Kaip siųsti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę? Vadovas be „vandenų“

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, mačiau viską – nuo sugedusių vazių Kaliningrade iki dingusių konteinerių Afrikoje (nors tie su Jungtine Karalyste nesusiję, bet istorijos panašios). Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir dabar klausimas, kaip siųsti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę, nebebeatsako taip paprastai kaip anksčiau. Tiesiog įmesdavom į sunkvežimį ir važiuodavome. Dabar reikia gudriai pasiruošti, nes muitinės anglai yra... tarkime, labai detalios. Čia ne apie tai, kad baimintis, o apie tai, kad nebūtų nemalonumo. Štai kas iš tikrųjų vyksta ant kelio ir terminaluose.

Dokumentai ir muitinės niusansai: kaip siųsti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę be pykinimo

Ar reikalingas EORI numeris beveik visada?

Žinoma, be jo niekur nepraeisite. Jei siunčiate kaip fizinis asmuo, GB EORI privalomas, kitaip jūsų siunta užstrigs sienoje, o sandėliavimo mokesčiai bus didesni už pačią daiktą. Nereikia jo gąsdinti, gaunamas greitai internetu, bet be šio kodo sistema tiesiog nematys jūsų siuntos. Vistiek reikės pasirūpinti ir tuo iš anksto, nes vėliau pradeda siūloti „greitąjį“ sprendimą už kelis šimtus svarų, kas yra absoliučiai nereikalinga.

Kaip susitvarkyti su PVM mokesčiais importuojant?

Tai viena painiausių vietų. Jei esat verslininkas, galite taikyti atskaitomojo mokesčio mechanizmą (t.y. nemokėti iš karto), o jei siunčiate sau asmeniškai – teks sumokėti 20 % PVM ir galbūt muito. Skaičiuojama nuo krovinio vertės ir pristatymo išlaidų. Anglai tai tikrina labai griežtai, jei bandysite nurodyti per mažą vertę, pvz., „sofa 10 eurų“, tiesiog sugražins atgal arba baudos.

Ar sunku su muitinės deklaracijomis?

Esant mažam patyrimui, labai. Deklaraciją turi pateikti gavėjas arba jo brokeris JK pusėje. Mes čia negalime padaryti viso už jų, nes mes tik vežame. Jei gavėjas nesirūpina brokeriu iš anksto, siunta gali gulėti Feliksstouve arba Dover’je savaitėmis. Geriausiai rasti vietinį brokerį, kuris užims popieriumis, kitaip bus nervai.

Kas dėl EX1 formų ir eksporto deklaracijų?

Tai mūsų (Lietuvos ar ES pusės) reikalas. Mes, kaip pervežėjai, turime užpildyti eksporto deklaraciją, kad išvyktume iš Šengeno. Jei nenurodote teisingų kodų (HS kodus), gali būti problemų išvažiuojant. Kartais klientai sako, „tai tiesiog lentos“, o kodai turi būti tikslūs. Vieną kartą teko laukti valandą pasienyje, kol klientas išsiaiškino, kas tai per medžiaga (buvo ne paprasta pušis, o koks imported oak).

Ar galima siųst dovanas be mokesčių?

Galima, bet tik iki tam tikros vertės, man atrodo 45 svarų (arba kažkas panašaus, tiksliau reikėtų pasitikrinti, nes taisyklės keičiasi). Jei siunčiate brangų televizorių draugui dovanai ir parašote „Gift“ (dovaną), o juo yra vertės, jie vis tiek apmokestins. Muitininkai taip nebegėdija, jie mato realią rinkos kainą eBay ar Amazon.

Kainos, terminai ir kuro priedai: kiek kainuoja didelių daiktų siuntimas į JK?

Kiek laiko trunka toks siuntimas?

Standartiškai tai savaitei, dviem. Ilgiausiai užtrunka ne važiavimas per Europą (tai 2-3 dienos), o laukimas keltų arba muitinės JK pusėje. Jei krovinys atkeliauja į Didžiąją Britaniją penktadienį, gali likti sandėlyje iki pirmadienio. O jei dar trūksta dokumentų – tai dar ilgiau. Nereikia tikėtis, kad „rytoj jau bus“, jei siunčiate šiandien.

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Pirmiausia nuo tūrio (kubinių metrų) ar svorio, kas didesnis. Tada pridedamas kuro priedas, kuris dabar, deja, nebuvo mažas. Ir svarbiausia – „Brexit“ mokestis už muitinės išankstinį deklaravimą. Daugelis firmų jį įtraukia į sąskaitą, bet kai kurios ima atskirai. Viskas susideda iš maršruto, pervežimo rūšies (keltu ar sraigtasparniu – šipukalniai, bet kai kurie nori) ir vietos JK.

