Kaip planuoti biudžetą perkraustymui į Jungtinę Karalystę? Patirtis iš vidaus

Sveiki, taigi nusprendėte keliauti į JK? O kaip planuoti biudžetą perkraustymui į Jungtinę Karalystę, kad nepulkštumėte galva į sieną, kai pamatysite galutinę sąskaitą? Po beveik dvidešimt penkerių metų šioje srityje galiu pasakyti viena – niekas nesutvarko biudžeto taip, kaip planuoja pradžioje. Visada iškyla kažkas papildomo, nuo keltų kainų šuolių iki muitinės dokumentų, kuriuos užmiršote paruošti. Dabar, kai „Brexit“ visiškai įsigaliojo, situacija dar sudėtingesnė nei buvo ankstesniais metais. Reikia ne tik suskaičiuoti, kiek kainuos vairuotojo darbas, bet ir įsivaizduoti, kas nutiks, jei jūsų dėžės suksis Kalė arba Doverio uoste po valandų. Štai trumpas vadovas, kaip tai visą tai suvokti be nereikalingo streso.

Pagrindiniai kainų komponentai ir paslėptos išlaidos

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinė kaina svyruoja labai stipriai, todėl nėra vieno atsakymo. Jei turite tik kelias dėžes ir kelis baldus, tai galite susitvarkyti už 800–1200 eurų, tačiau tai tik tada, jei sutalpinate į dalinį krovininį. Pilnam butui ar namui reikės skaityti nuo 2500 iki 4000 eurų, o kartais ir daugiau, jei įrenginėjate pianiną. Visada primenu klientams, kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi didžiausia galva. Į kainą įeina kuras, keltų bilietai, vairuotojo užmokestis ir draudimas, bet ne visada įeina įkėlimas aukštame aukšte, jei nėra lifto.

Ar galima sutaupyti rinkdamiesi dalinį krovininį (part load)?

Dalinis krovinys – tai būdas, kaip užpildyti tuščias vietas dideliame vone. Taip, sutaupysite, jeigu jūsų daiktų mažai, tarkime, iki 10–15 kubinių metrų. Bet problema ta, kad tada privalite laukti, kol surinksime kitus klientus tame pačiame maršrute. Gali tekti palaukti savaitę-dvi Lietuvoje, o ir atvykimo datos į JK gali pasikeisti kelis kartus. Jeigu jums reikia būti tiksliai tam tikrą dieną, geriau mokėti už pilną automobilį (FTL), nors tai brangiau.

Kas daryti, jeigu biudžetas labai ribotas?

Tada turite labai gerai susirūpinti pakavimu. Jei susirupsite patys, nusipirksite dėžes ir viską užrašysite, taip sutaupysite šimtus eurų už vadybininko darbą. Taip pat galima bandyti rasti kurjerių, kuris veža mažesniais sunkvežimiais (3.5 t), tik žiūrėkite, kad jis nepervežtų jūsų daiktų kelioms dienoms atviroje priekaboje. Taip pat, bandykite vykti ne sezono metu, t.y. ne vasarą ar ne šventėmis, tada kainos žymiai mažesnės.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Žmonės dažnai klausia, ar jų baldams gali nutikti kažkas blogo kelionės metu. Pagal nutarimus, standartinis atsakomybės limitas yra labai žemas, kartais tik kelių centų už kilogramą. Jeigu vežate brangią elektroniką ar antikvarinius baldus, draudimas būtinas. Vieną kartą matęm, kaip vairuotojas staigiai stabdė, ir televizorius nuskrido per visą priekabą. Be draudimo gautumėte penkiasdešimt eurų, su draudimu – pilną vertę. Tai nėra taip brangu, kaip atrodo.

Kaip planuoti biudžetą perkraustymui į Jungtinę Karalystę, jei turiu automobilį?

Automobilio pervežimas keičia visą skaičiavimą. Negalite jį įkišti į pilną konteinerį su baldais, jis turi eiti atskirai. Reikės mokėti už automobilio vietą kelyje arba konteineryje, be to, JK muitinėje reikės deklaruoti transporto priemonę. Kai kurios firmos imasi mokesčio už tai, kad paruošia dokumentus automobiliui. Taip pat nepamirškite MOK (number plates) keitimo ir JK draudimo, tai nėra tiesiogiai pervežimo išlaida, bet biudžeto dalis.

