Kaip planuoti kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę: praktinis vadovas be reklamų

Sveiki, giminaičiai ir ne giminaičiai. Dirbnu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, per kuriuos mačiau viską – nuo prarastų konteinerų Indijos vandenyne iki klientų, bandžiusių įvežti visą namų ūkį rankiniame bagaže. Kai kalbame apie tai, kaip planuoti kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę, situacija pasikeitė drastiškai, ypač po viso to „Brexito“ sukurto chaoso. Nėra jokių stebuklingų tablečių, tik geras darbas, kantrybė ir daugybė popierių. Štai jums realus vaizdas iš vidaus, kaip tai vyksta be jokių „floralių“ terminų, tiesiog taip, kaip būtų pasakęs prie alaus arba rašęs per viberio.

Pagrindiniai dokumentai ir įkūnijimo (Transfer of Residence) subtilybės

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi įvežti daiktus be muito?

Tai, kas dabar svarbiausia, yra ToR01 numeris. Jis leidžia įvežti jūsų asmeninius daiktus į JK be muito ir PVM, jei ten gyvensite ilgiau nei 12 mėnesių. Be šio popieriaus kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę galite užbaigti tik giliais pinigais, nes muitinės mokesčiai gali smogti labai skaudžiai. Reikės užpildyti paraišką internete, pateikti pasirašytą sutartį arba kvietimą darbui, ir laukti patvirtinimo. Viskas vyksta elektroniniu būdu, bet kartais užtrunka ilgiau nei planavote, tai nedelikite paskutinę minute.

Ar galiu pats susitvarkyti dokumentus ar geriau, kad tai padarytų pervežėjas?

Galite bandyti patys, jei turite laiko ir kantrybės su britų biurokratija. Dažniausiai klientai palieka tai mums, nes tiesiog nenori galvoti apie tai, kaip planuoti kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę, kai jau darbą ir naują butą turi ant kaklo. Profesionalai žino, kur spustelėti ir ką daryti, jei svetainė „užstrigs“ arba prašys papildomų įrodymų. Tačiau jei esate „šriftų“ mėgėjas, pats galite išsaugoti šimtus eurų, tik būkite atidūs – klaida formoje gali kainuoti dienas laiko.

Kas daryti, jei neturiu darbo sutarties, bet noru gyventi?

Tuomet reikės kito tipo įrodymų, kad jūs ten ir tikrai apsigyvensite. Gali būti, kad įrodysite turimą turtą, vaiko mokslą arba tiesiog santuoką su JK piliečiu. Muitinė labai detaliai tai patikrina, nes jie nenori, kad daiktai būtų įvežti, o po mėnesio išvežti atgal (tai ypač dažna problema su mažomis firmomis). Jei tikrai planuojate kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę ilgalaikei gyvenimui, paruoškite bet kokius oficialius dokumentus, kurie rodo jūsų ryšį su šalimi. Geriau turėti per daug nei liesti neįrodymų.

Kiek laiko užtrunka gauti visus leidimus?

Paprastai ToR01 numerį gaunate per 5-10 darbo dienų, kartais greičiau, kartais... na, tais atvejais, kai britų tarnybos apkrautos. Tarkime, taip, vidurkis yra apie savaitę. Kai turite tą numerį, likęs procesas susiauria tik iki transporto organizavimo. Negalima pradėti dėžių loading‘o (krovimo) be to patvirtinimo, jei norite išvengti rizikos sienoje. Visapusiškai planuoti kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę reikia maždaug mėnesio iki išvykimo, kad būtumite ramūs.

Ar reikalingas inventorius (prekių sąrašas)?

Absoliučiai taip. Be išsamaus inventorius su vertėmis, muitinė jūsų krovinią tiesiog nepraleis. Jums nereikia rašyti „knygos“, tereikia grupuoti daiktus, pvz., „indai 30 vnt., vertė 150 eurų“. Nereikia detaliai aprašinėti kiekvieno sokrato, bet turite būti sąžiningi. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris parašė „drabužiai“, o viduje buvo ir nauja technika, ir vaikiški žaislai, kuriuos jis pardavinėjo – muitininkai tai radę šoko ir baudžia. Tai tikrai ne ta vieta, kur reikia meluoti.