Ar brangiau nei prieš „Brexit“?

Žinoma, pabrango. Nėra tiek, kad nebeįmanoma, bet biurokratijos kaina padidėjo. Anksčiau tiesiog užvažiuodavome, dabar reikia mokėti už muitinės procedūras abiejose pusėse. Taip pat ir kursas svaro prieš eurą įtakoja. Bet lyginant su kitomis šalimis toliau, JK vis dar ganėtinai pasiekiama, jei žinai, kaip siųsti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę protingai.

Ką daryti, jei biudžetas ribotas?

Geriausia rasti dalinį krovinį (part load). T.y. mes paimame jūsų daiktą ir užkrauname į sunkvežimį, kuris važiuoja su kitų klientų kroviniu. Taip sumokėsite tik už užimtą vietą. Bet čia reikia laukimo, kol sunkvežimis susirinks visą krovinią. Jei skubate – teks mokėti pilną sunkvežimį (FTL), o tai kainuoja brangiai.

Ar imamas mokestis už sunkų ar nepatogų krovinią?

Imamas, vadinamas „overweight“ arba „out of gauge“ priedu. Jei turite milžinišką presą, kurį negalima perkelti su keltuva, reikia specialios technikos. Arba jei daiktas yra labai ilgas ir peržengia leistiną ilgį (paprastai virš 6 metrų jau bėda). Tada reikia leidimų ir lydinčio automobilio, kas taip pat brangiai kainuoja.

Pakavimas ir logistika: kaip pasiruošti, kad neatžystų

Kaip teisingai supakuoti didelį daiktą?

Nenaudokite senų „IKEA“ dėžių, jos suyra po pusės valandos. Reikia stiprios medienos grotelių (crate) arba gerai užfiksuotų ant paletės. Turiu omenyje tą atvejį, kai klientas uždėjo „Fragile“ lipduką ant vitrinos, be jokio putų plastiko, ir stebėjosi, kai atvyko gabalų. Viskas turi būti nejudamas, užfiksuotas diržais ir apsaugotas nuo drėgmės (nes keltuose drėgna).

Ar imate iš namų durų ar reikia vežti į terminalą?

Mes dirbame „door to door“, t.y. atvažiuojame prie jūsų, pakrauname ir vežame iki gavėjo namų Anglijoje (arba Škotijoje, Velse). Bet jei jūsų kelyje yra labai siauras arba privažiavimas sunkus, reikia įspėti. Vieną kartą teko kabinti pianiną pro langą, nes neįlėjo į laiptus... (na, gal ne per langą, bet buvo arti). Geriau, jei daiktas jau bus lauke arba pirmame aukšte.

Kas jei daiktas per didelis liftui ar laiptams?

Jei tenka vežti į butą antrame aukšte be lifto, tai jau ne mūsų problema, o krovikų. Mūsų vairuotojas pristato iki pirmų durų arba įleisiamiame punkte. Už laipų nešiojimą reikia susitarti atskirai, dažniausiai tai daro vietinės movings kompanijos, kurias galima užsakyti iš anksto. Nenurodžius to – vairuotojas tiesiog paliks prie patalpos.

Ar reikia įvertinti tūrį ar svorį?

Abu. Bet dideliems daiktams, pvz., baldams, dažniausiai taikomas tūris. Jei turiu sofos, kuri sveria 100 kg, bet užima 3 kubinius metrus, mokėsite už 3 kubus. Todėl jei galite išardyti baldus (nulupti kojas, išimti stalčius) – darykite tai. Tai taupo vietą ir pinigus. Kartais klientai sako „nesiremontuosim“, o tada stebisi, kad kaina tokia didelė.

Kaip su paletėmis – ar jų reikia?

Būtina. Negali tiesiog padėti dėžės ant grindų sunkvežimyje, ji nuslydž� ir susmuogs visas kitas siuntas. Reikia standartinės EUR paletės (120x80) arba UK (120x100), jei siunčiate į Angliją (jiems patogiau su savomis). Mes galime padaryti „paletpack“ – t.y. uždėti ant paletės ir otišti. Tai geriausia ir saugiausia opcionas.

Specifiniai daiktai: ar viskas įmanoma?

Ar galima siųsti motociklą ar mopedą?

Galima, labai dažnai tai darome. Svarbu, kad būtų tušti bakai (galima likti vos šiek tiek degalų, kad užvesti, bet ne daugiau) ir atjungtas akumuliatorius. Taip pat reikia VIN numerio ir dokumentų (techninio paso). Jei tai senas, rūdijantis šrotas, gali reikėti papildomų leidimų kaip „waste“ (atliekų) eksportui, tai jau kita istorija.

Kaip siųsti baldus iš parduotuvės?

