Kaip saugiai perkraustyti daiktus iš Anglijos be rūpesčių? Vadovas, kuris nerašo iš vadovėlių

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pasakyti, kiekvienas kartas yra kaip loterija. Žmonės visada klausta, kaip saugiai perkraustyti daiktus iš Anglijos be rūpesčių, tarsi būtų viena magiška formulė. Iš tiesų, tiesiog reikia žinoti, kuriose vietose gali sutriuškinęs ratai, o kurios užkatos tikrovėje neegzistuoja. Pervežimai iš UK – tai ne tik fizinis darbas, bet ir nervų valdymas, ypač kai kalba eina apie jūsų brangiausius baldus ar vaikiškus daiktus. Rašau tai ne kaip tie „gražūs“ rinkodaros specialistai, o kaip vyras, kuris mačiaus ir virtinėms, ir pačiam teko išsitraukti iš purvo kelyje netoli Dover. Štai kaip tai vyksta iš vidaus, be pudruotos viršaus.

Pasiruošimas ir dokumentai Anglijoje (su nedideliu stresu)

Nuo ko pradėti, kai nusprendžiate grįžti?

Pirmiausia – neskubėkite pasirašyti pirmo sutarties, kurią surbsite „Google“. Būna, kad žmonės iš Londono ar Mančesterio skamba paskutinę minutę ir nori išvežti visus gyvenimus per dvi dienas. Tai neįmanoma normaliai. Geriausia pradėti nuo sąrašo, kurį, tiesa sakant, retas kas daro. Pasidarykite lentelę: ką vežame, ką paliekame. Nereikia detalaus inventoriaus iki kiekvieno šaukšto, bet bent jau supraskite, ar tai bus pilnas sunkvežimis, ar keli kubai. Taip išvengsite to situacijos, kai atvažiuoja 3,5 tonų sunkvežimis, o jis netelpa net į jūsų kiemo vartus Anglijos priemiesčiuose.

Ar tikrai reikalingas inventoriaus sąrašas?

Žiūrėkite, jei vežate asmeninius daiktus (t. y. naudotas daiktas, ne parduodamas verslui), tuomet Lietuvoje muitinės tikimybė nereikalauja mokėti PVM ir muito. Bet tam jūs turite užpildyti T1 dokumentą (arba atitinkamą deklaraciją), kur nurodoma, ką vežate. Jei sąrašo nebus – gali būti problemų. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris bandė „užmiršti“ nurodyti brangų motociklą. Muitininkai tai sužinojo ir buvo nemaloni pokalbio. Taigi, sąrašas privalomas. Nereikia jo daryti milimetriniu tikslumu, bet pagrindiniai daiktai turi būti. Ir tiesiog būkite sąžiningi, nes jie tai patikrina.

Kokius dokumentus pasirašinėja vairuotojas?

Įprastai tai yra sandėrio kvitas (CMR), jei kas nors dingsta kelyje – tai pagrindas reikalauti. Taip pat vairuotojas pasirašo jūsų inventoriaus sąrašą, kad patvirtintų paėmimą. Gerai, kai viskas užfiksuota raštu, o ne „žodžiu“. Esu matęs atvejų, kai klijentai pasirašinėjo tuščius lapus su viltimi, kad „viskas bus gerai“. Taip nedaroma. Pasitikėkite, bet patikrinkite. Vairuotojas taip pat turi savo sąrašą – jis tiesiog fiksuoja būklę prieš pakrovimą, kad nebūtų kaltinamas, kad jūsų sofa jau buvo suplyšęs.

Kaip Brexit pakeitė dokumentų tvarką?

O, tai buvo chaosas pirmiausia. Dabar jau daug ramiau, bet vis tiek reikia galvos. Anksčiau užteko vairuotojo pažymėjimo, dabar reikia visų tų EXS deklaracijų iš Anglijos pusės. Tai reiškia, kad jei jūsų pervežėjas yra „kairės kojos“ firmos, jis gali neužtikrinti šios biurokratijos. Turi būti įregistruota importuotoja (galite būti jūs). Esu matęs, kaip sunkvežimiai stovėjo pasienio punktuose dieną dėl blogai užpildytų laukų. Nors dabar sistemos automatizuotos, bet klaidų kaina didelė – vėlavimai. Taigi, pasidomėkite, ar jūsų pervežėjas tikrai supanta šiuos „Brexit“ ritualus, nes ne visi supranta.