Kas vyksta, jei ToR numerio negaliu gauti?

Tada jūsų daiktai bus apmokestinti pagai standartines tarifus. Daugeliui atvykstančiųjų iš ES, tai reiškia PVM (Pridėtinės vertės mokestį) ir galbūt importo muitą, priklausomai nuo prekių kilmės. Tai gali paversti jūsų pigų pervežimą brangia pramoga. Todėl, kai galvojate, kaip planuoti kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę, pirmiausia pasirūpinkite būtent šiuo numeriu. Jei viskas blogai, turite 12 mėnesių nuo atvykimo datos, bet geriau nebandyti likimo su tais terminais.

Ar galiu siųsti dalį daiktų anksčiau, o pati vėliau?

Taip, tai galima, bet griežtai taisyklių rėmuose. Pagrindinė taisyklė – daiktai turi būti išsiųsti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai prieš jūsų atvykimą. Taip pat jūs negalite juos parduoti ar atiduoti kitiems iki pat atvykimo. Vieni mano klientai padarė taip – išsiuntė baldus liepą, o atvažiavo rugsėjį, ir viskas praėjo sklandžiai. Tik būtinai nurodykite ToR numerį ant siuntos dokumentų. Be to, kai planuojate kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę dalimis, užtikrinkite, kad pirmasis krovinius nebus „užstrigęs“ sandėlyje pernelyg ilgai.

Ar dokumentai turi būti angliškai?

Jei originalai lietuviškai, juos reikia išversti į anglų kalbą. Muitinėje dirba žmonės, kurie nemoka lietuviškai, ir jų neįinteresuoti aiškinimai. Vertimą gali atlikti prisiekęs vertėjas, arba kai kurie nebūtina, jei tai standartiniai dokumentai (pvz., technikos pasai). Bet geriau būti saugiems – jei tekstas svarbus, verčiau užsidėkite už kelių dešimčių eurų vertėją, kad nebūtų nesusipratimų dėl „sofos“ ar „lovos“ pavadinimo.

Kas vyksta su transporto priemone, jei ją įvežiu kaip daiktą?

Automobilio įvežimas yra atskira istorija. Jis taip pat gali būti įtrauktas į ToR01, jei jis buvo jūsų nuosavybėje ir naudojamas mažiausiai 6 mėnesius prieš išvykimą. Tačiau vėliau jums reikės jį užregistruoti JK ir sumokėti mokesčius (nors nulis importo mokestis, bet yra pirmosios registracijos mokestis). Čia būna daug triukšmo apie „Išorinę pažymą“ (Certificate of Conformity) – jei jos neturite, gali tekti eiti į IVA testą, kas kainuoja brangiai. Gerai, apie tai vėliau.

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininkavimą?

Daugeliu atvejų, taip, jei norite, kad krovinius išskleistų profesionalai. Muitinės deklaracija JK yra sudėtinga ir be specialios programos jos neparašysi. Kai įvežate daiktus pagal ToR, mokesčių nėra, bet deklaraciją vis tiek reikia pateikti. Kai kuriems pervežėjams įeina į kainą, kiti už tai papildomai užsitraukia. Verta pasiklaustyti iš karto, kad nenuviltum. Gera kraustymosi logistika į Jungtinę Karalystę visada įtraukia ir šį punklą į sąmatą.

Pakavimas, dėžės ir tai, ką daryti negalima

Ar galiu dėžes uždaryti spynomis?

Galite, bet tai tik sukels problemų. Muitinė turi teisę atidaryti bet kurią dėžę patikrai. Jei užrakinsite, jos tiesiog privers jus juos atidaryti arba pradarys patys (ir dažnai sugadina spynas ar dėžę). Geriau naudoti kabelius su plastikiniais užraktais, kurus lengva perlaužti, o pabaigoje uždaryti lipnia juosta su jūsų parašu. Tai sutaupo laiko ir nervų patikros punktuose.

