perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Perkraustymas į Angliją mikroautobusu atrodo paprastas: susikrauni daiktus, užsikrauni, nuvažiuoji. Bet po 20+ metų pervežimuose matau, kad čia dažniausiai pradeda lįsti smulkmenos, kurios kainuoja nervų ir pinigų. Reikia žinoti, ar vežėjas turi CMR, draudimą, patirtį su muitine, ar tik sako „viskas bus gerai“. Todėl klausimas, kaip rasti patikimas perkraustymo paslaugas į Angliją mikroautobusu, nėra tik apie kainą. Tai apie tai, kas atvažiuos, kaip pakraus, kur nakvos, kas atsakys naktį, kai vėluoja keltas ar terminalas nepriima.
Skirtumas dažniausiai pasimato ne skelbime, o tada, kai prasideda tikri klausimai. Tikras vežėjas gali paaiškinti, kokiu maršrutu važiuos, ar turi krovininį draudimą, kas nutiks, jei vėluos keltas, ar gali išrašyti sąskaitą. „Aš galiu nuvežti“ kartais būna puikus žmogus, bet ne visada pasiruošęs perkraustymui. Yra buvę, kai atvyksta mažesnis mikroautobusas nei žadėta, nėra kilimėlių, nėra diržų, o daiktai tiesiog guli vieni ant kitų. Tai nėra katastrofa, bet rizika.
Prašykite bent paprasčiausių dalykų: įmonės pavadinimo, registracijos numerio, draudimo informacijos, CMR pavyzdžio, jei veža krovinius, ir kontaktinio asmens. Jei žmogus vengia net pavadinimo pasakyti, jau būtų raudona vėliava. Perkraustymo paslaugos į Angliją mikroautobusu nėra kaip taksi užsakymas. Čia tavo lova, kompiuteris, dokumentai, galbūt šaldytuvas. Nesakau, kad reikia teisminio patikrinimo, bet bent žinoti, kas atsako, yra sveikas protas.
Ne, bet labai dažnai kažką pasako. Jei vieni prašo 950 eurų, kiti 1 600 eurų, o treči sako „padarysim už 500“, tai paskutinį variantą tikrai reikėtų pažiūrėti atsargiai. Gali būti, kad jis neturi grįžtamojo krovinio ir todėl pigiau, bet gali būti ir taip, kad prie Doverio terminalo paaiškės papildomi mokesčiai. Patikimos perkraustymo paslaugos į Angliją mikroautobusu retai būna pačios pigiausios rinkoje, nes kuras, keltas, laikas ir rizika kainuoja.
Buvo toks atvejis: klientas užsakė mikroautobusą iš Kauno į Mančesterį, viskas skambėjo tvarkingai, nuotraukos gražios. Atvykus paaiškėjo, kad mašina buvo su priekaba, o vairuotojas neturėjo tinkamų pakrovimo įrankių. Daiktai tilpo, bet laikas išėjo. Kita situacija: vežėjas vėlavo dėl keltų, bet bent kas dvi valandas rašė žinutes. Tai, tiesą sakant, ir yra skirtumas. Ne visada viskas vyksta pagal planą, bet komunikacija gelbsti.
Dabar orientacinė kaina dažniausiai svyruoja nuo 900 iki 2 000 eurų, priklausomai nuo miesto, krovinio tūrio ir to, ar reikia pakrovimo bei iškrovimo pagalbos. Vilnius–Londonas gali būti pigesnis nei, tarkim, Mažeikiai–Edinburgas, nors Edinburgas jau Škotija, ne Anglija, bet žmonės vis tiek dažnai sako „į Angliją“ bendrai. Jei krovinys užima visą mikroautobusą, kaina šoka. Jei dalinis krovinys, galima taupyti, tik tada reikia derinti datas.
Vienas vežėjas važiuoja tuščiu automobiliu atgal, kitas turi pilną grafiką, trečias įskaičiavo keltą, draudimą ir du darbuotojus. Todėl kaina nėra tik kilometrai. Dar būna taip, kad „nuo durų iki durų“ vieniems reiškia iki gatvės, kitiems iki kambario. Gerai, kai iškart klausi: ar įeinate į namą, ar tik pastatote prie durų? Čia dažnai prasideda nesusipratimai.
Dalinis perkraustymas tinka, kai neturi pilno namo daiktų, o tarkim, kelias dėžes, dviratį, mažą sofą ir porą lagaminų. Tu dalijiesi vietą su kitais kroviniais, todėl kaina mažesnė. Minusas tas, kad data gali būti ne tokia lanksti. Vežėjas surenka kelis klientus, sudėlioja maršrutą, o tada važiuoja. Mančesteris, Birmingamas, Londonas, Bristolis – kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo sunkiau pigiai.
