Kaip rasti patikimą asmeninių daiktų gabenimo įmonę iš Anglijos ir išvengti nusivylimų?

Pervežimo iš JK į Lietuvą procesas dažnai sukelia daugiau streso nei paties persikėlimo. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo puikių, be priekaištų atvejų iki tokių istorijų, kurios verčia plaukus stovėti. Kai ieškote asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos paslaugos, svarbiausia ne pasiūlyta kaina, o tas jausmas, kad skambinate ne į kinietišką prekybos centrą, o į žmogų, kuris supranta, kad tų dėžių viduje yra jūsų gyvenimas. Dažnai klientai klaidingai mano, kad brangiau reiškia geriau, tačiau logistikoje tai visada nėra tiesa. Turiu papasakoti, kaip išsirinkti tą, kuris neatsisuks galvos.

Kur pradėti paiešką ir kur nepaisyti

Kur geriausia ieškoti firmų, neprarandant proto?

Nesibandykite čia užkabinti pirmojo Google reklamos skelbimo. Geriausia pradėti nuo pačių žmonių – klauskite „Facebook“ grupėse tipo „Anglija lietuviams“ arba „Pervežimai UK-LT“. Ten žmonės pasakoja tiesą, net jei ji skausminga. Taip pat, jei žinote ką nors, ką neseniai persikėlė, paklauskite jo patirties. Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos yra niša, kur žinomas vardas keliauja greičiau nei bet kokia reklama. Tikrinkite ne tik svetaines, bet ir įmonės amžių – jei egzistuoja tik pusmetį, tai gali būti pavojinga.

Ar mažiausia kaina visada yra signalas bėgti?

Beveik visada, taip. Jei jums pasako, kad gabenamas kotedynas kainuos 300 svarų, tai arba jie vairuos seną „Ford Transitą“, kuris gali užgesti prieš Birminghamą, arba tai suktybė. Degalai, keltas ir vairuotojo darbo laikas kažką kainuoja. Tiesa, kartais pasitaiko tuščios eigos (backhaul), kai kaina žemesnė, bet tai retas pasiūlymas. Geriau sumokėti šimtu daugiau, nei rasti savo daiktus parduodamus „eBay“ kažkur Midlandso sandėlyje.

Kaip atpažinti suktybes dar nepradėjus kalbėti?

Žiūrėkite į jų elgesį. Jeigu atsiliepia per vėlai, rašo gramatiškai klaidingu lietuvišku arba anglišku tekstu (tarkim, „Labas, mes geriausia kompanija“), vengkite. Patikimos įmonės turi normalią svetainę, ne tik „Facebook“ puslapį su trimis nuotraukomis. Jeigu jie neduoda jokio adreso arba telefonas prasideda neįprastu kodu – tai pavojus. Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos reikalauja tikslumo, o ne chaotiškų žinučių.

Ar verta važiuoti pas juos į sandėlį?

Jei galite, tai būtų puiku. Tačiau dažniausiai įmonės dirba be išankstinio apsilankymo. Vietoj to, paprašykite vaizdo skambučio ir paklausykite, kad parodytų sandėlį arba stovinčius automobilius. Jei jie vengia tai padaryti ir sako, kad „užsiimti“, gali būti, kad jų sandėlis yra tik kišakė prie pašto dėžutės. Viskas turi atrodyti tvarkingai, net jei ir šiek tiek industrialiai.

Kodėl kai kurios firmos neatsiliepia į skambučius?

Gali būti priežastis paprasta – jie tiesiog užsiimti kroviniu. Bet jei jie neatsiliepia prie savaitę arba atsiliepia tik tada, kai parašote kitame „Facebook“ skelbime, tai blogas ženklas. Geras vadybininkas rasi minutę parašyti, kad „šiuo metu vairauju, atsiliepsiu po valandos“. Komunikacija yra pusė sėkmės šiame versle.

Pinigai, kainos ir nepageidaujamos staigmenos

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas iš Londono arba pietų?

Priklausomai nuo tūrio, bet maždaug vienas kubinis metras kainuoja 200–300 svarų. Tai labai apytikslis skaičius. Jei turite tik kelių dėžių siuntą, gali tekti sumokėti minimalią kainą, pvz., 400–500 svarų. Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos iš Londono zonos brangesnis dėl „ULEZ“ zonų ir sunkesnio eismo. Neapsileiskite ant žemiausios kainos, kai kalba eina apie sostinę.