Ką daryti su skysčiais (šampūnais, aliejais)?

Kadangi dažniausiai daiktai keliauja konteineriu arba daliniu kroviniu (LCL), skysčiai yra draudžiami arba labai ribojami. Jei jums nutekės aliejus viduje, sugadinsite visus kaimynų baldus, o tą žalą teks atlyginti. Geriausia visus skysčius išmeskite arba pervežkite asmeniniu automobiliu. Kiekvienas, kas dirba su kraustymosi logistika į Jungtinę Karalystę, pasakys tas pačias istorijas apie išsiliejusias pomidorų sriubas. Nenukrypime, bet kažkas kadaise bandė įvežti dešimtis litrų degalų kanistroje… sunkiai paaiškinom.

Ar turiu pačiam surinkti baldus?

Neišimtinai. Galite palikti baldus surinktais, bet tada reikės labai daugiau vietos, tai bus brangiau. Jei baldai išardomi, juos reikia uždėti į specialias dėžes su pagalvėlėmis, kad „MDF“ plokštės neatsiskirtų. Vieni klientai bandė išvežti vitriną neišardytą – ji atsitrenkė kelio metu ir lūžo į tris dalis. Nuo tada aš visada sakau: „išardyk, jei galima“. Sutaupyti vietos reiškia sutaupyti pinigų, kai planuojate kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę.

Kaip apsaugoti brangią techniką?

Gerai, čia svarbu. Kompiuterius, televizorius, turtus reikia ne tik įdėti į dėžes, bet ir apvynioti burbuliukine plėvele. Taip pat rekomenduoju daryti nuotraukas prieš pakavimą. Vieną kartą televizorius atvyko su sulaužytu ekranu (ir taip, buvo apdraustas), bet be nuotraukų draudimo kompanija ilgai gynėsi. Nuotrauka padeda įrodyti, kad buvo pažeista ne dėl blogo pakavimo, o dėl smūgio. Tai paprastas dalykas, kuris dažnai užmiršiamas.

Ar galiu įvežti maistą?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet ribotą kiekį ir tik uždarytą, originalioje pakuotėje. Mėsos ir pieno produktai iš ES šiuo metu yra labai griežtai kontroliuojami (dėl ligų). Geriau neišbandyti likimo su dešrelėmis ar sūriu – muitininkas gali tiesiog konfiskuoti viską. Kai planuojate kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę, geriau išgerti savo mėgstamą kavą čia, o ten nusipirkti naują. Oi, užsiminiau apie kavą – ten dabar brangesnė nei čia, tai galite pasiimti keletą maišelių, jei tai ne kava su riešutais.

Ar galiu įvežti ginklus?

Labai griežta. Net sportinius šautuvus reikia deklaruoti ir gauti specialius leidimus iš JK policijos dar prieš išvykstant. Negalima tiesiog padėti į dėžę ir užmiršti. Jei tai bus rasta be dokumentų, tai bus baudžiamamais veiksmais ir gali baigtis teismu. Nemanau, kad jums to reikia, bet tarkime, turiu kalbėti apie viską. Geriau palikti šiuos dalykus lietuviškose saugyklose, nebent esate profesionalus medžiotojas.

Kaip pažymėti dėžes?

Kiekviena dėžė turi turėti unikalų numerį, kuris atitinka jūsų inventorius sąrašą. Taip pat nurodykite adresą (galutinį – ne tarpinį) ir kontaktinį telefono numerį JK. Nenaudokimės „balta spalva“ piešinukais – rašykite aiškiai storu markeriu. Jei dėžė keliauja į sandėl Londres (Londonas) prieš išvežimą į žemyninę Angliją, numeris padės rasti ją tūkstančių kitų. Tai baziška dalyka, bet kasmet kas nors pamiršta užrašyti „Kambarys Nr. 3“.

Ar verta pirkti naujas dėžes ar naudotas?

