Kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvišimt metų, maždaug nuo tada, kai kelyje pasirodė pirmieji „Ford Transit“ varikliai, kurie nesuokdavo. Per tą laiką mačiau viską – nuo daiktų, išmestų tiesiai į Londono gatvę, iki tobulai įrengtų rūsių, kuriuos vairuotojai neįsileido į Angliją dėl vieno pasenusio obuolio. Dažnai žmonės klausia, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, ir atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas. Bet realybėje, ypač dabar, kai kainos šoktelynėja, o muitinės taisyklės pasikeitė po „Brexit“, tai tampa tikru mazgizmu. Čia nebe taip, kada reikėjo tik pakviesti giminaičį su vairuotojo pažymėjimu, dabar reikia įmonės, kuri nepasislėps pasikeitusius numerius.

Tiesą sakant, rasti gerą pervežėją dabar yra sunkiau nei anksčiau. Rinkoje gausu apgavikų, kurie žada „Auksinės jaunos“ kainas, o paskui prašoma papildomai sumokėti už keltų bilietus arba „priedus“. Todėl būtina žinoti, kur ieškoti ir ką tikrinti. Jei norite, kad jūsų sofa atvyktų nekrumptas, o omarai šaldytuve nesugestu, reikia atidžiai perskaityti šią informaciją. Aš jums papasakosiu be jokių „marketingo“ uždažų, kaip tai vyksta iš vidaus.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti pradžioje

Ar brangiai kainuoja? Kur tas aukštasis limitas?

Tai visada pavojingas klausimas. Kainos svyruoja kaip temperatūra. Vakar buvo 800, šiandien gali būti 1200. Viskas priklauso nuo degalų, kurie dabar, nuoširdžiai sakant, nebe tokie pigūs. Be to, įeina ir keltų kaina (kas yra didelė dalis), ir vairuotojo darbo užmokestis. Už ką mažiau galiu pasakyti – jei jums daro kainą mažiau nei 1 euro kilometrui (su grįžimu), tai įtarykite. Ne, tiesiog bėkite. Jie nevažiuos jūsų daiktų vežti, jie juos parduos arba paims užstatą ir išnyks.

Iš patirties galiu pasakyti, kad vidutinė kaina už kubinį metrą dabar yra apie 80-120 eurų, priklausomai nuo to, ar tai pilna mašina, ar dalinė krovinių gabenimo paslauga. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris pasirinko pigiausią variantą ir vėliau teismo keliu gaudė savus daiktus, nes įmonė (jei ją taip galima pavadinti) tiesiog juos „prižiūrėjo“ kažkur sandėlylyje Belgijoje. Taigi, klausdami, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, žiūrėkite ne į kainos lentelės apačią, o į vidurį.

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Tai viena dažniausių priežasčių, dėl ko žmonės susiruošia. Vienos įmonės skaičiuoja tik degalus ir keltą, kitos įtraukia draudimą, pakuodavimo medžiagas (kabančias dėžes, burbuliukus), netgi manevrus su kranu, jei reikia iškelti pianiną pro langą. O yra tokių, kas kainuoja „akimirksniu“ – pasirodo, o paskui paprašo 200 eurų už tai, kad vairuotojas teko laukti 2 valandas, kol nevažiuojo muitinėje.

Kartais kainą užgožia tas pats „Brexit“. Dabar reikia mokėti įvedimo mokesčius (nors dažniausiai jų nereikia asmeniniams daiktams, bet biurokratai moka už patikrinimą). Be to, kelių mokesčiai Vokietijoje ir Prancūzijoje (vinjetės) augo. Taigi, jei jums pasako, kad važiavimas kainuoja tiek pat kai prieš penkerius metus – tai melas. Arba jie neapskaičiavo kažko. Dėl to ir svarbu suprasti, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, kad nebūtumete nustebę galutinės sąskaitos.

Kaip patikrinti, ar įmonė ne „viena diena“?

Visiškai paprasta. Paimkite jų kodą (pvz., Lietuvoje tai įmonės kodas) ir įveskite į Sodros ar Registrų centro sistemą. Jei įmonė registruota prieš mėnesį ir veikla „kita nepriskirta prie kitų grupių“ – labai gera tikimybė, kad jūsų skalbyklė nukeliaus įžymioje vietoje. Taip pat paieškokite atsiliepimų. Bet ne dėl to, kad visi geri – tikrai bus blogų, jei įmonė dirba ilgiau. Žiūrėkite, kaip jie reaguoja į kritiką.

