Kaip rasti patikimą kraustymosi įmonę iš Anglijos? Patarimai

Dirbu šioje srityje beveik du dešimtmečius, o ir tėvas mano taip pat gabzdėsi krovinius po Europą, tad galima sakyti – kraustymosi verslas man kraujyje. Kiekvieną kartą, kai some client skambina ir klaust, kaip rasti patikimą kraustymosi įmonę iš Anglijos, jaučiu tą patį nerimą. Anglijos rinka per pastaruosius penkerius metus pasikeitė kaip niekada – čia tiek gerų specialistų, tiek... na, tokių, kuriuos geriau vengti. Žmonės dažnai renkasi pigiausią variantą, o paskui stebisi, kai kabelių rinkinys lieka Londono saugykloje arba atvyksta dešimt dienų vėliau. Tiesa, kartais jau ir pats susimušu su galva kodėl klientai pasikliauja "Facebook" "rekomendacijomis" be jokios patikros. Štai trumpas gidas, kaip išvengti didžiausių spąstų nerasdamas patikimos kraustymosi įmonės – ne iš mokslo knygų, o iš realių situacijų.

Susipažinimas su rinka ir paieška

Kur ieškoti įmonių?

Pradžiai turbūt geriausia "Google" paieška su skambučiu į keletą vietų. "Baltic" "forums" vis dar veikia, nors ten jau daugiau vartotojų skundai nei rekomendacijos. Taip pat paklauskim artimųjų – nors tas būdas senas, bet veiksmingas. Ooo, dar galima spjauti į "Facebook" grupes, ten dažnai savanoriškai pasirodo vairuotojai, kurie dirba be "firms", o tai didelis rizikos faktorius. (Šitą dalyką visada primenu klientams – jei vairuotojas dirba kaip "freelanceris", be įmonės atgal, tai... gali gailėtis po to.)

Kokią įmonę geriau rinkti – didelę ar mažą?

Tai priklauso nuo jūsų reikmės. Didelės įmonės turi daugiau resursų, bet mažos kartais būna lanksčiausios mažiems siuntiniams. Esu matęs kaip mažas "family" business iš Londono suburia penkias vyrus ir padaro darbą greičiau nei stambus "logistics" koncernas. Kitą kartą mažą firma likau laukti tris savaites. Na bet mažos dažniau įsigyja "insurance" (draudimą), tai bent jau saugumui geriau.

Ar visi "London" base veikiantys pervežimai patikimi?

Niekada tikrai nėra taip. Tą kartą, kai įvyko incidentas su dviem klientais vieną dieną, vienas gavo siuntą skundai kitas liko laukti mėnesį... O taip, nemažai "firms" ten tik "sub-contracts" (subkontraktuoja) darbus kitiems. Žinote, aš tikrai nevisada tobulai suprantu, kodėl anglai taip mėgsta šitą "middle man" schemą, bet be to neina nieko padaryti jeigu norite su jais dirbti.

Kaip atpažinti "cowboys" rinkoje?

Kai kaina peržengia sąžiningą ribą, o garantijos nėra – tai didelis raudonas vėliavėlės. Ypač jeigu jie pasako, kad "viskas apdrausta", bet negali parodyti dokumentų. Nuo to laiko, kai vienas vairuotojas išsitiesė kliento sofą ant "driveway", aš visada patariu atidžiai sekti "insurance dokumentus". Beje, dar jeigu "phone number" rodo "premium rate" – labai įtartinai.

Ar verta naudotis "brokeriais"?

Tai įdomus klausimas. "Brokeriai" turi platų tinklą, bet jie tik sujungia poreikį su pasiūlymu. Vieną kartą brokeris suorganizavo man "removal" už 30 procentų mažesnę kainą negu rasiu Anglijos rinkoje. Kitą sykį jis pasamdė "company", kurios niekas seniai nebuvo girdėjęs. Kartais brokeriai turi geras "contacts", kartais tiesiog keliauja į "cheapest" pasiūlymą.

Ką reikia tiksliai nustatyti paieškos metu?

Iš anksto reikia žinoti tų daiktų, kuriuos norite pervežti, tūrį. Buvau situacijose, kai klientas sako "kiek daugiau" o iš tiesų tai reiškia "double the volume". Dar svarbu tiksliai pasakyti "origin" (iš kur...) ir "destination" (į kur...) adresus. Kai klientai sako tik "Birmingham", o ne pilną adresą, tai tikras "headache" (galvos skausmas), nes nuo to priklauso "price".

