Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip rasti patikimą vežėją į Jungtinę Karalystę be vargo: Išgyvenęs ekspertas pasakoja
Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, situacija po „Brexit“ pasikeitė nepalyginamai. Anksčiau tiesiog įsidėjai dėžę į mašiną ir važiuoji, o dabar reikia susitvarkyti krūvą dokumentų, o muitinėje gali užstrigti net ir dviem savaitėms. Klientai nuolat klausia, kaip rasti patikimą vežėją į Jungtinę Karalystę be vargo, kad prekės pasiektų adresatą laiku ir nesusibrūžtų. Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes rinka pilna pasiūlybų, bet ne visi jie verti dėmesio. Tiesą sakant, dažnai tenka pasikliauti intuicija arba senais gerais kontakteriais, o ne tik blizgančiais reklaminiais skrajutėmis.
Kur šie vežėjai slepiasi ir kaip juos atrasti?
Kur geriausia pradėti ieškoti?
Nesu tikras, ar yra viena vieta, kur visi geriausi sueina, bet dažniausiai pradedu nuo paieškos sistemų arba specializuotų forumų. Tačiau čia reikia būti atsargiam, nes Google dažnai išmeta tuos, kurie daugiausia moka reklamai, o ne tie, kurie geriausiai dirba. Kartais geriausiai veikia geras senas „žodžiu“ rekomendacija iš draugo verslininko, kuris jau nukentėjo nuo blogų vežėjų. Taip pat verta pažiūrėti didžiuosiuose krovininių skelbimuose portaluose, ten dažnai būna ir mažų, ir patikimų šeimyninių įmonių.
Ar facebook grupės veikia?
Žinoma, yra milijonas Lietuvos vežėjų grupių, kurioje visi šaukia „vezu į Angliją“. Problema ta, kad ten dauguma yra tarpininkai, kurie neturi savo mašinų, o tiesiog perka užsipildą. Jei norite sužinoti, kaip rasti patikimą vežėją į Jungtinę Karalystę be vargo, šios grupės gali būti pradžia, bet ten reikia labai griežtai filtruoti. Gera taip tai ta, kad ten galite tiesiogiai parašyti vairuotojui ir pajusti, ar jis normalus, ar ne. Kartais ten randasi tikri perlai, su kuriais susitariai tiesiogiai be jokių tarpininkų.
Kaip suprasti, ar įmonė ne suktybė?
Pirmiausia pažiūrėkite, kiek ilgai jie egzistuoja. Jei įmonė įkurta prieš mėnesį ir jau siūlo neįtikėtinai low kainas, tai didelė raudona vėliava. Patikrinkite jų tinklalapį – ar jis veikia, ar ten yra reali kontaktinė informacija. Buvo atvejų, kai pasirašinėja sutartį, o paskui telefonas nebeatsiliepia. Taip pat verta paieškoti atsiliepimų, nors ir juos dabar moka rašyti. Geriausia klausti kitų, kas jau naudojosi jų paslaugomis.
Ar didelės įmonės visada saugesnės?
Ne visada. Kartais didelės logistikos companijos tiek užimtos dideliais klientais, kad jūsų mažas krovinys nukelia į antrą eilę ten, kur jis laukia savaitę. O mažas, savininkas vairuotojas gali atvežti greičiau ir rūpesčiau, nes jam svarbus klientas. Tačiau didelės firmos turi didesnį draudimą ir, jei kas nutinka, lengviau gauti atlyginimą. Tai tikrai priklauso nuo to, ką jums labiau svarbu – greitis ar saugumas.
Ką daryti, jei skambina iš nežinomo numerio?
Jeigu jums skambina siūlydami pervežimus, būkite atsargūs. Dažnai tai yra „piramidės“ tipage įmonės, kurios renka krovinius ir paskuom parduoda juos kitems brangiau. Geriausia klausti iš karto – ar jie turi savo techniką? Jei atsakymas miglotas, aš dažniausiai atsisakau. Nors kartais gali paskambinti ir protingas brokeris, kuris turi gerus kontaktus, bet to retai nutinka.
Ar verta klausti kaimynų ar draugų?
Absoliučiai taip. Tai yra patikimiausias būdas. Jei kaimynas sako, kad važiavo su šita firma ir viskas buvo gerai, tai 90 proc., kad ir jums bus gerai. Rekomendacijos šioje srityje vertinamos labai aukštai, nes žmonės dalinasi tik geru patyrimu, o blogą dažniau tylėja arba sako „geriau neužsirašyti“. Taigi, klausinėkite aplinkinių, prieš ieškodami internete.
Kaip patikrinti vairuotojo kompetenciją?