Ar saugu mokėti avansą ir kiek?

Avansas yra normalu, jis užfiksuoja jūsų datas. Tačiau niekada nemokėkite 100 % iš anksto. Įprasta praktika yra 10–20 % depozitas. Jei reikalauja pilnos sumos prieš pakrovimą, tai tiesiog ašara. Jei jims nutrūksta ryšys po to, kai gavote pinigus, jūsų galimybės susigrąžinti pinigus yra beveik nulinės. Saugiausia mokėti likutį gavus daiktus arba tada, kai automobilis jau pasiekia Lietuvos muitinę.

Kokias paslėptas išlaidas gali „užmesti“ į kainą?

Čia yra klasika. „Oi, atsiprašome, mes neįskaičiavome laiptų“, arba „Jūsų gatvėje negalima statyti vilkiko, reikės mažesnio automobilio“. Už kiekvieną papildomą kilometrą arba kėlimą ne liftu, o laiptais, gali tekti mokėti papildomai. Užklauskite apie tai iš karto. Paklausykite, ar įskaičiuota „carrying distance“ – atstumas nuo automobilio iki durų.

Ar kaina įskaito muitinės deklaravimą?

Dauguma firmų tiesiog vežia, o dokumentus teikia jūsų vadybininkas Lietuvoje. Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos po „Brexit“ tapo daug sudėtingesnis. Kai kurios įmonės siūlo „Full Service“ ir patys deklaruoja, bet už tai imama papildoma mokestis. Nenukrypstate nuo temos – klauskite, ar kainoje yra T2L dokumento pagalba, jeigu jos jums reikalingos.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Drąsiai bandykite, ypač jei nešate daug daiktų arba esate lankstus su datomis. Jei jie turi tuščią automobilį, kuris važiuoja atgal į Lietuvą (tarkim, antradienį), jie gali nuolaidą suteikti, tik kad neužsidarytų tuščiai. Tačiau neperspauskite. Gera įmonė žino savo vertę, o bloga – sutiks su viskuo, o tada pradės reikalauti pinigų kelyje.

Kokia mokėjimo būdas yra patikimiausias?

Banko pavedimas. Jis palieka pėdsaką. Jei kas nors negerai, turite įrodymą, kad mokėjote. Vengkite mokėti grynaisiais pinigais į rankas, nebent tai jūsų giminaitis. Jei įmonėra sako, kad „bankas neveikia“ arba prašo pervesti į asmeninę sąskaitą (o ne įmonės), tai didžiausia raudona vėliavėlė.

Dėžės, krovimas ir kaip viskas telpa (ar netelpa)

Ar turiu pats dėti daiktus į dėžes?

Galite dėti, bet tą daryti reikia protingai. Jei užpildysite dėžę knygomis ir nepridėsite jokios užpildo medžiagos, dėžės dugnas iškris. Geriau leisti profesionalams tai padaryti, jei norite draudimo. Dauguma draudimų nebegalioja, jei dėžes pakavote patys ir jos sugedo. Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos yra rizikingas dalykas, o blogai supakuotos dėžės – pirmoji auka.

Ar jie duoda dėžes nemokamai?

Kai kurios duoda, kitos imasi simbolinį mokestį arba įtraukia į kainą. Geriausia tai paklausti iš karto. Jei jūsų dėžių yra daug, gali tekti jas nupirkti parduotuvėje. Anglijoje dėžės nėra brangios, bet jei firmos jos nemokamos, tai sutaupote šiek tiek pinigų kavai.

Kaip tiksliai apskaičiuoti kiek dėžių bus?

Nesistenkite būti matematiku, stenkitės būti realistu. Žmonės visada nuo to nepastebi, bet sukaupia daugiau daiktų, nei manyje. Vienas kubinis metras – tai maždaug 10–12 didelių „Banana Box“ dėžių. Jei sakote „turiu vos kelis daiktų“, o atvažiuoja vilkikas, tai bus keista. Būkite sąžiningi, kad jie galėtų parinkti tinkamą automobilį.

Ar gabenami baldai ne išmontuoti?

