Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip perkraustyti namus į Angliją efektyviai ir pigiai? Patirtis iš vidaus
Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir regiu viską – nuo tų, kurie vežia vieną krepšį, iki milžiniškų vilkikų, užeinančių į sunkumais. Sakyčiau, kaip perkraustyti namus į Angliją efektyviai ir pigiai dabar yra aktualesnis nei kada nors anksčiau, nors kainos, žinoma, kyla kaip beprotėj. Dažnai žmonės galvoja, jog tai yra kažkas baisiai sudėtingo, bet iš tiesų, viskas susiformuoja iš kelių pagrindinių dalykų: suplanavimo, dokumentų (ypač po to viso „Brexit“ chaoso) ir gero vairuotojo. Čia ne apie kokius nors magiškus triukus, o o gilaus kvapo kavos ir realios patirties dalinimąsi. Jei norite išvengti nervingų naktų ir tuščių sąskaitų, geriau suskambinkime šiuos dalykus iš karto, o ne tuomet, kai jau stovite prie anglų sienos su pilnu priekaba.
Kainos, biudžetas ir kur taupyti (o kur neverta)
Kiek realiai kainuoja toks kelias į JK?
Viskas labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų, bet jei kalbame apie standartinį butą ar mažą namą, tai turėtumėte numatyti nuo 800 iki 1500 eurų už paprastą dalinį krovinią. Dabar degalai brangūs, o ir angliškai mokesčiai už įvažiavimą (tų žemynių) nukrito žemyn, bet vis tiek ką suvalgo. Taigi, jei kas pasako, kad nusivež viską už šimtą bakų, tikėkite, jis arba meluoja, arba veš daiktus dviračiu.
Ar tikrai verta samdyti firmą, gal patys nuvažiuosime?
Galite patys, jei turite draugą su „Gaz“ arba sunkvežimiu, kuris nenori nieko už tai gauti (tokių beveik nelieka). Bet atsimenu vieną istoriją, kai vaikinai važiavo patys, perėjo kanalą, o ten jiems pasakė, kad dokumentai neteisingai užpildyti. Privalėjo grįžti atgal. Taigi, jei norite sužinoti, kaip perkraustyti namus į Angliją efektyviai ir pigiai, be gerų pervežėjų bus sunku – patys save apkarsinsite nervais.
Kas yra tas „dalinis krovinys“ ar „part load“?
Tai kai vairuotojas paima jūsų daiktus ir įsmežia į tarpus tarp kitų klientų. Vienam tai atrodo bjauru, bet kitam – tai išgelbėjimas. Būtent taip ir galima padaryti, kad perkraustyti namus į Angliją efektyviai ir pigiai pavyktų be milžiniškų investicijų. Jūs mokate tik už tiek vietos, kiek užima jūsų sofa ir dėžės, o ne už visą vilkiką. Tačiau gali tekti palaukti, kol jis surinks visus kitus keleivius.
Ar galiu kažkaip sumažinti kainą, jei man skubia?
Skubant niekas nesumažina kainos, tik padidina. Bet gali padėti, jei esate lankstus su datais – jei galite palaukti viduryje savaitės, o ne važiuoti penktadienį vakare. Vairuotojai nemėgsta važiuoti tuomet, kai visi kiti taip pat nori. Tai paprasta pasiūlylio ir paklausimo logika. O dar geriau – jei neturite labai brangių baldų, gal galima juos pirkti naujus Anglijoje? Kartais išeina pigiau nei vežti sovietinius spintų monstrus.
Ką daryti, jei man pasiūlo per mažą kainą?
Bėkite. Viskas per pigu yra įtartina. Aš turiu omenyje tuos firmas, kurios rašo „vežame visur už 50 eurų“. Paprastai jie turi vieną seną „Fiat Ducato“, kuris sugenda ant pirmojo kelio, o tada jūs turite samdyti kitą vilkiką, kad išgelbėtumėte daiktus. Neklauskite, iš kur tai žinau (patyriau savo kailiu prieš 10 metų).
Ar verta pirkti dėžes ar naudoti tas, kurias turiu parduotuvėse?
Geriau nusipirkti specialių, jei norite, kad jūsų indai neišsibarstytų. Parduotuvių dėžės dažnai būna prastos kokybės, drėgnos arba tiesiog neturi reikiamo standarto. Vieną kartą matiau, kaip moteris bandė vežti visą biblioteką picos dėžėse... nu gerai, gal ne picos, bet labai panašiai. Nepasisekė.
Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?
