Kaip planuoti perkraustymo biudžetą į Angliją: Vadovas tiems, kurie nori išvengti nemalonumų

Sveiki, taigi, esu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, per kuriuos mačiau viską – nuo taškų ant sofos iki vairuotojų, netekusių patvirtinimo laiškų. Dažniausiai žmonės sako: „o man tik reikės nuvežti keletą dėžių“, bet realybėje, kai pradedame galvoti apie kaip planuoti perkraustymo biudžetą į Angliją, pasirodo, tai yra daug sudėtingiau nei atrodo. Po Brexito pasikeitė taisyklės, pasikeitė kuro kainos, o britai dabar dar griežčiau tikrina, ką įvežate. Geriausia yra tai, kad jei viską apskaičiuosite protingai, jums nereikės skolintis pinigų iš giminaičių iš karto po atvykimo. Taigi, štai kas tikisi jūsų ir jūsų piniginės.

Apie tai, iš ko viskas prasideda ir kiek tai kainuoja

Kiek maždaž reikia numatyti pinigų?

Tai, žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite, bet jei kalbame apie vidutinį butą, reikėtų žiūrėti į šimtus, ne tūkstančius, jei tai nėra pilnas namas. Kaip planuoti perkraustymo biudžetą į Angliją prasideda nuo tų paprasčiausių dalykų – kiek dėžių? Jei turite tik 10–15 dėžių, tai gali būti pigiau išsiųsti kurjeriu, nors tada gali kilti problema su muitine. O jei jau kalbame apie baldus, tai čia jau reikalingas sunkvežimis ar bent jau didelis furgonas, kurio nuoma vienai dienai su kuru ir vairuotoju atsiims nemažai dalį jūsų sukauptų santaupų.

Ar brangiau vežti daugiau daiktų ar mažiau?

Logiška, kad daugiau daiktų reiškia didesnę masę, o didesnė masė reiškia daugiau degalų, bet čia ne viskas taip paprasta. Kartais vežti mažiau daiktų gali išeiti brangiau, jei tenka samdyti mažą, bet greitą transportą, kuris važinėja du kartus. Geriausia variantas yra užpildyti mašiną kuo pilniau, nes tada mokate už vietą kelyje vieną kartą. Tačiau nepamirškite, kad Anglijoje siauros gatvės, didelė mašina gali tiesiog neišvažiuoti prie jūsų namo, o tai reiškia papildomą krovą į mažesnį furgoną – o tai jau papildomi pinigai, kurių tikrai nenorite išleisti.

Ką daryti, jei nežinai tikslių daiktų matmenų?

Nereikia panikos, mes visi kartais kažką pamirštame arba praverčiame akis. Paprasčiausiai nufotografuokite viską ir atsiųskite man arba kuriam kitam ekspertui – mes į akis pamatysime, ar tai telpa į vieną kubą ar ne. Kartais klientai sako „aš turiu tik du lagaminus“, o atvyksta pilnas reidas su dviračiu ir šaldytuvu. Geriau būti šiek tiek per daug užsiskiepyjus, kad liktumėte maloniai nustebintas, o ne tą, kuris turi ieškoti pinigų kišenėje paskutinę minutę.

Ar verta pirkti naujas dėžes arba jas nuomoti?

Žmonės dažnai klausia, ar geriau pasidaryti pačioms dėžėms iš parduotuvių. Tiesa tokia, kad parduotuvių dėžės dažnai būna susilpnintos, o jei ant vienos padėsite sunkų peilėkaktį, viskas gali nukristi vienoje vietoje. Nupirkti specialių perkraustymo dėžių kainuoja, bet jos sutaupo nervų. Kaip planuoti perkraustymo biudžetą į Angliją, nenusimanydami apie pakavimą? Be gero pakavimo jūsų daiktai gali atkeliauti sužaloti, o tada draudimas neduos nieko, jei paaiškės, kad panaudojate blogas dėžes.

Kiek kainuoja pačios pakuotės medžiagos?

