Kaip rasti patogiausią perkraustymo paslaugą iš UK? Nejaukus patarimas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, važinėju tarp Lietuvos ir Anglijos (ir ne tik) nuo tada, kai vairuotojai dar telefonu pranešdavo, kiek pasiekė mylių stulpelį. Per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, šiluose rūbuose aptaisytų baldų iki tokių istorijų, kurias norėtumi pamiršti. Dažnai klientai klausia, kaip rasti patogiausią perkraustymo paslaugą iš UK, ir atrodo, kad atsakymas turi būti paprastas. Bet tiesos sakant, rasti patikimą žmogų šioje rinkoje dabar yra sunkiau nei rasti nemokamą parkavimą Londone centre. Turiu jums papasakoti, kaip tai tikrai vyksta, be jokių gražių brošiūrų.

Dauguma žmonių pradeda nuo Google paieškos, tačiau ten pasislėpę daugybė „viliotojų“. Rinktis reikia ne pagal tai, kur svetainė gražesnė, o pagal tai, ką jie pasako telefonu. Jei kas nors įrašinėja jums kainą, nenuėjęs prie jūsų namų (net ir virtualiai), bėkite. Brexit viską sukomplikavo – muitinės, dokumentai, taisyklės pasikeitė, ir ne kiekvienas kompanijos vadovas suvokia, kad dabar reikia ne tik vairuotojo, bet ir brokerio. Taigi, ieškodami, kaip rasti patogiausią perkraustymo paslaugą iš UK, atkreipkite dėmesį į detales, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo menkos. O dabar pereikime prie to, ką tikrai jus kankina.

Kur ieškoti ir ką žiūrėti (ir kur tikrai ne)

Kur geriausia ieškoti kompanijos – Google ar Facebook grupėse?

Sunku pasakyti vienareikšmiškai, bet Google dažniau roja didžiąsias firmas, kurios uždirba ant reklamų, o ne ant kokybės. Facebook grupėse, tokiose kaip „Lietuviai Londono“ ar panašiose, galite rasti smulkių vežėjų. Ten žmonės dalinasi realia patirtimi, nors kartais ten įrašus palieka ir patys vairuotojų žmonos ar draugai, tad žiūrėkite kritiškai. Asmeniškai aš patarčiau klausti kaimynų ar draugų, kurie jau persikėlė – žodis „žodžiu“ čia veikia geriausiai. Tik nepamirškite, kad pigiausiai pasiūlyta perkraustymo paslauga iš UK gali baigtis tai, kad jūsų daiktai liks ant kelio vidury.

Ar verta pasitikėti „Five Star“ atsiliepimais?

O čia jau smulkmena, ant kurios dažnai užlipa. Idealų reitingą įsigyti dabar ne problema – galima nusipirkti per dešimt teigiamų atsiliepimų už penkiasdešimt svarų. Žiūrėkite ne tik žvaigždučių kiekį, bet ir tai, kas parašyta. Jei visi atsiliepimai vienodi – „Puiki paslauga, ačiū!“ – tai įtartina. Ieškokite tokių, kur rašo apie konkrečius nesklandumus, pavyzdžiui, „vairuotojas vėlavo, bet įdėjo pastangų“. Tai rodo realų žmogų. Taip pat, jei matau, kad visi atsiliepimai parašyti per vieną savaitę, aš manau, kad kažkas čia ne švaru.

Kodėl brangios kompanijos kartais būna blogesnės?

Didelės firmos turi didelius biudžetus, bet dažnai jose dirba jauni vadybininkai, kurie nieko nesupranta apie logistiką. Jie tiesiog spaudžia mygtukus sistemoje. O mažesnės kompanijos, kurias valdo patys vairuotojai, dažniau įsikiša. Tiesa, mažos kompanijos gali turėti problemų, jei jų sunkvežimis sugesą – jų nėra kur pasiimti rezervinio. Taigi, renkantis, kaip rasti patogiausią perkraustymo paslaugą iš UK, nebijokite klausti apie jų parką – kiek mašinų turi ir kas daro, jei viena sugenda.

Ar reikia ieškoti tik tokių, kurie specializuojasi būtent rytų kryptimi?