Ar galima vežti draudžiamus daiktus?

Retai, kas klausia, bet turiu pasakyti. Vaistažolių (neregistruotų), ginklų be leidimų, gyvūnų be pasų – visa tai draudžiama arba labai apribota. Vieną kartą teko atmesti krovinį, nes klientas bandė įvežti keletą dėžių su alkoholiu, kuris viršijo leistiną normą (ne verslui, o sau). Jei sulaus, gali prarasti visą krovinį. Ir nerašykite, kad nežinojote. Geresnis klausimas yra – ar galiu vežti maistą? Maisto produktų neįmanoma vežti be specialių veterinarinių sertifikatų. Taigi, palikite sausainius Anglijoje, Lietuvoje pigiau.

Pakavimas – kas dažniausiai susmulkinama kelyje

Ar verta pirkti naujas dėžes ar užtenka senų?

Geriau nusipirkti naujas, stiprias dėžes. Na, bent jau tas, kuriose bus knygos ar indai. Senos parduotuvių dėžės (ypač nuo bananų) dažnai būna drėgnos ar susilpnėjusios. Nupirkus specialias pervežimo dėžes, jūsų daiktai tikrai neiškris per nugarą, kai vairuotojas staigiai stabdys kelyje A14 (tas kelias ties Anglija siaubingas). Matau dažnai, kad žmonės taupo ant dėžių, o paskui verčia mokėti už taisyklą. Tai ne investicija, o draudimas. Nauja dėžė kainuoja keletą svarų, o ramybės – neįkainojama. Ir nenaudokite plastikinių maišelių – jie slysta, lyg žuvys.

Kuo geriau užpilti tarpus tarp indų?

Naudokite popieriaus rankšluosčius, senus laikraščius (jei dar juos turite) arba specialų putplasčio granuliatą. Negerai kai kas daro – užpildo popieriumi tik viršų, o viduje viskas plasčioja. Reiškia, tarpus reikia užpildyti tankiai. Su indais būkite ypatingai atsargūs – stiklas yra trapus. Aš vieną kartą girdėjau, kaip klijentai skambino, kad atėjo jų lėkštės, bet visos suskilusios. Pasirodo, jos buvo padėtos viena ant kitos be popieriaus tarpo. Tai elementariausia klaida, bet kartojasi nuolat. Užpildykite ertmes, kad girdėtumėte tirpso garsą, kai purkšti dėžę.

O baldus – ar juos reikia išmontuoti?

Labai rekomenduojama, ypač jei tai dideli spintos ar lovos. Išmontuotas baldas užima mažiau vietos ir, kas svarbiau, mažiau tikėtina, kad nulūžta kojelė ar nuplyšta rankena. Pavyzdžiui, didelė vokiška spinta per duris nepraeis be išmontavimo. O jei būsite bandyę ją priversti – praradsite ir duris, ir spintą. Taip pat, visus „ilgus“ daiktus (lentynas, grindų lentas) geriau apvynioti užpildu. Vokai brangesni, bet sutaupys pinigų. Vienas klientas Birmingeme nenorėjo išmontuoti stalo – teko jį vežti atskirai viena eile. Gyventojams brangiau, o mums - daugiau darbo.

Ką daryti su skystiais ir chemija?

Skysti daiktai – tai blogiausia košmaras. Visus indaplovės, skalbiklius, alyvas reikia užsukti, o dar geriau – įdėti į plastikinius maišelius uždarytus. Būna, kad dėžė atsidaro, o skystis nuteka ant kitų daiktų. Tada viskas kvailoka. O jei tai kažkas pavojingo (pavyzdžiui, degiklis) – tai griaunantis. Geriausia tokias dalykus iš viso nei vežti, arba vežti kuo mažiau. Cheminius priemones reikėtų pažymėti, kad vairuotojas žinotų – jei kas nutiks, kaip elgtis. Nekeldite grėsmės kitiems daiktams dėl 2 svarų indaplovės.

