Kaip perkraustyti senovinius baldus į Jungtinę Karalystę: vadovas be reklamų ir sąžiningos tiesos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pripažinti, po „Brexit“ viskas pasikeitė. Anksčiau perkraustyti senovinius baldus į Jungtinę Karalystę buvo tiesiog klausimas užsakyti sunkvežimį ir nuplaukti, o dabar reikia susirasti nemažai kantrybės. Klientai dažnai galvoja, kad tai tiesiog „įkėlėm- iškėlėm“, tačiau su istoriniais daiktais visada kyla papildomų niuansų – nuo brangios draudimo polisų iki muitinės galvos skausmo. Štai jums realus vaizdas, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių žodžių.

Dokumentai ir muitinės reikalai (pats nuobodžiausias dalis)

Ar tikrai reikia T1 dokumento?

Tai vienas dažniausių klausimų. Kai nuspręstate perkraustyti senovinius baldus į Jungtinę Karalystę, jūsų krovinys tampa nebe ES viduje, o išvyksta iš sąjungos. Taip, T1 transito deklaracija būtina beveik visada, nebent jūsų siunta yra itin maža ir vertė neviršija nustatytos ribos (kas su senoviniais baldais nutinka retai). Be šio dokumento vairuotojas gali būti sustabdytas sienoje ir priverstas grįžti atgal, o tai pavers jūsų siuntimą brangia pramoga.

Kas dėl ToR01 (Transfer of Residence) formos?

Jei persikeliate gyventi į JK ir norite atsiskaityti su muitais bei PVM, ši forma yra auksas. Ji leidžia atvežti asmeninius daiktus (tame tarpe ir senovinius baldus) be mokesčių, jeigu tenkinote kriterijus (pvz., gyvenote ne ES mažiau 12 mėnesių ir daiktus naudojote bent 6 mėnesius). Bet būkite atsargūs – jeigu baldus nusipirkote prieš mėnesį aukcione tik tam, kad juos vežti, muitininkai tai pastebės ir gali atmesti paraišką. Tai jų darbas – rasti trikčių.

Ar reikia EORI numerio?

Taip, jeigu vykstate komercinę veiklą arba tiesiog norite, kad viskas būtų tvarkingai. EORI numeris reikalingas bet kuriam importui į JK po „Brexit“. Be jo, muitinės sistemos tiesiog neleis registruoti importo deklaracijos, ir jūsų senoviniai baldai liks terminalo sandėlylyje Lietuvoje arba Olandijoje, kur kaupiasi dienos mokestis. Geriau pasidaryti iš anksto, tai nepriima daug laiko.

Ką daryti su CITES sertifikatais?

Čia prasideda tikras siaubas, jeigu turite senovinius baldus su ąžuolo, raganos medžio arba dramblio kaulo detalių. CITES konvencija reguliuoja saugomų rūšių prekybą, ir senoviniai daiktai su šiomis medžiagamis gali reikalauti specialių leidimų. Vieną kartą teko laukti tris savaites, kol klientas surado reikiamus dokumentus senovinei klizėj su dramblio kaulo inkrustacijomis. Be to, gali būti problema.

Kaip apskaičiuoti PVM (VAT) senoviniams daiktams?

Įprastinis PVM importuojant į JK yra 20%, tačiau senoviniams daiktams gali būti taikoma mažesnė 5% arba net 0% tarifą, jei jie laikomi kolekcijos vertybėmis arba turi tam tikrą amžių (dažniausiai virš 100 metų). Bet čia esą didelis „jeigu“. Muitinės pareigūnas turi nuspręsti, ar tavo stalas yra vertybė, ar tik senas daiktas. Kartais jie nusprendžia klaidingai, ir tada tekti kreiptis į apeliaciją, o tai trunka mėnesius.

Ar galiu vežti baldus, jeigu jie nėra man personaliniai?