Ar verta tikrinti "company" registrą?

Būtina. Anglijoje galima tikrinti "Companies House" registrą – tai parodys, ar įmonė veikia ne kaip tik kažkieno "hobby". Matęs esu įmones, kurios užsiregistravo prieš mėnesį, jau skelbia "25 years experience" (dvidešimt penkerių metų patirtį). Na čia tikrai reikia būti atsargiamas... Įdomu, kur gi tas patirtis išsivystė per mėnesį galvoju.

Patikimumo vertinimas

Ar "online reviews" (internetiniai atsiliepimai) naudingi?

Žinoma, bet reikia sugebėti skaityti tarp eilučių. Jei visi atsiliepimai 5 žvaigždučių ir rašyti ta pacia kalba per vieną savaitę – tai "fake" (netikros). Tikras "feedback" kartais skamba ir "average", bet apibūdina konkrečias situacijas. Pats įrašinėju klientų patirtis, kai pasikliaujama su tokiais dalykais. (Štai čia turiu omenyje ne šitą įmonę, bet bendrai visą "industry").

Kokie "red flags" (raudonos vėliavėlės) esantys konsultacijoj?

Jeigu konsultantas neduoda "firmos" adreso arba tikslaus "phone" numerio – tai baisiai įtartinai. Dar jeigu klausimas apie draudimą sukelia nevienareikšmę atsakymą. Pats matęs, kaip vienas "manager" pradeda kalbėti apie kainas, o kai klaustum apie "payment methods", staiga tampa labai "evasive". (Na, turbūt klausimas per staigiai iškilo, bet vis tiek... hmm.)

Kaip tikrinti "insurance" (draudimo) šešėlius?

Prašykite rodyti dokumentą su "insurance policy number" (draudimo poliso numeriu). Tikras draudimas turės "provider" (palygintojų) pavadinimą, galiojimo datas ir apimtis. Buvau matęs, kurie "remove" firmos tikrai nebus niekuo apdraustos, jei ko nors įvyks ant kelio arba "warehouse". Jei jie negali rodyti "document", geriau pasirinkti kitą.

Ar "written quote" (rašytinė pasiūlymas) būtinas?

Absoliučiai. Jeigu tik susitaria "verbally" (žodžiu) – nieko neturi, kas ir gudrybė. Rašytiniame pasiulyyme turi būti paženklinti visi "terms" (sąlygos), kainos ir galiojimo laikas. Kai kas nutinka tą kartą, kai klientas pasakojo "deal" telefonu, o po kelių dienų kaina išauga 40 procentų. Tokiems dalykais reikia būti labai atidžiamas.

Ar vairuotojo patirtį svarbu?

Nepamirškite, kad "driver" nevažiuoja tik automobiliu, jis taip pat turi įvertinti, kaip sudėti daiktus. Esu matęs, kaip "inexperienced" vairuotojas vos neišbraižė "furniture" krantinėje, o kliento "china" lėkštės suskilo. Gerai jeigu tu vairuotojas turi bent "3 years" (trijų metų) patirtį. Tačiau patirtis ne visada nusako "reliability", tačiau bent jau sumažina riziką.

Ar atsiliepimų portalo nuomininkai verti dėmesio?

"Trustpilot" ir kiti portalai gali būti naudingi, tačiau kartais įmonės "purchase" (perka) teigiamus atsiliepimus. Stengiamasi ieškoti portalo "verified" (patvirtintų) vartotojų apžvalgų. Tai bent jau duoda tam tikrą "assurance". (Šitą dalyką prisimenu iš vieno incidento Londone, kur buvau perkas "furniture", kai viskas vyko blogai.)

Kaip tikrinti, ar įmonė naudoja "subcontractors"?

Paprasčiausias būdas – tiesiog klausti. Tiesa, ne visada tiksliai "reveal" (atskleidžia) šią informaciją. Jeigu įmonė naudoja "outside" (išorinius) pervežėjus, tai jums sunkiau bus reikalauti atlyginimo po to, kai kažkas įvyks. Esu matęs situaciją, kai siuntos nukeliavo per 3 skirtingas įmones, o paskui niekas nežinojo, kas "responsible".

