Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip rasti geriausią kraustymosi įmonę į Angliją? Ilgametės patirties atskaitos taškas
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pripažinti, rinktis partnerį, kuris atvežtų jūsų daiktus saugiai ir laiku, yra tikras nemalonus malonumas. Per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, šeimyninių verslų, kurie neša stalą ant rankų, iki tokių "firminų" vežėjų, kurie dingdavo su visa turto dalimi Anglijos keliuose. Klientų dažniausiai kankina vienas pagrindinis klausimas – kaip atskirti gerus nuo blogų, kai visi skelbia apie "patikimumą" ir "mažiausias kainas"? Sunku, bet įmanoma. Štai paprastas, bet šiek tiek netvarkingas vadovas, kaip rasti geriausią kraustymosi įmonę į Angliją, išvengiant nerealų pažadų ir nervingų naktų.
Paieška ir pirmasis įspūdis
Kur geriausia pradėti ieškoti?
Pradėkite nuo draugų ir pažįstamų, nors dažnai jie pasakoja senas istorijas. Jei nieko neturi, žiūrėkite Facebook grupes, kur lietuviai Anglijoje dalinasi patirtimis. Ten dažniausiai rašo tiesioginį atsiliepimą – ar atvažiavo laiku, ar neužkrovė pinigų po pusiaukelės. Google žemėlapiai irgi tinka, bet ten visi atrodo puikiai. Svarbiausia – nesitikėkite idealų, ieškokite realių žmonių, o ne paveikslėlių.
Ar svetainės kokybė kažką lemia?
Ne visada. Esu matęs įmones, kurios turi puikius puslapius, bet vežia senais "išsižiojusiais" sunkvežimiais. Kita vertus, jei svetainėje nėra telefono numerio arba adresas atrodo kažką panašaus į "Sandėlis 5, kažkur praeityje", tai geriau vengti. Žiūrėkite, ar nurodyta reali buveinė. Tai suteikia bent kokį minimumas saugumo.
Kodėl kainos skiriasi dvigubai?
Tai klasika. Vienas kainuoja 500 eur, kitas 1200. Pirmasis gali važiuoti "šarvuota" technika, turi draudimą, darbuotojus algose ir moka mokesčius. Antrasis gali tiesiog užsiimti "kišeniniu" pervežimu – be sutarčių, be draudimo, su pačiu seniausiu sunkvežimiu. Taigi, kaip rasti geriausią kraustymosi įmonę į Angliją, jei žiūrite tik į kainą? Tuomet tikrai prarasite. Pigiausiai dažniausiai išeina brangiausiai.
Ar verta klausti dėl draudimo?
Būtina. Ne tik paklausti "ar yra draudimas", bet ir prašyti nusiųsti polisą. Vienintelis dalykas, kurį matau, kas keičiasi – tai draudimo ribos. Kai kurios įmonės draudžia tik 1000 eurų visam krovininiui, o kai kas – iki 50 tūkstančių. Įsivaizduokite, jei jums nukrenta brangus televizorius arba vairuotojas užkerta kampą ir susidaužo visi baldai. Be gero draudimo ši istorija baigiasi teisme.
Ar telefonu kalbantis viskas aišku?
Telefonas dažniausiai išduoda. Jei atsiliepia operatorius, kuris nebežino, kokia yra jūsų siunta, arba sako "mes viską sutvarkome", neįsisąmonindamas detalių, tai blogas ženklas. Gerį įmonės vadovai ar vadybininkai visada suinteresuoti išsiaiškinti, ką reikia vežti – ar yra pianinas, ar aštuonietas sofas. Jei jie neklausia jokio išsamesnio inventoriaus – bėkite.
Kaip rasti geriausią kraustymosi įmonę į Angliją, jei laiko mažai?
Tai bėda. Jei skubate, pasirinkite didesnes, patikimesnes įmones, nors jos ir gali būti brangesnės. Skubant ieškoti pigiausių variantų per "skelbimus" – tai tiesiog lošimas. Geriausia pradėti ieškoti bent mėnesį iki išvykimo. Tada turite laiko susipažinti, susitikti arba bent jau gerai iškalbėti sąlygas.
