Kaip rasti patikimą daiktų pervežimo partnerį iš Jungtinės Karalystės: patirties ir gudrybių vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – rasti tikrai patikimą daiktų pervežimo partnerį iš Jungtinės Karalystės dabar yra sunkiau nei bet kada. Anksčiau (prieš „Brexitą“) užtekdavo pažambinti vairuotojui prie „Dover“ uosto, ir keliai atrodė paprasti. Dabar visa tai yra vienas didelis biurokratinis labirintas, pilnas paslėptų mokesčių, nenumatytų sustojimų ir... tiesiog pavojų. Dažnai klientai sako: „o, tiesiog reikia pervežti sofą iš Londono“, bet jie nesuvokia, kad ta sofa turi kirsti Kanalą, išlaikyti muitinės kontrolę, o vairuotojas turi neprapultišti miego trūkumo. Todėl, ieškodami patikimo daiktų pervežimo partnerio iš Jungtinės Karalystės, turite žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į tai, kas vyksta „už scenos“. Štai mano, kartais šiokiu tokiu chaotiškas, bet praktiškas vadovas, kaip neišsižiūrėti.

Kaip išvis ieškoti ir ką tikrinti?

Ar brangumas garantuoja kokybę?

Nebūtinai. Pamačiau ne vieną brangų pervežėją, kuris tiesiog nuperka „subkontraktą“ (tai yra, užduotį atiduoda kitam, pigesniam) ir užmiega. Dažnai didelės firmos, kurios reklamuoja save kaip patikimą daiktų pervežimo partnerį iš Jungtinės Karalystės, iš tiesų yra tik tarpininkai. Jie paima savo maržą, o tada ieško kurio nors „vėjo plėšiko“ su furgonu, kuris veža dar ir šaldytuvus. Taip, kaina dažnai atspindi riziką, bet kartais už didelės firmos logotipu slepiasi chaosas. Geriausia žiūrėti ne į svetainės blizgesį, o į tai, ar jie turi savus vairuotojus arba ilgamečius patikimumą patvirtinusius kolegas.

Kaip sužinoti, ar pervežėjas neapsigrašins?

Patikimumą dažniausiai įrodo ne žodžiai, o dokumentai ir draudimas. Tikrasis patikimas daiktų pervežimo partneris iš Jungtinės Karalystės niekada nesislėps ir visada pateiks CMR draudimo polisą numerį. Dar geriau – jei jie be problemų siūlo susitikti jų sandėlyje arba suteikia nuotraukas iš vidaus. Būna taip, kad skambini į Londoną, o atsako kažkas iš Lietuvos su surogatu. Jei jie negali parodyti realios vietos arba vairuotojo, kuris jau ten yra – bėkite. Man kažkai taip nutiko su pianinu – privaliau patikrinti, ar jie turi liftservisą, o ne tik pasitikėti žodžiu.

Ar reikia rūpintis atsiliepimais?

Žinoma, bet su didele doze skeptiškumo. Matome, kaip kuriami „fake“ atsiliepimai. Ieškant patikimo daiktų pervežimo partnerio iš Jungtinės Karalystės, žiūrėkite į tai, kaip įmonė atsako į neigiamus įvertinimus. Jei į šmeižtą atsako: „Ačiū už pastebėjimus, gerinsimės“ – tai bejėgė. Jei rašo: „Atsiprašome, buvo techninė klaida, grąžinsime pinigus“ – tai jau geriau. Realūs žmonės daro klaidas, o robotai tik vaivorykštes piešia. Be to, klauskite pažįstamųjų grupėse „Facebook“ – ten nuomonės dažniausiai būna daug arčiau tiesos.

Ar mažos firmos yra blogesnės?

Visai priešingai. Kai kurios mažos, „seimos“ firmos, kurios vežia tarp Lietuvos ir JK, dirba geriau nei gigantai. Jie turi savo vardą ir nenori jį gadinti. Didelės korporacijos dažnai neturi individualaus požiūrio. Jei randate mažą įmonę, kur vairuotojas tas pats jau 10 metų – laimėjote. Toks patikimas daiktų pervežimo partneris iš Jungtinės Karalystės žinos kiekvieną keliuką aplink Birminghamą ir nepraras jūsų siuntos. Tiesa, jų grafikai gali būti užpildyti iš anksto, tad derinti reikės gerai.

