Kaip perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją?

Įvadas

Perkraustymas į Jungtinę Karalystę visada atrodo paprastesnis nei yra. Ypač kai lagamine ne drabužiai, o smuikas, gitara, sintezatorius, būgnai ar pianinas. Dabar Anglija nėra ES dalis, todėl atsiranda dokumentai, muitinės klausimai, draudimas ir kartais labai nemalonios papildomos išlaidos. Jeigu klausiate, kaip perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją, pradėčiau ne nuo vežėjo, o nuo sąrašo: kas vežama, kiek kainuoja, koks rizikos lygis ir ar instrumentas atlaikys kelionę. Nes kartais pigiausias variantas pabaigoje kainuoja brangiausiai. Viena gitara lagamine ir fortepijonas į Mančesterį – tai skirtingi pasauliai. Todėl toliau rašau be reklaminio blizgesio, kaip iš tikrųjų viskas dažniausiai vyksta.

DUK

Jei skubate, pirmiausia žiūrėkite pasiruošimą ir pakavimą, po to transportą, dokumentus ir muitinę, tada kainas ir dokumentus.

Pasiruošimas ir pakavimas

Kaip perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją, jei vežu gitaras, bosus ar mandolinas?

Pradėčiau nuo to, kad gitara lagamine ir bosas kietame dėkle nėra tas pats pasaulis. Pirmiausia nuimkite diržus, mediatorių dėžutes, laidus, kapo, viską, kas barška. Kiekvieną instrumentą nufotografuoju prieš pakuojant, nes po kelių dienų sandėlyje visi jau pamiršta, kaip atrodė įbrėžimai. Buvo atvejis, kai klientas prisiekė, jog bosas buvo sveikas, o Londono garaže atsivėrė senas kaklo plyšys. Todėl rašau sąrašą, nuotraukas ir kam vežama. Tai nuobodu, bet gelbsti.

Ar verta pirkti kietus dėklus prieš tarptautinį perkraustymą?

Jeigu instrumentas vertingesnis už jūsų seną automobilį, kietas dėklas nėra prabanga, o normalus apsaugos lygis. Minkštas lagaminas gerai scenoje, bet tarptautiniame perkraustyme jis dažnai tik apsaugo nuo dulkių. Furgone viskas stumdoma, kraunama ant palečių, kartais užlipama, kartais pamirštama. Tvirtas dėklas, kampų apsauga ir vidinis fiksavimas sumažina riziką bent perpus. Žinau, kad kaina kandžiojasi, ypač perkant Hard Case kelis gabalus. Bet vienas sutrenktas kaklas ar įtrūkusi korpuso briauna kainuoja daugiau.

Kaip saugiai supakuoti smuiką, violončelę ar kontrabosą?

Smuikui pirmiausia reikia tvirto futliaro, lanką atpalaiduoti, o viduje nieko laisvai nebarškėti. Violončelei ir kontrabosui dažnai darau papildomą kartoninį arba medinį šarvą, nes minkštas futliaras neatlaiko spaudimo. Tiltelį reikia apsaugoti, kad nekristų ir nepersikreiptų. Jei instrumentas senas, verta pasikonsultuoti su meistru prieš kelionę. Kartą mačiau, kaip kontrabosas keliavo „normaliai“, o po kelio vibracijos atsiklijavo vidinė dalis. Tai ne visada matyti iš išorės, todėl čia geriau per daug atsargiai negu paskui klausytis tylos.

Ar reikia išimti stygas prieš kelionę?

Dažniausiai ne. Stygas palieku įtemptas normaliai, nes visiškai atpalaiduotas instrumentas irgi gali keisti geometriją, ypač senesnis. Bet jei vežate labai seną smuiką, violončelę ar gitarą su nestabiliu kaklu, tada geriau klausti meistro. Lankus atpalaiduoti reikia beveik visada, ypač smuikų šeimos instrumentams. Boso stygas galima kiek atlaisvinti, bet ne iki visiško „tešlo“. Čia nėra vieno recepto visiems. Aš pats esu matęs ir atvejų, kai viskas atkeliavo puikiai, nors buvo pakrauta gana chaotiškai.