Kainos ir mokėjimai – rizikingos zonos
Ką reiškia "išankstinis apmokėjimas"?
Daugelis klauso, ar reikia mokėti iš karto. Normalu, jei prašo nedidelio avanso (10–20 proc.) už sutarties užtikrinimą. Jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto prieš darbus – tai pavojinga. Jei jie nesuvažiuoja, jūsų pinigai dingsta be pėdsakų. Yra buvę atvejų, kai po tokio mokėjimo "įmonė" tiesiog išsijungdavo telefonus.
Ar kaina gali pasikeisti kelionės metu?
Gali, ir tai dažnai būna nemalonu. Jei sutartyje parašyta "fiksuota kaina", tai geriau. Tačiau dažnai būna "apytikslė". Vienas mano klientas buvo nustebęs, kai atvyko vairuotojas ir pareikalavo papildomai 100 svarų, nes, pasak jo, "keliai buvo blogi". Tokios dalykas turi būti aptartas iš anksto. Užsirašykite, ar įeina kėlimas į aukštus namus Anglijoje (ten daug trijų aukštų namų be liftų).
Kas daryti, jei pateikė labai žemą įkainį?
Nesidžiaukite. Tai vadinamasis "kablys". Jūs susidomėjate, jie atvažiuoja, pakrauna, o tada sako, kad svoris viršijo planą, arba kad reikia papildomo vairuotojo, ir kaina šokteli dvigubai. Tai sena gudrybė. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai ji greičiausiai tokia ir yra.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Galima, bet protingai. Jei suteikiate daugiau laiko jiems surinkti krovinią (pavyzdžiui, jie jau važiuoja į Londoną ir gali užeiti pas jums pirmam), kaina gali nukristi. Taip pat, jei jums nereikia išpakavimo paslaugos. Derėkitės ne tik telefonu, bet ir įrašykite pataisas į sutartį.
Kokia mokėjimo forma saugiausia?
Perkela į sąskaitą, ne į asmeninę banko kortelę. Jei jie prašo mokėti vairuotojui grynaisiais į rankas prieš išvykstant – tai didelė raudona vėliava. Oficialus pinigų pervedimas palieką pėdsakus. Grynaisiais mokėti tik tada, jei tai nedidelis mokestis už papildomą paslaugą, kurią sutarėte vietoje.
Ar taip, kad kaina priklauso nuo kuro?
Kai kurios įmonės rašo, kad kuro kainos pokyčiai gali įtakoti galutinę sumą. Dabar, kai kuro kainos šokinėja, tai gali būti realu. Bet klauskite – kokių ribų? Ar gali pakilti 10 proc., ar 50? Geriausia fiksuoti kainą, kad nereikėtų galvoti, kiek dabar kainuoja benzinas Didžiojoje Britanijoje.
Anglija, muitai ir "paprasti" dalykai
Ar dabar, po Brexito, sunkiau?
Techniškai – taip, daugiau raštalinio darbo. Bet jei pasirenkate profesionalią įmonę, jums turėtų rūpintis tik savo daiktais. Jie turi žinoti, kokią deklaraciją pildyti. Vienintelis dalykas – jums gali prireikti paso numerio arba asmens kodą, nes turi būti aišku, kas pervežamas. Nesijaudinkite, gerbi įmonės tai patys nurodys.
Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?
Maistą – tik neperšaldytą ir ne mėsą, pieno produktus (aišku, tam tikras ribas). Alkoholį – taip, tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui. Bet nereikia vežti dešimt dėžių spirito, tai bus traktuojama kaip prekyba. Vienas klientas mėgino vežti dešimtis kilogramų dešrų, anglai jo vos neišmetė su visa siunta. Geriau nebandyti.
Kas dėl technikos – ar reikia mokesčių?