Žinoma, anglai mėgsta mokesčius. Už „Clean Air Zone“ Londoną, už važiavimą per Dartford tunelį (nors jis turėtų būti nemokamas, jau seniai nebe). O dar tų, kurie bando įsivažiuoti be tinkamo CMR nota arba kai daiktų per daug. Geriausia viską aptarti iš anksto su vadybininku, kad jis pridėtų į sąskaitą faktūrą, o ne jums mokėti grynais pinigais vietoje.
Dokumentai, muitai ir anglų niuansai
Kokius dokumentuos būtinai reikia tur�ti sienoje?
Būtinas pasas arba ID kortelė (jeigu dar galioja jūsų atveju), vairuotojo pažymėjimas (jei važiuojate patys) ir, labai svarbu, krovinio manifestas arba CMR kvitas. Be šito jūsų tiesiog nepaleis pro sieną, net jei ir sužadinsite akis. O jei vežate baldus, kurie nėra nauji, reikės ir sąrašo su vertėmis, nors dažniausiai tai nėra taip sunku, kaip atrodo.
Ar reikia mokėti muito už savo naudotas drabužius?
Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, dažniausiai mokesčio nėra. Anglija yra „Third Country“ dabar, bet turi taisykles apie „Transfer of Residence“. Tai reiškia, jei persikeliate gyventi galutinai, daiktai gali būti įvežti be PVM ir muito. Bet čia reikia labai tiksliai užpildyti deklaraciją, kitaip gali tekti mokėti 20 proc. PVM. O tai jau nėra taip smagu.
Kas vyksta su maistu, kurį turiu šaldytuve?
Nuvežti maistą į Angliją dabar yra vienas didžiausių galvos skausmų. Jei turite ką nors mėsiningo ar pieno produkto, geriau suvalgykite prieš išvykdami. Muitininkai yra labai griežti dėl mėsos ir pieno produktų iš ES. Vieną kartą teko matyti, kaip moteris bandė įsismukdyti dešreles su sūriu, bet jos buvo konfiskuotos. Nekeltum tokių dalykų sau ant galvos.
Ar galiu vežti savo augalus?
Taip, bet tik jei jie turi specialius sertifikatus (fitosanitarinius). Be to, kai kurios rūšys, kaip antai kai kurie medžiai ar krūmai, yra visiškai draudžiami. Nemanau, kad norite atvežti kokią nors ligą į jų fermas, tiesa? Geriau palikite kaktusą tetai arba pasiduokite draugams. Nekelkite problemų dėl trijų vazonų.
Ką daryti, jei neturiu visų pirkimų čekių?
Būna taip, kad daiktai seni, čekių nebeliko. Tuomet tiesiog sukate sąrašą „tikėtina vertė“. Būkite realūs – nerašykite, kad sena sovietinė spinta kainuoja 500 svarų. Anglai ne gimė vakar. Jei užrašysite per daug, jie gali apmokesti pagal savo vertinimo lentelę, o ji dažnai būna... įdomi.
Ar reikia angliško adreso iš anksto?
Taip, be jokio abejo. Net jei ir dar nesikėlėte, reikia turėti bent laikiną adresą, kur krovinys bus pristatytas. Negalima tiesiog rašyti „Londonas, prie parko“. Turi būti gatvė, namo numeris, pašto kodas. Be to, jei dar neesate ten įsirašę, gali kilti problemų su tuo pačiu Transfer of Residence, tai geriau susitvarkykite bent kur nors.
Kaip Brexit pakeitė dalykus, susijusius su dokumentais?
Prieš tai buvo paprasčiau – važiuoji ir viskas. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną siuntą (nors asmeniniams daiktams dažnai atleidžia, bet formalumas visada yra). Be to, pasas turi būti galiojantis daugiau nei 6 mėnesius po įvažiavimo. Nemanau, kad reikia aiškinti, kas atsitinka, jei pasas pasibaigęs (nenuvysiems).
Ar turiu būti fiziškai prie vilkiko, kai jį tikrina muitinė?
Ne nebūtinai, jei samdate firmą. Tada vairuotojas viską padaro už jus. Bet jei važiuojate patys su nuoma ar savo transportu, tai būtinai turite būti pasirengę parodyti dokumentus. O dar geriau – turėkite visus nusifaksuotus telefone, kad nereikėtų bliaškyti po lagaminą.
Pakavimas, logistika ir kas dėžėse
Kaip supakuoti indus, kad nesusilūžtų?
