Kaip saugus perkraustyti daiktus į Angliją?

Dažnai klaustum, kaip saugus perkraustyti daiktus į Angliją, ypač dabar, kai pasaulis pasuko į neprognozuojamą pusę. Turiu dvidešimt metų patirties šioje srityje, ir galiu pasakyti viena – niekas nevyksta taip lygiai, kaip piešiama brošiūrose. Kartais vairuotojai užstringa pasienie, kartais keltų darbuotojai streikuoja, o kartais tiesiog pasibaigia kantrybė. Šiame straipsnyje nebūsiu „turinio kūrėjas“, o tiesiog senas voras, kuris nori padėti išvengti tų klaidų, kuriuos aš pats mačiau ne kartą. Jei planuojate kelionę į Londoną, Liverpulį ar kur nors į gilumą, geriausiai pasiruoškite, nes čia ne tik apie tai, kad padėti dėžę į mašiną.

Pradžia: Kas tiekia nervus prieš pat kelionę?

Ar tikrai verta vežti visus senus daiktus?

Tai yra pirmasis ir svarbiausias klausimas, į kurį žmonės neatsakinėja protingai. Žiūrite į tą seną sofą, kurią jums davė močiutė prieš penkiolika metų, ir galvojote: „O gal dar pravers“. Ne, nepravers. Anglijoje drėgnesnis oras, o baldai ten brangiau, bet jų ten pilnu prekybos centrų. Pervežti kubą šiukšlių per jūrą kainuoja tiek pat, kiek nusipirkti naują sofą Mančesteryje. (Asmeniškai aš senus daiktus dažniausiai paliekau, išskyrus tuos, su kuriais turiu emocinių ryšių). Taigi, vertinkite realiai – kaina svėržio pavidalu.

Kiek laiko užtrunka visa ši „pramoga“?

Jei manote, kad išvyksite pirmadienį ir antradienį jau galėsite gerti arbatą Birmingeme, tai greičiausiai klystate. Kelionė trunka maždaug dvi–tris dienas, jei viskas vyksta be jokių problemų. Bet mes kalbame apie tarptautinius pervežimus, tad problemų visada ieškokite. Užtrunka ne tik vairavimas, bet ir vizų (jei reikia), muitinės patikros, keltų laukimai. Vienas mano vairuotojas praleido dvi dienas Doverio uoste tik todėl, kad buvo problemų su dokumentais, nesusijusiais su krovininiu. Taigi, planuokite atsargiai.

Ar galiu važiuoti savo „Sprinteriu“?

Žinoma, galite, jei turite vairuotojo pažymėjimą (jei svoris viršija 3,5 tonos) ir kantrybės. Daugelis dirba taip – nuomoja mašiną, vežia savo daiktus ir gražina tuščią. Tačiau nepamirškite, kad kuro kainos Anglijoje ir Prancūzijoje gali skirtingai „gąsdinti“ piniginę. Be to, reikia žinoti, kur leidžiama stovėti sunkvežimiams, o kur ne. Policija ten nelinkusi įsižeidinėti, o tiesiog rašo baudas. Jei klausiate, kaip saugus perkraustyti daiktus į Angliją savo jėgomis, atsakymas paprastas: tik jei esate techniškai pasiruošę.

Ką daryti su automobiliu, jei jį irgi vežu?

Tai dažnas scenarijus – vejate daiktus dėže, o automobilį užkabinote ant priekabos arba vežate ant特种 platformos (taip vadinamų autovežių). Čia svarbiausia yra draudimas. Jūsų Lietuvoje įsigytas „Kasko“ neveiks tuo momentu, kai mašina yra ant priekabos arba vairuojama užsienyje kitos personos. Reikia specialios „Green Card“ ir papildomo draudimo. Kartais žmonės užmiega ratelyje, pabunda, o mašinos jau nėra – nusiuntė į konfiskatą dėl nelegalio pervežimo. Geriausiai viską sutarkuokite su brokeriu.