Jei technika naudota (senas televizorius, kompiuteris) – mokesčių nėra. Jei vežiate dėžę naujų iPhone'ų, su neatskleistomis pakuotėmis – tai jau prekyba ir reikės mokėti PVM ir muito. Niekada nevežkite daug naujų daiktų originalioje pakuotėje, tai kelia įtarimų.
Ar galiu vežti savo automobilį?
Taip, dažnai įmonės turi priekabas automobiliams. Bet tai papildoma paslauga. Reikia užtikrinti, kad automobilis yra draudžiamas (ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje, ir kelyje). Be to, sužinokite, ar jie gali jį užregistruoti jums Anglijoje? Dažniausiai ne, tai jūsų reikalas, bet gali patarti.
Kas bus, jei truks dokumentai?
Tada laukimas. Muitinė Anglijoje gali būti griežta. Jei vairuotojas nepateiks teisingų formų, jis gali būti sustabdytas. Geriausios įmonės viską patikrina prieš išvykstant. Jei jie sako "mes viską patys išsprendžiame", tai gerai, bet paklauskite, ką darys, jei kas nors nepasiseks.
Ar galiu vežti augalus?
Tai sudėtinga. Anglija turi griežtas taisykles dėl augalų importo, kad išvengtų kenkėjų. Asmeninių augalų (su žeme) vežti draudžiama arba labai apsunkinta. Geriau palikti senus geraniumus giminėms ir nusipirkti naujų Londone. Nenuvilkite sau nervų dėl trijų vazonų.
Vairuotojai, kroviniai ir kas daro blogą nuotaiką
Ar vairuotojas padės išnešti daiktus?
Priklauso nuo sutarties. Paprastai "nuo durų iki durų" reiškia, kad jis padės pakrauti ir iškrauti. Bet jis nėra perkėlikas. Jei turite 300 kilogramų safe arba pianiną, reikia tartis iš anksto apie kelių vyrų komandą. Neprašykite vieno pavargusio vairuotojo nešti sofos per aukštus angliškus laiptus.
Kas jei jūsų nėra namuose kai atvyksta?
Tai problema. Vairuotojas turi savo grafiką. Jei jūs užstrigote darbe arba Anglijoje dar nesate, jis negali laukti valandų. Reikia nurodyti atstovą – giminę ar draugą, kuris priims daiktus. Be to, reikia įsitikinti, ar gali privažiuoti dideliu sunkvežimiu prie jūsų namų. Angliški miesteliai dažnai turi siaurus gatvelius.
Ar galiu važiuoti su vairuotoju?
Daug kas klausia. Teisiškai – ne, tai draudžiama daugumoje tarptautinių pervežimų dėl draudimo ir saugumo. Be to, vairuotojui reikia poilsio. Nors kartais, kai pažįstamas, gali pasakyti "užsėsk", bet geriau to nedaryti. Jei įvyks avarija, bus daug problemų su draudimu.
Kas daryti, jei daiktai sugadinti?
Iš karto praneškite vairuotojui ir fotografuokite. Nefotografuokite po to, kai jis išvažiavo. Tada skambinkite įmonės vadovui. Jei turi draudimą, turi pradėti "žalos atlyginimo" procesą. Jei įmonė maža ir be draudimo... tada tik teismas arba maloningumas. Taigi vėl – draudimas yra svarbiausia.
Kaip rasti geriausią kraustymosi įmonę į Angliją, kai turiu labai daikščius dalykus?
Tai reiškia, kad reikia ne tik vairuotojo, bet ir krovikų. Klausykite, ar jie teikia "pakavimo paslaugas". Kartais verta leisti jiems supakuoti dalykus – jie žino, kaip padėti lėkštes, kad jos nesužlgtų. Brangu, bet saugu. Yra buvę atvejų, kai klientai patys supako indus į senas knygų dėžes ir... viskas susidaužė.
Ar galiu sekti savo daiktus?