Buvo atvejis, kai klientas skambino man verkdamas, nes rado „puikią“ firmą su 10 atsiliepimų, visi penkių žvaigždučių. Paaiškėjo, visi tie atsiliepimai parašyti viena diena, vienu stiliumi. Tai aiškus ženklas. Tikra firma turi ir istoriją, ir kaltų, ir nekaltų įvykių. Tad kai galvojate, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, nuoširdžiai pasakyčiau – ieskokite tokių, kurie turi ir „ilgą nosį“ rinkoje.

Ar verta rinktis tarpininkus?

Tarpininkai (brokeriai) yra kaip turtiniai vadybininkai – jie nieko neveža, tik skambina. Jie suranda vairuotoją ir už tai paima maržą. Kartais tai naudinga, jei jums reikia sudėtingos logistikos (pvz., dalinis krovinys iš trijų skirtingų miestų). Bet dažniausiai tiesiog branginate sau paslaugą. Geriau rasti fizinį pervežėją, kuris turi savo techniką.

Nors… (aš čia galvojau, ar tikrai tiesą sakau)… Kartais brokeriai turi gerus kontaktus, kai būna „pikų“ sezonas ir savo mašinų nėra. Bet jei joks ne įtrūkimas – rinkitės tiesiogiai. Tada ir žinot, su kuo kalbėtis, jei kas nors negerai. O tas klausimas, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, tarpininkų paslaugas priskiria prie rizikingesnių variantų.

Ar sunku susikalbėti su vairuotoju?

Dažniausiai ne. Lietuvių vairuotojų Anglijoje ir kelyje yra daug. Bet pasitaiko ir lenkų, ir rumunų, ir netgi anglų. Svarbiausia – sudaryti tvirtą sutartį, kurioje būtų parašytas ryšio kontaktas, kuris tikrai supranta lietuviškai arba angliškai. Nes jei vairuotojas liks prieš Anglijos tiltą su mokesčio kortele, kurios nepriima, ir negalės jums paaiškinti, kas vyksta – bus stresas.

Vieną kartą važiavome su ukrainiečių ekipažu, geri vaikinai, bet angliškai mokėjo tik du žodžius. Muitinėje Peterborough kilo nesusipratimų dėl deklaracijos. Mums teko ieškoti vertėjo per telefoną. Taigi, klauskite, kas važiuos. Nėra nieko blogo užsienietiškų ekipažų, bet tikrinus, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, kalbos barjeras gali tapti kritišku momentu.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Teoriškai – taip, praktiškai – ne visada. Ypač dabar, dėl draudimo sąlygų. Dauguma įmonių neleidžia keleivių, nes jei įvyksta avarija, draudimas nedengia jūsų gyvybės ar sveikatos, jei jūs nėra įrašyti į sutartį kaip darbuotojai. Be to, tai tarptautinis reisas – vairuotojas turi poilsio laiką, jis negali būti jūsų asmeninis vadybininkas kelionės metu.

Kartais žmonės nori, nes taip pigiau, nes nereikia skristi lėktuvu. Bet tada vairuotojas atsakingas ne tik už daiktus, bet ir už jūsų saugumą. Dauguma firmų tiesiog uždraus tai daryti. Aš asmeniškai nebūčiau rekomendavęs, nebent jūs pažįstate vairuotoją asmeniškai. Labai dažnai, ieškodami atsakymo į tai, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, žmonės pamiršta ap šiuos smulkius, bet svarbius apribojimus.

Dokumentai ir muitinės reikalai – būtina žinoti

Kokius dokumentus reikia parengti?

Dabar, po „Brexit“, tai kasdienybė. Jums reikės asmens dokumento (tapatybės kortelės ar paso). Be to, būtinas inventoriaus sąrašas (packing list). Jis turi būti tikslus – nieko „panašų į“ ar „ir kiti daiktai“. Muitininkai mėgsta tikslumą. Jei sąraše parašysite „buitinė technika“, tai gali sukelti klausimų – kas ten? Krosnė? Ar virtuvės kombainas?

Taip pat reikia nurodyti adreso Anglijoje, kur krausiatės. Jei dar neturite buto, galite nurodyti draugo ar galutinio tikslą. Be to, jei norite atsiskirti nuo PVM (mokestis pridedamos vertės), reikia pateikti „Transfer of Residence“ (ToR) numerą, kurį gavote iš JK mokesčių inspekcijos (HMRC). Be šio numerio mokėsite PVM už visus naujus daiktus (pvz., drabužius, techniką), kuriuos nešate su savimi. Tai svarbiausias dalykas.

Kas tas ToR numeris ir kaip jį gauti?

