Kaip perkraustyti sandėlį į Angliją?

Įvadas

Kai kas nors klausia, kaip perkraustyti sandėlį į Angliją, aš pirmiausia sakau: nevežame vien dėžių. Reikia išsivežti stelažus, krautuvus, palečių zonas, WMS terminalus, dokumentus, klientų užsakymus ir nervus. Per 20+ metų mačiau, kaip puikiai suplanuotas sandėlio perkėlimas griūva dėl vieno trūkstamo EORI numerio, netikslaus prekių sąrašo arba sandėlio, kuris dar neturi dokų. Anglijoje po „Brexit“ muitinė nėra formalumas; ji kasdien nulemia, ar krovinys stovės Doverio aikštelėje, ar riedės į Birmingham. Todėl reikia plano, laiko rezervos ir labai konkretaus sąmato.

DUK: pradinis planas ir laiko juosta

Nuo ko pradėti, kai reikia perkelti visą sandėlį į Jungtinę Karalystę?

Pradedu ne nuo mašinos, o nuo popieriaus. Pasidarome inventorių: kiek palečių, kokių matmenų, kiek stelažų, ar yra krautuvai, įkrovikliai, kompresoriai, WMS įranga. Tada žiūrime, ar Anglijos pusėje yra priėmimo langai, rampa, kranas, saugus laikymas. Be to, reikia pasirinkti, ar važiuosite FTL, ar dalinį LTL. Per greitai pradėtas perkėlimas dažniausiai baigiasi tuo, kad viena dalis jau Anglijoje, kita dar Lietuvoje, o klientai klausia, kur jų prekės.

Kiek laiko realiai užtrunka sandėlio perkraustymas į Angliją?

Jei kalbame apie mažą e-komercijos sandėlį, kartais užtenka 2–3 savaičių pasiruošimo ir vieno FTL reiso. Didesniam sandėliui su stelažais, krautuvais ir WMS terminalais reikia 4–8 savaičių, o kartais daugiau. Nemalonumas tas, kad Anglijos sandėlio užsakytas laikas dažnai duodamas tik konkrečiam langui, tarkim, nuo 8:00 iki 12:00. Praleidi langą – lauki kitos dienos arba moki. Aš visada dedame bent dvi dienas rezervos, nes keltas, muitinė ir vairuotojo poilsio laikas nėra mūsų marionetės.

Ar galima perkraustyti sandėlį etapais, ar reikia viską vežti vienu ypu?

Galima ir dažniausiai reikia etapais. Pirmiausia vežame mažiau rizikingas atsargas, tada įrangą, po to likusias prekes, kurios dar pardavinėjamos. Jei sandėlis veikia kasdien, vienu ypu vežti viską yra tiesiog pavojinga. Būna, kad vienas krautuvas išvažiuoja, o kitas dar neišmontuotas; tada žmonės stovi tarp dėžių ir keikiasi. Geriau sudaryti A, B, C zonas: A – būtina iškart, B – gali palaukti, C – archyvas. Tai ne visada gražu, bet veikia.

Kokios pirmos rizikos, apie kurias klientai pamiršta?

Pirmoji rizika – ne krovinys, o informacija. Vairuotojas atvažiuoja, o sandėlyje nėra pakrovimo plano, vieni stelažai pažymėti, kiti ne, o forklift battery charger nerandamas. Antroji – dokumentai: HS kodai nesutampa su prekių aprašymu, vertės per mažos, o Incoterms parašytas „kaip kadaise“. Trečia – priėmimo vieta Anglijoje, kuri neturi laiko arba rampų. Esu matęs, kaip dėl 400 eurų vertės smulkmenos krovinys stovėjo dieną, nes niekas nepakėlė telefono.

Kiek kainuoja bent preliminariai?

