Kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Jungtinės Karalystės? Patirtis be lakštų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt ketverius metus. Vakar vėl teko aiškinti vienam klientui, kad jo senelio laikrodis negali važiuoti „papaštų“ tarp dviračių ir šaldytuvų. Jei klausiate, kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Jungtinės Karalystės, tai trumpas atsakymas – tai daug darbo ir kantrybės. Nėra jokio stebuklo, tik geras draudimas ir kietos dėžės. Po „Brexit“ viskas tapo dar sudėtingiau su dokumentais, tad reikia būti labai atidžiam. Dažnai žmonės mano, kad tai tiesiog perkėlimas, bet su vertybiniais daiktais viskas kitokia. Pasakysiu tiesą – kartais viskas vyksta lyg pavasarį, kartais sujaukia, bet pagrindas yra pasiruošimas.

Dokumentų chaosas ir Brexit realijos

Ar tikrai reikia TIR karneto, jei vežu tik kelis paveikslus?

Geriau nepasiklioti nuo to, ką kaimynas pasakė. TIR tau nereikalingas, jei tai ne pilnas sunkvežimio keliavimas per sienas be sustojimų. Dažniausiai naudojame paprastą CMR draudimą ir eksporto deklaraciją. Kadaise buvo lengviau, o dabar jei turi nereikišmingą klaidą dokumentuose, gali šauktis prie kalnelio kelias dienas. Tiesa, yra ir tarpininkų, kurie užims tai už tave, bet tai kainuoja. Svarbiausia – turėti tikslų sąrašą ir kainas, kitaip muitininkai (ypač JK pusėje) padarys problemų.

Ką daryti su muitinės deklaravimu, aš nesuprantu tų kodų?

Sąžiningai sakant, kartais ir aš juosžiūrėju lentelėse. Yra kodai, kurie tinka viskam, yra specifiniai dailės kūriniams ar antikvariatui. Jei turi retą kolekciją, geriau pasamdyti brokerį Lietuvoje arba Anglijoje. Jie sužinos, kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Jungtinės Karalystės ne fiziškai, o biurokratiškai. Vieną kartą teko stovėti Kent’e, nes klientas užsirašė „namų apyvokos daiktai“, o dėžėje buvo 18 amžiaus porcelianas. Tai nėra smagu.

Ar galiu pats vairuoti krovininį automobilį su savo daiktais?

Gali, jei turi teises (C kategorija). Bet ar verta? Viskas prasideda nuo to, ką tu darysi su tuo automobiliu atgal? Tuomet tu turi eksportuoti tuščią mašiną. Be to, kuro kainos Anglijojo ir keltų bilietai dabar tokie, kad kartais pigiau samdyti profesionalų. Dar vienas dalykas – vairuotojas turi poilsio režimus. Jei sėkš pats ir neilsėsi, gali gauti didelį baudą. O jei taip tikrai nori, tai tiesiog nepamiršk tarptautinio draudimo.

O tie mokesčiai? Kiek PVM reikės mokėti?

Jei tau tai į Lietuvą, ir tu neesi verslininkas, gali taikyti 0 proc. PVM importo mokestį, jei pateiksi T2L dokumentą arba pakeliui pareiksi, kad tai turtas, kurį naudojai ne mažiau kaip 6 mėnesius. Bet jei tai nauja pirkta kolekcija – mokėsi 21 proc. PVM ir cinką. Brexit tai sujaukė taip, kad dabar netgi dovanos gali būti apmokestintos, jei viršija limitą. Geriau susimokėti ir ramiai miegoti.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Standartiškai – 5-7 dienas nuo paėmimo iki pristatymo. Bet idealų atvejį aš mačiau galbūt tris kartus gyvenime. Dažniausiai kas nors nutinka – įstrigo kelyje, vairuotojas susirgo, arba Londone neįsileido į gatvę. Su didelėmis kolekcijomis visada skaičiuok savaitę. Ypač jei reikia specialios įrangos, pvz., lifto su pastoliomis, kai daiktai yra antrame aukšte be laiptų. Tai visada prailgina procesą.

Ar reikalingas EORI numeris?

Be abejo. Be jo nei žingsnio. Jiems tenka tiek siuntėjui, tiek gavėjui. Be EORI sistemos nei eis nei deklaracija, nei dokumentas. Dabar tai pagrindinis dalykas. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris užmiršo numerį, ir mes galvojome, kad turėsime važiuoti atgal iš Doverio nesėkmės. Na, štai tokių smulkių dalykų būna, kurie sugriauna planus.

Pakavimo pramogos: kodėl vairuotojai nekenčia stiklo?

Kuo reikėtų apvynioti tą brangų vazą?