Ar reikia daryti inventorizaciją?

Absoliučiai taip. Muitinės pareigūnai gali sustabdyti mašiną bet kurią minutę ir paklausti: „Ką vežate?“. Jei pasakysite „daiktų“, tai jums nepasiseks. Reikia sąrašo: „Stalas, 2 kėdės, 4 dėžės su drabužiais, 1 šaldytuvas“. Be to, šis sąrašas pravers, jei (Dievo saugojimu) dingsta ką nors iš krovinio. Be to, jei vežate naujus daiktus su etiketėmis, gali būti apmokestinami. Naudoti daiktai – dažniausiai be mokesčių, jei įrodote, kad gyvenote ne mažiau 12 mėnesių už Lietuvos ribų ir steigiate gyvenamąją vietą Anglijoje.

Kiek bendrai tai kainuoja?

Kainos šokinėja kaip ožys ant uolos. Prieš metus galėjai kalbėti apie vieną sumą, dabar – kitą. Priklausoma nuo to, kiek kubinių metrų turite. Maždaug 1-2 kubinius metrus (tai yra maža dalis mašinos) gali tekti mokėti nuo 500 iki 1000 eurų. Pilnas konteineris ar sunkvežimis – tai jau tūkstantčiai. (Aš asmeniškai visada sakau klientams – nedarykite išankstinio mokėjimo, jei įmonė neprašo nedidelės užstatą, gali būti, kad jūsų daiktai „užstrigs“ sandėlyje iki tol, kol nepsumokėsite papildomai už sandėliavimą).

Dokumentai ir kita biurokratija, kuria niekas nesidomėja

Kokius dokumentus tikrai reikia turėti rankoje?

Pasą, vairuotojo pažymėjimą (C95, jei reikia), techninį pasą ant mašinos (jei tai ne jūsų nuoma), draudimo polisą. Jei vežate ne savo daiktus, reikia įgaliojimo. Be to, reikalingas „Packing List“ (pakavimo sąrašas). Vienas kartą mačiau, kaip vairuotojas negalėjo išvažiuoti iš Klaipėdos, nes neturėjo raštiško įgaliojimo iš savo sesers, kurių daiktus vežė. Pasirodo, muitinė mano, kad tai vagystė, jei nėra dokumentų. Taigi, popieriaus galioti visada.

Ar „Brexit“ labai pakeitė dalykus?

O, kaip tikrai. Anksčiau buvo paprasta – važiuoji, rodomi pasą ir važiuoji toliau. Dabar su Didžiąja Britanija (arba kaip ten dabar vadina) yra kita istorija. Reikia deklaruoti daiktus, net jei jie jums priklauso. Yra speciali „Transfer of Residence“ (ToR) schema, kuri leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito. Jei to nepadarote, gali tekti mokėti 20% PVM nuo daiktų vertės. Vertybę nustato muitinės pareigūnas, o ne jūs, todėl jie gali įvertinti jūsų seną televizorių kaip naują.

Kaip gauti ToR numerį?

Tai paprasta, bet reikalauja laiko. Užpildote formą internetinėje svetainėje (gov.uk). Jums reikės parodyti, kad gyvenate ne ES šalyje mažiau 12 mėnesių ir kad steigiate namus JK. Kai gaunate numerį, jį privalote perduota pervežėjui arba parodyti muitinėje. Be šio numerio, kaip saugus perkraustyti daiktus į Angliją be problemų beveik neįmanoma – tiesiog sustabdys ir privers sumokėti. Vienas mano klientas pamiršo šį numerį ir teko jam laukti 3 dienas uoste, kol gais atsakymą iš Londono.

Ar sunku gauti vizą ar leidimą vairuotojui?

Jei esate ES pilietis, tai trumpam kelionei (iki 3 mėn.) vizos nereikia, jei tik turite pasą. Bet jei vairuotojas yra iš trečiosios šalies (pvz., Ukrainos, Baltarusijos), tai čia prasideda cirkas. Reikia vizos, kuri gali trukti mėnesį gauti. Be to, dabar yra ribojimai, kiek kartų per metus galite būti JK. Geriausiai visus šitkus klausimus iškarti užduoti brokeriui, kad vėliau nebūtų nepykčio.