Labai apytiksliai, FTL 13,6 m puspriekabė Lietuva–Anglija gali kainuoti apie £1,800–£3,500, priklausomai nuo sezono, maršruto ir krovinio pobūdžio. Dalinis LTL dažnai būna £600–£1,200 už paletę, bet tik jei paletės tvarkingos ir lengvai kraunamos. Dėl sandėlio logistikos paslaugų sąmatos stelažų išmontavimas, pakavimas, inventorizacija, draudimas ir muitinės brokeris dažniausiai skaičiuojami atskirai. Draudimas gali būti 0,3–0,8% deklaruotos vertės. Pigiausias pasiūlymas ne visada geras; kartais jis tiesiog neįskaičiuoja to, kas vėliau skaudžiausiai pabrangsta.

DUK: dokumentai, muitinė ir Brexit realybė

Kokius dokumentus reikia paruošti sandėlio perkėlimui po Brexit?

Minimaliai reikia CMR, commercial invoice, packing list, EORI numerių, prekių kodų ir tikslaus krovinio aprašymo. Jei vežate savo įmonės turtą, sąskaita nebūna kaip pardavimui, bet vis tiek reikia nurodyti vertę muitinei. Stelažams, krautuvams, terminalams ir atsarginėms dalims kodai skiriasi nuo jūsų parduodamų prekių. Čia dažnai suklystama. Aš ne visada 100% žinau HS kodą be brokerio, todėl geriau patikrinti nei rašyti „miscellaneous warehouse equipment“ ir tikėtis, kad muitinė bus nuotaikinga.

Ar reikia GB EORI numerio?

Jei prekės ar įranga importuojamos į Jungtinę Karalystę, dažniausiai reikia GB EORI. ES EORI savaime Anglijos muitinės procedūrai nebūna pakankamas, nors ES pusėje jis irgi svarbus. Kartais procesą tvarko brokeris arba partneris Anglijoje, bet kas nors vis tiek turi būti importuotojas įrašuose. Tai nėra vieta improvizacijai. Patikrinkite muitinės brokerio paslaugas, jei dokumentuose importuotojas neatitinka realybės, gali tekti taisinėti deklaracijas, o tada atsiranda vėlavimai ir papildomi mokesčiai.

Kas nutinka, jei prekių vertė sąskaitoje per maža?

Tai gali atrodyti kaip gudrus taupymas, bet realybėje – problemų kratinys. Muitinė gali paprašyti pagrįsti vertę, ypač jei prekės atrodo komercinės, o deklaruota vertė juokinga. Blogiausiu atveju krovinys sustabdomas, kol paaiškėja, ar tai turtas, perpardavimas, garantinis remontas ar mėginiai. Sandėlio perkraustyme vertė turi būti logiška: balansinė vertė, rinkos vertė arba sutarta perdavimo vertė. Aš esu matęs įmonių, kurios melavo „tik truputį“, o paskui mokėjo daugiau nei sutaupė. Nepatogu, bet tiesa.

Ar muitinė tikrina visus krovinius iš Lietuvos į Angliją?

Ne visus, bet tikrai ne viskas praeina automatiškai. Dalis deklaracijų eina per rizikos filtrus, dalis prašoma papildomų dokumentų, o kartais tiesiog sustabdoma dėl netvarkingo aprašymo. Jei packing list sako „parts“, o invoice rašo „used racking system“, muitinės pareigūnas nėra aiškiaregis. Stengiamės aprašymus daryti konkrečius: used steel pallet racking, 12 sections; electric forklift, serial number; WMS terminals. Trumpai: kuo aiškiau, tuo mažiau stovėjimo aikštelėje. Beje, Doverio kava nėra priežastis atidėlioti dokumentus.

Kas atsakingas už importo PVM ir muito mokestį?

Atsakymas slypi Incoterms ir deklaracijos struktūroje. Jei įmonė perkelia savo turtą į savo Anglijos padalinį, importo PVM dažniausiai tenka importuotojui, o muitas priklauso nuo prekių kilmės ir HS kodų. Kai kurie daiktai gali turėti lengvatą, kiti – ne. Brokeris turi tai patvirtinti, nes čia lengva susipainioti. Daugelis klientų mano, kad „perkraustymas“ reiškia „be mokesčių“, bet taip nebūna. Sandėlio įranga nėra asmeninės dėžės iš garažo.