Ką daryti su sintezatoriais, efektais ir mikrofonais?

Sintezatorius, efektų pedalai, mikrofonai ir laidai yra mažesni, bet labai erzina, kai dingsta smulkmenos. Prieš pakuojant ištraukiu baterijas, nufotografuoju jungtis, surašau modelius ir serijinius numerius. Pedalus dedame į vieną dėžę su lipdukais, laidus suviniojame atskirai, ne į vieną kamuolį. Originalios dėžės yra geriausias variantas, ypač brangiems sintetiniams klavišams. Jei klaviatūra turi trapų mechanizmą, ji negali gulėti po baldais. Ir taip, kartais sustojimas prie kavos užtrunka, bet bent visi daiktai būna sudėlioti.

Ar būgnus galima vežti išardytus, o ne pilnai surinktus?

Būgnus geriau vežti išardytus. Korpusus atskirai, hardware atskirai, cymbalus atskirai, o kojeles ir laikiklius į tvirtą dėžę. Būgnų odos nemėgsta spaudimo, todėl ant jų negalima krauti sunkių daiktų. Jei būgnai seni, verta patikrinti, ar lankai nesurūdiję ir ar korpusai neturi senų įtrūkimų. Buvo klientas, kuris norėjo vežti viską surinktą, nes „taip gražiau“. Gražiau, taip, bet po kelio per Calais ir Doverį grožis greitai pavirto derinimo кошмару.

Transportas, dokumentai ir muitinė

Koks transportas tinka perkraustymui į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį?

Kai klientai klausia, kaip perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją, aš pirmiausia klausiu: Londonas ar Škotija? Į Londoną, Birmingamą, Leeds ar Bristol dažniausiai tinka kelių transportas su daliniu arba individualiu furgonu. Jei vežate pianiną, sintezatorių parką ar koncertinę įrangą, reikia specialaus pakrovimo ir tvirtinimo. Į atokesnius rajonus kaina auga, nes vairuotojui reikia grįžti, o tai nėra pigu. Oro transportas tinka tik tada, kai laikas spaudžia arba instrumentas labai vertingas. Ir ne, ne viskas telpa į vieną paprastą furgoną.

Ar po Brexit reikia muitinės deklaracijos muzikiniams instrumentams?

Taip, po Brexit dažniausiai reikia muitinės deklaracijos, net jei instrumentai yra asmeniniai. Asmeniniai daiktai kartais keliauja paprasčiau, bet Anglija jau nėra ES rinka, todėl popierizmas atsiranda. Reikia sąrašo, vertės, paskirties, kartais pirkimo dokumentų arba senumo paaiškinimo. Jei vežate koncertams, nuomai ar prekybai, situacija dar rimtesnė. Blogiausia, kai klientas sako: „bet čia tik mano gitara“. Muitinei tai vis tiek krovinys. Todėl dokumentus ruošiu prieš pakrovimą, ne prie sienos, kai visi jau prakaituoja.

Kada reikia ATA carnet smuikui ar gitarai į Angliją?

ATA carnet dažniausiai reikia tada, kai instrumentas į Angliją vežamas laikinai – koncertui, parodai, studijiniam įrašui, bet po to grįš atgal. Jei perkraustote nuolat, paprastai naudojamas kitas muitinės režimas, o ne laikinas išvežimas. Bet čia visada geriau pasitikrinti su brokeriu, nes muzikantų grafikai būna chaotiški. Vienas turas per Londoną, Manchester, Edinburgh ir Bristol gali greitai susipainioti. ATA kainuoja, reikalauja užstato ar garantijos, bet gelbsti, kai instrumentas turi grįžti į Lietuvą. Be popierių galima įstrigti.

Ar mediniai instrumentai gali turėti CITES problemų?