Taip, galima. Jei turi draugų, giminaičių ar pats esi stiprus ir viskas jau sudėliota dėžėse, pakrovimo paslaugos nebūtinos. Bet čia būna viena gudrybė: vežėjas gali pasakyti, kad neatsako už netinkamai sukrautą krovinį. Tai logiška. Jei sunki spintelė stovi ant televizoriaus, niekas stebukto nepadarys. Patikimos perkraustymo paslaugos į Angliją mikroautobusu dažnai siūlo abu variantus, tik reikia aiškiai sutarti, kas krauna.
Patikimumas matosi iš detalių. Jis klausia, kiek tiksliai yra dėžių, ar yra baldų, ar reikia ardymo, koks adresas, ar sunkvežimis gali privažiuoti. Jis ne tik sako „taip taip, viską sutvarkysim“. Geras ženklas, kai duoda rašytinį pasiūlymą su kainos sudėtimi. Dar geresnis, kai aiškiai pasako, kas neįeina į kainą. Nes paskui „o, čia dar reikės“ būna labai nemalonu.
Klausk paprastai: kiek kainuoja galutinai, ar yra papildomų mokesčių, ar draudimas galioja pervežimo metu, kiek trunka kelionė, kas vyksta vėlavimo atveju, ar atstumas nuo durų iki durų įskaičiuotas. Dar paklausčiau, ar vairuotojas pats pakrauna, ar reikia samdyti papildomai. Jei atsakymai migloti, nebijok spausti. Geriau nepatogiai klausti prieš perkraustymą nei aiškintis po to, kai daiktai jau Doverio sandėlyje.
Verta, bet ne taip, kaip žmonės dažniausiai tikrina. Vienas penkių žvaigždučių atsiliepimas nieko nepasako. Reikia žiūrėti, ar yra konkrečių detalių: maršrutas, data, kas vyko, ar problema buvo išspręsta. Jei visi atsiliepimai atrodo parašyti tą pačią savaitę ir panašiu stiliumi, aš įtariu. Kartais blogas atsiliepimas yra sąžiningesnis už dešimt gražių, nes parodo, kaip įmonė elgiasi, kai viskas griūva.
Aš tokio varianto nerinkčiau. Galima dirbti pagal sąskaitą, užsakymo patvirtinimą, el. laišką, bet kažkas turi būti raštu. Bent adresas, data, kaina, krovinio aprašymas, atsakomybės ribos. Jei žmogus sako „kam čia tie popieriai, mes juk susitarsim“, tai gražu, kol viskas gerai. Bet perkraustymas į Angliją nėra trumpas važiavimas iki parduotuvės. Čia gali būti muitinė, vėlavimai, žala, grįžimas.
Daiktai turi būti dėžėse arba apsaugoti taip, kad nebraižytų vienas kito. Drabužiai į maišus, indai į dėžes su popieriumi, dokumentai pas save, ne į gilumą. Baldus geriau išardyti, jei įmanoma, o varžtus sudėti į maišelius ir priklijuoti prie baldo. Žinau, skamba kaip mokytojos pamoka, bet po to niekas neverkia dėl prarastų varžtų. Na, beveik niekas.
Priklauso nuo mikroautobuso ir baldų. Standartinis krovininis mikroautobusas gali turėti 10–15 m³ vietos, didesnis – iki 18 m³. Bet tūris nėra viskas. Svarbu aukštis, ilgis, durų plotis ir ar yra tvirtinimo taškai. Sofa gali tilpti, bet nesutilpti pro laiptinę. Spinta gali tilpti, bet būti per sunki saugiai tvirtinti. Todėl prieš užsakant verta siųsti nuotraukas ir matmenis.
Dokumentus, kompiuterius, brangius papuošalus, vaistus, pinigus, svarbias nuotraukas, mažus elektroninius įrenginius geriau vežtis pačiam. Vežėjas nėra kaltas dėl visko pasaulyje, o jei krepšys dingsta, prasideda nemaloni istorija. Dar nerekomenduoju krauti maisto, kuris gali pelyti, ir augalų, nes pasienyje gali būti klausimų. Ne visada tikrina, bet rizika yra.