Naudokite popierių, o ne laikraščius (juodasis rašalas dažnai palieka žymes). O svarbiausia – užpildykite tuščias vietas. Indas turi gulti į dėžę taip, kad jo negalėtumėt judinti. Aš visada sakau – jei girdi kažką barškėjant viduje, reiškia, kad blogai pakavai. Ir dar vienas dalykas – sunkius dalykus (pvz., knygas) dėkite į mažas dėžes, o ne į didžias, kitaip niekas nepakels.
Ar verta pirkti draudimą?
Kiekvienas pasako „ne, man niekas nepasiks“, kol kažkas nenukrenta. Ypač jei keliaujate jūra (keltu). Pervežimo firmos dažnai turi atsakomybės limitus, kurie yra labai žemi (pvz., 10 eurų už kilogramą). Jei turiate brangų pianiną, geriau pasidomėkite papildomu draudimu. Nerašiau šito, jei nebūčiau matęs, kaip žmonės verkdami stovi prie sulaužyto vitrino.
Ką daryti su baldais, kurie neina pro duris?
Išmontuokite. Paprasta kaip galvoti. Niekas nevažiuos su sofa pro langą (išskyrus atvejus, kai langas didesnis už duris, bet tai retai). Vairuotojai dažnai turi įrankius, bet geriau pasirūpinkite patys. O jei neturite šaltkalvio, pažadėkite vairuotojui gerą kavą ir batoną, jis tikrai padės.
Ar galiu vežti degalus arba chemikalus?
Degalus griežtai draudžiama (išskyrus, jei tai yra mažas kiekis rezervuarui, bet ir tai yra pilnas riskas). Chemikalus, kaip valiklius ar dažus, reikia uždaryti labai hermetiškai ir geriau juos vežti atskirai nuo baldų. Vieną kartą... (čia turiu omeny ne mus, o konkurentus) išsiliejo balta derva, ir visi kiti daiktai tapo balti. Nuobodu.
Kaip pažymėti dėžes?
Rašykite ne tik, kas viduje, bet ir į kurį kambarį ją reikia nuvežti. „Virtuvė“, „Miegamasis“. Taip vairuotojui (ir jums, kai atsikelsite) bus kur kas lengviau. O dar geriau – naudokite spalvot lipdukus. Vienas spalvos kodas vaikų kambariui, kitas – virtuvei.
Ar galiu vežti savo dviratį arba motorolerį?
Taip, bet tai jau yra technika, ne paprasti daiktai. Ją reikia deklaruoti atskirai, o jei motoroleris registruotas, tai gali reikėti specialių procedūrų. Dviračiai dažniausiai tiesiog užraunami kaip sporto inventoriaus, bet juos reikia gerai apvynioti, kad nenužiūrėtų (nors pavogti dviratį Anglijoje yra nacionalinis sportas).
Ką daryti su brangiaisiais daiktais (juvelierika, pinigai)?
Vežkite su savimi (prie save). Negalima palikti nieko vertingo dėžėse, net jei jas užrakinsite. Vairuotojas gali sustoti pietų, kažkas užlipti... o tuomet viskas. Pinigus geriau pervesti į sąskaitą, o ne vežti grynais. O auką ir žiedus laikykite lagamine, kuris niekada neišsiskiria nuo jūsų.
Ar saugu veži kompiuterius ir techniką?
Taip, jei gerai užpakuosite. Originalios dėžės yra geriausios, bet jei jų nėra, daug putų plastiko. Svarbu, kad monitoriai nebraižytų vienas kito. Ir dar vienas dalykas – išjunkite viską ir atjunkite laidus. Niekas nenori rasti išdegusio kompiuterio, nes kažkas pamiršo išjungti maitinimą.
Nesklandumai, problemos ir realus gyvenimas
Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?
Pirmiausia – nenuvertinkite. Anglijoje yra didžiuliai spūstys, ypač aplink Londoną ar Birminghamą. Vieną kartą vienas vairuotojas užstrigo M25 ruože 6 valandas. Jis negalėjo nieko padaryti. Tiesiog susisiekite su firma ir paklauskite, kur jis yra. Šauksmas neduos nieko, tik padidins kraujo spaudimą.
Ar dažnai nutinka, kad daiktai sugenda arba dingsta?
Nesugenda dažnai, jei gerai supakuota, bet... (čia turiu omeny tą kartą su buitinė technika) kartais nutinka. Dingsta retai, nes vairuotojai stengiasi neprarasti darbo. Bet jei jums pasako, kad „viskas pradingsta sienoje“, tai dažniausiai melas. Tiesiog reikia tikrinti dokumentus ir galbūt turėti stebėjimo sistemą (GPS), jei tai didelis krovinys.