Tai viena iš tų pozicijų, kurios visada užmirštamos. Burklinės, popierius, lipdukai, putos – visa tai kainuoja. Nupirkti gerą burklinę (kuri nenuspalvina jūsų drabužių) yra brangiau, bet verta. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasidaryti sąrašą, nes paskutinis dalykas, kurį norite, yra bėgti į statybinę parduotuvę paskutinę perkraustymo dieną ir pirkti brangiausią popierių mieste.

Paslėptos išlaidos, kurios gali staigiai pasirodyti

Ar į kainą įeina liftas naudojimas?

Tai klasikinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto, mūsų vairuotojai tikrai nebus laimingi nešti 30 kilogramų dėžių laiptais be papildomo mokesčio. Dauguma firmų turi fiksuotas kainas už laiptus, nes tai fiziškai sunkus darbas. O jei jūsų butas Londone yra vadinamuose "pilot houses" (be lifto), pasiruoškite, kad biudžetas padidės 50–100 svarais, priklausomai nuo aukšto.

Kas vyksta, jei vairuotojas negali privažiuoti prie namų?

Anglijoje, ypač miestuose, yra daug vietų, kur sunkvežimis negali stačiai pasistatyti. Kartais reikia gauti leidimą iš savivaldybės užsistatyti "suspended parking" vietą. Jei to nepadarysite, vairuotojas gali praleisti pusę dienos ieškodamas vietos, o laukimas mokamas pagal valandas. Tai viena brangiausių klaidų, kai žmonės galvoja, kad "prieš namus visada vietos yra" – tikėkite, ne visada.

Ar reikia mokėti už Londono zonas (ULEZ)?

O taip, tai dabar didelė bėda. Jei reisas eina per Londoną ir jūsų mašina neatitinka standartų, mokesčiai gali būti dideli. Naujos mašinos dažniausiai turi reikiamus filtringus, bet senesniems sunkvežimiams tai gali kainuoti šimtus svarų dienai. Būtinai pasiklausykite, ar jūsų pervežėjas apie tai galvojo, arba reikia rinkti maršrutą aplinkui, kas gali trukti ilgiau, bet sutaupyti pinigų.

Kiek užtrunka tas kelias į Angliją?

Kartais žmonės galvoja, kad tai valanda ar dvi per Lietuvą, o tada jau ten. Ne, reikia persikelti jūrą arba tuneliu. Keltų laikai gali keistis, yra eilės, yra muitinės patikros. Jei planuojate atvykti konkrečiu laiku, pridėkite dienos atsargą. Vairuotojai turi poilsio laikus, jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės, tai užkoduota jų važiavimo įtaisuose (tachografuose), todėl kelias gali užtrukti ilgiau nei planavote.

Ar gali kilti problemų su kuro kainomis?

Degalų kainos šokinėja kaip šuo ant uodegos. Kai mes paskaičiuojame pasiūlymą, mes įtraukiame tam tikrą kuro kainą, bet jei degalai pakyla 20 proc. per savaitę (kas ir buvo), gali tekti mokėti papildomą priedą. Tas dalykas visada yra sąlygose, bet nedaug kas juos skaito iki galo. Verta pasidomėti, ar kaina yra fiksuota, ar priklauso nuo rinkos.

Brexitas, muitinės ir dokumentacija – kaip tai įtakoja biudžetą

Ar po Brexito pasikeitė kažkas dėl kainų?

Labai pasikeitė. Anksčiau buvo tiesiog „važiuojam“, o dabar reikia deklaruoti kiekvieną siuntą. Tai reiškia, kad pervežėjai turi samdyti muitinės brokerius, o jų paslaugos nėra nemokamos. Kaip planuoti perkraustymo biudžetą į Angliją be šių žinių? Neįmanoma. Dabar reikia mokėti už užpildytus importo deklaracijos dokumentus, tai papildomi 50–100 svarų priklausomai nuo firmos.

Kas yra ta "Transfer of Residence" lengvata?

Tai viena svarbiausių dalykų, kurią galiu pasakyti. Jei gyvenate ne ES šalyje (kaip dabar Anglija) mažiau nei 12 mėnesių ir galite tai įrodyti, jums nereikia mokėti PVM ir muito už jūsų asmeninius daiktus. Bet jei dokumentų nėra, mokesčiai gali būti milžiniški, net iki 20-25 proc. nuo daiktų vertės. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai surenstate pažymas iš darbdavio ar mokyklų.