Kodėl kainos skiriasi tris kartus?

Kuras, mokesčiai už Kanalo perbraukimą, darbo užmokestis Anglijoje... O, dar ir grįžtanti tuščia mašina. Jei pasiūly pervežti dėžę iš Londono į Vilnių už šimtą eurų – tai arba jūs susitiksite su būriu nusikaltėlių, arba jūsų daiktas važiuos kaip „keblias“ ant kito krovinio viršaus. Normali kaina susideda iš daugybės dalių. Pigiausiai būna tiems, kurie turi jau suplanuotą pilną krovininę viena kryptimi, o grįžtu gali paimti ką nors mažesnio. Bet tokius variantus sunku užsakyti iš karto.

Ar verta klausti draudimo išsamiai?

Būtina. Daugelis sako: „mes turime draudimą“, o jis apima tik 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangų biuro techniką ar antikvariatą, tai nieko neduos. Tikrasis patikimas daiktų pervežimo partneris iš Jungtinės Karalystės siūlys papildomą draudimą (All Risk) pagal tikrąją vertę. Nebijokite būti įkyrus – paklauskite, kas nutiks, jei vairuotojas pataikys į duobę ir iškris jūsų servizas. Jei atsakyme „nežinau“ arba „tokie dalykai nevyksta“ – nedarykite sandėrio.

Ar galima pasitarti su vairuotoju tiesiogiai?

Kai kurios firmos draudžia, bet aš sakau – jei turite galimybę, pasikalbėkite. Tas vyras už vairo geriausiai žino, kur jis yra ir kada bus. Nors, žinoma, dispečeriai to nepamėgsta. Kartais vairuotojas gali pasakyti tiesiogiai: „Štai čia užstrigau prie Tilbury, bus vėliau“. O dispečeris gali melstu, kad „jau važiuoja“. Taip, tai sukuria chaosą sistemoje, bet klientui – ramybės.

Kainos, terminai ir paslėpti mokesčiai

Kiek laiko užtrunka standartinis siuntimas?

Anksčiau buvo 3–4 dienos. Dabar? Jei viskas tvarkinga – 5–7 darbo dienų. Bet jei pasitaiko muitinės problema arba vairuotojas turi laukti kito krovinijo (tai vadinama „konsolidacija“), tai gali užtrukti ir dvi savaites. Nereikia tikėti pažadais „pristatysime per 48 valandas“, jei kalbame apie dalinį krovinią iš gilios Anglijos provincijos. Geresnė strategija – planuoti savaites iš anksto, o ne skubėti.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Be abejo, kuras (taip, jis vėl brangsta) ir Albiono perkėla. Bilietas į keltą arba Eurotunelį kainuoja šimtus svarų. Tada dar įsiskaičiuoja „Britexit“ mokesčiai. Be to, jei reikia pakelti daiktus į trečią aukštą be lifto – tai papildomas darbas. Dažnai klientai suklaidina: „o, juk tik kelios dėžės“. Taip, bet jei reikia nunešti 500 metrų be durų – tai kaina kyla.

Kodėl kaina pasikeičia iš karto po užklausos?

Gal dėl to, kad pirmiausia suteikiama „orientacinė“ kaina, kai dar nežinoma tikslio adreso detalės. Anglijoje yra vietų, į kurias sunkvežimis tiesiog negaliuvažiuoti – tada reikia mažesnės mašinos („7.5 tonos“ arba „Luton“), kuri kainuoja daugiau, nes ten vienas vairuotojas dar ir krovėju dirba. Nieko asmeniško, tiesiog logistika.

Ar galima sutaupyti renkantis dalinį krovinią?