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Absoliučiai taip. Parašykite ant viršaus ir šono, kas yra viduje (pvz., „Virtuvė“, „Drabužiai“). Taip gi, kai atvyksite į Kauną ar Vilnių, nereikės atidaryti visų dėžių ieškant pyžamų pirmą naktį. Be to, tai padeda vairuotojui dėti dėžes sunkvežimyje – sunkesnios apačioje, lengvesnios viršuje. Matęs esu, kaip atvažiuoja dėžės be jokių užrašų. Tada vyksta tas „arbatinukas“ – atidaro, uždaro, pyksta. Pasirūpinkite žymekliais iš anksto, nusipirkite juodą spalvotą markerį. Dėžių numeravimas taip padeda suskaičiuoti, ar visos atvyko.

Kelionė per Lamanšą ir kelią iki Lietuvos

Kiek laiko užtrunka tas nužygis?

Standartiškai, jei niekas nepasikeičia (o pas mus kas kas keičiasi), tai nuo durų iki durų trunka apie 3–5 dienas. Tai priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas. Jei dalinis, tai reikia laukti, kol vairuotojas surenka kitus krovinius Anglijoje. Dar reikia priderinti prie Lamanšo kelto laivą. Užtrunka daugiau, jei važiuojate į toliau esančius miestus Lietuvoje, pvz., į Klaipėdą ar Panevėžį. Užtikrintai pasakyti „trečiadienį bus“ negaliu. Gali būti antradienį vakare. Bet tobulų atsakymų šioje srityje nėra (tiesa sakant, retur kur).

Kas jei laivas nenuvyksta dėl audros?

Dingstantys laivai – tai nėra filmas, o realybė Doveriuose. Orų sąlygos Anglijoje yra chaotiškos. Jei audra, keltas gali nebevažiuoti, tuomet eilės susidaro didžiulės. Tada vairuotojas gali stovėti porą dienų. Jums tai reiškia vėlavimą. Negaliu nieko padaryti su gamtos jėgomis. Geriausias patarimas – nenukrypkite nuo planų ir nedarykite planų pagal tikslią atvykimo valandą. Duokite sau savaitės atsargą tarp išsikraustymo iš Anglijos buto ir įsikraustymo į Lietuvos. Taip išvengsite streso.

Kur tarpiniai punktai ir kodėl svarbi jūsų lokacija?

Anglija didelė. Jei gyvenate šiaurėje, netoli Edinburgo, tai skambesnis kainuoja. Vairuotojas turi nuvažiuoti tam, surenkti, grįžti pietus. Tas nuvažiavimas laiko. Tas pats su Lietuva – jei reikia važiuoti į gylį, kaip Uteną ar Zarasus, tai taip pat brangiau ir ilgiau. Geriausia, jei galite dėžes ar baldus išvežti į pagrindinį arteriją (pavyzdžiui, M1 ar M4 kelių sankryžą arba artimiausią didesnį miestą). Taip sutaupote pinigų. O jei reikia važiuoti į siaurus Londono kvartalus, kur sunkvežimis nepraeis – tai jau papildoma logistika (sunkvežimis su keleiviu).

Kaip saugiai perkraustyti daiktus iš Anglijos, jei gyvenate giliau žemyne?

Čia turime omenyje tas pačias Anglijos vietas. Klientai dažnai klausia: „Aš gyvenu Kornvalyje, galite atvažiuoti?“. Galime, bet už tai papildomai mokama. Kas yra svarbu? Pasirūpinkite, kad sunkvežimis galėtų pasisukti. Kartais žmonės nenurodo, kad jie gyvena siaurame aikštėlyje su statinomis. Vairuotojas atvažiuoja ir negali užvažiuoti. Tada tenka iškrauti į mažesnę mašiną. Tai vėl kainuoja. Taigi, patikrinkite prieigos sąlygas. Jei aš sužinočiau, kad sunkvežimis negali įvažiuoti, iš karto pasakyčiau. Bet dažnai sužinome tik vietoje.

