Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją? Realios patirties vadovas
Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, klausimas apie tai, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, visada kelia daugiausia nerimo. Žmonės dažnai sako, kad pervežimas į UK – tai vienas didžiausių stresų gyvenime, kartu su skyrybomis ar bankrotu, ir aš juos suprantu. Per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, švariai vežiančių vairuotojų iki tokių istorijų, kai baldai nukeliaudavo į neteisingą šalį arba juos laikyti išpirkai. Todėl nenusipelnai to streso, jei tik pasiruoši tinkamai. Štai trumpas vadovas, kaip išvengti tų bėdų ir rasti tą firmą, kuri ne tik pasižada auksines kalnelius, bet ir iš tikrųjų atveža tavo sofą vienu dalimi.
Paieškos pradžia ir kur pasislėpė „vabzdžiai“
Kur geriausia ieškoti tų firmų? Skaityti forus ar skelbimus?
Geriausia pradėti nuo pažįstamų rekomendacijos, jei tokių turi. Jei ne, žiūrėk ne tik didžiuosiuose portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook“ grupėse, kuriose lietuviai Anglijoje dalinasi patirtimis. Ten dažniausiai būna tikra tiesa be marketingo apvalkalų. Skelbimai portaluose tinka tik tam, kad pamatytum, kas yra rinkoje, bet ten viskas atrodo per gražu. Paieškoje „kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją“ nustok tikėti pirmiesiems rezultatams – ten daugiau reklamos, nei tikrosios vertės.
Ar verta pasitikėti firmomis, kurios turi puikių svetainių?
Ne visada. Aš mačiau firmų, kurios svetainės atrodo kaip iš „Forbes“ viršelio, bet jų vairuotojai neturi net normalaus kėbulo. Svetainė šiais laikais užsako už kelias dešimtis eurų ir nereiškia, kad įmonė turi savo techniką ar patirtį. Dažnai tai tiesiog tarpininkai, kurie paims užsakymą ir parduos jį kitam, pigesniam vežėjui. Jei nori sužinoti, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, įsitikink, kad svetainėje yra realios nuotraukos, o ne stokų vaizdai.
Ką reiškia tas „brokeris“ ir kod�l jo vengti?
Brokeris yra tas žmogus, kuris tave įkalba, o paskui sukviečia kaimyną su „Gazelės“. Jis neturi savo sunkvežimių ir neatsako už turtą. Jei kyla nesklandumų, jis pradeda žaidimą „tai ne aš, tai vairuotojas kaltas“. Kai ieškai, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, vengišk tarpininkų – ieškok tiesioginių vežėjų, kurie turi savo transportą. Taip bus aiškiau ir greičiau sprendžiant problemas.
Ar turi būti didelė ir žinoma įmonė?
Ne būtinai. Didelės firmos dažnai turi standartines kainas ir mažiau lankstumo. Smulkios, bet patikimos įmonės, kurios vežia jau dešimtmetį, dažnai pasiduoda daugiau dėmesio. Ypač jei kalbame apie dalinį krovinį (kai tave suvežia su kitais klientais). Mažos firmos dažnai turi tą patį patikimumą kaip ir didžiosios, tik be biurokratijos.
Kaip patikrinti, ar jie ne apgavikai?
Pasižiūrėk, kiek senas jų įmonės kodas. Jei ji užregistruota prieš mėnesį – bėk. Jei prieš 10 metų – tai jau geras ženklas. Taip pat, pagalvokk apie tai, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, jei jie prašo mokėti visą sumą iš karto į užsienio sąskaitą – tai dideliausia raudonoji vėliavėlė. Normalios firmos ima avansą, likutį – atidavus daiktus.
Ar verta skambinti ir klausti „kvailų“ klausimų?
Žinoma, turi būti! Jei operatorius erzina klausimais, tai blogas ženklas. Paklausk apie tai, kaip jie tvarko muitinę ar kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs. Tu matau, kai žmogus kalba iššokusiais akimis, kai tikras, o ne skaito iš lapo. Tai svarbiausia strategija, sužinoti, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, – tiesiog kalbėk su jais.
Kainos, kurios sukelia šaltį nugaroje
Kodėl kainos skiriasi dvigubai vienodam maršrutui?