Kas dėl maisto ir vaistų?

Čia yra labai pavojinga sritis. Muitinė labai griežtai žiūri į mėsą ir pieno produktus. Negalite vežti dešros, kumpio ar sūrio (išskyrus specialius atvejus). Vaistus tik su receptu, originalioje pakuotėje, ir ne daugiau nei 3 mėnesių dozė. Vieną kartą moteriai atėmė visus vaistus, nes ji juos turėjo plastikiniame maišelyje be etikečių. Buvo liūdna. Taigi, geriau valgykite viską prieš pat sieną.

Ar reikia apsidrausti nuo atsakomybės?

Taip, ir tai ne būtinai dėl daiktų sugadinimo, o dėl tų pačių muitinės baudų. Jei į krovinią pateks something prohibited (kaip alkoholis be mokesčių ar narkotikai – nors tikėtina, kad ne jūsų kaltė), savininkas gali būti laikomas atsakingu. Yra tokie dalykai kaip „CMR“ draudimas, kuris dengia krovinių atsakomybę. Žinoma, tai kainuoja, bet geriau sumokėti šimtą eurų daugiau, nei tada ieškoti teisininko.

Techninė pusė: Pakavimas, krovimas ir kiti dalykai

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudokite senų parduotuvių dėžių, kurios jau buvo drėgnos ar sulaužytos. Kiekviena dėžė turi būti tvirta, gerai užklijuota (viršuje ir apačioje). (Aš pats vieną kartą naudojau dėžes po bananus, o jos vos neišsisklaidė kelyje – niekada daugiau). Stiklo daiktus reikia uždaryti į specialias dėžes su skyrieliais. Jei bandysite uždėti lėkštes vieną ant kitos be tarpinio, atvyksite su stiklo milteliais.

Kaip užsegti daiktus mašinoje?

Tai menas. Negalima tiesiog mesti dėžių vieną ant kitos. Reikia eilių. Sunkiausios dėžės į apačią, lengvesnės į viršų. Tarpumai turi būti užpildyti – putomis, pleistru, antklodėmis. Jei dėžė gali judėti, ji judės. O kai ji judės 1000 km, sugadins tai, kas šaliaje. Vienas mano klientas taip užkrovė, kad atidaręs duris, visos dėžės užpuolė ant jo kaip lavina. Nėra juokinga.

Ar verta pirkti „bubble wrap“?

Absoliučiai taip. Taupyti ant putplasčio yra kvailys. Užsegti šaldytuvą, indaplovę, veidrodį – tai privaloma. Vienas šaltukas vežimui kainuoja pigiau nei naujas šaldytuvas Londone, kur kainos... tiesiok siaubingos. (Mano draugas ten nusipirko naudą ir galvojo, kad perka auksą). Taigi, imkite daugiau putų, nei manote, kad reikia.

Ką daryti su baldais, kurie neišsirenka?

Kai kurie baldai, ypatingai seni, arba tokie, kurie buvo surinkti „amžinam“ (tiek sujungta, kad neišsiverčia), turi būti uždengti storomis antklodėmis. Oda gali įtrūkti nuo temperatūros pokyčių arba įbrėžimų. Reikia nuplėšti visus iššokusius nagus, kad nebraižytų kitų daiktų. Jei galite, išsukite kojas. Nors dažnai žmonės sako, kad tai per daug darbo, bet tikėkite, verta.

Ar galima vežti augalus?

Tai yra problema. Augalai yra gyvas organizmas, todėl gali nešti ligas. JK yra griežtos taisyklės dėl augalų importo. Daugeliu atvejų jums neleis įvežti augalų su žeme. Tik kai kurios iimtos, specialios rūšys. Geriau palikite kaktusą močiutei arba atiduokite kaimynui, nei bandykite prasibrauti su juos per sieną – gali baigtis bauda ir augalo konfiskavimas.