Nenaudokite naujienlaikričių, prašau. Jie drėgna ir dažai, o tavo vazą bus nebeįmanoma atsimakyti. Reikia burbulių plėvelės, o po to – minkštos putos. O svarbiausia – dėžė turi būti dvigubos sienelės. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas bandė nešti Ming dinastijos dubenį, įvyniotą į seną marškinį, ir... geriau net nenukalbėti. Gerkite kavą ir uždenkite tai kietu kartonu.

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Jei turi ką nors, kas verta tūkstančius, taip. Medinės dėžės (crate) – tai saugiausias variantas. Jos yra apmuštos metalo kampais ir vidaus kampais. Žinoma, tai kainuoja, bet kiek kainuoja tavo ramybė? Tiesiog nėra kitoks būdas kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Jungtinės Karalystės, kai kalbame apie skulptūras ar stiklą. Paprastos dėžės tiesiog nenusprings, kai jų užmeš kas dešimt vien ant kitos.

Ką daryti su paveikslais? Ar galima juos gulėti?

Gulėti gali, tik turi būti tikrai lygi vieta ir tarp jų turi būti storas polisterolis. Bet idealiau – statmenai, užtvirtinti ant specialių rėmų. Stiklus geriau pašalinti visai (jei įmanoma) ir vežti atskirai. Yra tokia situacija: važiavome pro duobę, vairuotojas staigiai stabdė, ir paveikslas „prisižiūrėjo“ prie galo dėžėje. Jei ne būtų buvęs užfiksuotas rėme, būtų lūžęs rėmas. Tai svarbu.

Kaip įdėti vinilo plokšteles? Jos gi lūžta.

Vinylai yra mano mėgstamiausia nesąmonė – jie lūžta jei žiūri į juos negerai. Juos reikia dėti į tvirtas dėžes, vertikaliai, kaip knygas. Niekada horizontaliai! Dėžės vidus reikia užpildyti, kad jos nešoktų. Turiu tokį kolekcionierių Liverpulyje, jis visada sako, kad niekas nekelia juos geriau už mus, nes mes naudojame tas specialias „plokštelių dėžes“ su skyriais.

Ar galima suvesti viską į vieną didelę dėžę?

Galima, jei nori, kad viskas susilaužytų tarpusavyje. Taisyklė paprasta: sunkiausios dėžės apačioje, lengviausios viršuje. Kiekviena dėžė turi būti užpildyta, kad jos viduje niekas nejudėtų. Jei girdi, kad kažkas barska kelyje – tai blogas ženklas. Tuoj pat sustok ir pažiūrėk. Gerai, kai vairuotojas supranta, kad ne veža bulvių.

O jei aš turu daug smulkių daiktų, pvz., veidrodžių?

Kiekvienas veidrodis turi būti įvyniotas į burbulių plėvelę, uždengtas storu kartonu, ir tik tais dėžėje. Be to, turi būti užrašas „Stiklas / Fragile“ iš visų pusių. Kartais užtenka vieno neryžulingo judesio forkliftininkui, kad visas siuntimas skristų į dangų. Pažymėjimai tai nesugebės išsaugoti, jei dėžė bus minkšta.

Ką daryti su vyno kolekcija? Ar ji gali užšalti?

Vynas yra kapriziškas dalykas. Žiemą jis gali užšalti (tai pakeičia skonį), o vasarą – virti. Todėl reikia temperatūros reguliuojamo konteinerio arba mašinos. Ir labai svarbu – buteliai turi stovėti vertikaliai! Kada nors gavome partiją, kur buvo Gulintys buteliai, ir korkai išlindo... tai buvo baisus vaizdas. Jei turi rūsį prie Londono ir nori jo atsikratyti, šauk mus žiema (kai šalta) tik tada, jei turi šiltą krovininį.

Kainos, laikas ir kitos bėdos

Kodėl tiek brangu? Mane noria apiplėšti?

Nėra ką slėpti – dabar brangu. Kuras kainuoja šaukštą, o keltai Dover-Calais ar Dover-Dunkirk pasidarė prabangūs. Be to, jei reikalinga „White Glove“ paslauga (t.y., įkėlimas rankomis, be paletės), tai tai atėjo brangiau. Tas variantas yra tas, kai kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Jungtinės Karalystės tampa labai brangu malonumu. Bet kai turi Brueghelio paveikslą, tu nebeišsigyventai apie 50 eurų skirtumą.

Kiek maždaug kainuoja vienas kubinis metras?