Pirmiausia, kuro kainos, bet ne tik. Vienos firmos vežia „pilną krovinią“, kitos – „dalinį“. Jei tave įdeda į dalinį, tai gali būti pigiau, bet ilgiau. Taip pat įtakoja ar tai yra išvežimas iš Lietuvos, ar atvežimas atgal. Dar yra toks dalykas kaip „muitinės deklaravimo“ mokestis, kurį kai kurie įtraukia, kiti ne. Todėl klausdama, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, visada prašyk išskaidyti kainą.
Ar pigiausia pasiūlyta kaina visada blogiausia?
Dažniausiai taip. Yra tokia taisyklė – jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai tai greičiausiai apgavystė. Mačiau situaciją, kai žmogus pasirinko pigiausią variantą, ir jo baldai nukeliavo į sandėlį, nes vairuotojui nebuvo kuro tęsti kelionės. Jis reikalavo papildomo mokesčio. Užsidirbkite nervų ir sumokėkite normalią kainą iš karto.
Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Londoną ar Birminghamą?
Priklauso nuo tūrio, bet žiūrėk, kad vienas kubinis metras (kubas) kainuotų maždaug 120–150 eurų. Tai labai apytiksliai, bet jei tave bando „spausti“ po 50 eurų už kubą, tai įtark. Taip pat atsimink, kai svarstai, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, kad Londono zonoje (ULEZ) gali būti papildomi mokesčiai už sunkvežimį, kai kurie tai įtraukia, kai ne.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Galima, bet nedaryk to peržengiant ribų. Jei turi tik kelis daiktus, gali paprašyti nuolaidos, jei tavo data jiems tinkama (pvz., tuomet, kai jis ir taip važiuoja tuščia atgal). Bet jei tu turai pilną vilkiką baldų, ten daugiau vietos derėtis nėra. Geriausia derėtis ne dėl kainos, o dėl sąlygų – pvz., įtraukiant pakavimą.
Kas dėl avanso? Kiek reikia mokėti iš karto?
Standartai yra 30–50 proc. Mažiau – nebus įdomu jiems dirbti, daugiau – rizikuoji. Jei reikalauja 100 proc. iš karto, tai aš asmeniškai bėgčiau toli. Yra buvę atvejų, kai po tokio mokėjimo įmonė tiesiog išnykdavo. Saugiausiai žinoti, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, reiškia mokėti tik tada, kai įmonė jau atvyko pas tave arba parodė dokumentus.
Ar kaina keičiasi, jei aš atšaukiu?
Taip, visada. Jei atšauki iš karto, gali gražinti viską, o jei atšauki prieš pat išvykstą (pvz., dieną prieš), turi numesti avansą. Vairuotojai jau planuoja maršrutus, užsisako bilietus kelti. Tai nėra jų kaltė, kad tavo planai pasikeitė. Sąlygas dėl atšaukimo visada geriau užrašyti sutartyje.
Ruošimosi procesas ir pakavimas
Ar turiu pats dėti į dėžes?
Gali pats, gali pasamdyti jų krovikus. Jei nori sutaupyti, dėk pats. Jei nori, kad nenukristum nugaros, sumokėk už „pakavimo paslaugą“. Turiu omenyje, kad kai ieškai, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, dažnai pamirštami smulkmenos – pvz., knygų dėžės turi būti mažesnės, nes kitu atveju nekelia niekas (per sunkios).
Ką daryti su baldais, kurie neišsirenka?
Tuomet reikia išmontuoti. Geriausia, jei tai daro profesionalai, kad nesusuktum spirgių ar neprarastum detalių. Viskas reikia sudėti į maišus ir užrašyti „kėdės kojos“ ar „priešrakstis“. Pas mane buvo atvejis, kai klientas pats išmontavo spintą, o surinkti negalėjo – vairuotojas teko jojo padėti (už papildomą mokestį).
Ar galiu įkrauti maisto prekių?
Negali. Muitinė Anglijoje labai griežta dėl maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų. Jei tave sulaikys su dešrele rankoje, gali gauti didelį baudą. Geriau neišsireikšti ir nieko tokio nevežti. Viskas, kas turi galiojimo laiką, draudžiama.
Ką daryti su vaistais?