DUK: sandėlio įranga, stelažai ir krautuvai

Kaip perkraustyti sandėlį į Angliją, kai lentynų sistema sunki?

Čia reikia išmontavimo schemos, ne tik vyrų su raktų rinkiniu. Nufotografuojame stelažus, sunumeruojame sekcijas, pažymime sijų tipus, suskaičiuojame varžtus ir atramas. Jei stelažai seni, dalis elementų gali būti kreivi arba pažeisti, tad verta turėti atsarginių. Kartais pigiau pirkti naują dalį Anglijoje nei tempti seną, ypač kai trūksta vienos sijos. (Pataisau – ne visada pigiau, bet dažniau greičiau.) Dar reikia žinoti, ar Anglijos sandėlyje grindys, aukščiai ir praėjimai tinka.

Ar galima vežti krautuvus ir šakinius krautuvus be problemų?

Galima, bet čia prasideda smulkmenos, kurios gadina nuotaiką. Reikia žinoti, ar krautuvas varomas dyzeliniu, elektriniu ar dujiniu varikliu. Elektriniams reikia baterijų būklės, kartais ADR klausimų, jei baterijos didelės ar pažeistos. Dyzeliniai turi būti be kuro pertekliaus, elektriniai tinkamai pritvirtinti, o šakiniai – apsaugoti nuo judėjimo. Esu matęs, kaip „tik vienas krautuvas“ sugadino visą planą, nes nebuvo nuotraukų ir svorio duomenų. Transporto įmonė negali spėlioti.

Kaip paruošti WMS, kompiuterius ir etiketavimo įrangą?

Pirmiausia išsisaugome duomenis, tada darome atsarginę kopiją, tada dar kartą išsisaugome. Skamba banalu, bet kai sandėlis griūva, visi prisimena IT tik paskutinę dieną. Terminalus, skenerius, spausdintuvus ir serverius pakuojame atskirai, su nuotraukomis ir kabelių žymomis. Geriau prieš perkraustymą patikrinti, ar Anglijos sandėlyje veiks Wi-Fi, IP adresai ir maitinimas. Ne kartą teko matėti, kad įranga atvažiavo sveika, o tinklas – ne. Tai jau ne vairuotojo problema.

Ką daryti su paletėmis, dėžėmis ir pakavimo medžiagomis?

Nevežkite visko „tikrai prireiks“. Paletės, plėvelė, kartonas ir dėžės užima vietą, o vieta FTL reiškia pinigus. Jei vežate medines palečių konstrukcijas ar dėžes, reikia žiūrėti fitosanitarinius reikalavimus ir ISPM 15 ženklinimą. Kartais geriau Anglijoje nusipirkti naujų palečių nei tempti senas, kurios dar ir byra. Pakavimo medžiagas skirstome į kritines ir nekritines. Kritinės važiuoja pirmu reisu, o visos „gal kada nors“ lieka arba keliauja LTL. Tai skamba paprastai, bet sutaupo daug nervų.

Ar reikia draudimo visam sandėlio perkraustymui?

Taip, ir čia aš būnu gana griežtas. CMR atsakomybė nėra tas pats, kas pilnas krovinio draudimas. Ji turi limitus, išimtis ir ginčų, ypač kai krovinys senas, naudotas arba blogai supakuotas. Draudime turi būti nurodyta vertė, pakrovimo/iškrovimo rizikos, laikinas saugojimas ir specialūs įrenginiai. Jei vežate stelažus be apsaugos, draudikas gali klausti labai nepatogių klausimų. Pigiau pasidaryti nuotraukas, sąrašus ir papildomą polį nei aiškintis po įvykio.

DUK: prekės, atsargos ir kasdienis sandėlio darbas

Kaip perkraustyti sandėlį į Angliją, kai sandėlis veikia kasdien?