Tai sunku padaryti, kol jis neatvažiavo paimti krovinio. Bet galima klausti apie patirtį, kur maršrutai ir ką jis vežė anksčiau. Jei vairuotojas nebegali susikalbėti lietuviškai arba angliškai (tai būtina JK), tai gali būti problema. Dar kartą nepamirškite pasidomėti, ar jis žino muitinės taisykles, nes ne visi vairuotojai susiduria su eksportu kasdien.
Ar reikia važiuoti į jų biurą?
Manau, kad ne, nebent jums siunčiate labai brangų ir didelį krovinį. Dauguma vežėjų dirba be šlovės biurų, viskas vyksta telefonu arba el. paštu. Jei jie verčia važiuoti pasirašyti popierius į jų ofisą, tai atrodo keistai. Šiais laikais viskas turėtų būti elektroniniu būdu. Bet jei jaučiatės nepatogiai, tai galima ir susitikti, nors aš to beveik nedariau.
Pinigai, kainos ir kodėl pigu dažnai galuose brangu
Kodėl kainos taip svyruoja?
Kainos priklauso nuo kuro, kuris dabar brangsta kaip niekada, ir nuo to, ar vežėjas turi grįžtantį krovinį. Jei jis važiuoja tuščiais atgal, tai jums kainuos brangiau. Taip pat įtakoja ir sezonas – prieš šventes kainos šuoliais aukštyn. Dar vienas dalykas – keltų kainos į Doverį arba Eurotūnelį, jos irgi ne pastovios. Taigi, jei viena diena kaina 500 eurų, o kita 700, tai normalu.
Ar mažiausia kaina visada blogiausia?
Daugmaž taip. Jei kas siūlo vežti pigiau už kuro sąnaudas, tai kažkas čia ne taip. Tokiems atvejams dažnai pasitaiko, kad krovinys dingsta arba vėluja, nes vairuotojas laukia geresnio pasiūlymo kelyje. Kaip rasti patikimą vežėją į Jungtinę Karalystę be vargo, jei ieškote tik pagal kainą? Galiu pasakyti, kad taip elgiantis rasite tik galvos skausmą. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir būti ramiam.
Ką reiškia „visos įskaitos“ kaina?
Turėtų reikšti, kad jums daugiau nieko nebereikia mokėti – nei kuro, nei mokesčių už keltą, nei iškrovimo. Bet dažnai yra paslėptų mokesčių, pavyzdžiui, „wait time“ už laukimą prie iškrovimo vietos arba priedas už dokumentų tvarkymą. Visada klauskite detaliau, ar įskaita keltą, ar įskaita anglų muitinės deklaravimą, nes tai gali kainuoti šimtais eurų.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Visada galima pabandyti, bet nedarykite to, jei kaina ir taip atrodo normali. Jei žinote, kad rinka maždaug tokia, galite šiek tiek nuspausti. Tačiau jei peržengiate ribą, vežėjas gali tiesiog nutraukti pokalbį arba, kas dar blogiau, nukreipti mašiną į kitą, mokančią daugiau. Gerbkitės jų darbą, jie taip pat maitina šeimas.
Kada reikia mokėti avansą?
Tai yra sensibili tema. Jei maža įmonė, gali klausti avanso degalams, ypač jei kelias toliems. Bet didelėms firmoms avansas nebūtinas. Aš asmeniškai stengiuosi nemokėti avanso, nebent pažįstu žmogų. Yra nusikaltėlių, kurie paima avansą ir išnyksta. Jei prašo avanso, reikalaukite, kad jis būtų nedidelis, pvz., 10-20 proc.
Ar mokesčiai už „stand-by“ laiką įprasti?
Jungtinėje Karalystėje tai yra labai dažna dalyka. Anglai labai griežtai laikosi grafikų, jei vairuotojas pavėluoja net 15 minučių, gali būti nepriimtas. Tada jis turi laukti iki kito dienos, ir šį laiką turite mokėti jums. Užtikrinkite, kad jūsų gavėjas žino, kada mašina atvyks, kad išvengtumėte šių neplanuotų išlaidų.
Kas dėl PVM mokesčių?
Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, ir vežėjas iš Lietuvos, tai viskas vyksta su PVM. Jei vežėjas iš užsienio (pvz., lenkas ar vokietis), gali būti kitokios taisyklės (atvirkštinis apmokestinimas). Nerekomenduoju šito dalyko spręsti patys, geriau paklauskite buhalterio, kad nebūtų problemų su VMI. Kartai tai sukelia didelius galvos skausmus paskui.
Kaip apskaičiuoti, ar kaina reali?
Padalinkite atstumą kilometrais iš kainos. Jei gaunate mažiau nei 1 eurą už km be PVM, tai yra labai įtartina. Kainos turi dengti kuro, amortizacijos, vairuotojo atlyginimo ir pelną. Jei kažkas siūlo 0,7 eurų/km į Angliją, tikėkitės, kad jūsų krovinys važiuos kaip „paskutinis ratas“ ir gali būti išmestas iš mašinos, jei atsiras geresnis siuntas.