Vežti galima, bet tik su receptu ir tokiu kiekiu, kiek tau reikia asmeniškai. Jei bandysi vežti dideles dėžes vaistų, tai bus įtariama prekyba. Geriausia turėti gydytojo išrašą, jei kils klausimų. Tai vienas iš tų dalykų, apie kurį nedaug kas galvoja, kai svarsto, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją.
Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą (inventorių)?
Būtina. Ne tik dėl savo ramybės, bet ir dėl draudimo. Jei dings kažkas kas buvo sąraše, gausi kompensaciją. Jei nebuvo – ne. Sąrašas turi būti kuo detaliausias, net su buitinės technikos serijiniais numeriais (jei tai brangūs daiktai).
Ar reikia specialių dėžių (pvz., vyno, drabužių)?
Drabužiams geriausiai tinka specialios dėžės su kabyklomis – taip jie nebus susiglamžę. Vynui – tikrai, jei turi brangų kolekciją. Paprastoms stiklainėms geriau naudoti buitinės kilimėlius. Netaupyk ant pakavimo medžiagų, tai apsimoka.
Kelionės niuansai: muitinės ir keliai
Kaip dabar vyksta muitinės formalumai po „Brexit“?
O tai, turiu pasakyti, viskas tapo sudėtingiau. Reikia pateikti deklaraciją (jei taisi pervežti daugiau nei tam tikrą vertę). Asmeniniam perkraustymui (kai keičiasi gyvenamoji vieta) dažnai galima gauti atleidimą nuo mokesčių (Transfer of Residence), bet reikia užpildyti formą ToR01. Be to, kai sužinosi, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, sužinosi, kad geriausia, jei dokumentus tvarko brokeris, o ne tu.
Ar galiu važiuoti su vairuotoju?
Daugelis klauso šito. Teoriškai galima, jei yra vietos (pvz., fure su miegamąja vieta), tačiau dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. O ir keliukai per Europą... 20 valandų sėdėti „Gazelėje“ – tai ne poilsis. Geriau skrydis. (Nors jei esi stiprus ir nori taupyti, kartais sutinka).
Kiek laiko užtrunka kelionė?
Paprastai 3–4 dienos, jei važiuoja tiesiai. Jei tai dalinis krovinys, gali užtrukti ir savaitę, kol jis surenka daiktus iš kitų klientų. Neskubėk, klausdamas, kada atvažiuos – vairuotojai turi poilsio režimą, kurio negali pažeisti. Jei jie pasakys „penktadienį“, tai tikriausiai bus penktadienis vakare arba šeštadienio ryta.
Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?
Tai reali problema. Jei lūžta pavara Vokietijoje, galiu užstrigti ir savaitę. Geriausios firmos turi draudimą „Cargo insurance“, kuris padengia ir tokias išlaidas (pvz., viešbutį ar kitą transportą). Jei įmonės tokio draudimo neturi, gali tekti laukti, kol jie susirinks pinigus remontui.
Ar jie važiuoja per keltą arba tunelį?
Priklauso nuo vairuotojo. Tuneliu (Eurotunnel) greičiau, bet brangiau. Keltu – ilgiau, bet gali pailsėti. Tau kaip klientui, tai didelio skirtumo nedaro, svarbiau, kad krovinys pasiektų tikslą. Kai klausiesi, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, nenukreipk dėmesio į šias smulkmenas, nebent turi labai skubų terminą.
Ar saugu vežti brangius daiktus (kompiuterius, juvelerinius dirbinius)?
Geriau neišvežti. Juvelerinius dirbinius imk su savimi į lėktuvą. Kompiuterius – jei turi originalias dėžes ir serijinius numerius, galima, bet rizikuoji. Muitinėje gali paprašyti įrodyti, kad tai ne prekybinis krovinys. Asmeniškai aš niekada nesiųčiau brangiausios elektronikos furoje.
Atvykimas į Angliją ir pristatymas
Ar jie atveža tiesiai į butą ar tik į gatvę?
Jei butas pirmame aukšte ar yra liftas, ne problema. Jei penktas be lifto ir siauros laiptinės... tai gali būti papildomas mokestis už neįprastas sąlygas. Angliški namai dažnai turi labai siaurus įėjimus, kur net neįeina standartinė spinta. Viską aptarti reikia iš anksto.
Kas dėl Londono užkietėjimo zonos (ULEZ)?
