Kaip planuoti efektyvų perkraustymą į UK su mikroautobusais?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtės metų, o gal net daugiau, pradėjau dar tada, kai sienos buvo atviros, o vairuotojas su užrašu "Londonas" buvo lyg pusdievis. Matyau viską – nuo tų, kurie veža vieną krepšelį, iki tokių, kurie bando susikrauti visą butą į vieną "Sprinter" ir stebisi, kad važiuojant ratlankiai lūžta. Dabar situacija pasikeitė, ypač po Brexito, ir kaip planuoti efektyvų perkraustymą į UK su mikroautobusais, tampa tikru mokslu. Žmonės visada skubėja, nori pigiau ir greičiau, bet tobulumo čia nėra – būna vėlavimų, būna problemų su muitine, kartais tiesiog pasibaigia patikimumas. Visgi, jei žinai keletą triukų, viskas gaiėti gerai.

Kainos ir biudžeto planavimas

Kiek realiai kainuoja toks reikalas su mikroautobusu?

Kainos šiuo metu labai šokuoja, priklauso nuo degalų ir to, kiek būtent daiktų turite. Esant įprastam perkraustymui, sakykim, vienas kelionės Lietuva – Londonas ar Mančesteris su 20 kubų mašina (tai toks vidutinis mikroautobuso dydis) kainuos nuo 800 iki 1300 eurų. Į šią sumą įeina vairuotojo darbas, kuras ir pats pervežimas. Bet turiu pasakyti, jei reikia ekskursijos (tai kai vairuotojas laukia, kol jūs išsikraunate ir važiuoja atgal), tai kaina šuoliauja aukštyn, nes reikia sumokėti ir už jo laiką, ir nakvynes. Taip pat nepamirškite apie keltą Dover-Kalė, tai papildomai 150-200 svarų (GBP), kurios dažnai būna neįskaičiuotos.

Ar verta rinktis dvi mažas mašinas vietoje vienos didelės?

Čia tas klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Žiūrėkite, viena didelė 3.5 tonų mašina (su aukštu stogu, vadinamasis "Luton") visada bus pigiau už dvi mažas "Vivaro" ar "Transit". Bet... yra vienas didelis "bet". Didelė mašina neįvažiuos į kiekvieną kiemą Londono centre, ypač jei ten yra siauros gatvelės ar žemės sklypai. Prisimenu vieną atveją, kai vairuotojas su dideliu mikroautobusu įvažiavo į Dead-end gatvę ir teko atsukti 40 minučių, o galiausiai iškrauti daiktus ant gatvės. Taigi, jei adresas mieste – geriau dvi mažesnės, jei sandėlis ar užmiestis – viena didelė.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai tarp skirtingų firmų?

Nes visos firmos nėra vienodos. Kai kurie tiesiog "braižo" kainas, kad gautų užsakymą, o paskui vairuotojui atsisako mokėti ir jis dingia. Kita vertus, kaina priklauso nuo to, kas įeina į paslaugą – ar tai tik "nuo A iki B", ar įeina įkėlimas/iškėlimas. Jei sutinkate su per žema kaina, pasidomėkite, ar turi teisę vežti krovinius (tarptautinės vežimo licencija). Daug kas važinėja "piligrimais" ir sako, jog tai ne verslas, o pagalba draugui, bet jei įvyks avarija – jūsų draudimas neveiks.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju mašinoje?

Techniškai – taip, jei yra vietų. Daugumoje mikroautobusų yra 3 vietos su vairuotoju. Bet yra keletas niuansų. Pirmiausia, vairuotojas ne yra jūsų asmeninis vairuotojas-chauffeur, jis turi poilsio režimus, kuriais privalo laikytis. Jei jums reikia nuolotinių sustojimų tualeto ar maisto, tai gali prailginti kelionę. Be to, kai kurios firmos draudžia keleivius dėl draudimo ar COVID (nors dabar jau mažiau) ar tiesiog dėl to, kad keleiviai trukdo ramiai važiuoti. Asmeniškai nieko neturiu prieš, jei žmogus normalus ir nešneka per daug šūdų.

Kas dėl bakštelėjimo už kuro papildymą?