ToR (Transfer of Relief) yra dokumentas, leidžiantis atvežti asmeninius daiktus į JK be mokesčių. Jį gauti nėra sudėtinga, reikia užpildyti formą HMRC svetainėje. Tai trunka apie savaitę (kartais ilgiau, jei kas užstrigo). Jei jo neturite, ir vežate naują televizorių, mokėsite 20% PVM. O jei ir automobilį – tai visai kita istoria su mokesčiais.

Dauguma klientų nežino apie tai ir tada staigiai sušoka kaina. Geri pervežėjai apie tai primena, bet blogi – ne. Jų niekas nebeinteresuoja, kai jau jūsų daiktai sulaikyti Doklanduose. Taigi, rinkdamiesi partnerį ir svarstydami, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, įsitikinkite, kad jie gerai išmano šias ToR procedūras, kitaip jums teks mokėti už jų nežinojimą.

Ką daryti, jei turiu automobilį?

Tai, tiesą sakant, painiausia dalis. Automobilį užregistruoti Anglijoje dabar yra brangu. Reikia mokėti PVM (jei mašina mažiau nei 6 mėn.), mokesčį už pirmąją registraciją (apie 55 svarų), ir tada praeiti techninę apžiūrą (MOT). Be to, reikia apdrausti mašiną JK draudimu. Daugelis pervežėjų neįtraukia automobilių į standartinę krovinių sąskaitą – tai papildoma paslauga.

Dar vienas dalykas – vairuotojas negali važiuoti jūsų mašina, jei ji nėra įrašyta į jo draudimo polisą. Dažniausiai mašina važiuoja vilkike (kaip krovinys). Jei norite, kad ji važiuotų savo eiga (pvz., vairuotojas ją vadytų), tai kainos šuolis į aukštus. Geriau derėtis dėl „automobilio įkėlimo į vilkiką“. Tai saugiau ir pigiau. Tikrai nebandykite važiuoti patys su tarptautiniais numeriais – britų policija labai greitai sustos.

Ar daiktus gali sulaikyti muitinė?

Gali. Ir sulaiko dažniau negu manote. Dažniausia priežastis – netinkamas arba prastas inventoriaus sąrašas. Jei sąrašas lietuviškai, o anglų muitininkas jo nesupranta – laukite. Taip pat gali tikrinti dėl draudžiamų daiktų (mėsos, sėklų, alkoholio kiekio). Vieną kartą mus sulaikė dėl 10 kilogramų keptos kiaulienos… (tikiuosi, kad klientas, kuris tai padarė, dabar jau supranta klaidą).

Sulaikymas kainuoja. Sandėliavimas Anglijoje (pvz., Immingham ar Dover) nėra pigus. Be to, jei reikia iškrauti visą furgoną patikrinimui, taip pat mokama. Gerai, jei pervežėjas pasirūpino visais dokumentais iš anksto. Jei ne – jūsų problema. Todėl, kai domitės, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, klauskite, ar jie įtraukia muitinės deklaravimo kainą. Dažnai tai atskira paslauga (apie 100-200 eurų), bet verta.

Ar galiu vežti maistą?

Labai apribotai. Jūsų mėsainių su sau negalima. Žaliųjų daržovių ir vaisių taip pat ne. Dulkės (įvairios miltų rūšys) draudžiamos. Alkoholis galimas, tik tam tikrais kiekiais (daugiau kaip 1 litras spirituo ar 2 litrai vyno – tik su mokesčiais). Geriausia nieko nevežti, išskyrus dėžę vaikų žirnių. O jei labai reikia sūrio – tik uždaryta, gamintojo pakuotėje, bet ne be to.

Muitinės šunys (tokie, kurie dirba ten) turi puikius nosis. Jie užsnus net sausainius su mėsos užpildu. Nereikia rizikuoti dėl 5 eurų vertės dešros, jei dėl to gali būti baudą. Ir vėlgi, šis dalykas priklauso nuo to, ar jūsų pasirinktas pervežėjas apie tai įspėjo. Sistemiškai klausdami, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, sužinosite, kurie vadybininkai tikrai rūpinasi kliento komfortu, o kurie – tik uždirbimu.

Ką daryti su vaistais?

Vežkite receptą. Ypač jei tai stiprūs vaistai (narkotiniai arba psichotropiniai). Anglijoje tam tikrų vaistų negalima įvežti be specialaus leidimo, net su receptu. Geriausia pasitikrinti „Gov.uk“ svetainėje, ar jūsų vaistai nėra uždrausti. Jei įtariate, kad gali būti problemų, pasikalbėkite su vairuotoju – jis turėtų žinoti, kas daryti, jei sustos patikrinime.