Jei tikslas yra parduoti ar juos dovanoti kaip verslo dovaną, tai jau ne asmeninis perkraustymas. Tada tu privalai mokėti visus importo mokesčius, o procedūros tampa griežtesnės. Muitinė labai mėgsta tikrinti, ar perkraustyti senovinius baldus į Jungtinę Karalystę neatrodo kaip slaptas prekybos vežimas. Jei randa 10 vienodų kėdžių, tai bus komercinė siunta, ne asmeninė.

Kas su draudimu? Ar standartinis užtenka?

Niekada neužtenka. Standartinis krovinių draudimas dažnai neapima „substandartinio“ pakavimo ar senovinių daiktų trapumo. Jeigu tavo senovinės spintelės kojos lūžta todėl, kad vairuotojas staigiai stabdė, o spintelė nebuvo prifikuota prie sienos, draudikas gali atmesti išmoką. Reikalingas specialus „Fine Art“ draudimas, kuris vertina daiktus pagal jų unikalumą, o ne tik svorį.

Ar reikia inventorizacinio sąrašo?

Būtinai. Ir jis turi būti detalus. Ne „kėdės, stalai“ (ne, čia per mažai), o „2 ąžuolinės Viktorijos epochos kėdės, su minkštu audiniu, nulūžusi viena koja“ (pavyzdys). Muitinėje mėgsta tikslumus. Jei sąraše parašai „baldai“, gali tiesiog sustabdyti visą krovinį tol, kol nupaišysi viską iš naujo.

Kas atsitinka, jeigu trūksta dokumentų sienoje?

Tai košmara. Vairuotojas laiko stovėjimo vietą, jis pradeda verkti į telefoną, o tave laukia baudos už netinkamą dokumentaciją. Kartais galima susitarti dėl papildomo mokesčio už „greitąją“ procedūrą (t.y. muitinės brokerio įsikišimą vietos įmonės), bet tai kainuoja nuo 200 iki 500 eurų priklausomai nuo to, kiek naktinių jie dirba.

Ar verta klausti muitinės iš anksto?

Kartais taip, ypač su labai retais daiktais. Bet dažniauiai gausi atsakymą „pateikite dokumentus, tada pasakysime“. Muitinės sistemos yra tokios, kad jos mėgsta matyti fizinį daiktą arba bent jau jo nuotraukas prieš priimdamos sprendimą. Teoriškai turėtų būti aišku, bet praktiškai visada yra abejonių (aš asmeniškai visada abejoju, kol nematau ženklo ant daikto).

Pakavimas ir paruošimas (kaip išvengti laužymosi)

Ar galiu tiesiog uždengti plėvele?

Niekada nedaryk to. Jeigu norite sėkmingai perkraustyti senovinius baldus į Jungtinę Karalystę, paprasta plėvė (stretch film) yra priešas. Senovinis medis kvėpuoja, o plėvė sukuria „šiltnamio efektą“, dėl ko gali pradėti plisti pelėsis arba atsirasti kondensatas, kuras sugadina politūrą. Be to, plėvė laikui eikant įsitempia ir gali palikti įspaudus ant minkšto audinio.

Ką daryti su marmuro stalviršiais?

Jie turi būti nuimami. Jeigu negali – reikia specialios dėžės su putomis. Vieną kartą matęs, kaip vairuotojas bandė įvežti marmuro stalą su „kiauru“ sniuru, ir, žinoma, jis atskilo per pusę. Marmuras yra labai trapus ir lūžta nuo vibracijos. Geriau uždėti miltelinių plokščių ir gniaužtų.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Idealiai – taip. Išimkite visas kojas, stalviršius, stalčius. Ne tik kad taip sutaupysite vietos sunkvežimyje (kas sumažina kainą), bet ir sumažinsite lūžimo riziką. Senoviniai sujungimai dažnai būna jau išsilaisvinę, o vibracija kelyje gali juos galutinai sugadinti.

Kokios medžiagos geriausios?