Burokėliai, dokumentai ir Brexit siaubas
Kokius dokumentus būtina turėti?
Pagrindinis tai komercinė invoice (sąskaita) ir pakavimo sąrašas. Be to, reikalingas EORI numeris, kurį gavėjas turi turėti JK. Nuo „Brexit“ tai tapo privaloma. Jei trūksta bent vieno popieriaus, krovinys gali būti užstrigęs sienoje. Dar reikės MVG deklaracijos (išvežimo), kurią dažniausiai suveda brokeris arba vežėjas.
Ar vežėjas suveda muitinės deklaracijas?
Daugelis vežėjų siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį. Tačiau reikia įsitikinti, ar jie turi licenciją tai daryti. Kai kurie tiesiog pasako „mes viską sutvarkysime“, o paskuom paaiškėja, kad jie tik perduoda dokumentus kitam brokeriui, o kaina padvigubėja. Geriau susitarti iš karto, kas atsakingas už MVG ir importo deklaraciją Anglijoje.
Kas yra EORI numeris ir kur jį gauti?
Tai unikalus kodas, reikalingas prekybai su ES ir ne ES šalimis. JK gavėjas jį turi gauti iš HMRC (britų muitinės). Jei jis jo neturi, jūsų siunta nepraeis. Aš dažnai turiu aiškinti klientams, kad tai ne jūsų reikalas, o gavėjo, bet klientai vis vien verčia mus su tuo kovoti. Užtikrinkite, kad gavėjas turi šį numerį prieš siunčiant krovini.
Ar galiu siųsti maisto produktus?
Tai yra labai sudėtinga. Nuo „Brexit“ maisto produktų importas į JK tapo labai griežtas, reikia sveikatos sertifikatų. Mažos siuntos (pvz., dovanos) gali praeiti lengviau, bet jei tai prekybinis partija, tikėkitės didelių problemų. Nebent turite gerą brokerį, kuris žino visus biologinius reikalavimus. Aš asmeniškai stengiuosi nevežti maisto, nebent tai dėžė sausainių močiutei.
Kas dėl alkoholio ir tabako?
Tai visiškai kita istorija. Čia reikia specialių licencijų (excise goods). Negalite tiesiog užkrauti sunkvežimio alumi ir važiuoti. Jei taip padarysite, mašina bus konfiskuota, o vairuotojas suimtas. Nesiūlykite vežėjui tokių dalykų „kontroliuojamai“, nes jis tikrai atsisakys, jei yra normalios galvos.
Ką daryti, jei dokumentuose klaida?
Jei klaida pastebima mažai, kai mašina jau važiuoja, tai reikia skubiai siųsti pataisymą brokeriui. Jei klaida didelė (pvz., neteisingas HS kodas), gali tekti grąžinti krovinį atgal arba mokėti didelias baudas. Visada kartą ir dar kartą patikrinkite sąskaitas prieš išvežimą. Man yra buvę atveju, kai dėl vienos skaitmens teko mokėti tūkstančius baudų (nors, laimei, paskui pavyko apeiti).
Ar reikia draudimo krovinio?
Būtinai. Nors įstatymai reikalauja tik minimalaus CMR draudimo (apie 8,33 SDR/kg), tai dažnai neužtenka brangiems kroviniams. Pasirašydami sutartį užtikrinkite, kad krovinio vertė parašyta aiškiai. Jei dingsta 10 tūkst. vertės krovinys, o draudimas padengia tik 2 tūkst., bus liūdna.
Kaip sužinoti, ar mano krovinys praėjo muitinę?
Geras vežėjas arba brokeris jus informuos. Taip pat galite sekti pagal CMR numerį britų muitinės sistemoje (jei turite prieigą). Tačiau dažniausiai tiesiog laukiate skambučio. Jei niekas nesiskambina per 24 valandas po išvežimo, geriau paskambinti patys ir paklausti, kur mašina yra. Neklauskite per dažnai, vairuotojai nemėgsta, kai juos „kamuoja“.
Kas gali nueiti ne taip kelyje (ir kodėl tai įprasta)
Kas vyksta, jei vairuotojas suserga?
Tai atsitinka. Vairuotojas yra žmogus, gali susirgti gripe arba tiesiog pasijusti blogai. Jei jis nebegali vairuoti, turi sustoti ir skambinti pagalbai. Geros firmos turi rezervinius vairuotojus arba organizuoja pervežimą. Blogiausia, jei suserga vienas savininkas vairuotojas tuščiame plente – tada gali užtrukti, kol jį kas pasiims.
Ar dažnai įvyksta avarijos?