Buvo atvejis, keletas tabletų be dėžutės (tiesiog maišelyje) sukėlė didelį skandalą. Sutaupykite save nervų – viską turėkite originalioje pakuotėje su jūsų vardu. Tai ne jokia paslaptis, tiesiog sveikas protas. Logistika yra vienas dalykas, bet sveikata ir saugumas – svarbiausi.

Rizikos ir kaip jų išvengti

Ar jūsų daiktai yra apdrausti?

Tai klausimas, kurį turite užduoti pirmiausia. Dauguma firmų turi standartinį draudimą, bet jis dažnai dengia tik minimalią sumą arba tik tada, kai kyla avarija. O jei vairuotojas užkerta duris į jūsų baldus? Ar jei dėžė su lėlėm nukrenta? Reikia pasirūpinti „Casco“ arba specialiu siuntimo draudimu.

Klauskite, kokia draudimo franšizė (ta dalis, kurią turite sumokėti patys, įvykus įvykiui). Jei franšizė 500 eurų, o jums sulūžo indai už 200 eurų – nieko negausite. Patikimas pervežėjas pasiūlys galimybę papildomai apdrausti turtą už nedidelį mokestį (pvz., 1-2% nuo vertės). Tai verta investicijos. Niekada nežinai, kas nutiks ant „Ring Road“ aplink Londoną.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai nėra filmas, kur vairuotojas pakeičia ratą per 5 minutes. Kartais sugenda variklis, kartai – sunkvežimio elektronika. Jei įmonė patikima, ji turi pagalbos paslaugą visoje Europoje ir išsiunčia kitą mašiną arba mechaniką. Jei tai „kietas“ vyriukas su vienu furgonu – jūsų daiktai gali stovėti prie kelkraščio keletą dienų.

Klauskite, koks jų veiksmų planas tokioje situacijoje. Ar jie turi atsarginę techniką? Ar padengia prastovos laiką? Tokios detalės atskiria profesionalus nuo mėgėjų Svarstant, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, nebijokite būti erzina ir klausinėti apie techninį aptarnavimą.

Ar gali atsitikti, kad daiktų nebeparašo?

Taip, tai vyksta. Ypač jei mokėjote 100% iš anksto ir neturite jokio kontakto, išskyrus „Messenger“. Tokiu atveju skambinate policijai Lietuvoje, bet jiems dažnai sunku padaryti kažką, nes įvykis užsienyje. Geriausia apsauga – sutartyje nurodytas ne visiškas avansas (pvz., 30%), o likutį sumokėti tik gavus daiktus.

Taip pat prašykite vairuotojo nuotraukas iškraunant. Nors dauguma įmonių naudoja GPS stebėjimą, bet nuotrauka yra papildomas įrodymas. Aš asmeniškai visada siūlau klientams sekti mašiną internete, jei tokia galimybė yra. Taip jūs žinosite, kada jie atvyksta į tą pačią „Dover“.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios sužalojo?

Jei pastebėjote pažeidimą pristatymo metu – nenusisukite. Reikia tai užfiksuoti su vairuotoju. Parašykite aktą (pranešimą apie žalą). Be šio dokumento draudimo kompanija nieko neišmokės. Vairuotojai dažnai bando nuleisti nuo kojų – „o, čia tik įbrėžimas, neišsižiūrėkite“. Ne, neleiskite.

Gerai supakuoti daiktai – tai pusė sėkmės. Jei statote į dėžę šampano butelius be užpildo (popieriaus, burbuliukų), tai ne vairuotojo kaltė, jei jūsų šluostės bus pilnos stiklo. Būkite sąžiningi save atžvilgiu. Pakavimo medžiagas nėra toks brangus dalykas kad taupyti ant jų.

O jei aš pats klystu su adresu?

Tai vyksta dažniau negu manote. Nurodytas senas adresas, arba tiesiog sumaišyti gatvių pavadinimai (pvz., „Hill Road“ viename mieste yra dešimt). Vairuotojas nėra vietos gidas, jis važiuoja pagal GPS. Jei GPS rodo klaidingą vietą, jis laukia jūsų skambučio. Jei neatsiliepsiate, jis gali iškrauti į artimiausią sandėlį.

Tai papildomai kainuos. Sandėliavimas Anglijoje – brangus malonumas. Todėl prieš išvykstant du kartus patikrinkite adresą, pašto kodą (postcode) – tai Anglijoje šventas dalykas. Be teisingo posto kodo pašto indekso jie nieko nerastų. Tai vienas iš tingslių dalykų, kurį padaryti lengviau nei vėliau verkti.