Gali, ypač jei kalbame apie senus smuikus, gitaras iš retmedžio, dramblijo kaulo detales ar kai kuriuos egzotinius medžius. CITES tema yra slidži, nes ne visada iškart matai, kas ten per mediena. Aš nesu 100% tikras dėl kiekvieno instrumento be dokumentų, todėl tokiu atveju siunčiu klientą pas meistrą arba brokerį. Jei instrumentas senas ir brangus, CITES paaiškinimas gali labai padėti. Be dokumentų muitinė gali sulaikyti daiktą, o tada prasideda laukimas ir nervai. Geriau išsiaiškinti prieš kelionę.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI numeris yra identifikacinis numeris muitinės reikalams, kai vykdote veiklą arba kai krovinys eina per formalų deklaravimą. Asmeniniam perkraustymui ne visada jo reikia tiesiogiai jums, bet vežėjas arba muitinės brokeris dažnai jo prašo, jei dokumentai tvarkomi verslo pagrindu. Jei instrumentai skirti pardavimui, nuomai ar koncertinei veiklai, EORI gali tapti svarbus. Nesupraskite to kaip biurokratinio kaprizo. Po Brexit kiekvienas krovinys turi turėti „adresą“ sistemoje. Be jo deklaracija gali tiesiog stovėti ir niekur nejuda.

Ar galima vežti instrumentus kartu su baldais viename furgone?

Galima, bet tik jei viskas supakuota protingai. Baldai, dėžės su knygomis ir virtuvės indai nėra geri kaimynai smuikui ar sintezatoriui. Instrumentus dedame atskirai, aukščiau, tvirtiname diržais, apsaugome nuo drėgmės ir temperatūros šuolių. Pianinui ar kontrabosui reikia vietos, o ne kampelio „kaip nors“. Jei furgone yra baldai su aštriais kampais, tada atskiriama pertvara arba papildoma pakuotė. Esu matęs, kaip žmonės taupė vieną reisą, o paskui mokėjo už remontą. Tas taupymas dažnai būna kvailas.

Kodėl keltas per Doverį kartais sugadina planą?

Keltas per Doverį pats savaime nėra problema. Problema prasideda, kai vėjas, eilės, muitinės patikros ar tiesiog blogai sudėliotas grafikas. (pataisau: ne visada, bet kai susidaro spūstys, tai gali trukti valandomis). Furgonas stovi, temperatūra keičiasi, vairuotojas nervinasi, klientas skambina kas pusvalandį. Todėl į Angliją planuoju su rezervu, ypač jei vežami jautrūs instrumentai. Jei koncertas ryte, o keltas vakare, rizika per didelė. Kartais pigiau išvykti dieną anksčiau nei paskui aiškintis, kodėl bosas neatvyko.

Kainos ir dokumentai: kaip perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją be nereikalingų mokesčių

Kiek realiai kainuoja perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją?

Jei vežate vieną gitarą ir mikrofoną, kaina gali būti keliasdešimt arba šiek tiek daugiau, priklausomai nuo maršruto. Jei vežate visą studiją, būgnus, sintezatorius ir kolonėles į Londoną, kalba jau eina apie šimtus, kartais apie 800–1500 eurų. Pianinas atskirai gali kainuoti nuo 400 eurų ir gerokai daugiau, jei reikia liftų, leidimų ar specialaus transporto. Buvo atvejis, kai klientas gavo pigų pasiūlymą, o paskui paaiškėjo, kad draudimas ir muitinės formalumai neįskaičiuoti. Todėl klauskite, kas tikrai įskaičiuota.

Ar pianino gabenimas į Angliją kainuoja tiek pat kaip paprastas baldas?

Ne, ir čia daug kas susipjauna. Pianinas nėra šaldytuvas su kojelėmis. Jis turi mechanizmą, jautrią konstrukciją, svorį ir dažnai labai nepatogią formą. Upright pianino gabenimas gali kainuoti nuo 400–700 eurų, grand piano – gerokai daugiau, ypač jei reikia išardyti kojeles, naudoti diržus, liftą ar papildomus žmones. Jei adresas Anglijoje siauroje gatvėje, o pianinas turi patekti pro siauras laiptines, kaina šoka. Todėl prieš sutikimą siunčiu nuotraukas, matmenis ir adresą. Be to, ne kiekvienas „stiprus vyras“ moka nešti pianiną.

Kiek laiko trunka tarptautinis perkraustymas Lietuva–Anglija?