Ką reikia įsivaizduoti apie "customer service" aptarnavimą?

Jei "operatorius" atsiliepia per 24 valandas (prieš tai skambindamas 5 kartus) – tai ne gerai. "Responsive" (greitai reagujantis) aptarnavimas parodo, ar įmonė vertina laiką. Vieną kartą skambinau į firmą, kurioje "agentas" tiesiog nuėjo pietų metu ir neatsiliepė 3 valandas... na, o tada viskas išsisuko po "complaint" (skundo).

Kainodara ir papildomi mokesčiai

Ar pigesnis visada prastesnis?

Ne visada, tačiau dažniausiai taip. Esu matęs kaip "cheap" pigių siuntų įmonės darbo kokybė buvo aukštesnė nei brangių. Bet šie atvejai reti. Kai kurį kartą "budget" pasiūlymas pasiekė beveik 60 proc. mažesnę kainą nei rinkos vidurkis, o paskui siunta liko vienoje "depot" depote porą mėnesių. Taigi geriau rinkti vidutinį pasiūlymą, ne "cheapest".

Į ką reikia atkreipti dėmesį "quote" apžiūrėjant?

Tikrinkite, ar kaina "includes" (įeina) visus "additional services". Dažnai "companies" nesako apie "fuel surcharge", "congestion charge" (miesto centro užklausos mokestį) Anglijoje ar "London" "parking fee". Buvęs atvejis, kai klientas gavo pigų "quote", o paskui sumokėjo 200 svarų už "parking" M1 pramoniniame rajone.

Kaip suvokti "volume based" (tūriu pagrįstą) kainą?

Kai kas kainuoja pagal daiktų "cubic meters" (kubinius metrus). Reikia tiksliai apskaičiuoti, kiek daiktų turite, nes apie kiek kainuos kiekvienas "kubas". Kartais įmonės siūlo "fixed fee" (fiksuotą mokestį), bet tai gali atsisakyti turėti daugiau prekių nei numatyta. Vienas mano klientas įsigalvojosi išvežti "motorcycle" motociklą nepranešęs, ir tai pridėjo porą šimtų prie kainos.

Ar "packing service" (pakavimo paslauga) brangi?

Brangi, tačiau verta, jeigu turite daug "fragile" (lengvai suyrančių) daiktų. Ypač "china" porceliano, "glass" stiklo ar "electronics" elektronikos. Kai atėjo tas incidentas su kliento "antique" baldais, pakavimo paslauga išgelbėjo tūkstančius eurų nuo "damage". (Nors aš vienas kartą pamiršau pridėti šią paslaugą į sąskaitą, bet gerai, kad klientas pats to paklausė.)

Kada gali būti panašu "extra charges" (papildomi mokesčiai)?

Tikrai reikia klausti apie "long carry" (ilgą nešiojimą), jei sunku priartėti prie namų. Taip pat "stairs" (lauptynus) be "lift". Nuo to laiko, kai vienas vairuotojas užsimokėjo už kiekvieną "floor" (aukštą) daugiau nei numatyta, dabar visada paminėju šią detalę. Dar jeigu jūsų vietovėje yra "restricted access" (ribota prieeiga), tai gali prisidėti prie kainos.

Kaip tinkamai sumokėti už pervežimą?

Geriausia dalimis – 30 procentų "deposit" (avansas) užsakymui, likutį - atlikus darbą. Jeigu viskas sumokėta iš anksto, o "driver" atvyksta vėlai, turite mažiau "leverage" (įtakos). Kartais pasitaiko, kad įmonės reikalauja "full payment", bet tai tik tais atvejais, kai tai labai "high-risk" (aukšto rizikos) perkėlimai.

Ar "weekend" savaitgaliai brangesni?

Anglijoje "weekend" kelionės yra brangesnes, nes "driver" turi būti apmokamas "overtime" (viršvalandžiais). Dar "bank holidays" yra labai brangios. Buvau situacijoje, kur klientas norėjo išvežti daiktus sekmadienį iš Londono centro, o tai kainavo beveik 50 procentų daugiau. Geriau planuoti "weekday" (darbo diena) jeigu galima.

Kada gali būti galima gauti "discount"?

