Kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Londono? Patyrusio logisto žinios

Sveiki, taigi pradėkime. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo laužytų baldų iki prarastų paveikslų, kuriuos vairuotojai pamiršto ant degalinių stovėjimo aikštelės Kente. Dažnai žmonės klausia, kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Londono, nes tenka vežti ne paprastus daiktus, o kažką, kas turi sentimentalios arba didelės materialinės vertės. Anglija po „Brexit“ tapo dar sudėtingesnė, o Londonas – tiesiog košmara dėl ULEZ zonų ir varginančio eismo. Čia nėra jokių magiškų formulės, tiesiog reikia žinoti, kurie spąstai pasitaiko dažniausiai. Pasistengsiu papasakoti taip, kaip būtų kalbėjamas su draugu prie alaus, be jokių oficialių rūbų.

Bendrai apie procesą ir dokumentus

Kiek laiko užtrunka visas pervežimas iš Londono?

Tai labai priklauso nuo to, ką vadiname „greitu“. Paprastai, jei viskas eina kaip pažadėta (kas retai nutinka), nuo paėmimo iki pristatymo į Lietuvą užtrunka apie 5–7 darbo dienas. Tačiau reikia atsižvelgti į keltų grafiką Dover–Kalis arba Dover–Dunkerke. Kartais vairuotojas praleidžia laiką, užstrigęs kelio sankryžose arba dėl muitinės patikros. Praėjusį mėnesį vienas mūsų vairuotojai praleido dvi dienas tiesiuose, nes kilo techniniai problemos su keltu. Taigi, geriau skaičiuokite su atsarga, jei jums svarbu, kad tą kolekciją gautumėte konkrečia data.

Ar sudėtinga susitvarkyti dokumentusems iš Anglijos?

Iš tiesų, dabar tai yra daug sudėtingiau nei buvo anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė. Dabar reikalingi eksporto dokumentai iš JK pusės ir importo – mūsų. Jei tai yra asmeninės kolekcijos, turi būti pildomas „Transfer of Residence“ formos arba pateiktas sąrašas su vertinimu. Verslo kolekcijoms reikia prekių deklaracijos. Geriausia, jei šiuos dalykus paverti įmonės, kuri jums pervežia, nes vienam žmogui gali būti per daug sužinoti apie HS kodus (tai tokių prekių kodai, priskiriami muitinėje). (Nors tiesą sakant, kai kurie klientai į tai įsivaizduoja per daug sudėtinga).

Kas dėl „Brexit“ – ar tai labai pakeitė pervežimus?

O, taip, pakeitė labai. Anksčiau buvo tiesiog užkrauta ir važiuojama, be jokių sustojimų sienoje. Dabar kiekvienas krovinys turi būti registruojamas „Smart Freight“ sistemoje. Jei vairuotojas padarys klaidą įveddamas duomenis, jam gali neleisti įsileisti į keltą arba grąžinti atgal iš muitinės. Tai sukelia didelių vėlavimų ir papildomų išlaidų saugojimui. Taip pat, jei kolekcijos yra senos arba turi kilmės sertifikatus, reikia labai atidžiai deklaruoti, nes muitininkai dabar yra daug atidesni nei buvo prieš penkerius metus.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną smulkmeną?

Ne būtinai kiekvieną smulkmeną, jei tai yra viena grupė, pavyzdžiui, „vinilo plokštelės“. Tačiau jei turite mixed kolekciją – knygas, vėrinius, porcelianą – tai geriau išskaidyti į kategorijas. Muitinė mėgsta aiškumą. Jei parašysite tiesiog „senienos“, tai sukels papildomus klausimus ir galbūt fizinę patikrą. Patirtis rodo, kad kuo detaliau aprašysite, tuo mažiau problemų bus sienoje. Vieną kartą turėjome klientą, kuris parašė „buitiniai daiktai“, o dėžėje buvo vertingi paveikslai. Buvo didelis skandalas.

Ką daryti, jei kolekcija yra labai didelė?

Tada turbūt geriausia kreiptis į pilną konteinerį (FCL). Jei daiktų tiek daug, kad užpildytumėte 40 pėdų konteinerį, tai jums pavyks. Bet dažniausiai kolekcionieriai turi mažiau daiktų, todėl naudojame dalinį krovinį (LCL). Tada jūsų daiktai suspaudžiami su kitų klientų siuntomis viename konteineryje. Čia yra tam tikra rizika, kad kažkas gali sumušti, jei blogai supakuota, todėl dėl kolekcijų aš visada rekomenduoju atskirą transportą arba labai kruopštų pakavimą.

Pakavimo paslaptys: kaip išvengti suirimo

Kaip tinkamai supakuoti paveikslus ir grafiką?