Sakykim, taip... įvairiai. Jei tai dalinis krovinys (LCL), gali būti nuo 150 iki 250 eurų už kubą, atsižvelgiant į adresą Anglijoje. Šiaurės Anglija ar Škotija brangiau nei Londonas, nes ten važiuoti toli ir tuščia atgal. Tiesa, paskutiniu metu kainos šokinėja kaip beprotės, geriau klausti konkretaus pasiūlymo.

Ar galima atvežti dalinę siuntą, ar tik pilna mašina?

Labai daug vežame „priebalandus“. Surandame kitą klientą, kuris veža į tą patį rajoną, ir dalinėmės. Taip tau pigiau. Bet būk pasiruošęs, kad gali šiek tiek palaukti, kol mes surinksime kitą krovinį. Paprastai tai trunka apie savaitę. Nebijok, tavo dalykai nepasiks, jie stovės saugiai sandėlyje. (Nebent tu nurodai, kad reikia skubiai, tada kainos dvigubai).

Kas vyksta, jei vairuotojas vėluoja?

Vėluoja visada. Dėl eismo, dėl policijos patikrinimų (ypašiai prie sienų), arba tiesiog dėl to, kad paskutinis klientas nebuvo pasiruošęs. Aš visada sakau klientams – neskubėkite susirūpinti, jei vairuotojas nerodo vietos GPS’ui 2 valandas pristatymo laiku. Nors turiu vieną vairuotoją, Donatas, jis niekada nevėluoja, stebuklas. Bet dauguma – tiesiog žmonės.

O tų keltų bilietų kainos? Ar galiu nusipirkti pats?

Gali, bet neverta. Jei tu nusipirksi bilietą, o vairuotojui sulūžo automobilis kelyje, tų pinigų nebegrąžins. Mes tai darome kasdien ir žinome, kur pigiau, ir turime sutartis. Be to, krovininiai automobiliai turi skirtingas kvotas. O tau reikės išsirinkti tą, kuris tinka „12 metrų trailerio“ tipui, o ne paprastam automobiliui.

Ar galima užsakyti paimtą ir atneštą į butą be eleviatoriaus?

Galima, bet tai kainuoja pinigų. Jei ketvirtas aukštas ir nėra lifto, laukia „rankinių“ (menedžerių). Tai lėta ir brangu. Vieną kartą teko nešti pianiną į senus namus Londone, laiptai buvo tokie siauri, kad net nepageidaujau kalbėti. Bet atėjome. Tiesiog būk sąžiningas aptariant kainą – pasakyk apie laiptus iš karto. O jei nežinai – paskambink paieškoti Google Street View (padės).

Draudimas ir neįvykiai (ką daryti, kai viskas blogai)

Ar man tikrai reikia draudimo? Aš turiu namų draudimą.

Namų draudimas Lietuvoje nedengia kelionės jūra ar keliu per Europą. Jis dažniausiai veikia tik namuose. Tau reikalingas tarptautinis krovinių draudimas (Cargo insurance). O jei veži dailės kūrinius, tų polisų sąlygos yra griežtesnės. Patikrink, ar draudimas apima „lūžimus“, o ne tik „dingimą“. Yra didelis skirtumas.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta?

Pirmiausia – nekelk nieko! Nuotraukok vietą, dėžę, kaip ji stovi. Parašyk pažeidimo protokolą (CMR protokolą) vairuotojui. Be to, niekas nieko neatlygins. Aš mačiau situaciją, kur klientas išmetė sulaužytą vazą į šiukšliadėžę, o paskui norėjo pinigų. Neišeina. Dokumentai viskas.

Kiek laiko traukia draudimo išmoką?

Nebent tikrai esi laimingas. Paprastai tai trunka nuo mėnesio iki trijų. Turi pateikti įrodymus apie vertę (pirkimų kvitus, ekspertų apžvalgas). Kadaise vienas kolekcionierius galvojo, kad jo senas žaislas vertas 5000 eurų, o ekspertas tarė, kad 50. Buvo nep malonu. Tad vertink savo daiktus realiai prieš vežiant.

Ar pas jus yra buvę vagysčių?

Pas mus ne (šitaip pasakykiau), bet industrijoje – taip. Dažniausiai dingsta mašinos su pilnu kroviniu ne stovėjimo aikštelėse. Todėl mes niekada nestovime be saugumo vietose. Ir mes niekada niekam nesakome, ką vežame (tik „buitiniai daiktai“). Žodžiu „kolekcija“ ar „antikvariatas“ kviečia nusikaltėlius. Nėra protinga reklamuoti savo turtą.

O jei aš nežinau tikslios savo kolekcijos vertės?