Apskritai retai, srities vairuotojai yra profesionalai, bet keliai Anglijoje yra specifiniai, kairysis važiavimas ir siauri keliai. Buvo atveju, kai lietuvas vairuotojas tiesiog užvažiavo į per aukštą tunelį ir nuplėšė stogą. Tai klasika. Todėl reikia draudimo.
Kas dėl „ferry“ uždelstų skrydžių?
Keltai į Doverį arba Eurotūnelis gali būti atidėlioti dėl blogo oro arba techninių problemų. Tai ne vežėjo kaltė. Jei jums labai skubama, reikia planuoti rezervą 1-2 dienoms. Niekas negarantuoja, kad keltas neplys ant seklumos (kaip buvo vieną kartą su „Seaborne“).
Kas daroma, jei gavėjas nepriima krovinio?
Tai dažna problema. Anglai gali tiesiog nueiti namo po 16:00 valandos ir nieko nedaryti. Vairuotojas lieka stovėti. Jei laukimas trunka ilgiau nei numatyta, pradedami skaičiuoti stovėjimo valandos. Gera žinia ta, kad jei gavėjas nepriima krovinio be pagrindo, vežėjas gali jį vežti į sandėlį savo žinia, o sąskaitą išsiųsi jums.
Ar galiu sekti savo krovinių realiu laiku?
Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas. Paprašykite vežėjo nuorodos. Tai leidžia žiūrėti, kur mašina yra. Tačiau nereikia panikuoti, jei mašina stovi vietoje 4 valandas – gali būti eilė prie kelt arba taisykla. Vieną kartą stovėjau 10 valandų ties Calais, ten buvo eilė iki pat horizonto.
Kokios problemos su „paskutiniuoju myliuku“?
Anglijoje dauguma vietų yra miestuose, kur sunkvežimių negalima važiuoti be leidimo. Jei adresas neteisingai nurodytas arba nėra pravažiavimo, vairuotojas gali tiesiog neprieiti ir reikės perkrauti į mažesnę mašiną (Luton). Tai kainuoja pinigus. Visada tikrinkite, ar adresas tinka sunkvežimiui.
Kas dėl vogtų krovinių?
Didžiojoje Britanijoje, o ypač ties Calais, yra problema su migrantais, kuriais bando įsilipti į mašinas. Tačiau dažniau krovinius vogia patys vairuotojai arba organizuotos gaujos, kurios pasiima mašiną ir iškrauna viską. Todėl labai svarbu patikrinti, ar vežėjas turi saugumo sistemas (spynos, antenas). Nenaudokite pigių firmų, kurios nesirūpina saugumu.
Ką daryti, jei krovinys atvyks sugadintas?
Pirmiausia nedarykite jokių pastabų CMR dokumente, jei neįsitikinote. Užfiksuokite žalą nuotraukomis ir praneškite vežėjui bei draudikui. Neiškraukite krovinio, kol nesutiksite su vežėju. Jei iškrausite bus vėlu, draudikas gali atmesti pretenziją. Žinau, tai erzinantis, bet taip veikia procedūra.
Ar vežėjas gali atsisakyti važiuoti?
Taip, jei jis įvertina, kad krovinys per daug sunkus, pavojingas arba dokumentai neteisingi. Jis neturi teisės rizikuoti savo licencija arba laisve. Jei jis pasako „ne“, geriau ieškokite kito, nes priversti jį neįmanoma (nors ir bandyta), o jei jis važiuos priverčiamas, gali atsirasti problemų kelyje.
Kaip elgtis, jei vežėjas dingsta?
Skambinkite, rašykite, jei niekas neatsiliepia 24 valandas – skambinkite į policiją. Paimkite visus jo duomenis iš sutarties. Tai blogiausias scenarijus, kurį girdėjau ne kartą. Todėl ir sakau, kad pigiausi pasiūlymai dažnai baigiasi taip. Geriau pasirūpinkite iš anksto.
Kaip matote, rasti gerą žmogų šitam darbe nėra lengva, bet jei atidžiai pasirūpinsite dokumentais ir pasitikėsite savo intuicija, turėtų pavykti. Sėkmės keliuose (ir vengkite M25 greitkelio pietų pusėje ryte, ten visada spūstys).
Išvada
Galiausiai, norint suprasti, kaip rasti patikimą vežėją į Jungtinę Karalystę be vargo, reikia ne taip daug žinių, kiek sveiko proto ir kantrybės. Neklauskite tik pagal kainą, nes pigiausias variantas gali tapti brangiausia klaida. Pasitikėkite rekomendacijomis, tikrinkite dokumentus ir būkite kantrūs su muitine. Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti tų problemų, su kuriomis teko susidurti man ir mano klientams per šiuos metus. Geriausia, kai krovinys važiuoja ramiai, o jūs galite gerti kavą be rūpesčių.