Ar kainos skiriasi priklausomai nuo to, kur į JK keliaujate?

Taip, ir labai stipriai. į Londoną patekti sunkiau dėl „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) mokesčių ir didelių spūstų. Vairuotojas gali praleisti pusę dienos stovėdamas pietryčių Londone, o laikas – pinigai. Jei keliaujate į Škotiją ar Velsą, kaina taip pat bus aukštesnė dėl didesnių atstumų. Pigiausia įprasta būti vidurio Anglijoje, prie M1 greitkelio, kur lengviau priartėti.

Logistika, muitinė ir dokumentai (Brexit realybė)

Kokius dokumentus būtinai reikia paruošti?

Sąrašas nėra trumpas. Reikia daiktų inventorinio sąrašo (packing list) lietuvių ir anglių kalbomis, kuris turi būti pasirašytas. Taip pat reikia kopijų jūsų paso ar asmens dokumento. Jeigu perkraustote ne savo daiktus, o tėvų ar draugų, būtina notarinė sutartis, kad muitinėje nekiltų klausimų, kodėl jūsų vone yra svetimi daiktai. Be šių dokumentų per sieną nepraeisite.

Ar tikrai reikia mokėti PVM ir muitus?

Jei gyvenate Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 6 mėnesius ir perkraustote savus naudojamus daiktus (Transfer of Residence), tai mokesčių neturėtumėte būti. Bet (ir tai labai svarbu) turite gauti specialų ToR01 numerį iš JK mokesčių tarnybos (HMRC). Be to numerio muitininkas gali priversti mokėti 20% PVM nuo visų jūsų daiktų vertės. Vienas klientas užmiršo tai padaryti ir teko mokėti tūkstantinę už seną sofą, kurią vėliau negalėjo atsiimti.

Kas tas ToR01 numeris ir kaip jį gauti?

Tai „Transfer of Residence“ numeris, kuris leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Jį gaunate internetu užpildę formą HMRC svetainėje. Procesas paprastas, bet gali užeiti kelias dienas ar net savaitę, kol jums atsiųs patvirtinimą. Negerai, jeigu vairuotojas jau sėdi prie sienos be šio numerio. Geriausia tai padaryti iš anksto, kai tik pradėsite galvoti apie kaip planuoti biudžetą perkraustymui į Jungtinę Karalystę, nebelaukiant paskutinės minutės.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Dabar, po „Brexit“, tai tikras košmaras. Negalite vežti mėsos, pieno produktų ir daugumos vaisių bei daržovių iš ES į JK. Muitinė tikrina tai labai griežtai. Vieną kartą mums teko išmesti kliento pusmetį paruoštų konservų, nes nebuvo tinkamų licencijų. Galite vežti sausą maistą, makaronus, kavą, bet viską reikia deklaruoti. Geriau valgyti viską čia ir nesiųti maisto atsargų, kad nebūtumete nubausti.

Kas nutinka, jeigu dokumentuose yra klaidų?

Jei daiktų sąraše parašysite „baldai“ vietoje to, kad „sofa, stalas, 2 kėdės“, muitininkas gali atidaryti vagoną ir patikrinti. Tai uždelgs procesą ir gali sukelti papildomų išlaidų už laiką, praleistą uoste. Kartais netgi gali būti bauda už neteisingą deklaravimą. Būkite tikslūs, nerašykite „įvairūs daiktai“, niekas to nemėgsta.

Ar sunku sužinoti, kiek kainuoja muitinės procedūros?

Savo ruoštu tai ne kaina, o laiko kaštai. Jeigu viskas tvarkai, vairuotojas praeina per 1-2 valandas. Jeigu ne, gali pristoti dienai. Kai kurios firmos siūlo „customs clearance“ paslaugas už fiksuotą kainą, pvz., 150–200 eurų, tai verta pasidaryti, jeigu nesate tikri savo galimybėse užpildyti formas.