Žinoma, tai pigiausias būdas, kai tik rasite patikimą daiktų pervežimo partnerį iš Jungtinės Karalystės, kuris sugebėtų sudėlioti jūsų daiktus prie kitų. Bet čia didžiausia problema – laikas. Tereikia, kad kažkas kitas vėluotų su savo dėže iš Mančesterio, ir jūsų siunta stovi vietoje. Tai kaip autobusas – sustoja kiekviename kampe. Tačiau dėl 10–20 dėžių neapsimoka kviesti pilną furgoną.

Kas yra „terminalas“ ir kodėl jį vengiu?

Terminalai yra sandėliai, kur susirenka kroviniai iš visos Anglijos. Pigu, bet daiktai ten būna pakraunami ant paletės, iškraunami, vėl kraunami. Padidėja sugadinimo rizika. Jei turite brangų baldą arba kruopščiai supakuotas dėžes, geriau mokėti už tiesioginį paėmimą iš namų. Nors kartais... (čia aš tikrai nenusipelnau už tą ilgą laukimą prie „M20“ kelio).

Ar mokesčiai už apkrovą/imtuvą yra įskaičiuoti?

Paprastai ne, jei kalbame apie dalinį krovinią. Jei samdate pilną furgoną – dažniausiai taip. Bet visada geriau klausti: „Ar įskaičiuota, kad vairuotojas padės įnešti šią spintą?“. Patikimas daiktų pervežimo partneris iš Jungtinės Karalystės visada iškarto pasakys, ką reikia mokėti už „man work“ (žmogaus darbą) Anglijoje, nes ten darbo rankos kainuoja kaip auksas.

Ar galima atsisakyti, jei pakeičiau nuomonę?

Jau pasirašius sutartį arba kai mašina jau važiuoja – nebebus taip paprasta. Teisiniai dalykai Anglijoje yra griežti. Jei atšaukiate paskutinę minutę, reikės sumokėti bent jau už tuščią važiavimą („dead run“). Nepatarčiau žaisti su tuo. Geriau iš karto pasakykite, jei abejojate.

Kas daryti, jei pristatymo dieną nieko nėra?

Tai blogas ženklas. Skambinkite į dispečeriu. Kartais nutinka, kad vairuotojas sugedęs arba užstrigęs muitinėje. Jei jie neduoda jokių atsakymų ir ilgai nedirba – pradėkite ieškoti savo krovinio pagal GPS (jei turite). Buvo atvejų, kai mašinos stovėjo užkaltos sandėliuose dėl bankroto.

Ar sezonos įtakoja kainas?

Absoliučiai. Rugpjūtis, rugsėjis (studentų ir darbuotojų antplūdis) bei šventiniai laikotarpiai – kainos šoka į viršų. Planuokite pervežimus vasarį arba žiemą, jei galite. Nors Anglijoje oras visada toks pat neprognozuojamas, bet logistikos kamščiai tuo metu mažesni.

Dokumentai, muitinė ir „Brexit“ naktmaros

Ar tikrai reikia EORI kodą?

Jei verslas – taip. Jei asmeninis daiktų pervežimas – dažniausiai ne, jei naudojate Transfer of Residence (ToR) procedūrą. Bet dažnai klientai painioja šiuos dalykus. Jūsų pervežėjas tai turėtų žinoti geriau. Jei jis klausia: „o kas tas EORI?“, keiskite partnerį. Muitinės formalumai dabar yra pusė sėkmės.

Kaip užpildyti prekių deklaraciją?

Tai galvos skausmas. Kiekvienas daiktas su kaina ir svoriu. Negalima rašyti „asmeniniai daiktai“ rinkinyje. Viską turi išskaidyti: „batai – 50 GBP“, „knygos – 20 GBP“. Patikimas daiktų pervežimo partneris iš Jungtinės Karalystės padės suformuoti šį sąrašą arba nukreips į brokerį. Jei bandysite meluoti apie vertę – muitininkai tai pastebės greičiau nei manote.

Kas nutinka, jei trūksta dokumentų?

Mašina sustoją. Tie sienose arba uoste. Ir laukia, kol sutvarkysite. Kasdien laukimas kainuoja. Kartais daugiau nei patys pervežimai. Todėl patikrinkite pasus, vairuotojo teises (ar gali vairuoti JK) ir visus priedus prieš tai, kai vairuotojas užsidegs variklį.