Ar vairuotojas skambins prieš atvykdamas?

Turi skambinti, bent jau prašome jo būti pasiekiamą. Tačiau yra vairuotojų, kurie tiesiog atvažiuoja ir signalizuoja. Būna, kad skambina iš 10 km, būna – iš 2. Visiems skirtingai. Patariu pasakyti sutartyje: „prašome pranešti bent valandą prieš“. Taip jūs turėsite laiko suspėti atidaryti vartus, pasiimti šunius, paruošti kava. Nereikia jį vežti po visą miestą ieškant namų – duokite tikslią vietovę (Google Coordinates). Lietuvoje žmonės dažnai blogai pažymi adresus, tai priverčia vairuotojus rūpintis.

O jei reikės partijos krovinio (dalninis)?

Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje. Tai pigiau. Bet rizika ta, kad tarpinės stotelės gali trukti. Vieną kartą teko laukti savaitę, kol vairuotojas surinko pilną mašiną Londono regione. Jei jums skubia – imkite pilną sunkvežimą (arba bent jau dalį, pvz., 5-10 m2). Jei laiko turite – dalinis yra geras pasirinkimas. Tik tikrinkite, ar jūsų dėžės gerai užžymėtos, kad nenuklystų į kitą adresą (tai nutinka labai retai, bet vis tiek).

Kainos ir pinigai – kiek kainos tas pragyvenimas?

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina formuojasi pagal kubinių metrų kiekį (arba metrinius) bei atstumą. Taip pat įeina keltas, darbas vairuotojo (krovimas/iškrovimas) ir degalai. Skirtingi metai – skirtingos kainos. Dabar degalai brangūs, tai ir kaina aukštesnė. Taip pat įtakos turi sezonas. Vasarą ir rugsėjį (kai mokslo metai) – visi grįžta, kaina šoka. Jei galite perkraustyti žiemą – būkite tikri, gausite nuolaidą. Paprasčiausiai paklauskite: „Kiek kainuos 5 kubai iš Londono iki Vilniaus?“. Gausite atsakymą. Jei ne – keiskite pervežėją.

Ar būna paslėptų mokesčių?

Geri firmos jokių paslėptų mokesčių nedaro. Pasakyta – už keltą, už darbą, už kelią. Jei sutartyje parašyta „apytiksliai“, tai gali būti pavojinga. Gali atsirasti „mokestis už užlipimą ant 2 aukšto su liftu“, jei to iš karto neaptarti. Žiūrėkite į smulkmenas. Kartais už „stumdomą krovinią“ taip pat imama. Aš asmeniškai visada stengiuosi nurodyti galutinę sumą (išskyrus muitines, jei jos iškils). Pasidomėkite, ar į kainą įskaičiuoti pakavimo medžiagos (dažnai ne).

Kada reikia mokėti avansą?

Dauguma firmų prašo 10–20 proc. avanso sutarties pasirašymo metu. Tai užtikrina, kad jūs „nešoks“ paskutinę minutę, o vairuotojas nebevažiuos tuščias. Likęs sumos mokama tada, kai daiktai pasiekia tikslą arba prieš išvežimą (nors rečiau). Avansas nėra blogas dalykas – tai jūsų ir jų garantija. Tik būkite atsargūs su tais, kas prašo mokėti 100 proc. iš karto. Tai nepatikima. Jei jūsų klauso, kodėl reikia avanso – pasakykite, kad tai standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose.

O jei tūris mažesnis nei galvojau?

Tada ir mokėsite mažiau. Mes dažnai darome apskaičiavimus pagal nuotraukas ar sąrašą. Jei realiai dėžių atsiranda mažiau – pataisome sumą. Taip pat ir atvirkščiai – jei užpildėte dukart daugiau vietos, nei planavote, teks mokėti daugiau. Sunkvežimio vieta turi savo kainą. Būkite nuoširdūs su savimi – geriau perdėti, kad užpildytumėte 5 kubus, nei sakyti, kad tai telpa į 2, o paskui stumti viską kišenėse. Tai sukuria konfliktą vietos.