Daugelis senesnių sunkvežimių ten neįleidžiami arba tenka mokėti didelius mokesčius (kasdien po 100 svarų). Jei tave įkalba, kad pristatys į Londono centrą pigiai, patikrink, ar jų mašina atitinka standartus. Jei ne, gali būti, kad tave iškraus pakrautuvėje už miesto ribų.
Ar turiu būti vietoje pristatymo metu?
Privalai. Vairuotojas negali laukti valandų, kol tu važiuoji iš darbo. Jei negali būti, pasamdyk atstovą (pvz., draugą ar šeimos narį), kuris pasirašys dokumentus, kad viskas gauta tvarkingai. Be to, turi patikrinti, ar nėra trūkių prieš pasirašant.
Kas daryti, jei kažkas sulūžo pervežimo metu?
Iš karto pranešk vairuotojui ir užfiksuok nuotraukas. Nerašyk komentarus „viskas gerai“ sąraše, jei nėra. Turi tam būti draudimo polisas. Prisimenu vieną klientą, kuris pasirašė, o paskui skambino, kad sulūžo vitrina. Negalėjome jam padėti, nes dokumentuose buvo „OK“. Būk atidus.
Ar jie surenka baldus vėl?
Jei tai buvo įtraukta į kainą ar sutartį – taip. Jei ne – gali tekti patiems susirasti meistrą Anglijoje. Dažnai firmos siūlo „išmontavimą/montavimą“ kaip papildomą paslaugą. Verta pasinaudoti, ypač jei turi sudėtingas sistemas.
Ar galima jų paprašyti išnešti senus baldus?
Taip, tai vadinama „išvežio“ paslauga. Bet tai kainuoja. Anglijoje tai gali būti brangu, nes reikia važiuoti į savartyną (skip), kur taip pat mokama už išmetamąjį atliekų kiekį. Geriau išsikristi su senais daiktais dar Lietuvoje.
Nepageidaujami siurprizai ir problemos
Kas daryti, jei įmonė dingsta?
Skambinti policijai Lietuvoje ir Anglijoje. Rašyti pareiškimą. Jei mokėjai kortele, bandyti atšaukti mokėją per banką per 30 dienų. Bet geriausia to neleisti įvykti, atlikant tą pačią patikrinimą, apie kurį kalbėjau – žiūrėk įmonės amžių.
Ar gali būti, kad mano daiktus parduos?
Tai baisiausia scenarijaus, bet jis įvyksta su neregistruotais vežėjais. Jei tave nukreipia į sandėlį, kur reikia mokėti „išpirką“ prieš gaunant daiktus – tai apgavystė. Tikros firmos niekada to nedaro. Tai pagrindinis dalykas, kurį turi žinoti, kai mąstai, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją.
Ką daryti, jei atvyksta ne ta mašina, kai buvo sutarta?
Klausyk, kodėl. Jei sena sugedo, o atvyko naujesnė – super. Jei atvyko „Gazelė“ vietoje vilkiko – tai bėda, nes tavo daiktai gali būti suplakti ar sušlapę. Tuomet tu turi teisę atsisakyti paslaugos vietoje (nors avanso gali negauti).
Ar verta drausti daiktus?
Be abejo. Net jei tiki firmą 100%, keliukai yra keliukai. Gali būti avarija, gali būti gaisras. Draudimas „nuo visų rizikų“ kainuoja papildomai, bet suteikia ramybės. Patikrink, ar draudimas galioja ir UK teritorijoje.
Kaip elgtis su dėžėmis, kurios atvyko sugadintos?
Jei dėžės sutrupdytos, tai blogas ženklas. Reiškia, kad jas metė arba spaudė. Atidžiai patikrink vidų. Jei viduje viskas gerai, nusiramink. Jei ne – fotografuok ir rašyk pranešimą. Negailėk laiko šiam procesui iš karto.
Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojui?
Nebūtina, bet jei jis padėjo nešti daiktus į trečią aukštą be lifto ir buvo mandagus, 10–20 svarų ar eurų (priklausomai nuo šalies) bus labai įvertinta. Tai nėra mokesčis, o padėka už gerą darbą.
Ar galiu rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją be tarpininkų?
