Kaip rasti patikimą kraustymosi įmonę į Jungtinę Karalystę: Vadovas iš vidaus

Sveiki, šioje srityje esu jau beveik dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – kraustymasis į Jungtinę Karalystę po „Brexit“ tapo kur kas sudėtingesnis nebis negu anksčiau. Anksčiau tai buvo paprasčiau: užkrovėm, važiuojam, iškrovėm, o dabar reikia mąstyti apie muitinę, deklaracijas, ir t.t. Dažnai žmonės klausia, kaip nesuklysti pasirinkdami vairuotoją, nes istorijų apie pavogtus daiktus arba dvigubai padidintas kainas girdėjau nemažai. Čia ne tik apie kainą, bet ir apie nervus. Tiesiog noriu padėti jums suprasti, kaip rasti patikimą kraustymosi įmonę į Jungtinę Karalystę, kad atvyktumėte į Londoną ar Mančesterį ramia sąžine, o ne su šaltu prakaitu.

Kur ieškoti ir klausinėti (ir kur nereikia)

Kur pradėti ieškoti tos įmonės?

Nereikia šokinėti iš karto į „Google“ reklamas. Pradėkite nuo pažintų – jei kaimynas sėkmingai persikėlė, klauskite, ką jis naudojo. Tačiau jei nieko neturi, ieškokite forume arba Facebook grupėse, kur lietuviai aptaria gyvenimą Anglijoje. Ten būna daug nuoširdžių patarimų. O kai jau susirandate kandidatų, nebijokite rašyti jiems tiesiogiai ir klausti, kiek jie laiko šioje rinkoje. Jaunos firmos gali būti ambicingos, bet patirties su muitinės procedūromis jos gali neturėti, o tai brangiai kainuoja.

Ar brangiau reiškia geriau?

Ne visada. Aš mačiau firmas, kurios imasi astronominių sumų už „prestižinį“ aptarnavimą, o realiai darbą atlieka tie pati užsieniečiai su samdomais „vilkais“. Taip pat mačiau ir mažas šeimynes įmones, kurios dirba idealiai. Tačiau jei kaina atrodo pernelyg žema (pavyzdžiui, pus mažiau nei kitur), tai tikrai signalas. Degalai kainuoja, keltai brangsta, tad jei jie siūlo vežti už du obuolius, tai kažkur čia tingiu su pinigais.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Viskas lemia krovinio tipą. Jei tu veži tik kelias dėžes, tai gali būti dalinio krovinio (part load) variantas, kai tave įpakuoja į vagoną su kitais žmonėmis. Jei nori atskiro sunkvežimio, tai brangiau. Taip pat įtakos turi ir distancija – į Škotiją ar Šiaurės Airiją (per jūrą) brangiau nei į Londoną. Dar vienas dalykas – ar kaina įskaitia pakavimo medžiagas? Kartais už dėžes reikia papildomai mokėti, ir tai gali nustebinti galutinėje sąskaitoje.

Ar verta tikrinti atsiliepimus?

Žinoma, bet su protu. Jei matote dešimt teigiamų atsiliepimų, parašytų per vieną dieną su vienodais tekstiniais klodais – tai tikrai pirkti reviews. Ieškokite realių istorijų, kur žmonės rašo apie tai, kaip įmonė elgėsi, kai atsirado nesklandumų. Patikimas pervežėjas nešvaisto nuo problemų, o jas sprendžia. Jei žmogus rašo, kad buvo pavėluota, bet įmonė viską kompensavo, tai geras ženklas.

Ar reikia vizito į namus prieš kelionę?

Būtina. Jei įmonė siūlo sudaryti sutartį tik pagal jūsų žodį telefonu, bėkite. Estimatorius turi atvykti pamatyti, kiek tikrai daiktų turite. Aš mačiau situaciją, kai žmonės sakė „turime kelias dėžes“, o realiai reikėjo 40 kubinių. Be vizito jie negali tiksliai įvertinti, ar telpa į mašiną, ar reikia specialios technikos pianinui nuleisti.

Dokumentai ir muitinės beprotybės (Brexit paliktas paveldas)

Kas pasikeitė po „Brexit“?