Gabenami, bet tai labai brangu ir neefektyvu. Vienas sofas gali užimti vietos, kiek telpa 10 dėžių. Geriau išmontuoti everything. Dauguma vairuotojų turi su savimi grėblį ir veržlius. Tik įsitikinkite, kad surinkimo instrukcijos yra pasiekiamos (arba padarykite nuotraukas prieš išmontuodami), nes Lietuvoje surinkti be jų bus bėda.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Negalite vežti mėsos, pieno produktų ir vaisių – tai muitinės taisyklės. Konservai ir sausi produktai galimi, tačiau dėl svorio tai nėra verta. Vienas kilogramas miltų kainuoja Lietuvoje pigiau nei pervežimo kaina vienam kilogramui. Nekraupykite vietos dėl miltų ar makaronų, geriau tą vietą skirti drabužiams.

Ką daryti su vaikiška kėdute?

Geriau ją vežti savo automobiliu, jei keliaujate patys. Jei ne, ją reikia gerai uždengti, nes plastikas lengvai įsibrėžia. Nėra nieko blogiau, nei atvežti naują kėdutę su įbrėžimu nuo metalinės dėžės. Galite ją padėti į didelę dėžę, užpildydami patalynę.

Kelionės dokumentai, muitinė ir Brexit

Kiek laiko užtrunka kelionė į Lietuvą?

Standartiškai 3–5 dienas, tačiau viskas priklauso nuo keltų. Jei kelyje įvyksta avarija arba Kente susidaro eilės (kas dabar būna dažnai), laikas gali išplisti. Neskubėkite planuoti atidarymo vakarą tą pačią dieną, kai išvyksta automobilis. Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos yra procesas, reikalaujantis kantrybės.

Ar galiu sekti savo krovinių kurą?

Dauguma modernių firmų siūlo GPS stebėjimą. Jei jo nėra, paprašykite vairuotojo, kad jums nusiųstų vietą per „WhatsApp“. Taip jausitės ramiau. Nėra nieko blogiau, nei tyla ir nežinojimas, kur jūsų daiktai yra, ypač kai jau praėjo trys dienos.

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Būtinas T2L dokumentas (Transfer of Residence), kuris patvirtina, kad gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir daiktai naudoti. Be šio, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Taip pat reikalingas krovinių sąrašas (inventorius). Aš tikrai tikrai tikrai (na, gal trys kartų per daug) rekomenduoju jį sudaryti angliškai, taip bus greičiau muitininkui.

Ar reikia draudimo ir ką jis apima?

Būtinai. Klauskite, ar draudimas apima ir „Total Loss“ (visišką praradimą), ir atskirus daiktų pažeidimus. Dažnai draudimo polisėse yra sąlyga, kad jei dėžės pakavote patys, jie neatsako už vidinius pažeidimus. Skaitykite smulkų spausdinimą. Geriau būti tingus ir skaityti, nei verkti vėliau.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs kelyje?

Tai gyvenimas. Jis praneš jums, kad vėluos. Jūs negalite iš jo reikalauti stebuklų. Jei dėl techninių problemų jis sustoja, įmonė turi siųsti kitą automobilį arba pervežti kroviniu. Geriausia šioje situacijoje būti kantriems, pyktis nepadės greičiau parvežti sofos.

Ar gabenami alkoholiniai gėrimai?

Tačiau ribotais kiekiais. Jūs negalite vežti 500 butelių alaus, tai bus laikoma prekyba. Muitinė turi normas kiek vienas asmuo gali įvežti. Geriau išgerti tą likutį Anglijoj su draugais arba palikti kaimynams, nei rizikuoti, kad visą krovinių uždarys muitinėje.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Pinigus, dokumentus ir juvelyrinius dirbinius reikia vežti su savimi. Įmonė neatsako už dalykus, kurie patys dingo arba nebuvo įrašyti į sąrašą. Nėra jokio logikos vežti auksinius žiedus dėžėje tarp senų drabužių. Pasilikite juos sau kišenėje.

Kas daryti, jei atvykęs radau sugedusį daiktą?

Jokiu būdu nepasirašykite dokumento, kad viskas tvarkoje, jei taip nėra. Užfiksuokite pažeidimus nuotraukomis ir parašykite pastabą į vairuotojo knygelę. Jei pasirašysite „gerai“, o vėliau nufotografuosite sulūžusį stalą, draudimas nieko neatsakis. Būkite budrūs tą akimirką.

Ar įmonė atsiskaito už vėlavimą?