Paprastai kelių transportu nuo Lietuvos iki Anglijos reikia planuoti kelias dienas, ne vieną. Jei krovinys pilnas ir važiuojate tiesiai, gali būti greičiau. Jei dalinis krovinys, tada laukiama, kol surinkami kiti daiktai, sudėliojamas maršrutas, sutariama su muitine. Į Londoną dažniausiai paprasčiau nei į mažesnius miestelius prie Cornwall ar Šiaurės Velso. Oro transportas greitesnis, bet brangesnis ir ne visada geresnis, nes oro uoste irgi yra rankiai, šaltis, sandėliai. Todėl laiką skaičiuoju su rezervu. Geriau planuoti 5–7 dienas nei tikėtis stebuklo per 48 valandas.

Kada verta rinktis oro transportą, o ne kelių transportą?

Oro transportą renkuosi tada, kai laikas tikrai svarbus arba instrumentas labai vertingas ir kelias automobiliu atrodo per ilgas. Pavyzdžiui, retas smuikas, brangus istorinis instrumentas ar skubus koncertas Heathrow regione. Bet oro transportas turi savo keistumų. Temperatūros pokyčiai, sandėliai, rankiai, specialios dėžės, draudimo sąlygos – viskas kitaip nei furgone. Be to, kaina gali būti kelis kartus didesnė. Jei turite mėnesį iki perkraustymo, kelių transportas dažniausiai protingesnis. Oro transportas nėra magija, tik greitesnis ir brangesnis.

Kaip skaityti draudimo sąlygas, kad nebūtų siurprizų?

Draudimą skaitau labai nuobodžiai, nes ten dažniausiai paslėptas visas skausmas. Reikia žiūrėti, ar draudžiama nuo pakrovimo iki iškrovimo, ar tik transporto metu. Svarbu, ar dengiami įbrėžimai, ar tik matomi mechaniniai pažeidimai. Kai kurios įmonės draudžia pagal svorį, ne pagal vertę, ir tada už 3000 eurų sintezatorių galite gauti juokingą sumą. Yra vežėjų, kurie sako „viskas apdrausta“, o realybėje apdrausta tik dalis. Todėl prašau sąlygų raštu. Jei nenori siųsti, jau žinau, kad kažkas ne taip.

Rizikos ir smulkmenos, apie kurias dažnai pamirštama

Kas nutinka, jei instrumentas neatlaiko drėgmės ar temperatūros?

Mediniai instrumentai keičiasi nuo drėgmės ir temperatūros. Gitara gali pakelti stygas, smuikas gali pradėti kitaip skambėti, pianino mechanizmas gali sureaguoti į staigų šalčio ir šilumos šuolį. Todėl instrumentai negali stovėti prie atidaromų durų, tiesioginėje saulėje ar šlapiame sandėlyje. Jei kelionė žiemą, reikia leisti instrumentui prisitaikyti prie kambario temperatūros prieš atidarant dėklą. Kartais geriau palaukti dvi valandas nei skubėti derinti. Vienas smuikas po šaltos nakties pradėjo „švilpti“, nors iš išorės atrodė sveikas.

Ar galima vežti kolonėles, stiprintuvus ir scenos įrangą?

Galima, bet čia reikia atskirti muzikinius instrumentus nuo sunkios scenos įrangos. Kolonėlės, stiprintuvai, subai ir stovai dažnai keliauja ant palečių, nes jie sunkūs ir lengvai gauna smūgius į kampus. Lempos, ekranai, maitinimo blokai ir jautri elektronika turi būti apsaugoti nuo drėgmės. Jei įranga skirta komercinei veiklai, muitinės klausimai bus rimtesni nei vežant asmeninį kombiką. Buvo klientų, kurie vadino viską „asmeniniais daiktais“, nors vežė pusę nuomos sandėlio. Muitinė tokių dalykų nemėgsta.

Ką daryti, jei į Angliją vežu koncertinę įrangą tik trumpam?