Mano nuomone, taip, ypač jei veži daugiau nei porą dėžių ir baldus. Tik reikia skaityti sąlygas, ne tik pasirašyti. Draudimas gali netaikyti, jei daiktai buvo blogai supakuoti, baldas neįpakuotas, arba vertė nebuvo deklaruota. Kai žmonės sako „ten buvo senovinė spinta, kainavo 5 000 eurų“, o sąraše parašyta „spinta“, tada ginčytis sunku. Patikimos perkraustymo paslaugos į Angliją mikroautobusu paprastai paaiškina šituos dalykus iš anksto.
Jei viskas klostosi gerai, kelionė iki Londono gali trukti apie 30–40 valandų su keltu ir vairuotojo poilsiu. Į šiaurę, pavyzdžiui, Leeds, Manchester ar Newcastle, gali būti ilgiau. Bet „trunka“ nereiškia, kad visada taip būna. Buvo savaitgalių, kai Doverio terminalas priminė automobilių aikštelę be pabaigos. Todėl geriau planuoti data su rezervu.
Griežtai tiksliai – ne. Geras vežėjas gali duoti langą: trečiadienis vakaras arba ketvirtadienis ryte. Jei kas nors pažada minutės tikslumu po 1 800 kilometrų, per keltą, per muitinę ir per Anglijos kamščius, aš šiek tiek nustembu. Galima stengtis, galima informuoti, galima planuoti. Bet gamta, eismas, terminalai ir žmonės viską pakoreguoja.
Tada reikia sutarti su draugu, giminaičiu ar pažįstamu, kuris priims krovinį. Vežėjui reikia turėti kontaktą, adresą, galimybę pravažiuoti, kartais net leidimą palikti krovinį. Bet palikti baldus lauke prie namo – bloga idėja, ypač Anglijos lietui. Jei negali būti pats, bent nuotoliniu būdu patikrink vietą. Kartais žmonės pamiršta, kad jų gatvėje stovi automobiliai ir mikroautobusas fiziškai neprivažiuos.
Lietuvoje dažnai galima pastatyti kieme. Anglijoje gali būti siaura gatvė, parkavimo apribojimai, tiltas, leidimai, kaimynų mašinos ir ženklas, kurio niekas nesupranta. Jei adresas Londono centre, iškrovimas gali užtrukti ilgiau nei pats važiavimas per pusę Europos. Todėl nuotraukos, Google Maps nuorodos ir pastabos labai padeda. Geriau per daug informacijos nei po to aiškintis, kodėl mašina stovi už 300 metrų.
Garantija skamba gražiai, bet realybėje svarbiausia yra atsakomybė ir draudimas. Vežėjas negali pažadėti, kad niekada niekas neįvyks. Gali būti staigus stabdymas, netikėtas eismas, blogas pakrovimas iš kliento pusės. Bet jis turi atsakyti už tai, kas priklauso nuo jo: tvirtinimas, važiavimo stilius, apsauga, krovinio užtikrinimas. Jei įmonė sako „mes už nieką neatsakom“, bėkite.
CMR yra tarptautinio krovinių vežimo važtaraštis, dokumentas, kuris fiksuoja, kas, ką ir kur veža. Perkraustymo daiktams jis ne visada būna toks pat „oficialus“ kaip komerciniam kroviniui, bet patikima įmonė dažniausiai turi panašią tvarką arba sąrašą. Po pristatymo verta pasirašyti priėmimą, jei viskas gerai. Jei yra žalos, rašyti iškart. Po savaitės sakyti „oi, kampas buvo įlenktas“ jau sunkiau įrodyti.
Galima, tik protingai. Jei prašai nuolaidos, nes keiti datą, leidži vežti dalinį krovinį ar pats paruoši daiktus, tai normalu. Jei spaudi kainą žemyn taip, kad vežėjas turėtų važiuoti be poilsio, be keltų bilieto ir be kavos, nieko gero nebus. Pigus perkraustymas kartais tampa brangus, kai reikia pirkti naują čiužinį, nes senasis važiavo po lietumi.
Tai gali būti keltas, mokamas kelias, papildomas kilometražas, laukimas, sandėliavimas, iškrovimas kitame mieste, sunkus privažiavimas. Geras pasiūlymas šituos dalykus išskiria. Blogas pasiūlymas sako „kaina galutinė“, o po to paaiškėja, kad galutinė ne viskas. Todėl klauskite: kas įeina, kas neįeina, kiek kainuoja laukimas, kas nutinka, jei Anglijos adresas nepasiekiamas. Atrodo smulkmena, bet smulkmenos pervežimuose greitai virsta pinigais.