Taip, būtina. Jei kompanija daugiausia važinėja po Prancūziją ar Vokietiją, ji gali nežinoti specifikos, susijusios su Britų salomis. Čia juk ne tik kelią reikia žinoti, bet ir muitinės procedūras Dover’yje arba Folkestone’yje. Yra kompanijų, kurios sako, kad „važiuojame visur“, bet tada jų vairuotojas prie sienos praranda nervus, nes neturi tinkamo bilieto „Eurotuneliui“ arba nebuvo užsiregistravęs „Goods Vehicle Movement Service“ sistemoje. Specializacija čia svarbiau nei bendras patyrimas.

Ką reiškia „patikimas“ šioje srityje?

Mano akimis, patikimas – tas, kuris neatsisako telefono, kai jau pasirašėte sutartį ir išvyko daiktai. Yra daug tokių, kurie iki paskutinio momento malonūs, o paskui – „telefonas neįjungtas“. Patikimas vežėjas taip pat pasako apie rizikas iš karto. Jei jis sako, kad gali užtrukti dviem dienomis dėl muitinės eilių, jis jums nemelo. Meluotojai visada pažada „rytoj bus“. Aš asmeniškai gerbiau tą, kuris sako „nemanau, kad spėsime“, nei tą, kuris „tikrai spės“ ir neatsiskaityno.

Ar verta klausti apie draudimą iš karto?

Be abejo. Bet klausiate ne tiesiog „ar turite draudimą“, o „ką tiksliai jis dengia?“. Kai kurios kompanijos sako, kad turi draudimą, bet jis galioja tik tuo atveju, jei sprogia atominė bomba arba jei sunkvežimis nukrenta į upę. O jei jūsų porcelianinė lėkštė susilaužo, nes vairuotojas staigiai stabdė? Nereikalingų dalykų draudimas dažnai būna labai apribotas. Geriausia perkraustymo paslauga iš UK visada pasiūlys papildomą draudimą, kurį galite įsigyti pagal savo daiktų vertę.

Kaip suprasti, kad tai sukčiai?

Pirmasis signalas – depozitas, kurį reikia pervesti į sąskaitą užsienyje (ne LT ar UK), be jokios sutarties. Antrasis – jie nenori pateikti adreso arba registruotos buveinės. Trečias – kaina peržengia sveiką protą. Jei jums siūlo gabentis pilną konteinerą iš Londono į Vilnių už 300 svarų, tai ne tik neįmanoma, tai ir pavojinga. Vairuotojas degalus už pirmąją šimtą mylių išleis daugiau. Taip pat, jei jie verčia mokėti tik grynaisiais pinigais vairuotojui – tai garantija, kad jų nelegalus.

Kainos ir paslėpti mokesčiai (kaip nenukristi ant peilių)

Ar kaina priklauso nuo to, kiek daiktų turiu?

Žinoma, tai pagrindas. Dažniausiai skaičiuojame pagal kubinius metrus (m3). Bet čia yra savotiškas matematikos testas – klientas visada mano, kad turi mažiau, nei yra iš tiesų. Buvę atvejų, kai žmogus sako „tik kelios dėžės ir sofa“, o iš tiesų tas sofa yra „L“ formos, sveria 200 kg, o dėžių yra 40. Kai kurios kompanijos už šį netikslumą papildomai neima, o kitos – užsidirba iš „paketo“ priaugimo. Geriausia perkraustymo paslauga iš UK turi būti brangi už tą, ką tikrai turite, o ne už tai, ką manote turint.

Kodėl viena kompanija siūlo 1000, o kita 2000 svarų?

Skirtumas gali būti tame, kas įskaičiuota. Pirmuoju atveju gali būti tik „kraunam ir vežame“, o jūs turite patys išnešti daiktus iš buto trečiame aukšte be lifto, supakuoti juos į juodas maišus (kurie gali plyšti) ir laukti gatvėje. Antruoju atveju – atvyksta komanda, viską padaro su profesionalia medžiaga, padaro inventorių, uždaro baldus, ir atveža į patį butą Lietuvoje. Dar gali būti taip, kad pigesnė kompanija vairuoja seną sunkvežimį, kuriam reikia daugiau degalų ir kuris gaišta laiką.