Taip, ir tai tikrai geriausias kelias. Tiesioginis kontaktas su vežėju užtikrina, kad tavo balsas bus girdimas. Tarpininkai dažnai užstoja tą ryšį. Naudokis paieškos sistemomis, kurioje rodomas tiekėjo kodas ir kontaktai.
O galima tiesiog nuomintis vilką ir važiuoti pats?
Galima, jei turi kategoriją C. Bet tada susidursi su paskirstymu taisyklės, kuro kortelėmis, muitinės dokumentais (kuriuos reikia mokėti). Taip pat poilsio režimas vairuotojams. Paprastam žmogui tai per didelis galvos skausmas. Geriau palikti profesionalams.
Ką daryti, jei vairuotojas nemoka lietuviškai ar angliškai?
Tai didelė problema. Kaip jis supras, kur važiuoti? Kaip susisieks su muitine? Geriausia pasirinkti firmas, kurios vairuotojai kalba bent viena iš šių kalbų. Buvau atvejų, kai vairuotojas kalbėjo tik rusiškai ir lietuviškai, o Anglijoje negalėjo paklausti kelią.
Ar galima siųsti dalį daiktų vėliau?
Taip, tai vadinama „siuntiniu“ arba „papildomu kroviniu“. Bet tai kainuos brangiau, nei jei įdėtum viską į vieną furgoną. Reikės mokėti už naują maršrutą. Geriau viską susidėti į vieną kartą.
Kas nutinka su baldais, jei aš vėluoju atvykti į butą?
Vairuotojai turi savo grafikus. Jei vėluoji 15 minučių – tai dar nieko. Jei valandą – gali pradėti reikalauti atlyginimo už laukimą (pvz., 50 eurų/val). Geriau būti vietoje anksčiau.
Ar turiu būti susirūpinęs dėl pandemijos ar kitų apribojimų?
Dabar jau mažiau, bet vis tiek gali būti apribojimų kelionėms arba saviizoliacijos reikalavimų (jei vairuotojas serga). Geriausia pasidomėti aktualia situacija prieš kelionę. Firmos paprastai seka šią informaciją.
Ar verta rinktis firmą pagal „Google“ įvertinimus?
Žiūrėk ne tik žvaigžduutes, bet ir ką rašo. Jei visi įvertinimai vienodi ir trumpi – tai gali būti pirkti. Ieškok ilgesnių istorijų, kur žmonės pasakoja apie savo patirtį (pvz., „lūžo ratas, bet jie viską ištaisė“). Tai duoda daugiau pasitikėjimo.
Kaip atpažinti „baltąsias vėliavas“ (firmas be patirties)?
Jie nežino atsakymų į paprastus klausimus. Jie negali pasakyti apytikslės kainos be skambučio. Jų svetainėje nėra adreso. Jei matai tokius ženklus, geriau ieškok kitos. Rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją reiškia pasirinkti tai, kas atrodo stabili ir patikima.
Ar galiu pasitikėti įmonės, kurios siūlo „fiksuotą kainą“ bet kokiems daiktams?
Ne. Kaip gali žinoti kainą, jei nematė, ką reikia vežti? Jie gali sakyti „300 eurų“, o pamačius turtą – pridėti dar 500. Fiksuota kaina turi būti po apžiūros. Tai viena pagrindinių taisyklių.
Galiausiai, kod�lai aš turiu klausti tavęs?
Nes mačiau daug. Turiu tą patirtį, kurią galiu padovanoti tau nemokamai. Nenoriu, kad tave apgaudinėtų. Perkraustymas turi būti pradžia, o ne košmaras.
Išvada
Taigi, jei klausiesi, kaip rasti patikimą pagalbą perkraustant baldus į Angliją, atsimink – tai ne tik apie kainą. Tai apie pasitikėjimą, dokumentus ir gero „gut“ jausmą. Neskubėk pasirašyti pirmos sutarties, kurią matai. Pasidomėk įmonės istorija, klausk apie draudimą ir būtinai sudaryk detalių daiktų sąrašą. Nors šiame straipsnyje minėjau daug problemų, tikrai yra ir gerų, pasitikėjimą vertinančių vežėjų, kurie padarys tavo kelionę lengva. Sėkmės rasti tą vienintelę ir tapyti naujus gyvenimo Anglijoje pradžius be streso.