Ar atsieina brangiau vežti iš Londono nei iš Birmingemo?

Londonas – tai blogas sapnas vairuotojams. Užsistojimai (Ulez zona), rūkymo zonos, dideliai eismiai. Taip, iš Londono paprastai brangiau, ypač jei reikia važiuoti į centrą (Congestion Charge). Iš provincijos, kaip Leeds ar Sheffield, pigiau, nes vairuotojas lengviau pasiekia greitkelį. Taigi, jei galite sutvarkyti daiktus šalia M25 žiedo (ties kuriu nors nulaužimu) – gali sutaupyti šimtą ar du svarų. Tačiau dažniausiai klientai tiesiog nori, kad paimtų iš namų. Ir tai suprantama, už mokesčius gaunate patogumą.

Avarijos, praradimai ir kt. blogos dalybos

Kas nutinka, jei nulūžta stiklinė vitrina?

Tada prasideda draudimo procedūros. Jei turite draudimą, o vitrina buvo įrašyta į sąrašą, tada gausite kompensaciją. Be draudimo – deja. Pasakykime tiesiai, daiktai lūžta. Ne dėl blogų vairuotojų, o dėl blogų kelių Anglijoje ar staigių stabdymų. Esu matęs, kaip gerai užpakuota stiklinės vitrina išgyveno 2000 km, o kitą kartą buvo sugadinta pirmame posūkyje. Bet 99 proc. atvejų, jei viskas padaryta teisingai – atkeliauja sveika. Draudimas (All Risk) kainuoja apie 2-3 proc. nuo daiktų vertės. Verta.

Kaip veikia draudimas tokiu atveju?

Jei nutiko žala, privalote nedelsdami pranešti vairuotojui (arba mums) ir užfiksuoti nuotrauką. Negalima iškrauti visko, o paskui skambinti ir sakyti „o čia buvo sugadinta“. Reikia įrodymų. Draudimo kompanija ims apklausą. Turi būti aišku, kada ir kaip tai nutiko. Be to, vertė turi būti reali – jei parašysite, kad senas sofos kaina 1000 Eur, o ji nupirkta prieš 10 metų už 200, niekas to Nepripažins. Būkite sąžiningi ir turėkite bent nusifotografuotą duomenų lentelę (jei nėra kvitų).

Ar dažnai dingsta daiktai?

Labai retai. Sunkvežimiai turi GPS, durys uždaromos antplečiais. Vienintelė situacija, kai gali dingti – tai jei vairuotojas yra nusikrypėlis ir daro „šoninį verslą“. (Tokių yra, bet jie greitai išbraukiami iš rinkos). Taip pat gali atsitikti painiava su dėžėmis jei jos nepažymėtos. Jei klausiate, ar saugu – taip, saugu. Per 20 metų man buvo tik vienas atvejis, kai dingo viena dėžė su drabužiais (buvo palikta degaline). Ir tai buvo ne mano vairuotojo kaltė. Bet sistemos yra saugios.

Kokios pačios keisčiausios situacijos matytos?

O, to užtektų knygai rašyti. Vienas vairuotojas parvežė katę, kuri pasislėpė po sofa važiuodama iš Anglijos. Klientas tik iš Lietuvos sužinojo, kad jo nėra. Katį teko vežti atgal (sėdėjo salone). Kita situacija – klientas bandė vežti akvariumą su vandeniu. Atidarius sunkvežimį - visa buvo šlapia. Arba dar: žmonės uždaro namus ir išveža raktus su savimi. Atvyksta vairuotojas, o negali pasiekti daiktų. Tie raktai... būna, kad jų netikėtai užmečia į dėžę. Tada ieškome adatoje kupose. Gyvenimas.

Kaip saugiai perkraustyti daiktus iš Anglijos, jei bijosi pavogti?