Kaip apsaugoti brangius daiktus (kompiuterius, juvelerius)?

Jių geriau nevežti kroviniuose mašinuose. Juos vežkite su savimi (jei leidžia aviakompanija). Jei visgi reikia vežti, tada turi būti sudarytas specialus „High Value“ sąrašas, ir jie turi būti pakuojami į nepermatomas dėžes, užrakintos. (Buvau atvejis, kai dėžė su brangiais horologiais „dingo“ per perkrovą uoste – niekada neradome). Draudimas turi apimti ir šiuos daiktus, bet dažnai jis apribotas.

Kelionės eiga: Kas gali nueiti ne taip, kaip planavote

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga ar sugenda mašina?

Tai realus scenarijus. Jei dirbate su patikima firma, ji turi turėti rezervinį planą – kitą vairuotoją arba techninę pagalbą. Jei samdati „vargšą iš skelbimo“, gali likti su savo daiktais kelionės viduryje be jokios pagalbos. Tokiu atveju reikia turėti kontaktą su pagalbos tarnyba visoje Europoje. (Aš vieną kartą pats važiavociau su vairuotoju, kuris susirgo gripą Vokietijoje – teko jam ieškoti viešbučio ir laukti dieną, kol jam pagerėjo).

Ar dažnai tikrina muitinė?

Ne taip dažnai, kaip galvoja, bet kai tikrina – tai išsamiai. Jie turi skenerius, kuriais mato viską viduje be išpakavimo. Jei matyti kažką įtartino (pvz., metalo detalių, kurios atrodo kaip ginklai), sustabdys. Tuomet gali tekti mokėti už išpakavimą ir pakavimą atgal. Tai kainuoja brangiai. Taigi, jei klausiate, kaip saugus perkraustyti daiktus į Angliją, atsakymas yra – būkite nuoširdūs dokumentuose.

Ką daryti, jei atvykstate naktį?

Anglijoje daug kur draudžiama stovėti sunkvežimiams naktį (ypatingą gyvenamuosiuose rajonuose). Jei jūsų vairuotojas atvyksta į adresą 3 valandos ryto, gali būti problema su iškrovimu. Geriausiai susitarti dėl iškrovimo dienos laiko iš anksto. Niekas nenori budėti visą naktį, nors kai kurie klientai mano, kad vairuotojas yra robotas.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Dabar dauguma firmų siūlo GPS stebėjimą. Tai labai padeda nusiraminti. Matote, kur mašina stovi, kiek greičiu važiuoja. Bet ne visada GPS signalas būna tikslus – kartais rodo, kad mašina važiuoja per laukus (o tiesiog yra tunelyje arba blogas signalas). Nereikėtų panikuoti, jei signalas nebeatnaujina valandą.

Kas dėl bakstelėjimo (bakstelėjimo)?

Tai yra tas nemalonus dalykas, kai vairuotojas sako: „Sumokėk šiek tiek papildomai, kad aš greičiau iškrautų“ arba „už benziną, kur pasibaigė“. Tai yra nelegalu, bet vyksta. Jei susitartą kaina fiksuota sutartyje, neduokite nė cento. Užfiksuokite tokius bandymus ir praneškite dispečeriui. Aš asmeniškai visiems vairuotojams pasakau: jei girdžiu apie tokias istorijas, daugiau su jumi nedirbu.

O jei pasikeičia adresas pervežimo metu?

Tai įvyksta. Žmonės pakeičia savo planus, suranda kitą butą. Jei tai nutinka prieš pat išvykimą – dar pusė problemų. Jei jau mašina važiuoja – tai bėda. Reikės mokėti už papildomą kilometražą ir laiką. Be to, jei naujas adresas yra toliau nuo maršruto, gali tekti mokėti ir už grįžimą tuščia.

Finansai ir pabaigos smulkmenos

Ar galima apmokėti atvykus?