Pakavimas, krovinio tūris ir praktiniai patarimai

Kaip tiksliai suskaičiuoti, kiek kubinių metrų turiu daiktų?

Tai dažniausia klaida. Žmonės sako: „aš turiu mažą daiktų“, o paskui išsileidžia dvigulę lova, didelę spintą ir šimtą dėžių. Geriausia būti nuoširdus. Pavyzdžiui, standartinis dvivietis lovos rėmas su čiužiniu tai apie 1.5 – 2 kubiniai metrai. Didelė spinta – dar 1.5 kubo. Suskaičiuokite dėžes (jei standartinės, tai 0.05 kubo). Jeigu nežinote, nufotografuokite kambarius ir siųskite mums, mes įsivaizduosime.

Ar turiu pats surinkti ir išardyti baldus?

Dažniausiai taip. Vairuotojai turi atsuktuvus, bet jie ne baldų meistrai. Jeigu turite sudėtingą sistemą ar senus baldus, kurie gali sulūžti išardant, geriau tai padaryti patys arba pasamdyti vietinį meistrą Lietuvoje. Atsisakykite stiklinių lentynų, išimkite visas lazdeles iš spintų, kitaip judant vone viskas subyra į šiukšles.

Ką daryti su daiktais, kurie netilps į vagoną?

Jei supratote, kad daugiau nei planavote, turite dvi galimybes. Pirmiausia – atsisakyti nereikalingų daiktų. Antra – papildomas vagonas arba didesnis sunkvežimis, kas padidins kainą. Kartais galima kažką palikti pas draugus Lietuvoje ir vėliau atsiimti su mažesniu transportu, bet tai ne visada verta.

Ar saugu vežti kompiuterius ir techniką?

Technika yra pačia jautriausia. Geriausia įpakuoti ją į originalią pakuotę, jeigu dar turite. Jei ne, tuomet aplenkite stiroputu daugybę kartų. Įsitikinkite, kad nėra jokių laisvų elementų dėžėje. Taip pat nepamirškite išimti diskų iš printerių, nes jos gali užstrigti važiuojant.

Kaip elgtis su pavojingais krovinais (dažai, benzinas)?

Negalima. Tiesiog negalima. Negalima vežti aerozolių, degiųjų medžiagų, benzino kanistruose. Vairuotojas gali būti nubaustas, o krovinys – konfiskuotas. Jeigu turite sodininko įrankių su likusiais kiekiais degalų, juos išpilkite arba išmeskite. Negerai, jeigu uosto patrulis užuodus kvapas ir sustabdys visą eismą.

Ar galiu vesti savo gyvūną?

Tai jau visai kita istorija. Gyvūnai turi turėti mikroschemą (čipą), pasą ir, svarbiausia, raštą, kad buvo apgyvendinti prieš 4 mėnesius. Be to, turi būti atlikti tyrimai. Gyvūnai dažniausiai keliauja atskirai, ne su daiktais, specialiu maršrutu. Nerekomenduoju dėti katiną į dėžę su baldais, tai nelegalu ir pavojingai.

Problemos, rizikos ir nepatogios tiesos

Kas daryti, jeigu įmonė, kurią pasirinkau, atrojo įtariama?

Patikrinkite, ar jie turi realų adresą ir ne tik mobiliųjų telefonų numerį. Jeigu kaina perpus mažesnė nei rinkos vidurkis, tai apgavystė. Ypač dabar, kai dauguma kalba apie kaip planuoti biudžetą perkraustymui į Jungtinę Karalystę, pasitaiko „firmų“, kurios surinkus depozitą tiesiog dingsta. Jeigu jie nesirašo sutarties arba sutartyje nėra aiškių atsakomybių, bėkite.

Ar visada vairuotojai atvyksta laiku?

Nebūtinai. Yra vairuotojų, kurie praleidžia laiką kelyje, juos sustabdo policija arba tech. apžiūra. Kartais įvyksta avarija. Jeigu jūsų pristatymo data yra kritiška (pvz., turiu išsikraustyti iš seno būsto tą pačią dieną), visada turite turėti planą B. Nakvynė viešbutyje dėl vairuotojo vėlavimo gali kainuoti brangiai.