Viskas tapo sudėtingiau. Anksčiau buvo ER, sienos nebuvo. Dabar įvežant daiktus į Jungtinę Karalystę reikia pateikti importo deklaraciją. Jei įmonės to nežino arba sako, „mes viską išsprendžime“, nebijokite klausti detaliai. Blogai parengti dokumentai gali užstrigti Doverio uoste arba Eurotunelyje, ir tada tu mokėsi už vairuotojo laukimą valandomis. Tai tikrai vienas svarbiausių dalykų, kai svarstote, kaip rasti patikimą kraustymosi įmonę į Jungtinę Karalystę.

Kokie dokumentai reikalingi daiktams?

Reikės jūsų paso, (o jeigu turiš vaikus, tai ir jų), krovinio sąrašo (inventoriaus), kuris turi būti pasirašytas, ir labai svarbaus ToR01 (Transfer of Residence) numerio. Be šio numerio britų muitinės gali imti PVM ir muitus nuo jūsų asmeninių daiktų, nors jie jums naudoti. Taip pat reikės adreso Anglijoj, kur keliauja daiktai.

Ar reikia mokėti PVM arba muitus?

Jei persikeliate gyventi ilgam laikui (pirmą kartą) ir turite ToR01, tai mokėti nereikia. Tai vadinama „relief“ nuo mokesčių. Bet jeigu jau ankartą persikeliate arba daiktus atvežate ne asmeniniam naudojimui, o parduoti, tai gausite sąskaitą. Gerbiama įmonė visada iš anksto paklaus apie jūsų statusą, kad nebūtų nemalonumų pasienyje.

Kas daryti, jei neturite TORE numeros?

Greičiausiai teks mokėti. Yra galimybė gauti ją vėliau ir prašyti grąžinti pinigus, bet tai kančių kelias. Geriausia užpildyti paraišką britų vyriausybės svetainėje kelias savaites prieš kelionę. Procesas trunka apie 10 darbo dienų (kartais ilgiau, jei pasiduoda technikos problemos), tai nedelskite. Be šio popieriaus kraustymosi įmonė gali tiesiog atsisakyti vežti, nes ji nenori rizikuoti su muitine.

Kas yra tas Transfer of Residence (ToR)?

Tai trumpai tariant, leidimas atvežti savo turimą turtą be mokesčių, kai keičiate gyvenamąją vietą į JK. Jis reikalingas tam, kad muitinės suprastu – tu ne verslininkas, tu tiesiog keliasi gyventi. Be šio dokumento tavo dėžės su drabužiais gali būti apmokestintos kaip prekės, o to tik nesisirinksi.

Kainos ir pinigai (ir kur jie dingsta)

Ar įmanoma gauti fiksuotą kainą?

Taip, ir tai būtina reikalauti. Degalų kaina gali šoktelėti, bet tai ne tavo problema. Jei sutartyje parašyta „fixed price“, tai tiek ir moki. Atsargiai su įmonėmis, kurios rašo „apytikslė kaina“ arba palieka laisvą vietą pakeisti sumą priklausomai nuo situacijos. Tai dažnai baigiasi tuo, kad atvykus reikia mokėti dar 30 proc. daugiau.

Kokių papildomų mokesčių reikėtų tikėtis?

Žiūrėk, ar įskaitoma „long carry“ (nešimas ilgu atstumu, jei sunkvežimis nepriartėja prie namų). Anglijoje dažnai yra siauros gatvelės, kur sunkvežimis negali važiuoti, todėl reikia perkrauti į mažesnę mašiną. Tai papildomas darbas. Taip pat gali būti mokestis už užstatą (liftas) arba darbo laiką virš 8 valandų per dieną.

Ar depozitas yra būtinas?

Dažniausiai taip, kad užtikrinti datą. Bet neduok visos sumos iš karto. 10-30 proc. yra normalu. Jei kas nors prašo sumokėti 100% iš anksto per pavedimą į užsienio sąskaitą – tai didelė raudona vėliava. Yra buvę atvejų, kai tokių firmų tiesiog nebematyta. Geriausia dalį sumokėti grynaisiais arba kortele pristatymo metu, kai daiktai jau pas tave namuose.

Kas nutinka, jei daiktų daugiau nei planavote?