Ar galiu vežti maistą ar alkoholį be mokesčių?

Atsargiai su maistu. Dabar taisyklės griežtesnės – negalite vežti mėsos ar pieno produktų (išskyrus kai kuriuos dalykus, bet geriau neveltui). Alkoholis ir tabakas yra apmokestinami, jei viršijate leistiną kiekį. Jei bandysite įvežti dešimt butelių degtinės "savaitgaliui", muitininkai tikrai pastebės ir pareikalaus mokėti mokesčius, o tai gali smarkiai sukiršti jūsų biudžetą.

Jei aš turiu ne ES pilietę, ar tai įtakoja biudžetą?

(tai dabar jau nebe taip paprasta) Nors dabar daugelis dalykų standartizuoti, bet vizų ar leidimų gyventi klausimas visada lieka ant paviršiaus. Jei asmens dokumentai ne tvarkingi, muitinė gali sulaikyti visą reisą, kol situacija išsiaiškins. Tokiu atveju laukimas sandėlyje kainuoja. Tiesa, dažniausiai problemų nebūna, jei viskas pateikta laiku, bet ta klaida užkirsti kelią verta.

Ar man reikia muitinės brokerio?

Manau, kad taip, nebent jūs pats esi specialistas. Dabar Britanijoje reikia pateikti specialias formas prieš atvykstant mašinai. Jei padarysite klaidą, gausite baudą. Brokeris tai padarys už jus. Tai nebrangus privalumas, palyginti su galimais nemalonumais su muitinės pareigūnais, kurie gali būti griežtesni nei mūsų muitininkai (nors ir mūsų nėra angelai).

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra?

Kartai 10 minučių, kartą 5 valandas. Būna, kad sistema užstringa arba pasirodo, kad kažką užmiršta įrašyti. Geriausia niekada nesitikėti, kad viskas vyks pagal planą. Kai mašina stovi sienos (pasienio) punkte, laikmatis bėga, o kainos aukštėja. Geriau būti kantriam.

Draudimas – ar tai išlaida ar taupymas?

Ar privalu drausti visus daiktus?

Techniškai neprivaloma, bet aš būčiau labai kvailas, jei nebūčiau tavęs įkalbinėjęs. Kas nutinka, jei sunkvežimis užsidega? Ar jei kažkas nukrenta ir susmulkinia jūsų televizorių? Draudimas yra tas skydas, kuris išgelbsti jūsų pinigus. Yra skirtingi draudimai – visi rizikos, viskas įskaičiuota, bet ir kainos skiriasi.

Kas nutinka, jei sudaužau kažką pats pakuodamas?

Čia yra gudrus dalykas. Vadinasi „Packer’s Risk“. Jei pats uždėjai į dėžę daiktą ir jis susmulko, draudimas negali sumažinti mokėjimo, jei dėžė buvo blogai supakuota. Mes rekomenduojame, kad bent brangiausius daiktus pakuočia mūsų komanda, tada draudimas galioja 100 proc. Kitu atveju, gausite tik dalį sumos arba nieko.

Kiek procentų reikia mokėti nuo vertės?

Draudimo premija paprastai svyruoja nuo 2 iki 4 procentų nuo visų vežamų daiktų vertės. Jei vežate daiktus už 10 tūkstančių eurų, tai gali būti kelios šimtos eurų. Atrodo daug? O jei tą kelias šimtų eurų prarasite iškart, kai atidarysite dėžę su sušalusiu kompiuteriu? Geriau persvarstyti.

Ar draudžia ir elektroniką?

Taip, bet turi būti nurodyta sąraše su serijiniais numeriais (jei įmanoma). Be to, elektronika dažniausiai patenka po „Packer’s Risk“, jei pakavate ją pats. Aš visada sakau – fotoaparatą ir kompiuterius geriau vežti su savimi rankineje bagaže, jei įmanoma. Nėra nieko blogiau nei atvykti į Londoną ir sužinoti, kad tavo darbo įrankiai nulūžo.