Asmeniniai dalykai ir patirtis

Ar verta vežti senus baldus?

Dauguma lietuvių, išvykstant, bando išsivežti seną tėvų spintą ar sofa. Aš jums sakau – neperkaskite. Anglijoje „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“ galima nusipirkti baldus už simbolinę kainą. Kaina už pervežimą tos sofos bus didesnė už jos naują vertę Anglijoje.

Vienintelė išimtis – jei tai labai vertingi antikvariniai baldai arba jūsų mėgstama lova, kurią neįmanoma įsigyti. Bet dažniausiai tai tiesiog emocinis šiukšlynimas. Naudokite protą, ne širdį. Tada klausimas, kaip rasti patikimą kraustymosi į Angliją, taps aktualesnis dėl tų daiktų, kuriuos tikrai verta vežti (pvz., vaikiškos kėdutės, techniką).

Kaip susitarti dėl laiko?

Anglijoje „maždaug 10 valandą“ reiškia „maždaug 12:30“. Reikia turėti kantrybės. Londono „M25“ žiedas gali užstrigti dėl avarijos, ir visi grafikai iškrypsta. Reikia su vairuotoju susitarti dėl pranešimo apie vėlavimą. Gera firma duoda SMS pranešimus.

Nereikia pykti, jei jis vėluoja 2 valandas. Tokia logistika. O jei jis vėluoja 2 dienas – tada jau skambinkite į firmą. Sužinojau, kad dauguma konfliktų kyla tiesiog dėl to, kad klientai laukia tiesiškai prie durų su laikrodžiu rankoje. Nusileiskite, paskanaukite kavos, jis vis tiek atvyks.

Ar galima pasitikėti žodžiu?

Nemanau. Turi būti sutartis. Nors aš ir pažįstu daug gerų vairuotojų, su kuriais galiau nusirašyti ant pakelių, bet versle tai neveikia. Jei jūsų daiktai dingo, „žodis“ teisme nieko nevertas. Užsirašykite sutartį (jei per „Email“ arba pasirašytą PDF).

Yra tokių įmonių, kurios sako, „mes be sutarčių dirbame, mums pasitiki“. Aš jums pasakysiu – bėkite nuo jų. Pasitikėjimas turi būti pagrįstas dokumentais. Tai yra pagrindinis principas, kurį išmokau per tuos 20+ metų. Be dokumentų tu būsi vienas su savo problemomis priešais tuščią kelią.

Kas dėl gėrimų krovinyje?

Jau minėjau, bet pasikartosiu. Neneškite dešimt butelių „Samanės“. Muitinėje tai bus laikoma prekyba, ne asmeniniu vartojimu. Yra tam tikros ribos (pvz., 90 litrų vyno, bet tai tikrai daug). Jei viršysite – mokėsite akcizą ir mokesčius. Geriau nupirkt Anglijoje, nors ir brangiau.

Kartais žmonės bando įslėpti tarp drabužių. Nerekomenduoju. Muitinės šunys (tikrai, tas pats dalykas) užsnus absoliučiai viską. Jei pagaus – baudos didelės, o reputacija bloga. Nėra verta rizikuoti dėl keliasdešimt eurų taupymo.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Tai nebūtina, bet labai pagerina santykius. Jei vairuotojas padėjo nešti dėžes į antrą aukštą be lifto (o Anglijoje namai dažnai siauri ir aukšti), keletas svarų arba lietuviškų saldainių bus vertinama. Jie taip pat žmonės, jie pavargę kelių šimtų kilometrų.

Dabar, kai jau supratote, jog procesas nėra toks paprastas, kyla klausimas – kur viską tai suorganizuoti? Geriausia kreiptis į tuos, kurie turi „Transfer of Residence“ patirties, o ne tiesiog skelbia „Vežu visur“. Sėkmės rasti tą, kuris nes išduos.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į vieną paprastą tiesą: rasti patikimą partnerį yra brangiau nei rasti pigų, bet už tai jūsų nervai lieka sveiki. Niekada nepasitikėkite tuo, kas rašo „pigiausiai rinkoje“, nes logistikoje pigiai reiškia dažniausiai pavojingai. Naudokite sveiką protą, tikrinkite dokumentus, draudimą ir būkite kantrūs su kalbų bei kelių barjerais. Tada tas ilgas kelias į Angliją nueis ramiau, o jūsų daiktai pasieks namus be neparankumų. Sėkmės susirasti tiesiog tą, kas gerai darbo savo ir nekelia problemų.