Didesnės įmonės turi GPS stebėjimą. Mažesnės – gali tiesiog paskambinti vairuotojui. Jei jums svarbu tikslumas, klauskite apie tai. Anglijoje, ypač Londono aplinkkeliai (M25), gali sukelti didelius vėlavimus. Gerai, kai žinote, kur jūsų baldai yra.
O dabar, kas su šiukšlėmis? Ar jie išveš?
Paprastai ne, jie ne šiukšliavežiai. Bet jei turite senų baldų, kuriuos norite išmesti Anglijoje, galima tartis. Vairuotojas gali užsukti į "skip" aikštelę. Už tai papildomai reikės sumokėti, bet taip išvengsite rūpesčių dėl senos sofos išmetimo (Anglijo tai gana brangu).
Raudonos vėliavėlės ir galutiniai sprendimai
Kaip suprasti, kad tai suktybė?
Jie neklausia inventoriaus. Jie verčia mokėti visą sumą grynaisiais. Jie neturi fiksuoto adreso. Jie atrodo pernelyg uolūs ir pažada "viską per dvi dienas". Pasitikėkite savo intuicija – jei kažkas atrodo keistai, tai tai greičiausiai yra keista.
Ar verta rūpintis įvertinimu vaizdo skambučiu?
Dabar, kai yra "WhatsApp" ar "Messenger", galima nufotografuoti daiktus ir siųsti. Tai greičiau ir tiksliau, nei jei vadybininkas ateitų namo ir spėliotų. Taip galite gauti tikslesnę kainą. Tačiau dėl brangių daiktų (meno kūrinių, antikvaro) geriau, kad atvyktų ekspertas.
Kas būna, jei įmonė bankrutuoja?
Tai blogiausias scenarijus. Tada tikitės draudimo? Jei turite sutartį, galite bandyti reikalauti iš bankroto administratoriaus, bet dažniausia pinigai dingsta. Todėl rinkitės įmones, kurios veikia jau ne vienerius metus. Stabilumas šioje srityje – tai didelė vertė.
Ar galima pasitikėti atsiliepimais "Google"?
Žiūrėkite ne tik taškus, bet ir ką rašo. Jei visi atsiliepimai vienodi "Puiki įmonė!", tai gali būti pirkti. Ieškokite detalių istorijų – "Atvyko vėlavę 2 valandas, bet atsiprašė ir padėjo". Tai atrodo tikrai.
Kaip rasti geriausią kraustymosi įmonę į Angliją, jei turiu nemažai biuro technikos?
Tai jau nebe paprastas kraustymasis, o logistika. Reikalinga speciali pakuotė, antistatinės dėžės. Jei įmonė šių dalykų nesupranta ir sako "mes uždėsime į dėžę", tai jums netinka. Biuro technikai reikalingas profesionalus požiūris.
Galutinis patarimas – ką daryti prieš pasirašant?
Skaitykite sutartį. Nors ji ilga ir nuobodi. Pažiūrėkite, kas parašyta mažu šriftu apie atsakomybę. Ar yra nurodyta, ką daryti praradus atvežtą daiktą? Jei sutartyje rašo "mūsų atsakomybė ribojama iki...", tai labai atidžiai perskaitykite tą skaičių.
Ką daryti, jei viskas nuėjo ne taip?
Jei daiktai atvyko sugadinti arba vėlavo, rašykite skundą. Ne telefonu, o el. paštu. Jei įmonė nesireaguoja – kreipkitės į vartotojų teisių apsaugos tarnybą Lietuvoje (jei įmonė lietuviška) arba Anglijoje. Žinios apie skundą daro stebuklus.
Trumpai tariant, štai kaip rasti geriausią kraustymosi įmonę į Angliją. Nereikia būti ekspertu, tiesiog būkite atsargūs, užduokite daug klausimų ir nepasiduokite mažiausiai kainai. Geriau išleisti šimtą eurų daugiau, bet gauti ramybę ir savo baldus vienąse dalyse, nei gyventi su mintimi, kad jūsų seifas dabar kažkur stovi liūdnai priešais "Tesco" stovėjimo aikštelę.