Reikia sustabdyti bent dalį chaoso. Darome cut-off laiką: iki tam tikros valandos užsakymai išeina, po to jau ruošiami tik perkraustymui skirti SKU. Jei sustabdyti negalima, vežame etapais ir paliekame saugumo atsargą Anglijoje arba laikinai Lietuvoje. Svarbu suderinti WMS lokacijas prieš perkeliant, kitaip prekės atvyks, bet niekas nežinos, kur jas dėti. Esu matęs, kaip 300 vienetų nesutapimas tarp sistemos ir fizinio skaičiaus sugriovė visą dieną. Skaičiavimas prieš judėjimą nėra formalumas.

Kaip perkraustyti sandėlį į Angliją, jei prekės su baterijomis?

Čia reikia būti atsargesniems nei su paprastomis dėžėmis. Lithium battery kroviniai gali turėti ADR reikalavimus, ypač jei baterijos didelės, pažeistos arba vežamos atskirai. Net ir įrenginiuose esančios baterijos turi būti tinkamai pažymėtos dokumentuose. Nesu tikras dėl kiekvieno jūsų produkto klasifikacijos be MSDS arba transportavimo aprašymo, todėl jį reikia turėti. Blogiausia – sužinoti terminal 1:30 nakties, kad krovinys „negali taip važiuoti“. Todėl baterijos, akumuliatoriai ir įkrovikliai tikrinami pirmi.

Ką daryti, jei inventorizacija nesutampa su WMS?

Pirmiausia neslėpti. Jei sistema rodo 1,200 vienetų, o fizinis skaičius yra 1,147, tas skirtumas turi keliauti į perkėlimo planą. Galima daryti cycle count, tada pilną stocktake, tada „cold zone“ – prekes, kurios nejuda perkraustymo metu. Kartais trūkumas atsiranda dėl grąžinimų, pažeidimų arba neatliktų priėmimų. Jeigu to neištaisysite prieš kelionę, Anglijos sandėlyje problema tik persikels į kitą adresą. Tai nepatogu, bet sandėlio perkėlimas yra gera proga sutvarkyti netvarką.

Ar verta siųsti bandomąją siuntą prieš pilną perkraustymą?

Dažniausiai taip, ypač jei krovinys sudėtingas. Bandomoji siunta gali būti viena paletė su dokumentais, etiketėmis ir realiu Anglijos priėmimo testu. Ji parodo, ar muitinės aprašymai tinka, ar brokeris supranta procesą, ar sandėlis priima be keistų klausimų. Tai kainuoja papildomai, bet gali sutaupyti didesnį galvos skausmą. Kartais klientai sako, kad neturi laiko testui. Po savaitės vėlavimo jie jau kalba kitaip. Trumpas testas dažnai atskleidžia ilgą problemą.

Kaip apsaugoti prekes nuo drėgmės ir pažeidimų kelyje?

Kelias iki Anglijos nėra sterili laboratorija. Keltas, lietus, temperatūros svyravimai, kondensatas – viskas įmanoma. Prekes dedame ant tvarkingų palečių, tvirtiname diržais, naudojame kampuočius, plėvelę ir, jei reikia, džiovintuvus. Jautrios prekės keliauja ne ant grindų, o su oro tarpu ir apsauga. Stelažai dažnai braižosi, todėl juos verta atskirti nuo elektronikos ir popieriaus. Esu matęs gražiai supakuotų dėžių, kurios sugriuvo, nes viršuje buvo per sunkus metalas. Fizinė logika kartais svarbesnė už gražią sąmatą.

DUK: kaina, laikas, maršrutai ir nepatogūs klausimai

Kaip perkraustyti sandėlį į Angliją ir neprarasti klientų?

Reikia kalbėti su klientais anksčiau, nei viskas pradeda degti. Jei Anglijoje turite e-komercijos užsakymus, praneškite apie galimus pristatymo vėlavimus, laikiną saugojimą arba perkėlimo langą. Geriau pasakyti, kad 2–3 dienas bus rizika, nei meluoti, kad viskas veiks be trikdžių. Sandėlio perkraustymas nėra tik vidinis projektas; jis liečia pardavimus, aptarnavimą ir reputaciją. Kartais verta laikinai nukreipti užsakymus iš kito sandėlio arba sustabdyti mažiau svarbias akcijas. Taip, tai nepatogu, bet mažiau blogai nei tyla.