Jei pervežėjas siūlo dėžes, rekomenduoju jas pasiimti. Jos tvirtos, standartinių dydžių („tvin“ tipo), lengviau sukrauti į sunkvežimį. Naudotos parduotuvės dėžės gali būti drėgnos arba silpnos. Kai dėžė stovi konteineryje keletą savaičių ir drėgnas (o jūra yra drėgna), kartoninis pagradas gali pradėti griūti. Kraustymosi logistika į Jungtinę Karalystę nėra vieta, kur reikia taupyti ant dėžių.

Kas daryti su augalais?

Augalus įvežti galima, bet kiekvienas augalas turi turėti fitosanitarinį pasą. Be to, kai atvykstate, juos turi pateikti inspekcijai. Kai kurie augalai (pvz., kai kurios rūšys medžių) gali būti visiškai draudžiami. Jei labai mylite savo fikusą, patikrinkite ar jis ne draudžiamų sąraše. Aš vieną kartą mačiau, kaip moteris verkė dėl išmestos vazoninių gėlių, nes neturėjo pasų. Būkite atsargūs, augalai gali būti nešėjai ligų, todėl britai tuo labai rūpinasi.

Ar reikia drausti daiktus?

Be abejo. Nors vairuotojai yra prodi, kelionė yra ilga (nuo 2 iki 5 dienų), o statybos teritorijose (kur kartais reikia užsukti) gali būti vagysčių. standartinis draudimas paprastai dengia 3-5 eurų už kilogramą (ne visada, reikia skaityti sutartį). Jei turite brangų paveikslą ar auksinius papuošalus, juos reikia deklaruoti atskirai. Planuodami kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę, nepamirškite pasidairyti ir savo namų draudimo polisėse – kartai jie taip pat dengia pervežimą.

Rūpesčiai kelyje: laikas, maršrutai ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka keliauti iš Lietuvos į JK?

Priklausomai nuo maršruto. Paprastai sunkvežimis važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada kelta per kanalą (Dover-Calais arba Hull-Roterdamas) ir į žemyninę dalį. Tai trunka apie 3-4 dienas, jei viskas vyksta be eismo įvykių. Tačiau, jei dėžės keliauja daliniu kroviniu, gali tekti laukti, kol užpils konteinerį sandėlyje – tai gali pridėti savaitę ar dvi. Gerai suplanuoti laiką, tai pusė sėkmės.

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo datą?

Su daliniu kroviniu (LCL) labai sunku nustatyti tikslią valandą ar net dieną. Konteineris išplaukia, kai užsipildo. Pilnas konteineris (FCL) lankstesnis – galima sutarti „premium“ krovinius, kurie važiuoja greičiau. Bet aš visada sakau klientams: „skirkite savaitęs atsargą“. Angliško logistika yra greita, bet orai arba muitinės gali sukelti nenumatytus uždelsimus. Jūsų kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę geriau laikyti kaip judantį tašką, o ne traukinį, kuris važiuoja pagal grafiką.

Kur dažniausiai užstringa krovinius?

Doverio uostas ir M20 kelias. Jei ten yra incidentas arba didelis „Windrush“ (tai kai vėjas užplūksta), eilės gali būti šimtus kilometrų. Tada vairuotojai privalo laikytis taisyklių „Operation Stack“ ir stovėti. Vieną kartą mūsų vairuotojas praleido ten šventes, išlipo ant sunkvežimio viršaus ir gėrė arbatą su keliais kitais lenkais. Kas gi – nieko negalima padaryti, reikia kantrybės.

Ar vairuotojas padės iškrauti dėžes?

Taip, tačiau jis ne baldų surinkėjas. Jis padės nuleisti dėžes iš sunkvežimio į jūsų kiemą arba į patalpas, jei yra prieiga. Jei reikia nešti į 4 aukštą be lifto arba įsirengti baldus, tai jau yra papildoma paslauga („pakyros“ arba „paking“). Ne visi vairuotojai nori dirbti po 12 valandų vairo, todėl nebus linkę nešti sofos per 10 laiptų. Pasitarkite iš anksto.