Ar galiu pasitikėti visomis pervežimo firmomis?
Deja, ne. Yra firmų, kurios dirba „iš rankos į ranką“, o yra tokių, kurios tiesiog suranda klientą internete ir tada parduoda užduotį kitiems. Pasitikėkite patikimumu, o ne tik žemiausia kaina. Pažiūrėkite atsiliepimus – jei juose rašoma apie laužytus baldus, geriau ieškokite kitų.
Ką daryti, jei atvykęs angliškai muitininkas nori viską iškrauti?
Tai blogiausias siaubas. Jie turi teisę tai padaryti, jei įtaria ką nors negero. Jei viskas tvarkingai, jie gali tik pasižiūrėti keletą dėžių. Bet jei rasite kažką draudžiamo... tada gausitę didelę baudą. Geriausia būti sąžiningas ir deklaruoti viską, kas yra įtartina (pvz., alkoholį didesniu kiekiu).
Ar sunku rasti vietą dideliame vilkike Anglijos mieste?
Labai sunku. Angliški miestai seni, gatvės siauros. Dažnai vilkikai gali važiuoti tik tam tikromis valandomis (naktį). Jei gyvensite centre, gali tekti iškrauti dalykus toliau ir vežti juos mažesniu transportu. Susitarkite apie tai iš anksto, kad nebūtų nesklandumų.
Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik angliškai ar rusiškai?
Daugelis vairuotojų kalba angliškai bent truputį, nes tenka dirbti. Bet jei ne, susirašinėkite vertėju telefone arba prašykite vadybininko pagalbos. Aš pats kartais užstuodu, kai girdiu kažką sudėtingą vokiškai, bet visada susitariam rankų judesiais. Žmogus yra žmogus.
Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojui?
Tai nebūtina, bet labai padeda. Jei vairuotojas padėjo nešti sunkias dėžes į trečią aukštą be lifto, dešimt ar penkiolika svarų jam tikrai pravers. Jis atsimins jūsą kaip „gerą klientą“ ir kitą kartą (jei toks bus) pasiduos iš sielos.
Ką daryti, jei man atvežė ne tą dėžę?
Tai nutinka. Dėžės gali sumaišti, jei kraunama keletui klientų vienoje vietoje. Pažymėkite savo dėžes skirtingai (kaip minėjau anksčiau). Jei gavote svetimą dėžę, skambinkite firmai – jos tikrai turi kitą klientą, kuris laukia jūsų dėžės. Keičiamės ir viskas.
Ar yra kokių nors specifinių Anglijos taisyklių, apie kurias nežinojau?
Jų yra daug. Pavyzdžiui, negalima važiuoti vilkiku centre be leidimo (nors tai logiška). O dar tas pats „Clean Air Zone“ – jei jūsų vilkikas neatitinka standartų, gausite baudą. Užtikrinkite, kad firma, kurią samdate, žino šias taisykles. Neklauskite, kaip aš sužinojau (vienas mūsų vairuotojas gavo 200 svarų bilietą Londoną).
Kaip susitvarkyti su atliekomis (pakavimo medžiagomis)?
Anglijoje labai griežtos taisyklės šiukšlių rūšiavimui. Negalima tiesiog mesti dėžių į pirmą konteinerį. Jas reikia sulaužyti ir padėti į recikliavimo (dažniausiai mėlyną). Jei paliksite visą šlamštą kieme, gausite skundą iš kaimynų, o jie Anglijoje mėgsta skųstis.
Galutinis patarimas: ką daryti pirmiausia?
Susiplanuokite. Neskubėkite. Jei norite sužinoti, kaip perkraustyti namus į Angliją efektyviai ir pigiai, pradėkite nuo dėžių paieškos jau dabar, o ne prieš dieną. Geras planas sutaupo daugiau nei pigi firma. Ir dar vienas dalykas – negerbkite prieš išvykimą, reikia galvą šaltą turėti. Sėkmės kelyje!
Išvada
Na, tiek apie mūsų kasdienybę. Tiesą sakant, kaip perkraustyti namus į Angliją efektyviai ir pigiai nėra jokia rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum – brangiausia yra klaidos, ne kaina. Pasirūpinkite dokumentais, gerai užpakuokite daiktus ir pasitikėkite patikima komanda, o ne pažaduota „fantomu“. Tada tas ilgas kelias per Lamanšą bus tik dar viena įdomi istoria jūsų gyvenime, o ne košmaras.