Tuomet turi problemą. Draudiklis turi žinoti sumą. Gali padaryti „deklaruotą vertę“, bet ji turi būti reali (rinkos). Jei pateiksi per mažą sumą, ir nieko neliks, gausi tik tiek, kiek parašei. Geriau paskaityčiuk forumus arba paklaustum specialistų prieš vežiant. Aš vieną kartą padėjau vertinti paštuženklus, tai buvo įdomu.

Kas daro, jei įvykia avarija?

Tokiu atveju darome viską, kas įmanoma, kad išsaugotume bent kažką. Bet jei mašina užsidega... tai nelabai kas padės. Tiesa, mūsų mašinos turi priešgaisrines sistemas ir dažnai vairuotojai miego mašinoje arba saugiuose viešbučiuose. Rizika yra, bet ji mažesnė, jei renkaisi didelę, patikimą firmą, o ne „Vakarykstančiu“ „keliautoją“ iš skelbimų.

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Dabar jau beveik visada taip. Turime GPS sistemą, rodo, kur mašina yra. Jei stovi vietoje valandą – gali būti pietūs arba techninė pertrauka. Jei stovi paras – skambink mums. Kartais sistema „nukrenta“ ir tada rodo, kad mašina važiuoja per vandenyną (kaip buvo su viena Garmin sistema). Taigi, pasitikėk skambučiu, o ne vien žemėlapiu.

Galų gale, kodėl aš turėčiau rinktis jus, o ne „kaimyno sūnų“?

Nes kaimyno sūnus gali turėti vairuotojo teises, bet jis neturės draudimo, gera žinių apie dokumentus ir, svarbiausia, atsakomybės. Aš esu čia jau 24 metus (o gal 25? nebeisimena). Turiu ką prarasti, jei darau blogą darbą. O kaimyno sūnus tiesiog nueis prie kitos siuntos. Su mumis kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Jungtinės Karalystės tampa paprasta užduotimi, kurią atliekame ramiai.

Kas atsitinka, jei aš pasikeičiu minties ir nebeoriu nieko vežti?

Jei dar negavome daiktų iš tavęs – tai nieko. Jei jau juos turime mašinoje ar sandėlyje – reikės sumokėti už darbą. Atšaukimai brangiai kainuoja, nes mes taisome planus. Vieną kartą klientas atšaukė, kai vairuotojas jau buvo prie jo durų Didžiajame Londone. Tai buvo nemalonu kalbėtis apie kompensacijas. Tad būk tikras.

Ar galima nukreipti siuntą į kitą vietą ne Lietuvoje?

Galima, bet tada tai jau nėra tiesioginis pervežimas. Reikės naujų dokumentų (tranzitas). Jei nori į Vokietiją ar Lenkiją – tai paprasčiau. Bet paskaičiuok, ar tau to verta. Kartą vežėme dalykus į Ispaniją per Lietuvą (vėl gi kliento keiksmai), ten beveik visiškai kiti tarifai.

O tie muitininkai? Ar jie tikrina kiekvieną dėžę?

Ne, jie neturi laiko. Jie taiso rizikos profilį. Jei esi naujas klientas ar siunta atrodo įtariamai – tikrins. Jei viskas tvarkinga ir nuolatinis – praeisi šviesiai. Bet niekada nežinai. Aš stengiuosi visada paduoti tokius dokumentus, kuriems niekas neprireiktų žiūrėti. Geras vadybininkas pusę darbo atlieka biurokietinėje, o ne kelyje.

Kokia galutiniai patarimas? Ko daryti negalima?

Negalima meluoti dokumentuose. Negalima sakyti, kad tai seni daiktai, jei nupirkai juos „eBay“ prieš savaitę. Muitinė turi prieigą prie visų duomenų. Ir negeriau supakuoti brangias dalykus į „Lidl“ krepšius. Matėme viską. Ir, prašau, nerašyk „fragile“ ant dėžės, jei viduje yra akmuo. Mes taip pat nejuokiame.

Taigi, jei planuojate vežti kažką vertingo, susisiekite iš anksto. Geriau pradėti ruoštis mėnesį anksčiau, nei verkti paskutinę dieną dėl dėžių stokos. Sėkmės kelyje!

Trumpai tariant, nėra vieno universalaus atsakymo kaip saugiai pervežti kolekcijas iš Jungtinės Karalystės, nes kiekvienas atvejis unikalus. Bet jei pasirūpinsite draudimu, gerais pakavimo medžiagomis ir nebusite skubą varomi, viskas turėtų pavykti be didelio streso. Pasitikėkite patikimais žmonėmis, ne kaina, o patirtimi. Geriau praleisti papildomą valandą ieškant informacijos, nei mėnesį ieškant prarasto turtą. (O jei klausiate apie tą vyną iš pavyzdžio – jį išsigelbėjome, nors ir su šaltu šampainu).