Kas yra „access fee“ (prieigos mokestis)?

O tai dalykas, dėl kurio dažniausiai ginčijamasi. Jei gyvenate gatvėje, kurioje negalima statyti didelio sunkvežimio, arba kur reikia specialaus leidimo, vairuotojas gali atsisakyti važiuoti. Tuomet reikia samdyti mažesnį sunkvežimėlį (pvz., 7.5 t), kuris užkrauna daiktus ir veža į didelį. Tai kainuoja. Taip pat, jei vairuotojas turi laukti, kol jums išsirengiate namuose (nors turėjote būti pasiruošę), laukimo mokestis gali būti 40–50 svarų per valandą. Viskas turi būti parašyta sutartyje.

Ar verta taupyti ant pakavimo medžiagų?

Galvojote, kad senos laikraščiai – tai puikus variantas? Taip, jei norite, kad jūsų indai būtų su drabužiais. Profesionalios dėžės („double wall“), burbuliukų plastikas, pakavimo popierius – tai viskas kainuoja, bet tai sutaupo daugiau. Kartais klientai sako „paketuosiu pats“, o tai pačią dieną vairuotojas mata, kad dėžės plyšta, nes jose pilna knygų. Tada jis gali atsisakyti gabenti tokią krovinį, nes atsakomybė per didelė. Jei norite sužinoti, kaip rasti patogiausią perkraustymo paslaugą iš UK, klauskite, ar jie parduoda medžiagas.

Ką daryti, jei paskutinę minutę kaina pasikeičia?

Tai, deja, ne reta praktika, ypač jei jūs pats pakeitėte kiekį. Bet jei kompanija pakeičia kainą be jokios priežastries („degaliai padidėjo“ – nors tai ne jų problema), tai blogas ženklas. Gera kompanija užšaldoma kainą pasirašius sutartį arba įmokus depozitą. Aš asmeniškai visada sakau klientams: jei jau sutarėme, tai aš nebešokuju. Nors kartais ir noriu (juokauju). Pasitikėjimas čia svarbiau nei 50 svarų nuolaida.

Ar galima derėtis su kaina?

Visada galima pabandyti, tiesiog nedarykite to kaip turguje. Jei turite „lankstų“ datų (pavyzdžiui, galite laukti, kol jems susirinks pilnas krovinys į tuos pačius metus), galima gauti nuolaidą. Taip vadinamos „partijos“ arba „grupinės“ siuntos. Bet tada turite būti pasiruošę, kad atvykimas gali užtrukti iki 3 savaičių. Jei jums reikia skubiai, tenka mokėti pilną kainą, nes vairuotojas turi važiuoti tuščias atgal arba ieškoti kito krovinio.

Ar brangiau, jei reikia gabenti pianiną?

Pianinas ar didelės svarmeninės svajonės – tai yra „specialus krovinių gabenimas“. Reikia ne keturių rankų, o specialių juostų, o gal net ir keltuvo. Ir, svarbiausia, pianinas nebeįeina į standartinę liftą kabiną. Taigi, reikia įvertinti laiptus. Vienas pianinas gali kainuoti tiek, kiek pusė buto perkraustymas. Neklauskite, kodėl – tiesiog sužiūrėkite į tą svorį ir į tai, kiek nervų kainuoja jo nenulaužti.

Dokumentai, muitinė ir Brexit (nepasileisk be to)

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš UK?

Dabar, po „Hard Brexit“, viskas tapo sudėtingiau. Jei anksčiau užtekdavo vairuotojo pažymėjimo, dabar reikia „T1“ dokumento arba „Export Accompanying Document“ (jei tai nekomercinė siunta). Be to, vairuotojas turi būti įrašytas į „GVMS“ sistemą. Jūs, kaip siuntėjas, taip pat turite pateikti deklaraciją. Dažnai klientai mano, kad tai vairuotojo reikalas, bet ne – jei dokumentai neteisingi, muitinė neleis išvažiuoti iš šalies.

Ar reikia mokėti mokesčius už senus daiktus?

Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius (tai vadinama „Transfer of Residence“), jums neturėtų būti taikomi Mokesčiai Pridėtinei Vertei (MPV) ir muytiniai mokesčiai Lietuvoje. Bet čia yra viena „bet“ – jūs negalite tuoj pat juos parduoti. Jei muitinė įtars, kad perkraustote prekes verslui (pavyzdžiui, 20 vienodų sofa), gausite didelę sąskaitą. Turi būti aišku, kad tai asmeninis turtas.

Kas daryti, jei pamiršau įrašyti brangų daiktą į sąrašą?

Geriau tai padaryti iš karto, nei meluoti. Muitininkai turi rentgeno aparatus, kuriais peržiūri sunkvežimius. Jei pamatys, kad trūksta „išmaniojo telefono“ sąraše, gali manyti, kad jūs bandote įvežti prekes be mokesčių. Teigiama, kad maži daiktai (drabužiai, indai) nereikalauja detalaus inventoriaus, bet techniką (kompiuterius, televizorius) būtina nurodyti su serijiniais numeriais, jei norite draudimo.

Kaip dabar veikia sienos kontrolė?

Privažiavus prie sienos (Dover/Folkestone), pirmiausia reikia pravažiuoti per pasienio kontrolę. Vairuotojas turi pasirodyti su „pass“ (leidimu). Jei kažkas negerai su GVMS deklaracija, jį nukreips į „Red Lane“, kur jis gali praleisti valandas ar net dienas. Jei ieškote, kaip rasti patogiausią perkraustymo paslaugą iš UK, klauskite, ar jų brokeris moka dirbti su šiomis sistemos. Kitu atveju jūsų daiktai gali „užstrigti“ Kalė.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigaretes?

Galite, bet ribotais kiekiais. Jei bandysite vežti 200 litrų alaus ar 10 blokų cigarečių, tai bus laikoma prekyba. Asmeniniam naudojimui yra leidžiama nemažai, bet ne be galo. Geriausia klausti brokerio, jei turite didelį kiekį vyno rūsyje. Aš kartą mačiau situaciją, kai vyras bandė vežti beveik visą savo barą – muitinėje jam teko rinktis: palikti arba mokėti didelius mokesčius.

Reikalingas T1 dokumentas ar ne?

Tai techninis klausimas, ant kurio dažnai varginami vadybininkai. Dažniausiai asmeniniam perkraustymui nereikia pilno T1 (kuris kainuoja pinigus), užtenka „sąrašo“ (inventory list), kurį vairuotojas pateikia. Bet... (o čia aš nežinau 100%, nes taisyklės keičiasi kas mėnesį) kai kuriose situacijose, jei daiktų vertė viršija tam tikrą sumą (pvz., 10 000 svarų), muitinė gali reikalautti pilno deklaravimo. Geriau pasikonsultuoti su konkretaus vežėjo brokeriu.

Kas nutinka, jei neturiu „Settled Status“ arba lietuviško paso?

Jei esate ES pilietis, turite lietuvišką pasą – viskas tvarkoje. Jei tik GB pasą, tada gali kilti problemų su įvežimu be mokesčių. Geriausia perkraustymo paslauga iš UK visada patikrins jūsų dokument statusą prieš važiuodama. Nenoriu jums gąsdinti, bet yra atvejų, kai žmonės negalėjo išvežti daiktų, nes neturėjo teisės gyventi vienoje iš šalių.

Logistika: ką veikia vairuotojai ir kiek laiko tai užtrunka

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Teoriškai – 2–3 dienos, jei vairuotojas važiuoja tiesiai ir nemiega (kas nelegalu). Praktiškai – 4–5 dienos. Vairuotojai turi poilsio režimą (tachografas). Be to, jie turi laukti „Eurotunely“ arba keltų. Taip pat, dažnai jie surenka krovinius iš kelių klientų („groupage“), tai užtrunka. Jei jums pasako „atvešime per 24 valandas“, tai melas arba jie važiuos sunkvežimiu be pailgosios kabinos (kas nelegalu ilgose trasose).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugelis klausia šito. Teoriškai – taip, jei yra vietos. Bet dauguma kompanijų neduoda to daryti dėl draudimo. Jei įvyksta avarija ir jūs sužeidžiate, draudimo kompanija nemokės. Be to, vairuotojai važiuoja dirbti, jie nori miegoti arba klausyti savo muzikos, o ne kalbėti apie orus. Jei labai norite, turbūt galima susitarti už papildomą mokestį, bet tai retas dalykas.