Ar galiu vežti maistą?

Labai ribotai. Mėsą, pieno produktus, kiaušiniais – neįmanoma legaliai pervežti be pažangios veterinarinės kontrolės, kuri kainuoja milžiniškai. Geriau suvalgykite ten arba palikite kaimynams. Galiu pasakyti iš patirties – muitinės šunys randa net sausainius su mėsa.

Kodėl reikia deklaruoti elektrinę techniką?

Dėl baterijų. Dabar yra griežti taisyklės dėl „dangerous goods“. Jei nešate seną kompiuterį, turi tokią apykaklę. Jei nenurodysite, gali būti bauda arba konfiskavimas. Nė nebandykite paslėpti tarp drabužių – skeneriai to nemato, bet fizinė apžiūra gali būti nemaloni.

Ar turiu būti pristatyme?

Jeigu tai asmeninis siuntimas į namus – pageidautina taip. Jeigu nėra – patikrinkite, ar gali atstovauti koks nors giminės ar draugas. Vairuotojas negali palikti siuntos „prie durų“ be parašo, jei tai nekurjerinė siunta (DHL ir panašiai), o pilnavertis pervežimas. Be to, jei kažkas bus sugadinta, geriau matyti iš karto.

Kas yra „Transfer of Residence“?

Tai procesas, kai persikėliate gyventi į JK ar iš jos (tai ypač aktualu mums) ir norite atsikrauti turtą be mokesčių (PVM ir muito). Reikia įrodymų, kad gyvenote ten daugiau nei 12 mėnesių. Neskubėkite parduoti namus prieš persikėlimą – tai gali sugadinti ToR paraišką.

Ar galima vežti alkoholį?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet tam tikros kiekio ribos. Perkant daugiau, tai jau bus matoma kaip komercinė veikla. Ir brangus alkoholis Jungtinėje Karalystėje... (nors šešupės vis tiek geresnės). Geriau neiššūkijuoti muitinę dideliais kiekiais.

Kas daryti, jei praradau CMR kvitą?

Kvitas yra pagrindinis įrodymas, kad daiktai perduoti. Jei jo neturite, bus sunku įrodyti, kad vairuotojas kažką pasiėmė. Dabar daugelis viską siunčia el. paštu, tačiau oficialus popierius su parašu vis dar svarbiausias. Visada darykite kopijas.

Ar reikia mokėti PVM importui?

Jei esate verslas ir turite PVM mokėtojo kodą – galite taikyti atvirkštinį apmokestinimą (pervedate PVM tiesiai į Lietuvą, nemokate uoste). Jei asmuo – turi mokėti. Dažnai klientai nesusimasto, kad 21 % PVM bus pridėta prie siuntos vertės, kai ji atvyks. Tai gali būti nemaloni staigmena.

Kas daro „gyvenimą“ sunkesnį? (Realios problemos)

O kas tais atvejais, kai vairuotojas tiesiog dingsta?

Tai baisiausias scenarijus. Kartais jie užsilenkia prie užeigos prie kelio ir... užmiega. O telefonas išjungtas. Tokiu atveju tik dispečerius gali išgelbėti. Jei jie neatsiliepia per 2 valandas – pradėkite rasti policijos numerius. Skaityti, kad JK plentai pavojingi, bet vairuotojų nuovargis dar pavojingesnė gėlė.

Ar dažnai sugadinami daiktai?

Ne dažnai, jei supakuota gerai. Bet jei dėžės yra senos, o viduje – keramika... Beje, vienas klientas buvo supakavęs vazoną į dėžę be užpildo. Natūralu, jis suskilo. Patikimas daiktų pervežimo partneris iš Jungtinės Karalystės tikrai nepamiršite pasakyti, kad reikia daugiau burbuliukų plėvelės.

Kodėl negaliu užsisakyti pervežimo „iš karto“?