Geras planas prasideda nuo sąrašo: kiek dėžių, kokie baldai, ar reikia ardymo, kokie adresai, kontaktai, datos. Tada nuotraukos, pasiūlymas raštu, mokėjimo sąlygos, draudimas, pakrovimo laikas. Prieš kelionę gauni informaciją, kur yra mašina. Po iškrovimo patikrinimas. Skamba kaip biurokratija, bet iš tikrųjų tai tiesiog ramybė. Aš pats mieliau dirbu su klientu, kuris užduoda daug klausimų, nei su tuo, kuris viską palieka paskutinei nakčiai.
Lietuviška įmonė dažnai patogesnė kalbai, dokumentams, paaiškinimams, ypač jei kraunama Lietuvoje. Anglų vežėjas gali geriau žinoti vietos parkavimą, gatves, terminalus. Bet tarptautiniuose pervežimuose labai daug dirba Lietuvos vairuotojai ir įmonės, nes rinka tokia. Svarbiau ne tautybė, o tvarka. Jei žmogus aiškiai komunikuoja, turi patirties ir normalius įrankius, tai jau daugiau nei pusė darbo.
Reikia stabtelėti. Paprašyk detalių, nuotraukos mašinos, įmonės duomenų, ankstesnių maršrutų pavyzdžių, draudimo. Jei viskas vyksta tik telefonu ir spaudžiama mokėti iš anksto visą sumą, būčiau atsargus. Avansas normalus, bet 100% mokėjimas nepažįstamam žmogui be popieriaus – jau rizikinga. Tarp pervežėjų būna visokių. Gerų daug, bet blogi daro daug triukšmo, nes dingsta tada, kai labiausiai reikia.
Dažniausiai galima, bet ne visada nemokamai. Jei mikroautobusas jau suplanuotas, keltas nupirktas, o tu prašai perkelti datą dviem dienom, kažkas turės permokėti. Sąžiningas vežėjas pasakys, kiek tai kainuos. Nesąžiningas pasinaudos proga arba, priešingai, nieko nepasakys, o tada prasidės nervai. Todėl data turi būti reali. Ne „manau, galbūt, jei darbas leis“.
Sąrašas gelbsti ne tik ieškant dingusių dėžių. Jis padeda greičiau iškrauti, patikrinti, ar viskas atkeliavo, ir, jei reikia, ginčytis dėl žalos. Nereikia romano. Pakanka: 12 dėžių virtuvė, 4 miegamasis, sofa, stalas, dviratis. Jei dėžės sunumeruotos, iškrovimas Anglijoje tampa daug lengvesnis. Patikimos perkraustymo paslaugas į Angliją mikroautobusu dažnai prašo tokio sąrašo, nes tai tvarko visą procesą.
Taip, ypač baldų. Nufotografuok kampus, stiklus, ekranus, blizgius paviršius. Tai ne paranoja, tai normalus draudiminis įprotis. Jei po kelionės randamas įbrėžimas, bent žinai, ar jis buvo prieš tai. Kartais klientas pamiršta, kad stalas jau buvo subraižytas, o vežėjas tada lieka kaltas be pagrindo. Abiem pusėm geriau turėti nuotraukas.
Paprastai tinka krovininis mikroautobusas su uždara dėže, tvirtinimo diržais, apsauginėmis antklodėmis ir pakrovimo įranga. Mažas furgonėlis tinka tik mažam kroviniui. Jei veži buto turinį, gali prireikti didesnio furgono arba dviejų reisų. Čia klaidų būna daug: klientas sako „turinys vieno kambario“, o iš tikrųjų tai vieno kambario butas su pianinu, dviračiu ir senais laikraščiais. Matmenys viską išsprendžia.
Jei tai sutarta, taip. Bet vėlgi, reikia aiškiai kalbėti. Vienas klientas galvoja, kad „iškrovimas“ reiškia iki virtuvės, kitas – iki trečio aukšto be lifto. Anglijoje namai dažnai turi siaurus laiptus, o baldai būna sunkesni, nei atrodo. Geras vežėjas įvertins, kiek žmonių reikia. Jei reikia dviejų, nereikia taupyti vienam, paskui visi prakaituoti ir pikti.
Galima, bet reikia ruošti. Šaldytuvą geriau vežti pastatytą, ne guldomą, ir palikti pastovėti prieš jungiant. Skalbimo mašinai reikia transportavimo varžtų, kitaip būgnas gali būti sugadintas. Televizorių reikia pakuoti atskirai, ne tarp antklodžių kaip minkštą žaislą. Jei vežėjas sako „nieko, įmesim kaip nors“, aš nerimauju. Technika mėgsta tvarką, ne heroizmą.