Tai tokia nemaloni dalykėlis, kurią dažnai užmiršta pasakyti. Jei kelionė trunka ilgiau nei planuota (pvz., dėl eismo įvykių ar didelių spūsčių prie M25 žiedinio kelio), kuro gali neužtekti. Vairuotojai dažniausiai turi savo korteles, bet jei reikia statyti į degalinę ne pagal maršrutą, tai gali kainuoti papildomų 50-100 eurų, o kartais ir daugiau, jei kuras UK brangesnis. Geriausia šitą dalyką aptarti iš anksto – ar kuras įskaičiuotas, ar reikia papildomai mokėti.

Dokumentai, muitinė ir Britanijos niuansai

Kokius dokumentus reikia paruošti iš anksto?

Pagrindinis dalykas dabar – tai Muitinės deklaracija. Negali tiesiog važiuoti pro sieną su daiktais ir sakyti "tai mano". Reikia turėti sąrašą (daiktų inventorizaciją), nurodytą bent apytiksliai. Jei daiktai yra naudoti ir jūs gyventi UK jau ilgiau nei 6 mėnesius (arba ketinate gyventi), dažnai galima panaudoti "Transfer of Residence" (ToR) statymą, kuris leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Be to, reikia asmens dokumento, kurį patikrins sienos saugotojai. Negana to, vairuotojas turi turėti CMR sąskaitą-faktūrą, kurioje parašyta, kad tai "asmeninis daiktų perkraustymas".

Ar tikrai reikia mokėti mokesčius už senus daiktus?

Jeigu galite įrodyti, kad gyvenate ne ES ne mažiau kaip 12 mėnesių (jei grįžtate) arba jei įvežate daiktus į UK kaip naujasis gyventojas (paskutinės 12 mėnesių nebuvote ten), tai mokesčių neturėtų būti. Bet jei bandysite pavogti – tarkim, atvežite 5 naujus kompiuterius ir sakykite, kad tai asmeniniai daiktai – muitininkai juos pasiims greičiau nei jus spėsite užnugariu nuleisti. Žiūrėkite, jei daiktas senesnis nei 6 mėnesiai, dažniausiai jis laikomas naudotu, bet turi būti ženklai, kad jis ne parduodamas. Čia gudriuoti nereikia, jie turi akis kaip sakalai.

Kas dėl vairuotojo vizos ar leidimų įvežti krovinius?

Dabar tai visa galva skauda. Lietuvos vairuotojams, jei jie ES piliečiai, į UK galima važiuoti su pasu ar ID kortele, dar nereikia vizos (kaip su ES svetimšaliais). Bet jei įsitempėte vairuotoją, kuris tarkim Ukrainos pilietis... čia jau gana sudėtinga, reikia vizos ir leidimo dirbti. Mano patarimas – visada klauskite, kurioje šalyje registruotas vairuotojo pažymėjimas. Jei mašina registruota LIETUVOJ, tai paprasčiau, jei lenkiška ar vokiška – reikia žiūrėti jų sutartis su UK. Esu matęs atvejų, kai vairuotojus gražino iš kalno, nes dokumentai ne iš to laiko.

Ar reikia kažką deklaruoti elektroniniu būdu?

Taip, dabar be jokių "popieriaus" nebūna. Prieš važiuojant pro sieną (arba per keltą), turi būti paduota "Goods arrived" deklaracija UK muitinės sistemoje (CDS). Dažniausiai tai daro logistikos agentas ar vairuotojas, bet jei organizuojate patys, geriau tikrinti. Yra tokia sistema kaip "GVMS" (Goods Vehicle Movement Service). Be to, jei daiktai keliauja per kitas ES šalis (pvz., Lenkiją, Vokietiją), ten taip pat gali būti kontrolių, ypač jei mašina atrovo perkrauta. Neseniai girdėjau, kad vokiečiai labai griežtai tikrina, ar vairuotojas nemiegoja vairuojant, tai ten reikia važiuoti sąžiningai.

Kas nutinka, jei pamiršau kokį dokumentą kelyje?

Tada jūs tiesiog stovite pasienio punkte ir laukiate. Kol kas nėra tokios situacijos, kad negalima būtų nieko ištaisyti, bet tai laiko klausimas. Jei trūksta inventoriaus sąrašo, galima jį parašyti ranka vietoje (raštinėje), tik tada tikrinti bus griežčiau. Jei trūksta ToR numerio, gali tekti mokėti mokesčius arba užstatą, kurį vėliau grąžins, kai pateiksite dokumentus. Geriausia viską dėti į vieną mappe (vokiškai sakant, "Mappe"), kad vairuotojui nebereiktų ieškoti po visą kabną.