Dėl to, kad turiu surasti tinkamą mašiną. Negaliu tiesiog leisti visų vairuotojų tuščiomis. Kartais reikia laukti iki trečiadienio, kai kažkas grįžta iš Ispanijos. Planavimas – visa esmė. Skubantys dažniausiai patiria didžiausius nuostolius.

Ar galima pasitikėti „Facebook“ skelbimais?

Labai atsargiai. Ten daug „šiukšlių“. Jei žmogus neturi puslapio, adreso, tik telefono su „+44“ kodu... Tai gali būti tiesiog kažkas, kas nusipirko furgoną rytoj. Nors, žinoma, ir ten randami perlai, bet rizika didelė.

Kas daryti su transporto priemonių pervežimu?

Tai kita istorija. Autonomobiliai, motociklai. Reikia specialių dokumentų, MGF leidimų (jei daugiau nei viena). Negali tiesiog užkelti mašina ant priekabos ir važiuoti. Muitinė to neleis be techninių duomenų. Tą klausimą geriau palikti profesionalams.

Ar pervežėjai dirba šventinėmis dienomis?

Anglijoje šventės – tai šventės. Jei Kalėdos arba Naujieji – sienos uždarytos. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas taps kalėdiniu seneliu ir pristatys dovanų. Derinkite grafikus prieš savaitę arba dvi.

Kokios yra dažniausios melo formos?

„Mes turime biurą Londone“ (iš tikrųjų – pašto dėžutė). „Muitinę sutvarksime per valandą“ (užtruks tris dienas). „Vairuotojas kalba lietuviškai“ (jis tik supranta šiek tiek rusiškai). Patikrinkite viską du kartus.

Ar verta imuoti vadybininko paslaugas?

Jei neturite laiko ir norite išvengti streso – taip. Gera vadybininko firma suras tą patikimą daiktų pervežimo partnerį iš Jungtinės Karalystės už jus. Žinoma, tai kainuos, bet tai sutaupys nervus. O nervai brangesni nei 50 eurų.

Kas jei siunta per sunki?

Standartinis furgonas (3.5t) turi limitą. Jei daugiau – reikia didesnės mašinos su vairuotojo pažymėjimu (C kategorija). Netaisyklingas krovinys priežiūros inspekcijoje (DVSA) baigsis dideliais nemalonumais ir baudomis.

Ar galima siųsti uždarytą raktų paketą?

Kartais taip nutinka – užsidaro raktai mašinoje arba bute. Galima nuvežti raktus, bet tai jau kaip atskira siunta. Ir nelegalu vežti tą raktą su užrakintu daiktu be savininko pritarimo (saugumo sumetimais). Geriau turėti atsarginę kopiją pas draugą.

Kaip elgtis su tarpininkais, kurie nieko nedaro?

Reikalaukite grąžinti pinigus arba priversti juos dirbti. Rašykite skundus. Jei esate dirbęs su patikimu daiktų pervežimo partneriu iš Jungtinės Karalystės, tokio nereikės. Niekada nedarykite išankstinio mokėjo 100 %, nebent tikrai tikite įmone.

Galų gale, kokia pagrindinė taisyklė?

Pasitikėkite savo intuicija, bet viską patikrinkite dokumentais. Jei klausimas „kada bus atvežta“ sukelia ilgą tylą, tai blogas ženklas. Logistika – tai ne magija, tai darbas. Ir tais darbuotojais, kurie myli savo darbą, Verta dirbti. O kiti... tiesiog praleiskite pro juos.

Išvada

Iš tiesų, viskas sugražta į pasitikėjimą. Rasti patikimą daiktų pervežimo partnerį iš Jungtinės Karalystės reiškia rasti žmogų (arba komandą), kuriai neapsimoka apgauti, nes jų vardas brangesnis už jūsų siuntą. Pasaulis po „Brexit“ tapo sudėtingesnis, dokumentų daugiau, o kelių spūstys didesnės, tačiau gera komunikacija išspręs pusę problemų. Neklauskite tik pažadų apie „ultraskubą“, klauskite, kas nutiks, jei kas nors negerai. Tada tikrai liksite patenkintas ir, kas svarbiau, su savo daiktais. Sėkmės kelyje, ir tiek to.