Paveikslai yra pačios jautriausios kolekcijos dalys. Jų negalima tiesiog įkišti į dėžę. Reikia specialios stiklo plėvelės (tai tokia lipni plėvėlė, kuri neleidžia stiklui išsibarstyti, jei sulūžta), tada folijos, ir tada įtvirtinti tarp kietų plokščių. Kartais naudojame specialias medines dėžes su putomis. Niekada nepadėkite paveikslų ant grindų vairuotojo kablyje – vibracija juos sugadins. Geriau uždėti į automobilio saloną, jei ten vietos.

O jei aš turiu senas, retas knygas?

Knygos yra sunkios ir labai drėgmės jautrios. Jei jos vertingos, negalima jas supakuoti į didžiules dėžes, nes popierius svers per daug ir viršutiniai viršeliai suspaudž. Reikia mažesnių dėžių, kiekvieną knygą uždengti beacidžiu popieriumi. Taip pat labai svarbu neleisti jioms drėgti – jūra yra blogiausias priešas knygoms. Vieną kartą gavome siuntą, kur knygos buvo pamosios, nes dėžė stovėjo atviroje vilkiko platformoje po lietaus. Tai buvo baisu.

Ar reikia pirkti brangias medžiagas?

Ne visada brangumas reiškia kokybę. Kartais pigus putplasčis yra geresnis nei brangus, bet per plonas. Svarbiausia yra ne palikti tuščių tarpų. Daiktas turi gulti į paketą kaip į akmenį, neturi judėti. Jei girdite, kaip kažkas dunda dėžėje, kai ją jąšote, vadinasi, blogai – po to bus trūkiniai. Naudokite daug pakavimo juostos, net jei atrodo, jog per daug.

Kaip elgtis su vyno kolekcija?

Vynas – tai atskira istorija. Jei tai tik keli buteliai, tai nesudėtinga, jei šimtai – reikia temperatūros režimo. Įprastas vilkikas su kablynu vasarą gali įkaisti iki 50 laipsnių viduje, ir tada jūsų vynas taps sidru (nors ne tas, kurį norėtumėte gerti). Reikalingas vilkikas su šaldymu arba bent jau izoliuotas kėbulo tipas. Be to, alkoholis yra akcizinė prekė, todėl reikės specialių leidimų.

Ar vairuotojai gali padėti supakuoti?

Dauguma vairuotojų yra vairuotojai, ne pakavimo ekspertai. Jie gali uždėti dėžę ant kitos, bet jei reikia supakuoti brangų porceliano lėkštę, aš jos jiems nepaduodčiau. Yra kompanijos, kurios siūlo „White Glove“ paslaugą – tada ateina specialistai, visiškai išpakuja ir vėl supakuota. Kainuoja brangiai, bet jei turite Ming dinastijos vazą, tai verta.

Ką daryti su lengvais, bet trapiais daiktais?

Stiklo arba keramikos figūrėlės turi būti viena po kitos įvyniotos. Negalima dėti vienos ant kitos be tarpinio sluoksnio. Naudojame burbulinę plėvelę, bet svarbu, kad ji neleistų jų judėti. Kartais klientai mėgina taupyti plėvelę ir naudoja senas laikraščius – blogai spausdintas dažai gali nusitepti daiktą, o popierius neturi amortizacijos savybių.

Muitinė, mokesčiai ir pinigai

Ar mums reikia mokėti PVM ar mokesčius už kolekcijas?

Jei tai yra asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius Anglijoje ir dabar perkeliate į Lietuvą gyventi, galite kreiptis dėl mokesčių atleidimo (Transfer of Relief). Tai nereiškia, kad jums nieko nereikia mokėti, bet PVM gali būti atleidžiamas. Jei pervežate prekes verslui arba naujai nupirktas kolekcijas, tada mokėsite PVM ir muito mokestį (jei toks taikomas). Verta pasikonsultuoti su buhalteriu prieš vežant.

Kas vyksta Lietuvos muitinėje, kai atvyksta krovinys?

Kai vairuotojas atvažiuoja į terminalą (pavyzdžiui, Kaune arba Klaipėdoje), jis pateikia dokumentus. Jei viskas tvarkoje – sistema „leidžia“ (tai toks žargonas, kai sistema duoda žalią šviesą). Jei yra klaidų arba trūksta duomenų, siunta patenka į „raudonąją zoną“. Ten jos gali laikyti dienomis, kol išaiškinsite situaciją. Muitinės sandėlių paslaugos nėra pigios, jos kaupiasi kas valandą. Taigi, klaidos dokumentuose kainuoja brangiai.

