Kaip sėkmingai veža baldus į Cotgrave: praktinis gidas iš vadybininko, kuris matė viską

Dirbu jau beveik dvidešimt keturi metai tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti viena – niekas niekada neįvyksta taip, kaip parašyta vadovėliuose. Ypač kai kalbame apie kryptį į Angliją, o būtent į tokius vietovių kaip Cotgrave miestelius Nottinghamšyre. Dažnai klientai sako, "o juk tiesiog reikia vežti baldus į Cotgrave, kas čia sudėtingo?", tačiau realybėje užduotis apima ir keltą per Lamanšą, ir Britanijos muitinę po „Brexit“, ir tas siauras gatvelės, kur sunkvežimis net neapsisuks. Pasistengsiu šiame straipsnyje (kurią beje, rašau greitai, tarp skambučių) paaiškinti, kaip tai vyksta iš vidinio pusės, be jokio poliruoto marketingo.

Štai kas tikrai laukia jūsų, kai nuspręsite kreiptis dėl pervežimo į JK.

Kelionės trukmė ir grafikas: kada tikrai galima tikėtis siuntos?

Kiek laiko trunka keliauti į Cotgrave iš Lietuvos?

Tai visada labai priklauso nuo to, ką vairuotojas padaro prieš pat išvykdamas. Jei tai dalinis krovinys, tai reikia surinkti kitas siuntas prieš tai. Vidutiniškai, jei viskas gražiai susiduria, važiavimas trunka apie 3–4 dienas. Kartais ir greičiau, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų, bet Anglijoje dažnai būna eismo įkrypimų prieš Londoną arba prieš Tilbury, tai vėluoja. Taigi, geriau skaičiuokite 4 dienas, kad nesusirūpintumėte, kai paskambinsiu ir sakysiu, kad vėluojame valanda ar dvi dėl techninės apžiūros Kelto terminale.

Ar galite garantuoti pristatymą tiksliuoju laiku?

Garantuoti galiu tik tas dienas, kurios parašytos sutartyje kaip orientacinės. Geležinkelis ar keltas gali užstrigti, o muitinėje Anglioj dabar eilės pasidariusios didelės. Kartais atsit taip, kad vairuotojas pravažiuoja kontrolę per 30 minučių, o kitą kartą sėdi ir laukia 5 valandas kol jį patikrina. Todėl jei jums reikia baldų būtinai rytoj ryte, tai geriau iš karto pasakykite, kad suorganizuotume tiesioginį reisą be stabdžių, arba tiesiog nesukite galvos, nes tobulumo čia nėra.

Kodėl kai kurios kompanijos sako, kad važiuoja savaitę?

Ogi todėl, kad jos renka dalinius krovinius. Kai kurie brokeriai tiesiog sulaukia, kol pilna mašyna susirinks, kad kuo pigiau išvežtų. O mes, jei sakyčiau, kad veža baldus į Cotgrave tiesioginiu reisu, tai važiuojame greitai. Bet jei pasirinkote pigų variantą, tai reikės palaukti, kol jis surinks kitas siuntas iš Kauno, Klaipėdos ir galbūt net iš Lenkijos. Tai normalu, verslas tai verslas.

Ar vairuotojai važiuoja naktį?

Taip, dažniausiai bandome važiuoti naktį, kadangi Anglijoje dieną didelių sunkvežimių vairavimas yra ribojamas (taip vadinami "curfew" laikai). Ir be to, mažiau kamščių. Bet turiu omenyje, kad tada vairuotojas gali būti pavargęs, kai atvyksta į Cotgrave, tad reikia suprasti, jei jis nedalyvauja labai aktyviai iškraunant.

Kainodara ir paslėpti mokesčiai: ko bijoti daugiausia

Kiek vidutiniškai kainuoja 1 kubinis metras baldų gabenimo?