Tu moki papildomai. Estimatorius, kai atėjo į namus, turi sudaryti sąrašą. Jei tu pats pridėjai dar dešimt dėžių, kurių nebuvo sąraše, vairuotojas gali tiesiog neįkrauti arba reikalauti papildomo mokesčio vienai dėžei. Būk sąžiningas apžiūros metu, kad išvengtum konfliktų. Niekas nemėgsta netikėtumų, kai mašina jau pakrauta ir reikia viską iškrauti iš naujo.

Ar draudimas įeina į kainą?

Įprastai įeina, bet labai svarbu pasidomėti, koks tas draudimas yra. Standartinis draudimas gali dengti tik kelis eurų už kilogramą. Jei lauži brangų sofą ar pianiną, tai nieko neatgausi. Rekomenduoju papildomai apdrausti brangius daiktus. Klausk apie „all risk“ draudimą – tai vertas investicijos, ypač kai kalbame apie tarptautinius pervežimus.

Kelionės eiga ir kas daro nervus

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai, jei tai dalinis krovinys, gali užtrukti iki 2-3 savaičių, nes laukia, kol užpildys mašiną kitais klientais. Jei užsakote atskirą sunkvežimį (dedicated truck), tai nuo įkrovimo iki iškrovimo Lietuvoje trunka apie 3-5 dienas, priklausomai nuo laukimo eilėse prie keltų. Britų pusėje taip pat gali būti eilės, ypač atostogų metu arba dėl muitinės patikrų.

Kaip vyksta pakavimas?

Jei įsigyjate pilną paslaugą, komanda atvyksta su dėžėmis, burbuliukų plėvele, lipnia juosta. Jie išardys baldus, užvynios juos į antklodes, kad nebraižytų. Geri darbuotojai tai daro greitai ir tiksliai. Blogi – tiesiog mėto viską į kibirus. Stebėkite, kaip jie elgiasi su tavo brangiausiais daiktais. Jei matai, kad gėda už jų darbą, sustok ir pasakyk.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet labai atsargiai. Muitinė labai griežtai žiūri į mėsą ir pieno produktus iš ES. Jei turi dešrą ar sūrį, geriau suvalgyk čia. Jei randa neleistiną maistą, gali baigtis tuo, kad visa siunta nukeliama atgal arba sunaikinama, o tau rašomas šaukimas. Dėžės su makaronais arbatomis paprastai praėja, jei nėra atidarytos.

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Negali vežti viso sunkvežimio alaus. Jei peržengi leistiną normą (kuri yra gan didelė, bet ne begalinė), tai bus traktuojama kaip prekyba ir reikės mokėti didelius akcizus. Geriau pasitikslinti dabartines rekomendacijas, nes jos kartais keičiasi. Aš asmeniškai nesiūlau vežti dešimtį dėžių vyno, jei nori išvengti papildomų klausimų pasienyje.

Kas su mašinomis ar motociklais?

Tai atskira istorija. Mašinas reikia deklaruoti kaip atskiras transporto priemones. Po įvežimo turi 6 mėnesius ją užregistruoti JK ir gauti vietines numeris. Dauguma kraustymosi įmonių gali pervežti ir mašinas (vilkikais su autovežiais), bet tai kainuoja brangiau. Neišsiųsk mašinos dokumentų paštu kartu su dėžėmis – juos reikia turėti su savimi vairuotojui.

Problemos ir raudonos vėliavėlės (kai kažkas ne taip)

Ką daryti, jei vairuotojas neatsiranda?

Pirmiausia – neskubėk panikuoti. Kartais tiesiog užstringa eilėje prie kalno arba sugenda technika. Pabandyk paskambinti dispečeriui. Jei niekas neatsiliepia ir laikas praeina, tai blogai. Turi turėti alternatyvų kontaktą (pvz., vadovo telefoną), o ne tik vairuotojo. Jei jie neatsako, pradėk galvoti apie tai, kaip rasti patikimą kraustymosi įmonę į Jungtinę Karalystę kitą kartą, nes šiai pasitikėti jau nebegali.

Kaip atpažinti „kišenių“ firmas?