Retai kada. Kontraktuose dažnai būna parašyta, kad įmonė neatsako už vėlavimus dėl oro sąlygų, eismo ar muitinės. Jei jums reikalinga garantuota data, turite to klausti specialiai ir greičiausiai už tai mokėsite papildomai. Tai papildoma paslauga, ne standartas.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Vienos firmos naudoja senus vilkikus su dideliu degalų suvartojimu, kitos – naujus, ekonomiškus. Vienos dirba „juodai“, kitos moka visus mokesčius. Skirtumas tame, kas įeina į kainą – ar tai tik automobilis, ar ir draudimas, ir pakavimo medžiagos, ir apsauga. Asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos – tai ne prekė, kurioje kaina nusako kokybę vienareikšmiškai.

Ar galiu patikėti savo daiktus „Facebook“ radusiam vairuotojui?

Tai didelis lošimas. Jei jis turi puslapį, atsiliepimus ir atrodo rimtas, kodėl gi ne. Tačiau jei tai tik profilis su keletu nuotraukų ir be jokių atsiliepimų, labai rekomenduoju jo vengti. Nors dauguma dirbančiųjų yra sąžiningi, viena bloga patirtis gali nulemti visą jūsų persikėlimą.

Ar galima vežti cheminius priemones?

Bleachus, dažus ir benzinas neleidžiama vežti dėl gaisro ir sprogimo pavojaus. Geriau juos išmesti arba atiduoti kaimynams Anglijoje. Nėra verta rizikuoti visais daiktais dėl vieno butelio valiklio. Muitinė arba policija gali sustabdyti visą automobilį.

Ką daryti, jei netelpa į pasirinktą automobilį?

Tai problema. Jei apskaičiavote blogai, gali tekti palikti dalykus arba mokėti už antrą kelionę. Vairuotojas negali magiškai ištempti kėbulo. Būkite tiksliai su sąrašiu. Geriau pasakyti, kad daiktų šiek tiek daugiau, nei jums atrodo, kad jis pasiimtų didesnį automobilį.

Ar reikia išsirūpinti vietą Lietuvoje iš anksto?

Taip, vairuotojams nėra patogu laukti gatvėje, kol jums ieškoma vietos sandėliuke. Jeigu daiktai atkeliauja anksčiau už jus, turėkite planą, kur juos padės. Naktinis iškrovimas gali kainuoti brangiau.

Kaip elgtis su vairuotoju, kuris kalba tik lietuviškai arba angliškai?

Bandykite susitarti dėl ženklų. Dažniausiai jie supranta pagrindinius dalykus. Jei jūsų kalbos žinios ribotos, naudokite „Google Translate“. Svarbiausia – aiškiai parodyti, kur reikia vežti ir ką reikia iškrauti. Nėra būtina kalbėti apie orą, svarbu kalbėti apie krovinius.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet jei jums padėjo nešti sunkias dėžes į trečią aukštą be lifto, dėkingumas bus vertas. Tai nėra mokesčio dalis, bet žmogiškas dalykas. Vairuotojai dažnai dirba sunkiai, ir smulkus dėmesys pagerina jų nuotaiką.

Ką daryti, jei įmonė nebeatsiliepia po užsakymo?

Būkite kantrūs, bet griežti. Rašykite laiškus, skambinkite. Jei jie dingsta prieš pat išvykstą – skubiai ieškokite kitos. Geriau prarasti depozitą nei laukti mėnesį ir nieko negauti. Pasitikėjimas – tai pagrindas.

Ar galima susiderėti dėl iškrovimo pagalbos?

Taip, dauguma firmų siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį. Jei neturite ką padėti, tai geriau iš anksto pasakyti. Vairuotojas gali atsisakyti vežti, jei žino, kad vienas jis neįvežs sofos laiptais.

Kaip atpažinti, kad įmonė yra profesionali?

Jie klausa daug klausimų. Ne tik „kur važiuojame“, bet ir „kas yra sąraše“, „ar yra prieigos lengvas“, „ar reikia liftingo“. Profesionalumas matomas iš detalių. Jei jie neinteresuojasi, ar jums reikia T2L dokumento, jie greičiausiai nežino, ką daro.

Išvada

Viskas apie asmeninių daiktų gabenimas iš Anglijos susideda ne iš kainos, o iš pasitikėjimo. Naudokite sveiką protą, skaitykite atsiliepimus ir būkite kantrūs su dokumentais. Geriausia įmonė yra ta, kuri neduoda nepasiekiamų pažadų, o dirba tvarkingai ir aiškiai. Sėkmės persikėlimui ir tikiuosi, jūsų sofos nenukels į kitą šalį.