Kaip vyksta pakrovimas Anglijoje?

Atvyksta vairuotojas su sunkvežimiu arba su „sprinteriu“. Jis turi atvykti laiku (dažnai vėluoja dėl Londono spūsčių). Jis padeda nešti daiktus, jei tai įtraukta į kainą. Jei ne, jis tiesiog stovi ir laukia, kol jūs nešate. Čia svarbu suprasti – vairuotojas nėra jūsų personalas, jis atsakingas už krovinią. Jei jūs supakuosite blogai, jis gali atsisakyti pakrauti. Buvau, kur klientas bandė įstumti drabužių dėžę į tarpą tarp baldų – dėžė suspausta, baldai sužeisti.

Ar jie iškrauna į patį butą Lietuvoje?

Įprasta praktika – „iki pirmo durų slenksčio“. Jei butas antrame aukšte be lifto, tai vairuotojas gali pareikalauti papildomo mokesčio už nešimą laiptais. Čia Anglijoje ir Lietuvoje skirtingi įprotiai. Anglijoje dažniau naudojami keltuvai su kranu, o Lietuvoje – „rankos“. Nustatykite tai iš anksto, kad nereiktų ginčytis prie buto durų dėl 50 eurų.

Kas daroma su baldais, jei jie netelpa?

Jei baldai per dideli, gali reikėti išmontuoti. Gera kompanija turi savo meistrus, kurie išmontuoja ir vėl sumontuoja Lietuvoje. Bloga – palieka jums rinkinį detalių ir sako „laikas žaislių“. Ypač pasidaro sudėtinga su vokiškais baldais (pvz., „Schrank“), kurie yra labai masyvūs. Geriausia pasakyti iš anksto apie didelius spintas ar sofas.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Ką turiu omenyje? Jis pasiima daiktus, važiuoja į sandėlį, laukia kitų krovinių ir tada važiuoja į Lietuvą. Ar jie saugūs sandėlyje? Paprastai taip, turi vaizdo kameras. Bet yra buvę atvejų (nedaug, bet buvo), kai smulkmenos dingdavo. Nerekomenduoju palikti pinigų ar labai brangių mažų daiktų be jų įpakavimo į dėžę ir užlankymo. Pasitikėjimas – tai gerai, bet patikrinti reikia.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tada jūsų daiktai stovi šalia kelio. Geresnės firmos turi kitą vairuotoją, kurį gali nusiųsti paimti krovinią. Blogesnės – jūs laukiate, kol jie sutvarko. Aš kartą mačiau, kaip sunkvežimis užsidegė ant M25 kelio. Klientas gavo žinią tik po 6 valandų. Tai realus gyvenimas. Technika sensta, o ji dirba 24/7.

Jei kas nors negerai (bloga patirtis ir problemos)

Kas daryti, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų?

Niekada nemokėkite grynais, jei nesusitarėte anksčiau. Skambukite į biurą, jei jis atsiliepia. Jei ne – skambukite policijai (jei jums grasina). Dažniausiai tai „scam“ schema – atvyksta, sako, kad daugiau daiktų nei galvojo, reikia dar 200 svarų dabar, arba iškraus ant gatvės. Jei sutartyje parašyta fiksuota kaina, jie negali to padaryti. (Čia aš pataisau – jie gali pabandyti, bet jūs neprivalote mokėti).

Ar galiu paduoti į teismą dėl sugadintų daiktų?

Galite, bet ar verta? Jei kompanija registruota „Karibų salose“ arba neturi jokio turto, teismo nuosprendžio gauti pinigų bus neįmanoma. Todėl labai svarbu pasirinkti firmą, kuri turi realų adresą Lietuvoje arba JK. Tuomet, jei jie sulaužys jūsų televizorių, turite kur kreiptis. Be to, visada darykite nuotraukas prieš ir po (jei įmanoma).