Pasiruošimas daiktams ir pakavimas

Kaip teisingai suskaičiuoti, kiek aš turiu daiktų kubais?

Žmonės dažnai klaidingai vertina savo turimą turtą. Sakys "aš turiu tik du kėdžius ir stalą", o iš tiesų tas stulas yra 2 metrų ilgio ir reikia išardyti. Paprasčiausias būdas – tai pamatyti, kiek dėžių (standartinių "moving box", kurių dydis apie 50x40x40) sudėjote. Vienos dėžės tūris yra apie 0.08 kubo. Taigi, jei turite 30 dėžių + baldai, tai jau galite skačiuoti apie 5-7 kubus. Mikroautobusuose telpa nuo 10 iki 20 kubų (priklausomai nuo to, ar aukštas stogas). Geriau padaryti rezervą nei vėliau gailėtis, kad nebetelpa.

Ar verta pirkti brangias dėžes ar imti iš parduotuvių?

Sakykim taip: jei vežate brangius skalbimo mašinas ar indus, tai geriau nusipirkti specialias dėžes su "burbulais" (pūkėmis). Kaina nedidelė, bet nervų taupymo – daug. Bet jei tiesiog drabužiai ar knygos, kokia skirtumas, dėžė iš "Iki" ar "Rimi" tinka puikiai. Būna, kad žmonės perka visas šiuolaikines dėžes su klijais (tai kai spaudžiamąsias), o paskui jų nelengva išardyti. Aš visada patariu rasti paprastas, tvirtas dėžes, kurias lengva uždaryti scotč tape. Ir vienas dalykas – nerašykite ant dėžės "Auksas" ar "Pinigai", parašykite "Virtuvė", o tai, kas svarbiau, pasilikite sau galvoje ar užšifruokite.

Kaip elgtis su baldais, kurie netelpa išardyti?

Tai viena dažniausių bėdų. Didelės sofos, spintos "Pegasas", seni tėvų seifai... Prieš važiuojant reikia išmatuoti ne tik baldą, bet ir mikroautobuso durų angą (dažniausiai tai apie 1.7m aukščio ir 1.4m pločio). Jei baldas didesnis, jį reikia arba išardyti (nusukti kojas, nuimti duris, kartais ir perpjauti), arba... na, jums teks jį palikti. Esu matęs, kaip vairuotojai bando įkišti sofos į angą jėga, ir paskuj sofos paviršius atrodo kaip po karo. Nebijokite klausti vairuotojo patarimo – jis jau matė viską.

Ar reikia rūpintis pakavimo medžiagomis paties?

Jei užsakote "pilną paslaugą" (tai kai įkėlimas, pakavimas ir viskas kitas įeina), tai firma atveš viską. Bet jei tik pervežimas ("nuo durų iki durų"), tada reikia turėti savo pakavimo medžiagas. Nepamirškite užsegti dėžių – jei dėžė atsivers važiuojant pro kalnelį (pvz., prie Braine-l'Alleud ar kokiame kitame kalvotame rajone Belgijoje), viskas iškris. Ir dar vienas dalykas – dėl svorio. Nedėkite visų knygų į vieną didelę dėžę, niekas to pakelti negalės, net stipriausias vairuotojas. Svoris turi būti pasiskirstytas.

Ką daryti su lengvais bet dideliais daiktais (pvz. pagalvėmis)?

Čia svarbu, kad jie neužimtų per daug vietos. Jūs galite tiesiog juos suspaisti ir užrišti plėvele (plėinė), arba dėti į didelius maišus ("vacuum bags" - tai kai išsiurbiamas oras). Tai sutaupo vietos kaip niekas kitas. Kartais žmonės užkrauna visą mikroautobusą patalynės ir vėliau nėra kur padėti šaldytuvo. Viskas turi būti logiška – sunkiausia apačioje, lengviausia viršuje, o tarpais užpildyti smulkmenomis.

Kelionės eiga, vairuotojai ir problemos

Kiek laiko trunka toks kelias Lietuva-UK?