Ar yra kokių nors išimčių?

Dauguma draudimų nedengia pinigų, juvelyrinių dirbinių (brangakmenių) ir dokumentų. Tai visada reikia pasiimti su savimi. Negalima į dėžę įmesti piniginės su visa kita ir tikėtis, kad kas atsisakys sumokėti.

Automobilių ir kitų transporto priemonių pervežimas

Ar brangiau vežti automobilį negu baldus?

Automobilis yra specifinis dalykas. Jis užima vietą sunkvežimyje, bet reikia ir specialių rampų užkrauti. Be to, Anglijoje reikia užregistruoti mašiną iš naujo, o tai kainuoja. Kaip planuoti perkraustymo biudžetą į Angliją su automobiliu? Privalote žinoti, kad už mokesčius (VED) reikės sumokėti pirmąją dieną, jei mašina senesnė nei 10 metų.

Ar galiu važiuoti pats su savo automobiliu?

Žinoma, tai vienas pigiausių būdų. Tiesiog įsivažiuojate į keltą arba tunelį. Bet nepamirškite apie „Green Card“ draudimą (jei dar reikalingas, taisyklės keičiasi) ir galbūt taršos mokestį. Be to, jei vairuojate seną mašiną, gali tekti užregistruoti ją kaip „historic vehicle“, tai sutaupo pinigų ilgalaikiai.

Kas dėl tokių dalykų kaip motociklai?

Motociklas lengviau įspraudžiamas tarp baldų, tačiau turi būti užfiksuotas, kad nenuliptų. Kaina paprastai mažesnė už automobilį, bet vis tiek reikia sumokėti už vietą. Ir vėl gi, tos pačios muitinės procedūros – motociklas taip pat turi savo VIN kodą, kurį reikia deklaruoti.

Ar verta vežti seną angliską automobilį atgal?

Keistas klausimas, bet kartais būna. Jei mašina sena, Britanijoje ji gali būti beverčiai dėl „MOT“ testų. Vežti ją atgal į Lietuvą gali būti brangu dėl kuro. Geriau ją parduoti ten arba išbrukštelinti (scrappage), o ne leisti pervežėjui už tuščią vietą.

Ar reikia mokėti už angliškus numerius?

Kai atvykstate ir registruojate mašiną, jums išduodami anglaiški numeriai. Tai nebrangu (apie 55 svarus), bet jei norite asmeninių arba „retų“ numerių, kaina gali būti astronominė. Biudžetui užtenka paprastų, nereikia puikuotis, kai tik pradėsite gyventi.

Geografiniai niuansai – kur būtent keliaujame?

Ar brangiau vežti į Škotiją nei į Londoną?

Taip, Škotija yra toliau. Jei mašina važiuoja į Glazgą ar Edinburgą, ji pravažiuoja visą Angliją, tai reiškia daugiau degalų ir vairuotojo laiko. Londonas taip pat brangus dėl užkavimo, bet geografiškai arčiau Lietuvos (per Dover). Šiaurėje visada brangiau dėl atstumo.

Kas dėl tokių mažų miestelių kaimo vietovėse?

Ten lengviau privažiuoti, bet kelių kokybė gali būti tokia, kad sunkvežimis nenuvažiuos. Kartais reikia palikti didelę mašiną pagrindiniame kelyje ir perkrauti į mažesnį furgoną. Tas persikrovimas (tranzitas) kainuoja. Niekas nemano, kad taip gali būti, kol vairuotojas nepaskambina ir nesako, kad kelyje yra žemas tunelis.

Ar įtakoja kainą tą, kad reikės keltu per Lamanšą?

Keltų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir degalų. Eurotunelis paprastai brangesnis už keltą, bet greitesnis. Pervežėjai gali pasirinkti pigesnį maršrutą, bet jei jums skubu, gali tekti papildomai mokėti už greitą pervežimą. Visada klauskite, kokia kaina įskaitoma – ar tai tik kuras, ar ir perėjimas.

Ar galima vežti daiktus į Airiją (Šiaurės)?