Naudokite storą kartoną, putplasčio plokštes ir burbulinę plėvę tik kaip vidinį sluoksnį, ne išorinį. O taip pat – „move blankets“ (storos vilnonės antklodės). Jos yra brangios, bet tai vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų apsaugo nuo įbrėžimų, kai daiktai susiduria sunkvežimio viduje.

Kaip užfiksuoti būklę prieš išvežimą?

Darykite nuotraukas. Daug nuotraukų. Iš visų pusių, detalių, pažeidimų. Jeigu vėliau kils ginčas dėl draudimo, šios nuotraukos bus vienintelis įrodymas, kad įbrėžimas atsirado ne dėl to, kad baldas jau buvo senas ir suplyšęs. Aš visada sakau klientams – fotografuok kaip prokuroras.

Ar verti rūpintis smulkmenomis?

Taip, visos smulkmenos (sriegtai, rakteliai) turi būti įdėtos į pažymėtas maišelius ir prikabintos prie pat baldų. Negali būti situacijos, kad atvykstate į Londoną, o turius stalo koją, bet neturite varžtų. Tai vėlgi papildoma streso dozė.

Kas su pianinu?

Senoviniai pianinai yra blogiausias košmaras. Jie sveria toną, turi įtemptą strykinę mechaniką, kurią gali sugadnet net mažiausias smūgis. Jų perkraustyti senovinius baldus į Jungtinę Karalystę (ypač pianinus) reikia tik su specialiu įranga (keltuvais) ir specialistais, kurie žino, kaip užfiksuoti mechaniką. Nekreipkite savęs su paprastais pervežėjais.

Ar reikia valyti baldus prieš vežimą?

Ne iš karto. Naudokite minkštą audinį, kad nuimti dulkes, bet nenaudokite cheminių valiklių ar drėgnų servetėlių. Drėgmė gali pakenkti senam medžiui. Geriau jį apvalyti jau atvykus, kai jis stovi sausoje patalpoje.

Kaip apsaugoti nuo drėgmės?

Kelyje oras gali būti labai drėgnas, ypač per Lamanšą. Naudokite silikagelio paketus (tai toks miltelių maišelis, kuris sugeria drėgmę). Įdėkite juos į stalčius ir po spintelėmis. Tai pigi apsauga, bet gali išgelbėti nuo brangiai kainuojančio pažeidimo.

Logistika, kainos ir kiti nepatogumai

Kiek tai viskas kainuoja?

Klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti tiesiogiai. Viskas priklauso nuo to, kiek tūrio užima jūsų baldai. Jeigu tai viena spintelė – gali tekti sumokėti nuo 400 iki 800 eurų. Jeigu visas namų ūkis – skambės nuo 2 iki 5 tūkstančių. Kainos dabar aukštos dėl degalų ir „Brexit“ procedūrų. Taip pat, atsiminkite apie galimas kainas už iškrovimą JK prieje (jei reikia keltuvo).

Ar geriau LCL ar FTL konteineris?

Jei turite mažai daiktų (pvz., tik kelis baldus), geriau rinktis dalinį krovinį (LCL – Less than Container Load). Jūsų baldai bus įdėti į didelį konteinerį su kitų žmonių daiktais. Jeigu daug daugų – imkite pilną konteinerį arba sunkvežimį (FTL). Tai saugiau, nes tavo daiktai nebus perkeliami iš vienos vietos į kitą terminaluose.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Paprastai nuo išvežimo iki pristatymo praeina 5-7 dienos. Bet... (aš čia dažnai klystu su terminais) tai gali užtrukti ilgiau, jeigu užstrigs muitinėje arba bus blogas oras jūroje. Vieną kartą dėl audros keltas neplaukė tris dienas, ir vairuotojas tiesiog miegojo mašinoje prie uosto. Tai ne mūsų kaltė.

Ar galiu vežti dalis mašina?