Kas nutinka, jeigu užstrigstume muitinėje?

Jei trūksta dokumentų, daiktai gali būti „užrakinti“ muitinės sandėliuose. Ten kaštai už laiką (storage charges) didėja kas diena. Paskui juos reikės arba išgabenti atgal (brangu), arba išspręsti dokumentus. Tai viena didžiausių biudžeto grėsmių, kurią dažniausiai klientai neįsivaizduoja.

Ar galiu pasitikėti, kad mano daiktai nebus pavogti?

Didelės reputacijos firmos turi GPS stebėjimą ir draudimą. Pavogti visą sunkvežimį sunku, bet smulkios vagystės įvyksta, kai vairuotojas sustoja pietauti. Nerašykite ant dėžių „Auksiniai dirbiniai“ ar „Kompiuteriai“, geriau „Indai“ ar „Knygos“. Nedarykite savo daiktų pernelyg patrauklių.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai nebūtina, bet labai padeda. Jeigu vairuotojas padės nešti daiktus į penktą aukštą be lifto, nors jo darbas tik iki durų, dešimt ar dvidešimt svarų arbatpinigių padarys stebuklą. Jie žmonės ir elgiasi taip, kaip su jumis elgiamatės.

Kas daryti, jeigu po atvykimo pastebiu trūkumą ar žalą?

Niekada nepasirašykite pristatymo aktų, jeigu nėra patikrinęs visko. Jeigu dėžė sutrūkinėjusi, parašykite tai ant dokumento. Jeigu pasirašysite „viskas tvarkoje“, vėliau draudimas nieko nebmokės. Turite turėti nuotraukas iš pakavimo momento, jei norite įrodyti, kad žala įvyko ne dėl jūsų blogo pakavimo.

Ar galima vežti alkoholį be mokesčių?

Galite, bet tik tam tikrą kiekį. Jeigu neperžengiate ribų, tai nėra problema. Jeigu vežiate verslui ar didelį kiekį, tai bus traktuojama kaip prekyba ir reikės mokėti didelius mokesčius. Geriau nebandyti iššūkių su alkoholiu, muitininkai turi šunis, kurie jįuja.

Specifiniai klausimai apie gyvenimo JK sąlygas

Ar reikia keisti baldus, kad jie tilptų į JK namus?

Jungtinėje Karalystėje durys dažnai siauresnės nei Lietuvoje, o laiptai – statesni. Didelės „L“ formos sofos ar sofos su kampais dažnai neprasilenkia per kampus. Prieš veždami susimatuokite durų plotį ir laiptų posūkius. Dažniausiai tenka išardyti netgi langų rėmus, kad įnešti sofos, o tai kainuoja.

Kiek laiko užtrunka išpakuoti visus daiktus?

Jei turite 30–40 dėžių, vienam žmogui tai darbas dviem dienoms. Jeigu daugiau, savaitgalis neužteks. Neskubėkite, geriau viską įdėti į vietas saugiai, nei vėliau ieškoti sulūžusių daiktų po kojomis.

Ar brangu nupirkti naujus baldus Anglijoje?

Dabar, kai svaras silpnėja, prekės iš kontinentinės Europos brango. Vietiniai baldai (pvz., iš IKEA) panašios kainos, bet kokybė gali būti geresnė Lietuvoje. Taigi, kaip planuoti biudžetą perkraustymui į Jungtinę Karalystę, verta palyginti – ar pigiau nupirkti čia ir vežti, ar rasti ten. Kartą vežėme klientui visą virtuvę iš Lietuvos, nes Anglijoje tokios medienos kainavo dvigubai.

Ar galima laikinai palikti daiktus sandėlyje JK?

Taip, dauguma firmų turi partnerių sandėlius. Kaina svyruoja nuo 10 iki 30 svarų už kubą per savaitę. Tai geras variantas, jeigu dar nesurate būsto. Tik nepamirškite, kad toks laikymas pailgina visą procesą ir gali sukelti papildomą stresą.

Ar sunku rasti vietą stovėti sunkvežimiui prie namų?