Pagrobimai – tai retai Lietuvoje ar Anglijoje (šiaurės Europoje), bet įvyksta dažniau transitu (pvz., praeinant per Lenkiją ar Vokietiją). Mūsų maršrutai (UK-LT) yra santykinai saugūs. Bet norint maksimaliai apsisaugoti – reikia patikimos firmos, kuri turi gerą vairuotojų filtrą. Nenaudokite „skrajanių“ forumuose. Jei kaina per maža – gali būti, kad jūsų daiktai taps kažkieno pelnu. Pasitikėkite intuicija, jei atrodo įtartai – geriau brangiau, bet su saugumo garantija. Ir neneškite pinigų ar juvelyrinių dirbinių dėžėse.

Atvykimas ir iškrautymas Lietuvoje

Ar sunkvežimis gali važiuoti į miesto centrą?

Tas pats kas ir Londone – ribojimai. Vilniaus senamiestyje sunkvežimis negali važiuoti. Jei gyvenate centeri, reikia tartis apie iškrovimą artimesnėje vietoje arba naudoti mažesnę mašiną „paskutinę mylią“. Dažnai žmonės to neįsivaizduoja. Sunkvežimis reikalauja aukšto ir ploto. Patikrinkite, ar gatvės pakankamai plačios. Jei ne – suorganizuokite pėsčiųjų perėją (nors tai nelegalu, bet kartais padedame (šypsojasi)). Geriau viską iš anksto sužinoti.

Kas jei netelpa į liftą ar laiptus?

Gali būti, kad turi nešti rankomis. Vairuotojai padės, bet jie ne herkulis. Jei daug daiktų ir aukštas aukštas be lifto – reikės samdyti kėlimo kraną („keliamas“). Tai kainuoja, bet sutaupo nugarą. Vieną kartą teko nešti sofos per balkoną į trečią aukštą, nes laiptai buvo per siauri. Buvo įdomi pamoka fizikai. Iš anksto pasakykite apie tokius dalykus. Nesitikėkite, kad vairuotojas sugebės nešti 30 kg dėžę aukštyn žemyn 5 kartus per valandą.

Ar reikia padėti vairuotojui?

Nebūtina, bet malonu. Bent jau parodykite, kur ką padėti. Vairuotojai yra patyrę, jie moka krauti. Jei trukdysite ir bėgiosite su viena dėže – gali suklysti. Geriau stovėkite šalia ir vadovaukite (į virtuvę – dešinėn, į miegamąjį – kairėn). O duoti kavos ar vandens – tai paprasta pagarba. Žiūrėk, su tokiu vairuotoju jis tikrai geriau iškros. Tai žmogiškas požiūris. Nenaudokite jų kaip „pirštais nurodančių“ tarnų.

O šiukšlės – kas jų atsikrauna?

Šiukšlių neįvežame! Jūs turi susitvarkyti saviškes Anglijoje. Vieną kartą teko pamatyti, kaip klientas bandė įdėti seną matracį ir dėžę su šiukšlėmis į mūsų mašiną. Ne, aš tai sužinojau tik Lietuvoje... (tai buvo sena istorija). Atkreipkite dėmesį – pervežame tik tai, kas jums reikalinga. Senos radijų, laužt baldai – turi likti Anglijoje. Lietuvoje šiukšlių atvežimas kainuoja. Naudokitės „tip“ (svetainėmis) Anglijoje atsikrauti seniems daiktams. Tai pigiau ir greičiau.

Galiausiai, jei viską apgalvojote, pasiruošėte ir pasirinkote patikimą žmogų, tas procesas gali būti net smagus. Matyti, kaip tą šūsnį daiktų iš Londono paverčiate jaukiu namu Lietuvoje – tikra malonė. Sėkmės kelyje!

Kaip saugiai perkraustyti daiktus iš Anglijos be rūpesčių? Galų gale, viskas sumažėja iki dalykų: pasitikėjimo savo pervežėju, kruopštumo pakavime ir žinojimo, kad dokumentų tvarka po Breksito pasikeitė. Nereikia būti logistikos ekspertu, kad suprastum, kad geriau pasidaryti sąrašią anksčiau negu verkti dėl dingusio kelnių komplekto. Tegyvuoja sąžiningumas ir gerai uždarytos dėžės.