Ar galiu atvežti dėžę cigarečių ar tabako?

Oficialiai – galite atvežti ribotą kiekį (paprastai 200 cigarečių) be mokesčių. Jei daugiau – tai bus konfiskuota ir bauda. Muitininkai turi puikius „snifferius“ (šunis), kurie uodžia tabaką per kelis plastiko sluoksnius. Nerekomenduoju rizikuoti dėl kolekcijos dėmesio atitraukimo. Vieną kartą mūsų vairuotojas net nežinojo, kad keleivis paliko keletą blokų po sėdyne – buvo didelės problemos.

Kaip teisingai įvertinti savo kolekcijos vertę?

Tai nėra „kiek aš noriu gauti“, o kiek tai kainuoja rinkoje arba kiek už tai sumokėjote su kvitu. Muitinė turi teisę patikslinti vertę, jei ji atrodo per maža. Jei deklaruosite 100 eurų vertę senovinei lėkštei, kuri rinkoje kainuoja 2000, tai bus laikoma bandymu išvengti mokesčių. Tada gresia baudos. Geriau turėti pirkimą įrodančius dokumentus arba eksperto vertinimą.

Kas daro, jei trūksta dokumentų?

Tada prasideda ilgi pokalbiai su muitinės pareigūnais. Kartais galima pateikti paskutąjį įrodymą, pvz., banko pavedimą arba laišką iš galerijos. Tačiau jei daiktas yra senas ir paveldėtas, ir jokių dokumentų nėra, tada turite rašyti pareiškimą, kad daiktas yra jūsų nuosavybė ir nėra pavogtas. Tai vadinamas „deklaracija savo atsakomybe“. Naudingai, bet su rizika.

Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma didelių kompanijų siūlo „tracking“ numerį, tačiau realybėje, kai vilkikas vaziuoja per Europą, signalas gali dingti arba rodyti vietą prieš 2 valandas. Vairuotojai kartais išjungia terminalą, kad taupyti akumuliatoriaus. Taigi, sekimas yra apytikslis. Geriausia tiesiog turėti vairuotojo telefono numerį, jei esi su juo susitaręs (nors ne visi nori kalbėti, kol atveža).

Kaina, draudimas ir pasirinkimas

Kiek kainuoja saugiai pervežti kolekcijas iš Londono?

Kainos labai svyruoja. Jei tai nedidelė dėžė (10–20 kg), gali tekti nuo 100 iki 200 eurų. Jei tai pilnas konteineris – skambės tūkstančiais. Taip pat įtakos turi Londono zonos – paėmimas centre (Zone 1) brangesnis nei priemiestyje dėl ULEZ mokesčio vairuotojui. Be to, kuro kainos visokos. Geriausia kreiptis į 3–4 firmas ir klausti bendros kainos „iki durų“.

Ar verta drausti brangius daiktus?

Be abejo. Standartinis draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą (pvz., 10 EUR už kg). Jei pervežiate kolekciją vertą 10 000 EUR, o ji sveria 50 kg, tai gausite tik 500 EUR atlyginimo. Būtina sudaryti specialų draudimo polisą su tikra verte („All risk“). Tai papildomai kainuos, bet jei vairuotojas užkirs į vairuotoją ir viskas nulūž, bent gausite pinigus atgal.

Kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai tarp firmų?

Vienos firmos vežia dalinius krovinius ir suspaudžia kas kaip gali, kitos naudoja tik atskiras mašinas. Pigios firmos dažnai dirba be draudimo arba su subrangovais (tai yra, jūsų siuntą perduoda kitai firmai, o ši – trečiaiai). Kiekviena grandis prideda savo maržą ir didina riziką, kad kažkas dings. Aš visada sakau – pigiausias yra tas, kuris atrodo patikimiausias, o ne tas, kuris rašo „nuo 1 euro“.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei pervežate daug daiktų arba esate nuolatinis klientas, taip, galima derėtis. Taip pat nuolaidos dažnai būna neaktyviuoju laikotarpiu (ne vasarą ir ne prieš Kalėdas). Bet nenusileiskite per daug – jei spaudžiate kainą žemyn, pervežėjas gali spręsti sutaupyti kur kitur, pavyzdžiui, neįsigyti gerų pakavimo medžiagų.

Rizikos ir realios situacijos

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa Anglijoje?

Anglijoje dabar didelės problemos su migracija ir darbo vizomis. Kartai vairuotojas iš Lietuvos arba Lenkijos neturi teisingo vizo ir jo negali įleisti į šalį. Tada jis turi grįžti tuščias, o krovinys lieka. Tada reikia ieškoti kito vairuotojo, kas trunka dienomis. Labai svarbu patikrinti, ar įmonė užtikrina šią garantiją.