Jei gyvenate miesto centre ar siaurame gatvėlėje, sunkvežimis negalės sustoti. Reikės iš anksto susitarti dėl leidimo išsidėstyti (parking permit) arba perkrauti į mažesnį vazoną (Luton). Tai visiškai normalu Londono kvartaluose, bet tai kainuoja papildomai 150–200 svarų.

Ką daryti su senais automobiliais, kuriuos nebevežiu?

Geriau parduoti Lietuvoje. Vežti seną automobilį, kurio vertė 500 eurų, nepamainant, nėra verta. Mokesčiai už jo įregistravimą JK gali viršyti jo vertę. Naudokite „scrap“ paslaugas čia, jeigu jau turite.

Ar reikia mokėti už šiukšlių išvežimą?

Jei turiu daug pakuotės medžiagos (popieriaus, stiroputo), kurią norite atsikratyti, tai gali kainuoti. Kai kurie vairuotojai gali pasiimti tai už mažą mokestį, jeigu jiems tinka, bet ne visada. Susitarkite iš anksto, kad nereikėtų gabenti į artimiausią šiukšliadėžę.

Ar galima vežti dviračius?

Taip, dviračiai labai populiarūs. Rekomenduoju juos išardyti (nuleisti ratus, atsukti vairuotoją) ir uždėti į specialią dėžę arba apvynioti storu plėveliu. Taip sutaupysite vietos ir išvengsite įbrėžimų.

Kas daryti, jeigu aš esas pensininkas ir turiu mažai daiktų?

Tada jums nereikia didelių sunkvežimių. Galbūt užteks ir didelės furgono tipo priekabos. Pensininkai dažnai perkraustosi į vaikus, todėl būkite tikri dėl galutinės adreso detalės, kad vairuotojas nevažiuotų į beprotnamį.

Ar reikia drausti daiktus nuo vandens?

Per keltą arba lietingą Angliją orą vanduo gali patekti į vagoną, jeigu jūsų dėžės stovėti ant grindų. Geriau dėžes uždėti ant paletės arba pakelti aukščiau. Popierinės dėžės gali suminkėti, tai reali rizika.

Kaip elgtis su vertingais daiktais (juvelierija)?

Jūsų brangenybės neturėtų būti vone. Geriausia jas pasiimti su savim į lėktuvą ar traukinį. Draudimas dažnai nedengia juvelierinių dirbinių ar didelių pinigų sumų, jeigu jos dingsta iš vagono.

Ar galima vežti vaikių žaislus?

Be abejo. Vaikams dažnai sunkiausiai išsikraustyti, nes jie nori visų žaislų. Vežkite juos, tai padės jiems prisitaikyti. Tik stenkitės neišmesti smulkių detalių prieš pakavimą, kitaip bus daug pykčio.

Ar galiu vežti vaistus?

Reikia turėti receptą, jei tai receptiniai vaistai. Narkotiniai vaistai arba didelės dozės gali kelti klausimų. Geriausia turėti gydytojo pažymą anglių kalba, kad nereikėtų aiškinti muitininkui, kas tai per tabletės.

Ar sunku rasti gerą pervežėją?

Dabar, kai rinka pilna, sunku atskirti gerus nuo blogų. Pažiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kaip jie su jumis kalba. Jei jie atsakinėja vėlai arba nežino, kas yra ToR, geriau ieškokite kitų. Patirtis parodo, kad komunikacija svarbiau už 50 eurų nuolaidą.

Išvados

Taigi, kaip planuoti biudžetą perkraustymui į Jungtinę Karalystę sėkmingai? Niekada ne tikėkite pačiai geriausiai scenarijui. Atidėkite pinigų lizdą ne tik pačiam pervežimui, bet ir dokumentams, galimiems vėlavimams bei nedidelėms nenumatytoms išlaidoms. Pasitikėkite savo intuicija renkant firmą ir būkite sąžiningi apie savo daiktų kiekį. Gerai suplanuotas biudžetas tai ne tik skaičiai, bet ir ramybė, kai jau atvyksite į naująjį namą Anglijoje ar Škotijoje. Sėkmės kelyje!