Nerekomenduoju. Nė viena patikima firma neišveš krovinio be avanso arba pilno mokėjimo prieš išvykimą. Yra daug atvejų, kai klientai sako: „Sumokėsiu, kai pamatysiu savus daiktus“. O kai atvyksta, pasirodo, kad jų „pinigai užstrigo“ arba „nesuprato, kad tiek brangu“. Tada įmonė turi laikyti daiktus įkaitu, kas kainuoja brangiai, arba vežti atgal. Tai prarandami pinigai abiem pusėms.

Kas yra „waiting charge“?

Tai laukimo mokestis. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovimo vietą ir ten nieko nėra (arba klientas neatsiliepia), laikas eina. Anglijoje valandinis mokestis gali būti 50-100 svarų. Tai užkertą kelią tuščiam laukimui, nes vairuotojo laikas – tai pinigai. Vienas klientas man skambino ir šaukėsi, kad prieš jį reikalauja 200 svarų už laukimą – bet jis pats buvo pavėlavęs 4 valandas.

Ar grąžinami pinigai, jei atšaukiate?

Tai priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei prieš savaitę – turbūt grąžins didžiąją dalį, išskyrus administracinius išlaidas. Jei prieš dieną, kai mašina jau paruošta – tikriausiai ne. Sutartyje visada būna parašyta ši sąlyga, todėl labai svarbu ją skaityti, o ne tik pasirašyti paskutiniame lapelyje.

Kaip saugus perkraustyti daiktus į Angliją, jei neturite daug pinigų?

Tai sunkiausia užduotis. Galima bandyti rasti dalinį krovinį (kai keli žmonės dalinasi viena mašina). Tai pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visus keleivius. Dar vienas variantas – parduoti viską ir nusipirkti naujus. Kartais tai išeina pigiau, nei pervežimas, ypač jei daiktai nėra brangūs arba jau seni.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo atvykus?

nedelsiant darykite nuotraukas. Nufotografuokite sugadintą daiktą ir dėžę, kurioje jis buvo. Parašykite įvykio aktą (vairuotojas turi tai padaryti). Nedelskite iki rytojaus. Jei dėžė atrodo gerai, o viduje žala – gali būti, kad ją padarė pakavimo metu Lietuvoje. Tada įmonė gali būti atsakinga. Jei dėžė sutrypta – tuomet kaltė gali būti pervežimo.

Ar galima pasitikėti visomis firmomis?

Deja, ne. Rinkoje yra ir „juodųjų avių“. Kurios pasiūlo nepaprastai žemas kainas, o paskui reikalauja dvigubai daugiau arba dingsta su kroviniais. Patikrinkite atsiliepimus (ne tik savo svetainėje, bet ir „Google Maps“ ar „Trustpilot“). Jei atsiliepimų nėra arba jie visi vienodi „super“ – tai įtartina. (Aš vieną kartą mačiau firmą, kuri neturėjo netgi savo sunkvežimių – tik nuomodavo ir perparduodavo už brangią kainą).

Kaip pasiruošti psichologiškai?

Tai galiausiai svarbiausia. Perkraustymas – tai stresas. Daiktai gali nukristi, mašina gali sustoti, o oras gali būti blogas. Būkite pasiruošę, kad ne viskas eis taip, kaip planavote. Jei sužinosite, kad vairuotojas pavėluos valanda – nepykite, gerkite kavą. Nervai sugriauna daugiau nei sugadintas stalas.

Išvada

Galiausiai, klausimas, kaip saugus perkraustyti daiktus į Angliją, neturi vieno tieso atsakymo, nes viskas priklauso nuo jūsų pasiruošimo ir pasirinktų partnerių. Nėra tobulų sistemų, yra tik patirtis ir atsargumas. Jei pasirūpinsite dokumentais, gerai užpakuosite ir pasirinksite ne pigiausią, o patikimesnę įmonę, viskas turėtų įvykti be didesnių nusiskundimų.