Kas, jei manęs nėra namuose, kai atvažiuoja sunkvežimis?

Tuomet sunkvežimis eina į sandėlą („warehouse“), ir jums teks mokėti už laikomąją („storage charges“) ir išvežimą („redelivery charge“). Tai nėra pigu. Todėl būtinai sekti vairuotoją, kai jis jau yra JK teritorijoje. Jis gali jums paskambinti ir pranešti, kad bus per 2 valandas. Planuojant kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę, komunikacija su vairuotoju yra raktas. (Beje, dažnai jie kalba tik lietuviškai arba rusiškai, taigi pasirūpinkite vertėju, jei nekalbate).

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimio priekyje per naktį?

Jeigu sunkvežimis stovi saugomoje aikštelėje (prie uosto arba saugykloje), tai yra saugu. Tačiau, jei jis stovi tiesiog kelyje prie maisto prekybos centro, rizikuoja. Kai kurių neagentiškų firmų vairuotojai taip daro, kad sutaupyti vietos sandėlyje. Aš to nerekomenduoju – vagystės atvejai reti, bet įvyksta. Geriau sumokėti už saugojimą nei rasti tuščią priekabą ryte.

Ką daryti, jei kelias uždaromas dėl protestų?

Kelias tarp Olandijos ir JK yra strategiškai svarbus. Kartais „Insulate Britain“ arba kitos grupuotės blokuoja kelių praejas. Tada vairuotojas turi rasti apkelį, kas užtrunka. Tokiu atvejū jums tiesiog reikia laukti. Nėra jokių greitų sprendimų. Gera žinia ta, kad jūsų daiktai yra apdrausti. Tai viena iš tų situacijų, kai reikia tiesiog gerti kavą ir kvailoti sienose.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Jūs galite matyti, kur yra jūsų dėžės (pvz., „šiuo metu Vokietijoje, netoli Frankfurto“). Tai padeda planuoti savo laiką. Kai jūsų kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę vykdo didelė kompanija, jums suteikiamas prisijungimas prie sistemos. Mažos firmos dažnai tiesiog skambina vairuotojui. Abu būdai veikia, bet GPS yra patogiau.

Kas vyksta su konteineriu jūroje?

Jei keliaujate iš Klaipėdos arba Rygos laivu, konteineris gali būti „sužemintas“ („stacked“) virš kito. Jūros bangos netrukdo, tačiau drėgmė gali patekti, jei konteineris pažeistas. Todėl tikriname „ventiliacijos angas“ prieš uždarant. Vienas mano klientas gavo drėgnas dėžes, nes konteineris turėjo mažą skylę viršuje – viskas buvo apdrausta, bet nervų prarado daug. Jūra yra neprognozuojama.

Kokiais keltais važiuojama į Angliją?

Populiariausios yra DFDS (Dover-Dunkirk arba Dover-Calais), P&O (Dover-Calais) ir „Irish Ferries“ (jei į Velsoą). Keltai išplaukia kas valandą, taigi tai nėra problema. Kai kiekvienas planuoja kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę, dažniausiai renkasi DFDS dėl vairuotojų poilsio salės patogumo, bet tai mūsų rūpestis, ne jūsų. Svarbiau, kad daiktai nepakenktų įlipimo metu.

Išvados: ar verta viską daryti paties?

Ar taip brangu užsakyti pilną paslaugą?

Tai ne taip ir pigu, taip. Bet apsvarstykite – kainos apima dėžes, pakavimą, krovimą, dokumentus, draudimą, kuras ir vairuotojo laiką. Jei bandytumite tai daryti patys, išlaidos susidėtų iš daugybės dalių, ir greičiausiai galiausiai būtų brangiau. Be to, kils didelė rizika sugadinti daiktus arba susidurti su muitine be pagalbos. Mano atžvilgiu, tai investicija į ramybę.

Ar galima pasitikėti pigiomis firmomis i� skelbimų?