Jei esate "flexible" (lankstus) su "dates" (datomis) arba esate "regular" (reguliarus) klientas. Kartais "companies" siūlo nuolaidas, jeigu užsakote daugiau nei vieną "service". (Žinau, kad vienas mano klientas gavo "20 percent" nuolaidą, užsakęs ne tik perkėlimą, bet ir "storage" saugojimą už keletą mėnesių.)

Dokumentacija ir teisiniai aspektai

Kokius dokumentus reikia pasirašyti?

Būtinai "contract" (sutartį) su "terms and conditions". Nuo to laiko, kai vienas klientas pasirašė tik "viberinę" sutartį, o po to nebegalėjo nieką padaryti... Tai nebuvo smagu. Rašytinė sutartis leis jus pasinaudoti teises esant "problems", jeigu kas nors neatitinka "terms".

Ar būtinas "inventory list"?

Taip, tai pagrindas, jeigu kai kuris daiktas dingsta arba "damaged". "Inventory list" sudarytas kartu su vairuotoju padeda išvengti ginčų. Vieną kartą klientas teigė, kad dingusi juodoji spinta, bet "inventory list" nebuvo užfiksuotas, o tai tikrai sukūrė didžiulius "disputes". (Na, naudokitės šita funkcija, ypač jeigu turite brangių daiktų.)

Kas daryti, jei "contract" nėra angliškai?

Rekomenduoju "translate" (išversti) ir patvirtinti su "lawyer" (advokatu), jeigu galite. Taip pat gali būti, kad įmonės pateikia du dokumentus – vienas "Lithuanian" (lietuvių kalba), kitas angliškai, bet reikėtų įsitikinti, kad jie yra "identical". Kartais įvyksta "discrepancies" (skirtumai) tarp kalbų, kas sukuria ginčus.

Kas daryti, jei siunta vėluoja?

Svarbu pasidomėti su "contract", koks yra "delay" (delsavimo) apribojimas. Jeigu per 14 dienų siunta neatvyksta, bet su "terms" sakoma, kad turi atvykti per 7 dienas – turite teisę reikalauti "compensation" (atlyginimo). Buvau matęs, kai klientas gavo beveik 50 procentų "refund", nors "driver" tik vėlavo diena.

Kaip apsaugoti "electronics" ir brangius daiktus?

Tam reikia "itemized insurance" (detalaus draudimo) užsižymėto. Taip pat rekomenduoju "photograph" nufotografuoti jūsų "gadgets" prieš perkėlimą. Kartais atsitinka, kad "phones", "laptops" būna "missing", o be "proof" (įrodymų) nebegalėsite kaltinti "driver". (Žinau, kad asmeniškai visada tokius dalykus darau – pasirašau "list", ir pats "photograph".)

Ką daryti, jei "vehicle" patiria avariją?

Pagal tarptautinę "convention", įmonė turi turėti "insurance", apimančią ir "cargo" (krovinių) draudimą. Reikia iš karto susisiekti su "company" bei "police". Nusižiūrėjau statistiką, kad avarijos Anglijoje ant M25 arba A12 maršrutuose yra gana dažnos. Todėl reikia pasitikėti, kad vairuotojas yra "cautious" (atsargus).

Ar reikia "customs" dokumentų perkėlimui į ES?

Taip, bet tik tais atvejais, kai "goods" (prekės) iš "UK" išvežamos į "non-EU" šalis. Lietuvai nebėra reikalingi "customs clearance" (customs procedūros) dokumentai, tačiau gali reikėti "declaration" (deklaracijos), kai kurios prekės yra "restricted". Su šituo vienas mano klientas praleido daug laiko, nes nežinojo, kad jam reikalingi specifiniai dokumentams.

Pervežimo eiga ir problemos

Kaip turėtų vykti "pickup" paėmimas?

"Driver" turi atvykti nurodytu laiku kartu su "assistant". Reikia, kad jis iš anksto paaiškintų, kaip sudėti daiktus ir kur jie turėtų būti palaidi. Kartais klientai "prepare" pasirengia labai mažai (visiškai neina įsižvalgyti), o tai sukuria problemų. (Ooo, ir dar pažymėkime, kad "driver" patirtis turi didelę įtaką tuo metu.)

Kaip išvengti daiktų "damage" (pažeidimo)?