Standartiškai, jei važiuojame be didelių problemų, tai nuo Vilniaus ar Kauno iki Londono (arba ten kur reikia) užtrunka apie 2-3 dienas. Pirmą dieną važiuojame iki Lenkijos ar Vokietijos (priklausomai nuo maršruto), antrą – per Belgiją/Olandiją ir į keltą, trečią – jau po Anglijos. Bet... (čia svarbu "bet") jei yra didelės spūstys ant A1 arba prie kalno (tunelio), gali užtrukti ir 4 dienas. Žiūrėkite, vairuotojas negali važiuoti 24 valandas, jam reikia miego, todėl nereikia spausti jo sakyti "atsikėlęs ryte jau čia bus".

Ar galiu pasirinkti konkretų maršrutą (pvz., per keltą arba per tunelį)?

Galite pasakyti pageidavimą, bet dažniausiai sprendimą priima vairuotojas arba dispacheris. Tunelis "Eurotunnel" (po Jūros kanalu) brangesnis, bet greitesnis – važiuojate traukiniu 35 minutes. Keltas (Dover-Calais ar Dover-Dunkirk) pigesnis, bet trunka apie 1.5-2 valandas plaukiant, dar reikia laukti įvažiavimo. Jei vairuotojas bijo aukščio (kai mašina labai aukšta), jis gali rinktis keltą. Asmeniškai aš myliu keltą, galima pavalgyti ir pailsėti, bet tunelis patogus, jei skubate.

Kas nutinka, jei vairuotojas sužeidžiasi ar susprogsta mašina?

Tai labai reti atvejai, bet jie įvyksta. Jei įvyksi avarija, vairuotojas turi kontaktą su technine pagalba, ir jums bus pranešta. Jums turi būti suteikta kita mašina (jei įmanoma), kad baigti perkraustymą. Bet čia tikrai reikia kantrybės. Prisimenu vieną kartą, kai vairuotojui užsidegė sankaba Vokietijoje, ir keleiviams teko laukti 12 valandų viešbutelyje, kol atvežė naują mašiną. Firmos, kurios vertina savo klientus, padengia ir šias išlaidas (nakvynę), o blogos – sako "nedalykite mūsų".

Ar vairuotojai dirba legaliai ir ką daryti, jei jis atrodo įtartai?

Tai gana bėdingas klausimas, bet svarbus. Jei sutinkate su "šališku" pervežėju, kuris niekur neregistruotas, rizikuojate. Jei vairuotojas atrodo pavargęs, jo akys raudonos, ar jis kalba nesuprantamai (ne dėl kalbos, o dėl būklės), nedelsiant skambinkite į savo kontaktą. Legalūs vairuotojai turi tachografą, kuris fiksuoja jų darbo laiką. Jei jis reikalauja, kad jums mokėtumėte grynais pinigais "į rankas" be sąskaitos – tai signalas, kad kažkas čia ne taip. Būkite atsargūs.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma didesnių firmų turi GPS sekimą savo mašinose, tačiau ne visos suteikia prieigą klientams. Kartais tiesiog galite SMS susisiekti su vairuotoju ir paklausti "kur tu esi". Vairuotojai dažnai atsako "važiuoju" ir viskas, nes jie vairuoja. Yra programėlių, kurias galite įsidėti telefoną, jei sutartumėte su vairuotoju, kad jį sektumėte (pvz., "WhatsApp live location"), bet dauguma vairuotojų to nemėgsta, jaučiasi sekami. Geriausia tiesiog pasitikėti, bet tikrinti kas valandą arba pusę.

Išvada

Galiausiai, visas šis procesas nėra toks baisus, kaip atrodo iš pradžių, jeigu pasiruošiate. Svarbiausia yra ne ignoruoti detalių ir nebandyti išsisukti nuo taisyklių, ypač susijusių su dokumentais. Kaip planuoti efektyvų perkraustymą į UK su mikroautobusais priklauso ne tik nuo pinigų, bet ir nuo to, kiek gerai sutarkate su vykdytojais ir kiek sąžiningai aprašysite savo turimą turtą. Pasitarkite su patyrusiais žmonėmis, nebijokite klausti "kvailų" klausimų apie keltą ar kuro sąnaudas, ir jūsų kelias bus daug ramus. Niekas nesako, kad nebus neskubėjimo ar eismo įvykių, bet su solidžiu planu viskas bus gerai. Sėkmės kelyje!