Tada reikia galvoti ne tik apie transportą, bet ir apie grįžimą. Jei įranga keliauja laikinai, dokumentai turi rodyti, kad ji grįš. ATA carnet, laikinojo išvežimo procedūra arba brokerio paaiškinimas gali būti reikalingi. Svarbu turėti serijinius numerius, nuotraukas, sąrašą ir kontaktą žmogaus Anglijoje. Jei po koncerto įranga lieka sandėlyje, o dokumentai sako kitaip, prasideda painiava. Turai būna chaotiški, žinau, bet muitinė nemėgsta frazės „mes paskui susitvarkysim“. Geriau susitvarkyti prieš išvykstant.

Ar verta palikti originalias dėžes?

Jei turite originalias dėžes, ypač sintetiniams klavišams, mikrofonams ar brangiems efektams, tikrai verta. Gamintojo dėžė dažniausiai geriausiai laiko kampų smūgius. Bet jei dėžė sena, suminkštėjusi ar sudrėkusi, ji nebėra apsauga, o tik sentimentas. Tokiu atveju geriau nauja tvirta dėžė su putplasčiu. Originalios dėžės taip pat padeda draudimo atveju, nes lengviau parodyti, kad daiktas buvo ruošiamas profesionaliai. Tiesa, jos užima vietos furgone. Kartais tenka rinktis tarp dėžės ir kėdės, ir ne visada laimi kėdė.

Kaip pažymėti dėžes, kad Anglijoje viskas greitai susirastų?

Dėžes žymiu dideliais lipdukais, ne mažu raštuku šone. Rašau: „smuikai“, „laidai“, „būgnų hardware“, „neversti“, „laikyti sausai“. Jei adresas Anglijoje didelis namas ar studija, dar pridedu kambarį: rehearsal room, studio, upstairs. Kartais dedame numerius, pavyzdžiui, 1/12, 2/12, kad Anglijoje matytųsi, ar viskas atvažiavo. Viduj esančius daiktus vis tiek reikia aprašyti sąraše, nes lipdukas nėra inventoriaus dokumentas. Ši smulkmena sutaupo nervų, kai visi pavargę ir nori tik išsikrauti.

Kokios klaidos dažniausiai kainuoja papildomai?

Dažniausia klaida – manyti, kad „pervežimas“ reiškia tik atvežti nuo durų iki durų. O ten dar yra pakavimas, pakrovimas, muitinė, iškrovimas, laiptai, liftas, draudimas, sandėliavimas. Dėl to frazė kaip perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją skamba paprastai, bet realybėje ji turi bent dešimt smulkių punktų. Kita klaida – paimti pigiausią pasiūlymą be sąlygų. Yra įmonių, kurios paima pinigus, o paskui paaiškina, kad pianinas „kažkaip kitaip skaičiuojamas“. Todėl klauskite konkrečiai. Jei atsakymai migloti, bėkite.

Kada geriau samdyti profesionalus, o ne bandyti pačiam?

Samoju profesionalus tada, kai daiktas sunkus, brangus, senas arba jums pačiam jo labai reikia. Pianinas, kontrabosas, sena gitara, retas smuikas, didelė studijos įranga – čia ne savaitgalio projektas su draugais ir virvėmis. Profesionalai turi diržus, vežimėlius, pakavimo medžiagas, draudimą ir, svarbiausia, patirtį. Jei instrumentas turi emocinę vertę, tai jau argumentas. Galima sutaupyti 150 eurų, o paskui mėnesį ieškoti meistro, kuris sutiks taisyt. Ne visada verta. Kartais geriausias taupymas yra nesugadinti.

Išvada

Perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją galima sėkmingai, bet tik tada, kai prieš kelionę sutvarkote paketavimą, sąrašus, dokumentus, draudimą ir realų planą. Jei vis dar svarstote, kaip perkraustyti muzikinius instrumentus į Angliją be nereikalingos panikos, pradėkite nuo inventoriaus ir nuotraukų. Tada rinkitės vežėją, kuris aiškiai pasako kainą, o ne „kaip bus“. Muzikantai ir instrumentai nusipelno šiek tiek daugiau atsargumo nei paprastos dėžės. Nes Anglija laukia, bet muitinė, keltas ir drėgmė nelaukia nieko.