Taip, tai populiari paslauga, vadinama „Part Load“. Bet būkite pasiruošę tam, kad vairuotojas gali atvykti ne tuomet, kai jums patogu, o tada, kai jam tinka maršrutas. Jis gali paimti tavo baldus Lietuvoje, važiuoti į Vokietiją, paskui į Prancūziją ir tik tada į Angliją.

Kokius maršrutus naudojate?

Daugiausiai važiuojame per Kalė (Prancūzija) arba Dunkerką. Ten yra uostai, iš kurių keliauja keltai arba požeminis tunelis į Doverį. Tuneliu dažnai greičiau, nes ten nėra jūros bangų (mažiau rizikos, kad baldai nuslydės), bet keltuose lengviau praeiti su didesniais sunkvežimiais.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Priklauso nuo sutarties. Standartinės paslaugos įtraukia tik pristatymą „iki vartų“ arba „iki krauto“. Jeigu reikia įnešti į antrą aukštą be lifto arba įsirengti patalpas, tai papildoma paslauga. Vairuotojai dažnai atsisako įnešti sunkių daiktų dėl sveikatos, tai geriau iš anksto pasakykite.

Kas dėl atgalinio krovinio?

Daugelis klientų klausia, ar galima užsisakyti vairuotoją, kad jis parsivežtų kažką atgal. Taip, tai vadinama „return load“. Tai gali būti pigiau, jeigu vairuotojas ieško krovinio, kad nevažiuotu tuščia. Bet nereikėtų lauktis, kad jums pats pasiūlys – reikia klausti.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Dauguma vairuotojų – sąžiningi žmonės, tačiau yra ir išimčių. Visada patikrinkite, ar įmonė turi draudimą (Cargo Insurance). Geriausia, jeigu turiu sekimo numerį (GPS), kad žinotum, kur yra tavo senoviniai baldai realiu laiku. Taip sutaupysi nervingų pokalbių vidurnaktį.

Ar yra kokių nors „pavojingų“ vietovėlių?

Nebent kalbame apie tokius kvartalus Londone, kur sunkvežimiui sunku privažiuoti. Ten gali reikėti mažesnės mašinos (7.5 t) pristatymui. Jeigu gyvenate centre, su siauromis gatvėmis, apie tai praneškite iš anksto, kitaip vairuotojas tiesiog neišvažiuos į gatvę.

Kokios būna dažniausios problemos?

Dauguma problemų kyla ne dėl to, kad baldai sulūžta, o dėl dokumentų. Blogai užpildyta T1 deklaracija, trūkstamas vertės nurodymas arba neaiškus adresas JK. Muitinės sistemos yra labai jautrios klaidoms dėl „Brexit“, o viena klaida gali sustabdyti visą procesą dienoms.

Ar galiu sekti savo siuntą?

Taip, dauguma tinkamų įmonių suteikia sekimo nuorodą. Bet nepamirškite, kad atnaujinimai gali būti retesni, kai mašina jūroje. Ten dažnai dingsta signalas, ir tik atvykus į Doverį pamatysi, kad ji juda.

Kas daro šios sritys profesionalai?

Mes žinome, kur ieškoti geriausių muitinės brokerių Olandijoje (kur dažnai vyksta dokumentų tvarkymas) ir kurie uostai dirba greičiau. Mums nereikia ieškoti informacijos forume, mes ją žinome iš patirties. Tai sutaupo laiko, o laikas – pinigai (ypač kai vairuotojas laukia).

Išvada

Sumažiu, jeigu planuojate perkraustyti senovinius baldus į Jungtinę Karalystę, neskubėkite. Geriau praleisti savaitę rengiant dokumentus ir rūpinantis kokybišku pakavimu, nei vėliau spręsti problemas su pažeistais daiktais ir muitinės baudomis. Pasitikėkite patirtimi, o ne pigiausia kaina, nes šioje srityje pigu dažnai pasidaro brangu. Sėkmės ir kantrybės – jos jums prireiks.