Žiūrėk į jų svetainę – ar ten tikra informacija? Ar nurodytas realus adresas? Jei adresas yra „London, Eye street“ be namo numerio – įtartina. Taip pat būk atsargus su firmomis, kurios reikalauja viso mokėjimo grynaisiais ir neduoda jokio kvito. Tai paprasčiausias būdas pasislėpti nuo mokesčių ir atsiriboti nuo atsakomybės.

Ar galima visiškai pasitikėti tarpininkais?

Tarpininkai (brokeriai) tiesiog parduoda tavo užsakymą kitiems. Jie patys nieko neveža. Kartais tai gerai, jei jie turi patikimų partnerių, bet dažnai jie ieško pigiausio varianto, kad uždirbtų skirtumą. Aš asmeniškai labiau pasitikiu tiesiogine pervežimo įmone, kuri turi savo vairuotojus ir techniką. Tada žinai, su kuo kalbi.

Kas daryti, jei daiktai sugadinti?

Nepasirašyk pristatymo akto, kol viską nepatikrini. Jei matai sulaužytą dėžę, parašyk tai ant dokumento. Padaryk nuotraukas. Tuomet skambink įmonei. Jei turi draudimą, pradėk procesą. Be nuotraukų ir pastabų akte jie gali sakyti, kad tai tu pats sulaužei jau po iškrovimo. Būk budrus tą momentą.

Ar reikia bijoti pavogti daiktų?

Statistiškai tai retai, bet įvyksta. Ypač pavojinga, jei daiktai vežami daliniu krovinio ir kelis kartus perkraunami sandėliuose. Geriausia pasirinkti „door to door“ variantą be tarpinių sandėliavimų. Ir visais dalykais – brangiausius daiktus (gintarus, juvelyrinius dirbinius, pinigus) vežk su savimi lagamine, o ne dėžėje.

Ar įmonė vežia į atokias vietas (pvz., Škotijos aukštumas)?

Taip, bet tai papildomai kainuoja. Jei turi namą kalnuose, kur sunkvežimiui sunku privažiuoti, gali tekti samdyti mažesnę mašiną galutiniam pristatymui. Ne visi vairuotojai žino vietovę, todėl reikia tikslaus adreso ir galbūt koordinačių. Nenuverk, jei atsisako važiuoti keliuku, kur net traktorius praeina su sunkumais – jie tiesiog nežino, ar neapsivers.

O kas su didele technika (pianas, kredensai)?

Tai reikalauja profesionalumo. Ne kiekvienas vairuotojas moka pakrauti pianiną, kad neiškristų klavišai. Klausk ar turi jie patirties su „heavy lifting“. Kartais reikia ne tik stiprių rankų, bet ir specialių juostų ar kranų. Jei turi tokių daiktų, apie tai pranešk iš karto, nes gali reikėti kitos mašinos (su liftu).

Ar galima susiderėti dėl datos?

Galima, bet kuo arčiau data, tuo brangiau ar sunkiau. Geriausia rezervuoti mašiną bent mėnesį iki kelionės, o ypač vasarą arba prieš šventes. Tada vairuotojų grafikai yra pilni. Jei skubi, gali tekti mokėti „premium“ kainą už greitą išvykimą.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris nemoka kalbos?

Tai dažna problema. Dauguma vairuotojų kalba rusiškai arba angliškai, lietuviškai reta. Jei tu nemoki nei to, nei to, gali kilti nesusipratimų dėl iškrovimosi vietos ar dėžių skaičiaus. Geriausia, kai dispečeris gali versti arba kai turi kontaktinį asmenį, kuris gali padėti susikalbėti.

Ar turi teisę peržiūrėti daiktus muitinė?

Taip, britų muitinė turi teisę atsitiktinai patikrinti. Jei pasitaiko toks atvejis, tu gali būti šaukiamas atlikti patikros. Tai gali užtrukti ir sukelti stresą. Jei visi dokumentai tvarkingi, tai dažniausiai tik formalumas, bet pasiruošk, kad gali tekti važiuoti į sandėlį atidaryti dėžes.

Ką daryti, jei dėžės pasimeta?