Tai tik dar viena jūra. Reikia važiuoti per Angliją (arba Velso) ir dar kartą keltis. Tai du kartus brangiau nei į Londoną. Be to, Airijoje (net Šiaurės) taip pat savos muitinės taisyklės, nors šiaurė priklauso UK. Pasitikėkite, ar jūsų pervežėjas ten važinėja, nes kai kurie vengia to maršruto dėl biurokratijos.

O kas toks „Man“ sala?

Ten visiškas chaosas su keltais. Jei gyvensite Meno saloje, pasiruoškite, kad daiktai kelsis tris kartus (Lietuva-UK, UK-Menas, galbūt dar kažkur). Biudžetas gali išpūsti dvigubai. Nusižiūrėkite žemėlapį prieš skambinant man.

Pasirinkimas ir patirtis – kaip išvengti blogų firmų

Kaip atskirti geras firmas nuo blogų?

Žiūrėkite ne tik į kainą. Geriausia firmos turi realų adresą, ne tik virtualų biurą. Paklauskite apie jų mašinas – ar jos jų, ar nuomotos? (tai svarbu dėl atsakomybės). Taip pat, jei kaina atrodo per pusę mažesnė nei rinkos, tai tikriausiai apgavimas. Jums nebus malonu girdėti „mašina sugedo“ viduryje autostrados.

Ar verta laukti pigesnio pasiūlymo?

Jei laukiate, galite gauti nuolaidą, jei mašina tuščia ir grįžta atgal (vadinamasis „backload“). Tai geras būdas taupyti, bet rizikuojate laiku. Jei jums svarbu atvykti antradienį, o pigi mašina gali važiuoti tik penktadienį, tai gali būti problema. Kaip planuoti perkraustymo biudžetą į Angliją be šių kompromisų? Sunkiai.

Ar reikia mokėti už pažiūrą (apklausą)?

Daugelis firmų dar tai nemoka, jei atvyksta patikrinti. Aš asmeniškai visada siūlau atvažiuoti (arba daryti nuotolinę apklausą per video). Jei firma reikalauja mokėti už pažiūrėjimą be garantijos, tai pirmasis signalas, kad jiems labai trūksta klientų arba jie stengiasi ištraukti pinigus iš oro.

Kas dėl depozito?

Standartinė praktika – 10-30 proc. avanso. Užkliuvau ant to, kad viena firma reikalavo 50 proc. iš karto. Nerekomenduoju to daryti, nebenta tikrai pažįstate savininką. Geriau palikti mažiau ir likutį sumokėti, kai daiktai jau sėdi saugiai jūsų naujuose namuose.

Ar verta skaityti atsiliepimus internete?

Skaitykite, bet su atsargumi. Daugelis gerų atsiliepimų gali būti nupirkti, o blogi – parašyti konkurentų. Žiūrėkite, kaip firma atsako į kritiką. Jei jie ginčijasi ir kaltina klientą, vengkite. Jei atsiprašo ir siūlo sprendimą – tai vertybė.

Kas nutinka, jei tampa blogai – turiu kažką pasirašyti?

Visada turi būti sutartis. Ne žinutė, ne pokalbis telefonu, o popierinis (arba elektroninis) dokumentas, kur numatyta viskas: kada atvyksta, kokia kaina, kas dėl draudimo. Be sutarties jūs esate beviltiškoje situacijoje, jei kažkas nueina ne taip, kaip planavote.

Išvados ir galutinės mintys

Na, trumpai tariant, perkraustymas į Angliją nėra tikras šou, jeigu pasiruošiate. Svarbiausia yra neapsisukti ant tos "Transfer of Residence" dokumentacijos ir nepamiršti, kad keliaudami per jūrą mums visada reikalingas keltų bilietas. Biudžetas turėtų turėti bent 10-15 proc. atsarginį fondą neplanuotiems išlaidoms, tokioms kaip parkingas arba muitinės užlaikymas. Sėkmės jums, ir tikimės, kad jūsų kavinės puodeliai atkeliauja sveiki. O jei dar klausiate kaip planuoti perkraustymo biudžetą į Angliją, tiesiog skambinkite man, pašalpinsiu.