Gyvūną geriau vežti atskirai, su savininku arba specialiai tam pasiruošus. Mikroautobuse su baldais gali būti triukšmas, temperatūros svyravimai, ilgas laukimas. Be to, Anglijai galioja gyvūnų įvežimo taisyklės, skiepai, dokumentai, mikročipas. Čia aš nesu veterinarijos specialistas, todėl tiksliausių reikalavimų reikėtų tikrinti oficialiuose šaltiniuose. Bet kaip pervežėjas pasakyčiau: gyvūnui ramybė svarbiau už vietos taupymą.
Augalai yra viena tų temų, kur žmonės nustemba, kad negalima taip paprastai. Gali būti fitosanitariniai reikalavimai, apribojimai, dokumentai. Kartais vežėjai vis tiek veža mažus vazonus, bet tai rizika. Jei augalas brangus sentimentaliai, geriau ieškoti oficialaus kelio arba vežtis pačiam, pasitikrinus taisykles. Nes graudu, kai po ilgos kelionės pasienyje kažkas liepia augalą išmesti.
Asmeniniam naudojimui dažnai galima, bet kiekiai turi būti protingi, o taisyklės keičiasi. Po „Brexit“ situacija tapo painesnė, ir ne kiekvienas vairuotojas nori rizikuoti. Jei veži dešrų, sūrių, alkoholio dėžę ar cigarečių blokus, geriau pasakyti iš anksto. Nes kai kurie daiktai atrodo nekalti, o muitinėje gali sukelti klausimų. Geriau nepatogus klausimas prieš kelionę nei nemalonus pokalbis terminal.
Aš klaustų taip: „Ką darysite, jei pristatymas vėluos arba daiktui atsiras žala?“ Profesionalas atsakys konkrečiai: informuos, fiksuos, tikrins draudimą, turės kontaktą, paaiškins procedūrą. Mėgėjas sakys: „na, bet turbūt nieko nebus“. Pervežimuose „turbūt“ nėra planas. Patikimos perkraustymo paslaugos į Angliją mikroautobusu remiasi ne pažadais, o procesu, kurį galima suprasti.
Sandėlis yra geras ženklas, ypač jei data Anglijoje dar nepasiruošusi arba krovinys dalinis. Tai nereiškia, kad be sandėlio įmonė bloga. Bet sandėlis rodo, kad yra kur laikinai palikti daiktus, juos suženklinti, apsaugoti, sudėlioti. Kartais tai gelbsti, kai keltas atšaukiamas arba klientas vėluoja su nauju būstu. Tiesa, už sandėliavimą dažniausiai mokama papildomai.
Pasitikrink adresus, kontaktus, mokėjimą, ar yra parkavimo vieta, ar baldai išardyti, ar dėžės užklijuotos, ar svarbūs daiktai pas tave. Dar kartą parašyk vežėjui: „Patvirtiname pirmadienį 9:00, Vilnius, toks telefonas.“ Skamba banalu, bet pervežimuose daug problemų kyla dėl to, kad kažkas „pamanė“, jog kitas žino. Neleiskite taip būti.
Jei spaudžia mokėti viską iš anksto, vengia duomenų, keičia kainą, neatsako į paprastus klausimus, neturi aiškaus plano arba bendrauja agresyviai – atsisakyk. Gali būti, kad tai tik bloga diena, bet tau nereikia eksperimentuoti su savo namais. Geriau mokėti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiau. Per 20 metų mačiau daug gražių pradžių, kurios baigėsi labai bjauriai.
Būtinai. Ne dešimt numeriu, ne „skambinkite vairuotojui, jis žino“, o konkretus žmogus, kuris mato visą užsakymą. Jei vairuotojas pakeliui, jis negali visada aiškintis dėl dokumentų, kainų ar datos. Kontaktinis asmuo taupo laiką. Dar gerai, kai yra el. paštas, kur galima siųsti nuotraukas, sąrašus, patvirtinimus. Taip, žinau, žmonės nemėgsta popierių, bet po to dėkoja.
Jei ieškai, kaip rasti patikimas perkraustymo paslaugas į Angliją mikroautobusu, pradėk ne nuo pigiausios kainos, o nuo aiškumo. Patikimas vežėjas atsakys į klausimus, parodys duomenis, paaiškins kainą, draudimą, maršrutą ir rizikas. Patikimos perkraustymo paslaugos į Angliją mikroautobusu nereiškia, kad viskas vyks be vėlavimų, bet reiškia, kad su tavimi kalbės normaliai ir atsakomybiškai. Pasiruošk sąrašą, nuotraukas, dokumentus ir neskubėk mokėti nepažįstamam be sutarties. Tada kelionė bus kur kas ramesnė.