Užtikrinkite, kad daiktai yra "properly packed" tinkamai supakuoti. "Fragile" daiktai turi būti "wrapped" (apvynioti) "bubble wrap". Pastebėjau, kad dauguma "damages" atsiranda dėl to, kad vairuotojas nebuvo pakankamai "careful" (atsargus). Taigi rekomenduoju stebėti, kai "loading" ir "unloading" (krovimas bei iškrovimas) vyksta.

Kas daryti, jei siunta neatsiranda "destination" taške iš karto?

Jei siunta vėluoja, pirmiausia susisiekti su "company". Kartais "driver" tiesiog užstringa ant "traffic" arba "detour". Rekomenduoja pasidomėti, ar galite "track" (sekti) siuntos judėjimą. Kartais "GPS" (GPS sistema) būna pasena, o tai sukuria neatitikimus. (Kažkaip prisimenu, kad vieną kartą siunta nukeliavo į "Liverpool" vietoj Londono... šis "driver" turbūt pažvelgė ne į tą vietą ant žemėlapyje.)

Ką daryti, jei "driver" nevykdo "instructions"?

Pirmiausia susisiekti su "company" "management" ( vadovybe). Jei to nepakanka, kreiptis į "dispute resolution" (ginčų sprendimo) centrą. Nuo to laiko, kai vienas vairuotojas pasakė, kad "joks "special instructions" nereikalingos", bet paskui pažeidė kliento "garden", supratau, kad šitie dalykai būtina užrašyti.

Kaip tvarkyti "claim" (prašymą) dėl "damage"?

Reikia pateikti "written claim" rašytinį prašymą su "evidence" (įrodymais) – nuotraukomis, dokumentais. Jeigu "insurance" apima tokias "damages", procesas turėtų būti greitas. Kai vienas klientas taip padarė, jis gavo 70 procentų "reimbursement" (atlyginimo) per keletą savaičių.

Ar gali būti, kad kiekviena prekė būtų pristatyta skirtingą dieną?

Taip, ypač jeigu tai yra didelis "partial load" (dalinis krovinys) arba įmonė turi "consolidation" point. Nuo to laiko, kai vienas klientas gavo kėdes viena diena, o stalą po 4 dienų, dabar įsitikinu, kad reikia aiškiai "clarify" (apibrėžti), kada viskas bus pristatyta kartu.

Kaip elgtis su "communication" (komunikacija) pervežimo metu?

Rekomenduoja laikyti "phone" kontaktnį numeriu su vairuotoju, jeigu "company" suteikia. Kartais pačiai "company" sunku greitai "update". (Na... aš vienas kartą praleido 3 valandas skambindamas "customer service", bet niekas neatsiliepė... nebus vėl šios situacijos).

Kas daryti, jei vairuotojas "refuses" (atsisako) su "loading"?

Tai tikrai reikalauja nedelsiant susisiekti su "company". Kartais vairuotojas "underestimates" (peržiūri mažiau) darbo apimtį arba turi kitą "commitment". Esu matęs, kad kai kurios firmos turi "policy", pagal kurią jie gali atsisakyti, jei daiktai peržengia "safe" (saugios) ribos. Tačiau to neleidžia "terms be peržengti.

Išvados ir patarimai

Dirbant su kraustymosi įmonėmis iš Anglijos svarbų vaidmenį vaidina ne tik kaina, bet ir "trust" bei patikimumas. Per dvidešimt metų mačiau tiek puikių atvejų, kai šeimos sėkmingai persikraustė, tiek ir tų liūdnų, kai dingo brangiausi baldai arba siunta liko kažkur "Birmingham" sandėliuje. Patarkiu – niekada neskubėkite sprendimą, tikrinkite dukart ir nedarykite prielaidų. Geriausia taisyklė: jei įmonė apie save sako, kad "geriausia rinkoje" – tikėkite, kad tokia ne tikrai nebus. Tikrai verta investuoti šiek tiek laiko, kad išvengtumėte galvos skausmo, kuris kažką kainaus gerokai daugiau nei taupyta penkiasdešimt svarų. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums rasti tikrai išbandytą "removal" partnerį. Ooo, dar pasakysiu – jei kažkas "looks too good" (atrodo per gerai) – turbūt taip ir yra.