Tai blogiausias scenarijus. Jei mašina buvo užrakinta ir turi sąrašą, tai vėlgi, draudimas ir policija. Bet dažniau dėžės tiesiog nukrypsta į kitą vietą (pamaišoma). Todėl viskas turi būti numeruota. Tada lengviau rasti, kur dingo dėžė su keptuvėmis, o ne tiesiog „kažkas dingęs“.

Ar verta rūpintis dėžių numeravimu?

Absoliučiai taip. Kiekviena dėžė turi turėti numerį ir sąraše, kas joje yra. Tai ne tik padeda nieko nepamesti, bet ir jei kažkas sugenda, žinai, ką atidaryti pirmiausia. Be to, vairuotojai gerbia tvarkingą klientą. Jei jie mato, kad viskas suplanuota, ir jie elgiasi atsakingiau.

O jei aš tiesiog noriu vežti kelias krepšius?

Tuomet tau nereikia didelės kraustymosi įmonės. Gali rasti kurjerių, kuris veža siuntas į JK, arba autobusų pervežėją. Didelėms firmoms tokie smulkūs užsakymai neapsimoka, arba jie už tai ima per daug. Ieškok „baggage“ paslaugų.

Kaip sužinoti, ar įmonė tikrai legali?

Lietuvoje gali patikrinti Sodra arba registrų centro duomenis. JK – Companies House. Jei jie sako, kad dirba 10 metų, o įmonė užregistruota prieš pusę metų – tai melas. Paprasta patikra internetu gali tau sutaupyti tūkstančius. Tikrai verta skirti 5 minutes šiam tikrinimui.

Ar galiu pasiimti daiktus iš jų sandėlio Anglijoje?

Taip, dažnai būna taip, kad atveža į sandėlą Anglijoje, o tu pats juos pasiimi savo mašina. Tai gali būti pigiau, jei neturi daug daiktų ir turi ką važiuoti. Bet susiderėk dėl to iš anksto, kad nereikėtų mokėti iškrovimosi mokesties, jei nuspręsi nenuvažiuoti.

Ką daryti su baldais, kurie netilps į angą?

Tai klasika. Matuok savo duris ir langus prieš veždami baldus. Jei nepatikrinsi, gali tekti išardyba sofą lauke arba palikti ją. Kraustymosi įmonės gali padėti išardyti, bet jei tai neįeina net išardytas, tai ne jų kaltė. Užduotis – suprasti matmenis prieš kelionę.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet jei jai padarė gerą darbą, padėjo nešti per sunkius rūsius arba buvo mandagūs, tai 10-20 svarų arba keletas eurų (jei jie lietuviai) visada padės užtikrinti gerą nuotaiką. Tai ne įpareigojimas, tik dėkingumo ženklas.

Ar saugu vežti vaikiškus daiktus?

Taip, tik patikrink, ar nėra pažeidimų. Aš visada patariu vaikus vežti su savimi, o ne dėžėse, jei įmanoma. Bet jei reikia vežti lovelę, žaislus – įpakavk tvarkingai. Vairuotojai dažniausiai supranta, kad tai svarbu, ir elgiasi atsakingiau su tomis dėžėmis.

Galutinis patarimas – kaip išvengti streso?

Geriausia būdas, kaip rasti patikimą kraustymosi įmonę į Jungtinę Karalystę, yra ne klausinėti kainą, o klausinėti procesą. Jei jie gali aiškiai paaiškinti, ką darys su muitine, kiek laiko užtruks ir kas nutiks, jei kas nors suges, tuomi esi saugus. Pasitikėjimas šioje srityje brangiau už pigią kainą.

Išvada

Galiausiai, viskas sumažėja iki paprasto dalyko – nepulk į pigiausią variantą be galvos. Kraustymasis į užsienį yra stresingu patirtis, todėl tu nori būti tikras, kad turtas yra saugiuose rankose. Svarbiausia yra ne tik tai, kaip rasti patikimą kraustymosi įmonę į Jungtinę Karalystę, bet ir kaip su ja susitarti. Pasirūpink dokumentais iš anksto, būk mandagus, bet reikalaujantis, ir viskas turėtų nueiti sklandžiai. Sėkmės jūsų naujame name Anglijoje, tik tikiuosi, ten bus mažiau lietaus nei dažnai sakoma.