Būkite atsargūs. Jei kaina per maža, tai gali būti apgavystė. Yra atvejų, kai imą užmokestį, gauna daiktus, o paskui reikalauja daugiau pinigų, grasindami išmesti daiktus arba parduoti juos aukcione (dar žinoma kaip „ransomware“ praktika). Tikrinkite atsiliepimus, ieškokite „Freight Forwarder“ asociacijų narystės. Gerai planuoti kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę reiškia pasirinkti patikimą partnerį, o ne ne pigiausią.

Ką daryti iš karto po atvykimo?

Pirmiausia patikrinkite, ar dėžės nepažeistos. Jei matote įtrūkimus ar drėgmę, užfiksuokite tai nuotraukomis dar prieš vairuotojo išvykimą. Paskui, kai vairuotojas išvažiuos, pradėkite atidarinėti dėžes. Jei randate sugadintų daiktų, nedelsdami praneškite draudimo kompanijai (terminai dažnai trumpi – 3 dienos). Nedelskite – „rytoj“ gali būti per vėlu.

Ar verta viską vežti ar geriau nusipirkti naujų?

Kai kurie daiktai (pvz., senia sofa) gali būti per brangiai pervežti. Anglijoje „Gumtree“ ar „Facebook Marketplace“ pilna naudotų baldų, kuriuos galima nusipirkti pigiai. Verta paskaičiuoti: pervežimo kaina (kaina už kubinį metrą) prieš naujo daikto kainą. Kartais paprasčiau palikti seną indaplovę čia ir nusipirkti naują ten, ypač jei elektros instaliacija skiriasi (o skiriasi, taip).

Ar aš galiu pats nuvažiuoti su sunkvežimi?

Neišimtinai, jei neturite teisės vairuoti sunkvežimio (C kategorija). Be to, sunkvežimiai turi ribojimus (taip vadinami „Low Emission Zones“ Londone) – jei įvažiuosite į Londoną su seniu sunkvežimu, gausite 100 svarų baudą kas diena. Geriau palikti tai profesionalams. Jūsų kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę turėtų valdyti kas kas moka tų visų britiškų taisyklių.

Ar galiu įvežti vaistus?

Asmeniniai vaistai, kuriuos vartojate, gali būti įvežti. Rekomenduoja turėti gydytojo pažymą angliškai (arba vertimą), kur nurodyta, kad vaistai skirti jums. Neneškite didelių kiekvų vaistų be recepto – britai tai gali laikyti prekyba. Jei turite specifinių vaistų, pasitikrinkite, ar jie leidžiami JK, o geriausia pasikalbėkite su GP (šeimos gydytoju) iš karto po atvykimo.

Kaip atro „ideali“ situacija, o kaip „reali“?

Idealioje: sunkvežimis atvykta antradienį, 10:00 ryto, vairuotoja padėjo, visos dėžės sveikos, jūs gėrėte kavą. Realioje: sunkvežimis atvykta ketvirtadienį naktį, lijo, vairuotojas buvo pavargęs, viena dėžė buvo drėgna (bet viduje viskas gerai dėl plastiko), o kaimynas pyko dėl triukšmo. Taip atrodo realus gyvenimas. Nuo to nepabėgsite.

Paskutiniai patarimas dėl kraustymosi logistikos į JK?

Būkite kantrūs. Turite galvoti ne tik apie tai, kaip planuoti kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę techniniu požiūriu, bet ir psichologiškai. Tai didelis pokytis. Pasirūpinkite dokumentais, turėkite telefoną užkrautą, o geriausia – pasidarykite sau gerą kavą ir tikėkitės geriausio. Ir viskas gerai pasitars (tikiuosi). Sėkmės Anglijoje, ar ten dabar kaip jie sau vadina – „United Kingdom“.

Viskas apie tai, kaip planuoti kraustymosi logistiką į Jungtinę Karalystę, iš tikrųjų susiveda prie gero paruošimo ir realių lūkesčių. Nėra jokių stebuklų, tik daugybė smulkių dalykų, kuriuos reikia sujungti į vieną visumą. Tikiuosi, šie mano patarimai padės išvengti tų klaidų, kurias aš mačiau per savo dvidešimt metų.