Žiūrėkite, kainos šiuo metu šokuoja kaip šuo. Vakar benzinas 1.5, šiandien 1.4. Bet maždaug galite sėdėti nuo 120 iki 200 eurų už kubą. Tai priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar išsinuomotas sunkvežimis. Ir svarbu – ar reikia įrenginio (lifto) Anglijoje, nes ten darbininkai kaina tokia, kad ausis nukrenta. Beje, jei baldų mažai, gali būti ir fiksuota kaina, pavyzdžiui, 450 eurų už minimalų kiekį, nes mašina vis tiek turi važiuoti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O, čia yra geriausia dalis. Dažnai klientai sužino apie " handling charges" tais pačiais, kai jau mašina stovi uoste. Tai tokios paslaugos, kurias uosto bendrovės priimačia (iškrovimas, sandėliavimas). Dauguma lietuvių firmų įtraukia tai į savo kainą, bet kai kurios ne. Taip pat yra vadinamasis "vairuotojo užstato" už grįžtantį keltą, nors dabar dažniau naudojame kortes. Taigi, visada klauskite: "Ar kaina galutinė ir įskaito iškrovimą Anglijos pusėje?".

Ar pigiau, jei aš pats vežu savo daiktus iki jūsų sandėlio?

Kartais taip, kartais ne. Jei jūs atvežate iki mūsų sandėlio Vilniuje, tai sutaupote vietos Lietuvoje surinkimo. Bet jei mums tenka specialiai vykti pas jus griebti kelių dėžių į kitą miestą, tai gali pabrangti, kadangi tenka važiuoti tuščia atgal. Taigi geriau suderinti, ar tikrai verta taip taupyti, gal už tas kuro sąnaudas geriau jau mums padėti viską supakuoti.

Ar galima mokėti tik atvykus į vietą?

Dirbant be sutarčių su pažįstamais – galima, bet su mūsų kompanija – ne. Mes turime užsakymo formą, kurioje reikia sumokėti avansą (maždaug 30 proc.), o likutį – grynaisiais vairuotojui (prieš tai išsikraunant) arba pavedimu prieš išvykimą. Vairuotojai Anglioj nebekalba lietuviškai (dauguma lenkai ar rytiečiai), jie tiesiog nenori rizikuoti ir vežti nepasamdytą krovinį, todėl be avanso nė nebandykite kreiptis.

Kokia yra prekių vertės apdraudimo kaina?

Tai paprastai 3-5 procentai nuo prekių vertės. Daugelis klausia "o ar reikia?" Ir aš visada sakau – jei vežate naujus „Ikea“ baldus, galima ir nebeapsidrausti, bet jei turite senų antikvarinių spintų ar brangią elektroniką, tai geriau įskaičiuokite. Būna atvejų, kad mašina užsidega (retai, bet būna) arba kažkas užlenda į ją. Geriau saugi.

Muitinės rūšys ir dokumentai: kas pasikeitė po „Brexit“

Ar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, kai veža baldus į Cotgrave?

Dabar, po to kai Anglija išėjo iš ES, taip. Jeigu tai ne asmeninių daiktų pervežimas susijęs su migracija (tai turi kita procediūra – Transfer of Residence - TOR), tai importuoti reikia kaip paprastas prekes. Reikia pateikti prekių sąrašą su vertėmis. Nereikia deklaruoti kiekvieno šaukšto, bet jei vežate, tarkim, 10 dėžių, tai gerai, jei apibūdinimas bus konkretus, ne tiesiog "buito technika", o "soda stream ir skalbyklė".

Kas bus, jei aš pamiršiu įrašyti ką nors į sąrašą?

Tada gali būti problema. Britų muitinė (HMRC) pasidžiuga ir gali paskirti baudą arba pareikalauti sumokėti PVM ir muito nuo to daikto. Kartais tiesiog konfiskuoja, jei įtaria, kad tai prekyba. Dar buvo atvejis, klientas neįrašė dviračio, vairuotojas sakė "o tai kas čia"? Teko aiškintis dvi valandas. Taip geriau nueikti per pusę ir viską užrašyti, net jei atrodo nesvarbu.

