei kas nors atrodo per per daug pigu, tai greičiausiai taip yra. Sėkmės kelyje, pasilikite sausai ir matysime Anglijoje (ar Lietuvoje).