Ką daryti, jei daiktai neatvyksta nustatytu laiku?

Pirmiausia – nepanikuokite. Vėluoja dažnai. Bet jei jie neatsiliepia į skambučius 3 dienas – tai blogai. Gali būti, kad vairuotojas užstrigo sienoje arba sugedo telefonas (tai įvyksta). Rašykite el. paštu, palaikykite rašytinę istoriją. Jei ieškote, kaip rasti patogiausią perkraustymo paslaugą iš UK, pasitikrinkite ar jie turi „tracking“ sistemą svetainėje – tai padeda išvengti streso.

Ar gali būti, kad mano daiktai parduodami?

Tai galima tik tada, jei jūs nesumokėjote už paslaugą ir sutartyje yra punktas apie „hipoteką“ arba „liudijimo sąlygas“. Kompanija gali laikyti jūsų daiktus įkaitą, kol sumokėsite. Bet jie negali juos parduoti be teismo sprendimo. Nors, esu girdėjęs istoriją, kai viena „uždarota“ firma išpardavė klientų baldus turguje. Vėlgi – tikrinkite, su kuo susirašinėjate.

Kaip atpažinti blogą vairuotoją?

Jis atvyksta pavargęs, nežino, ką vežti, neturi popierių. Jo sunkvežimis purvinas, padangos lygios. Jis pradeda rūkyti prie jūsų namų durų (be leidimo). Jis kalba agresyviai. Geriausia tokio atsisakyti iš karto, net jei reikės prarasti depozitą. Geriau prarasti 50 svarų nei turėti nervų krizę visą savaitę.

Ar verta apdrausti daiktus už savo pinigus?

Jei kompanijos draudimas atrodo įtartai, taip. Galite pasidaryti „transporto draudimą“ savo draudimo brokerio. Jis gali būti brangesnis, bet jis padengia ir tą atvejį, jei vairuotojas užmiega prie vairo. (Nors vairuotojai su tachografais labai retai užmiega oficialiai, bet...). Saugumas viršija viską.

Kas nutinka su netaisyklingai pakrauta mašina?

Jei dėžės supuvės, ir jūsų drabužiai patens, kompanija dažniausiai sako, kad jūs kalti, nes naudojote blogas dėžes. Čia reikia įrodymų. Jei vairuotojas uždengė tentą blogai, ir lietaus metu viskas sušlapo – tai jų kaltė. Bet įrodyti sunku. Todėl naudokite kokybiškas dėžes. O aš turiu pasakyti – niekada nekraukite mašinos taip, kad sunkios dėžės būtų virš lengvųjų. Fizikos dėsniai veikia.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galima, bet tada prarasite depozitą. Jei atšaukiate paskutinę minutę, gali tekti mokėti visą kainą, nes vairuotojas jau atvyko į vietą ir jo laikas kainuoja. Geriausia persiderėti data, jei kas nors pasikeičia, o ne atšaukti. Kompromisas čia geriau nei konfliktas.

Ar yra kokios nors „nepalankios“ dienos?

Penktadieniais ir pirmadieniais – didžiausia rizika įstrigti spūstėse, ypač Anglijoje. Taip pat, stenkitės ne planuoti išvykimo prieš šventes (Kalėdos, Naujieji), nes muitinės dirba trumpiau, o eilės didesnės. Optimalus laikas – antradienis–ketvirtadienis. Dangus gali būti pilkas, bet kelių eismą mažesnis.

Išvada

Na, tiek mano chaotiškų patarimų. Tiesą sakant, perkraustymas iš UK niekada nebus malonus procesas, tai visada stresas. Bet jei pasiruošite, išnagrinėsite sutartį ir nebesikelsite į kvailą pažadą „pigiai ir greitai“, išgyvensite. Pagrindinis dalykas – rasti tą, kuris neabejoja savo darbu ir nenusisuka nuo atsakomybės. Tad dabar, kai jau žinote, kaip rasti patogiausią perkraustymo paslaugą iš UK, tiesiog imkitės ir vežkite savus daiktus saugiai namo. Sėkmės kelyje (ir tiktai viltis, kad jūsų sofa įeis pro duris).