Jei perkate naujus baldus ir norite, kad juos paimtume iš parduotuvės Lietuvoje ir vežtume į Londoną – tai mūsų kasdienybė. Svarbiausia, kad parduotuvė juos būtų suremontavusi (jei reikia) arba padariusi tai, ką pažadėjo. Kartais parduotuvės sako „mes supakuosime“, o mes atvykstame, o čia tik plėvelė. Geriau viską patikrinti prieš mūsų atvykimą.

Ar leidžiama siųsti maisto produktus ar alkoholį?

Čia yra pilnas chaosas. Kai kurios maisto grupės (mėsos, pieno produktai) iš ES į JK be specialių licencijų beveik neįmanoma siųsti. Alkoholį galima, bet jis yra akcizuotas prekė, todėl reikia labai tikslios deklaracijos. Jei bandysite užslopinti degtinę tarp drabužių – konfiskuos ir baudos didelės. Geriau to nedaryti.

Kas su elektronika arba įrenginiais su baterijomis?

Elektronika gerai, jei ne pavojinga. Bet jei siunčiate didelę bateriją (pvz., iš elektromobilio ar saulės elektrinės), tai jau pavojingas krovinių (ADR) kategorija. Tokius daiktus veža tik specializuoti vairuotoji. Paprastas kompiuteris ar televizius – problemų nėra, tik reikia gerai įpakuoti, kad nekrėstų.

Ar saugu siųsti labai brangius daiktus (meną, juvelyrinius dirbinius)?

Galima, bet reikia draudimo. Standartinis draudimas apima tik tam tikrą sumą (pvz., 10 eurų už kg), jei daikta vertė tūkstančius, reikia tai paminėti ir apdrausti papildomai. Taip pat tokius siuntinus dažnai veža saugesniais maršrutais. Nerekomenduočiau siųsti brangų paveikslų paprastame dėžėje, turi būti specialus korpuse.

Problemos ir realybė: ką niekas nepasako

Kas vyksta, jei krovinys dingsta arba sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta. Paskutiniu metu dėl migrantų krizės Kalė vietose kai kurie vairuotojai praranda krovinius (juos tiesiog išmeta arba apvagia). Jei neturite draudimo – praradote viską. Mes stengiamės sekti viską, bet jei užrakta ant sparno nulūžta... (o jie lūžta). Todėl visada įsidėkite į galvą draudimą.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai nerealaus situacija, bet būna. Gavėjas atsisako, nes jam atrodė per brangu muitinės išlaidos, arba tiesiog nebeatsako į telefonus. Tada siunta grįžta atgal (retro cargo), ir už tai reikia sumokėti. Grąžinimas kainuoja beveik tiek pat, kiek ir pristatymas. Prieš siunčiant, patikrinkite, ar gavėjas tikrai laukia.

Ar visi brokeriai Anglijoje geri?

Deja, ne. Yra tokių, kurie taip vadinasi „scammers“. Užima dokumentus, pasako, kad viskas gerai, o paskui reikalauja milžiniškų mokesčių už „išskubusį išleidimą“. Geriau pasiklausti rekomendacijos arba pasirinkti patikimą, brangesnį, bet normalų brokerį. Neklauskite brolio žentos kaimyno, kuris „kažką girdėjo“.

Ką daryti, jei atvykęs daiktas pažeistas?

Reikia tikrinti būklę vairuotojui dar buvant vietoje. Pasirašykite pažeidimų protokolą (Con Note). Jei pasirašote, kad „viskas gerai“, o paskui namuose pastebėsite, kad kojos sulūžusios – niekas nieko neduos. Vairuotojas gali būti nervingas, bet jūs turite teisę tikrinti. Vieną kartą klientas nepatikrino, o vėliau teismo kvietimai... tiesiog patikrinkit.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma sistemų rodo, kur yra sunkvežimis. Kartais tai vėluoja (pasiūdo jį vienoje vietoje, o jis jau per 100 km). Bet bendrai aišku. Jei matote, kad jis stovi vietoje 3 dienas prie miesto – vėlgi, gali būti muitinė arba techninė gedimas. Mes visada rašome žinutę, kai išvykstame arba įvežiame.

Išvada

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip siųsti didelius daiktus į Jungtinę Karalystę. Nėra taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, tik reikia kantrybės ir dokumentų tvarkos. Nepasitikėkite tiek, kiek sako „pigiausi“ pasiūlymai internete, nes ten dažnai paslėpti milžiniški priedai. Geriau pasikalbėkite su gyvu žmogumi, išsiaiškinkite detales ir tikrai susitarkite dėl muitinės JK pusėje. Sėkmės ir saugių kelių (tikiuosi, Jūsų daiktai nenuklys į ne tą vietą, kaip kažkam buvo su šaldytuvais prieš metus).