Ar reikia mokėti PVM (VAT) arba muito už naudotus baldus?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir įrodote, kad gyvenote Lietuvoje daugiau nei 12 mėnesių ir persikeliate gyventi į Angliją, galite kreiptis dėl TOR sertifikato. Tada PVM ir mokamas mokamas mokėti nereikia. Bet jei tiesiog nusipirkote baldą Vilniuje ir norite nusivežti į Cotgrave pardavimui ar dovanai, tai taip, reikės sumokėti 20% JK PVM (galbūt su atsižvelgimu į sutartines ribas). Čia visai kitas reikalas.

Kokius dokumentus turi paruošti vairuotojas?

Vairuotojas turi turėti CMR važtaraštį (tai yra pagrindinis), prekių sandėliavimo sąrašą (Packing list), o jei tai prekės – ir komercinę sąskaitą (Invoice). Be to, jis turi turėti EORI numerį, kurį turi gavėjas arba siuntėjas. Be EORI neišlįksi iš Anglijos sandėlio, tai garantuoju. (Šiaip dažnai užmirštama, kad gavėjas Anglijoje taip pat turi turėti EORI, ne tik mes).

Kas daro vairuotojas, kai atvyksta į Doverio arba Folkestone'ą?

Jis privalo eiti į vadinamąją "Galiausios kontrolės (Goods Vehicle Movement Service - GVMS)" zoną. Ten jis nuskaito kodą, patvirtina, kad viską deklaravome. Jei kas nors negerai su dokumentais, jis nenuvažiuoja toliau ir siunčiama į "Raudonąją taksi" (red lane). Ten tikrina iki smulkmenų. Geriau, kad viskas būtų tvarkoje, kadangi laukimas ten kaupia sąskaitas.

Pakavimas ir baldų paruošimas: kas svarbiausia

Ar turite pakuoti į dėžes ar pakanka uždengių?

Labai rekomenduoju dėžes. Uždengės ("quilt") tinka, jei baldai yra nauji, be jokių detalių, bet jei ten yra stikliniai durys, kojelės ar rankenos – tą viską reikia nuplėšti arba sudėti į dėžę. Buvo atvejis, klientas užklijo „Valentyna“ spintelę tiesiog su stretch plėvele, atvykome į Cotgrave, o spintelės priekis nulūžęs. Viską turi būti užfiksuota sąraše, kad žinotume, ką atvežėme sveiką.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Baldus, kurie yra didesni nei 2 metrai (pvz., didelės spintos, lovos), geriau išmontuoti. Angliški namai, ypatingai Cotgrave rajone, dažnai turi siaurus koridorius arba neįrengtus liftus. Didelė spinta gali tiesiog neišlipti pro duris ar laiptus. Išmontavimas Lietuvoje ir surinkimas Anglijoje kainuoja papildomai, tai tiesiog pinigai, sutaupyti nervų.

Ką daryti su tais smulkesniais daiktais (indais, knygomis)?

Indus būtina dėti į tvirtas dėžes su šiaudeliais arba burbuliukine plėvele. Knygos yra sunkios – jos turi eiti į mažesnes dėžes, kad vienas žmogus galėtų jas pakelti. Jei dėsiate knygas į didelę dėžę, ji plyš po vidury, o vairuotojas tiesiog atsisakys to pakelti, kad nenori subgadinti nugaros. Knygas geriau supakuoti į krepšius (pavyzdžiui, "Lidl" tipo), o ne į dideles šiukšliadėžes.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Taip, būtina. Parašykite ant dėžės: "Virtuvė", "Miegamasis", o dar geriau – "Indai, viršutinė lentyna". Taip lengviau surinkti namuose. Niekas nenori atidaryti dešimties dėžių, kad surastų arbatinuką. Be to, jei dėžė dingsta (kaip nors tai kartais nutinka), mes žinosime, kas joje buvo.

Ar galima vežti augalus?

Techniškai – galima, bet yra didelė rizika, kad Anglijos muitinė neleis įvežti su žeme, nes bijo kenkėjų. Reikia, kad žemė būtų nuplauta, o šaknys apdorotos. Aš asmeniškai nesiūlau vežti brangių augalų, nes gali likti pasienyje.