Kurį maršrutą rinktis: keltas, tunelis ar konteineris?

Dažniausiai sandėlio įrangai renkamės FTL puspriekabe per keltą, nes tai lanksčiau Anglijos viduje. Maršrutai būna per Zeebrugge–Dover, Rotterdam–Hull arba Calais–Dover, kartais tunelis, jei laikas spaudžia. Konteineris tinka, kai krovinys ilgai laukia arba reikia jūrinio varianto, bet sandėlio perkėlimui jis gali būti lėtesnis. Hull maršrutas geras šiaurės Anglijai, Doveris – pietams ir Midlands. Bet niekada nerenkame maršruto tik pagal gražią kainą; reikia žiūrėti priėmimo langą.

Kaip perkraustyti sandėlį į Angliją, kai Anglijos sandėlis dar nėra paruoštas?

Tada reikia laikino saugojimo plano, ne tik „palauksim aikštelėj“. Anglijos sandėliai dažnai dirba pagal appointment sistemą, o jei rampa užimta, krovinys niekur nedings gražiai. Galite naudoti tranzitinį sandėlį prie Londono, Birmingham, Manchester ar Bristol, bet tai kainuoja. Reikia žinoti, kas perims CMR, kas patikrins paletes, kas apdraus krovinį. Blogiausias scenarijus – sunkvežimis stovi, o Anglijos pusėje niekas neturi rakto nuo tvoros. Skamba kaip anekdotas, bet yra buvę.

Kaip atskirti gerą tiekėją nuo to, kuris tiesiog gražiai kalba?

Klausykite, ar jis užduoda nepatogius klausimus. Geras pervežėjas norės svorių, matmenų, nuotraukų, dokumentų, priėmimo langų ir atsakomybių. Blogas pasakys: „Nesijaudinkite, viską sutvarkysime“, ir tada paaiškės, kad niekas nieko nesutvarkė. Paprašykite parodyti panašų projektą, ne bendrų nuotraukų iš interneto. Patikrinkite, ar sąmatoje yra muitinės brokeris, draudimas, laukimo laikas, iškrovimas ir galimi papildomi mokesčiai. Per 20 metų mačiau, kad mandagus „nežinau, pasitikrinsiu“ dažnai vertingesnis už drąsų „viskas bus gerai“.

Koks būtų pats protingiausias žingsnis rytoj ryte?

Rytoj ryte surinkčiau vieną failą: inventorių, nuotraukas, planą, dokumentus, kontaktus ir Anglijos sandėlio reikalavimus. Tada sukviesčiau transportą, muitinės brokerį, sandėlio vadovą ir IT žmogų į vieną skambutį. Ne į penkis atskirus, nes ten visi kalba skirtingomis kalbomis. Po to sudarytume datų lentelę atgal nuo priėmimo dienos: kada išmontuoti, kada pakrauti, kada muitinė, kada iškrauti. Jei ko nors trūksta, matysite iškart. O jei atrodo per paprasta, greičiausiai kažkas pamiršta.

Išvada

Jei trumpai, klausimas, kaip perkraustyti sandėlį į Angliją, nėra vien transportas nuo durų iki durų. Pirmiausia reikia suskaičiuoti prekes, paruošti CMR, commercial invoice, packing list, EORI duomenis, muitinės kodus ir realų išmontavimo grafiką. Geriausia daryti etapais: inventorizacija, rizikos vertinimas, bandymų siunta, tada pilnas FTL arba dalinis LTL. Neperkaustykite visko vieną naktį. Palikite dienų atsargą, nes Anglijos sandėliai, muitinė ir keltai kartais elgiasi ne taip, kaip planas. Geriau lėčiau ir ramiau.