Ar dažnai dingo daiktai?

Visiškai dingsta retai, tačiau „paslydo“ (buvo pavogta) – dažniau. Ypač pavojinga tarpinės stotelės (pvz., Vokietijoje arba Belgijoje), kur vairuotojai ilsisi. Jei vilkikas neapžiūrėtas arba neturi GPS sekimo, jis yra lengvas taiklas. Todėl aš visada raginu klientus neįkrauti į dėžes daugiau, nei reikia, kad nevilktų akio.

Kaip pasirinkti tinkamą firmą, kad nepasigailėtum?

Pažiūrėkite, ne tik į „Google reviews“, kurie gali būti nupirkti. Ieškokite įmonės, kurios turi fizinį adresą ir ne tik mobiliųjų telefonų numerį. Klauskite, ar jie turi CMR draudimą. CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis, ji apsaugo jus kaip gavėją. Jei jie nežino, kas tai yra, bėkite.

O jei aš noriu vežti patys savo automobiliu?

Galite, tačiau atsiminkite apie draudimą. Dauguma draudikų nedengia prekių pervežimo asmeniniu automobiliu, jei tai yra verslo veikla arba didelė vertės kolekcija. Jei užkabinsite gatvėje, draudimas nebus mokėtas. Be to, 2000 km vairavimas su nervais dėl brangių daiktų bagažinėje nebus atostogos.

Kas dėl pažeistų daiktų – kaip reaguoti?

Kai vairuotojas atvyksta, jums reikia patikrinti būklę dar prieš jį išvažiuojant. Jei matote sužalotą dėžę, tai užrašykite į CMR sąvartą su pastaba „sužalota“. Jei pasirašysite, kad viskas gerai, o vėliau namie rasiu sulaužytą vazą – nebus ko kreiptis. Vairuotojai dažnai skuba, bet jūs turite teisę reikalauti 15 minučių patikros.

Ar galima pervežti ginklus arba aštrius daiktus?

Ginklus (net senus šautuvus) reikia specialios licencijos deklaruoti. Aštrius daiktus (peilius, kardus) reikia supakuoti taip, kad niekas negalėtų susižaloti juos atidarinėjant. Jei muitinė randa nedeklaruotą ginklą, tai yra baudžiama bauda ir galimas kriminalinis veikas. Geriau to nedaryti.

O jei aš nežinau tiksliai, kas yra dėžėje?

Tai blogiausias scenarijus. Vieną kartą klientas sakė „senienos“, o viduje buvo rasta archeologinių radinių (kažkas iš žemės kasinėjimų). Muitinė uždarė viską irkvietė specialistus. Reikia žinoti, kas keliauja, nes už nelegalios prekes atsako ir siuntėjas, ir gavėjas.

Kas dėl vėlavimo dėl blogo oro?

Jūra yra neprognozuojama. Jei audra uždaro uostą Dover, vilkikai stovi eilėse kilometrų ilgio. Tai gali užtrukti ir dvi, ir tris dienas. Jums lieka tik laukti. Nėra jokių kompensacijų iš pervežėjo dėl „Force Majeure“, nebent jis nesugebėjo įrodyti, kad dėjo visas pastangas.

Ar galima siųsti dalimis?

Taip, tai vadinama „konsolidacija“. Jei renkate kolekciją iš keleto parduotuvių Londone, galima viską surinkti į vieną sandėlį ir išsiųsti viena siunta. Tai pigiau, nei siųsti kiekvieną daiktą atskirai. Bet būkite tikri, kad sandėlis yra saugus, nes kol laukiate kitos dalies, pirmoji gali dingo (nors tai retai, bet nutinka).

Galutinis patarimas – kokia svarbiausia taisyklė?

Nepalikite visko paskutinę minutę. Pakavimas ir dokumentų ruošimas užima daugiau laiko, nei atrodo. Ir, prašau, nerašykite „dozhdas“ ant dėžės, jei tai nėra dozhdas (vynas), nes muitininkai gali suprasti klaidingai (čia tokia vidinė juokelis, bet iš tiesų, etiketės turi būti aiškios).

Na, ir tiek apie tai. Tikiuosi, kad šie patarimai padės išvengti didžiausių bėdų, kai bandysite saugiai pervežti kolekcijas iš Londono. Svarbiausia – neskubėkite, gerai pasidrauskite ir pasitikėkite savo intuicija renkant pervežėją. Jei kažkas atrodo per pigu arba įtartai, turbūt taip ir yra. Sėkmės susitvarkant su biurokratija ir viltimi, kad jūsų senoviniai lėkštės atvyks sveikos.