Kaip perkraustyti daiktus į Londoną be streso: 20 metų patirties tiesa

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, klausimas apie tai, kaip perkraustyti daiktus į Londoną be streso, visada sukelia šypseną ant veido. Stresas yra neišvengiamas dalis, ypač kai kalbame apie pervežimus per Jungtinę Karalystę po „Brexit“. Anksčiau buvo paprasčiau – įvažiavai, išvažiavai. Dabar? Dokumentai, muitinė, ULEZ zonos... Bet ne viskas taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei pasiruošiate tinkamai, galima išvengti didžiausių nusivylimų. Štai mano neoficialus, bet gilias vadovas, kaip tai padaryti taip, kad nereikėtų velti plaukų.

Kainos, biurokratija ir pinigai (kas visiems labiausiai rūpi)

Kiek tikėtinai kainuoja perkraustymas į Londoną?

Tai visada pirmas klausimas. Kaina labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės, ar pilnas namas su pianinu. Vidutiniškai, jei kalbame apie butą su 1-2 kambariais, kaina svyruoja nuo tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų (galbūt ir daugiau, jei reikia ypatingos priežiūros daiktų). Tačiau nepamirškite, kad pigiausiai pasiūlymus dažnai daro firmos, kurios vėliau prideda papildomus mokesčius už „kelionę po miestą“. Geriau daugiau sumokėti už užtikrintą paslaugą.

Kodėl dabar brangiau nei prieš penkerius metus?

Infliacija, degalų kainos ir, žinoma, „Brexit“. Anksčiau buvo paprasta: užpildėm dokumentą ir važiavome. Dabar reikia muitinės brokerio, o tai yra papildomas paslaugų mokestis, kurį dažnai užmirštama įskaičiuoti į pradinę kainą. Be to, svaro kursas taip pat daro savo. Taigi, kai klausiate, kaip perkraustyti daiktus į Londoną, pasiruoškite tam, kad tai nebus pigus malonumas, bet investicija į jūsų ramybę.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus?

Jei pervežate asmeninius daiktus ir gyvensite JK ilgiau nei 12 mėnesių, dažnai galite taikyti „Transfer of Residence“ reliefą. Tai reiškia, kad nuo PVM ir muitų atleidžiate. Bet čia yra gudrybė – reikia turėti gyvenamosios vietos leidimą (visą tą biurokratinį mišką su BRP kortele ar vizomis). Jei dokumentų nėra, muitininkai gali veryti mokesčius už viską, netgi už senus drabužius.

Ką daryti su muitinės deklaracija?

Geriau nepaisyti šios dalies negu bandyti ją suklastoti. Muitinės deklaracija turi būti tikslus daiktų sąrašas su apytikslėmis vertėmis. Vieną kartą gavau klientą, kuris bandė užrašyti, kad jo naujutėlė televizija kainuoja 10 svarų. Nesigavo. Buvo didelis pyktis ir baudos. Užpildykite sąrašą sąžiningai, o jei nežinote kaip – kreipkitės į brokerį. Tai sutaupo daug nervų.

Ar verta drausti daiktus?

Sunku pasakyti „ne“, bet kai kurios firmos siūlo draudimą, kuris beveik nieko nedengia. Skaitykite smulkiąją spausdą. Jei vairuotojas numeta jūsų indą ir jis susilaužo, ar jums atlygins? Dažnai reikia įrodyti vairuotojo kaltę, o tai be vaizdo įrašų beveik neįmanoma. Asmeniškai visada pasakiau: jei turite kažką labai brangaus, vežkite su savimi arba imkitės papildomo draudimo.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Nuo to momento, kai pasirašote sutartį, iki iškrovimo Londone gali praeiti nuo savaitės iki trijų savaičių. Viskas priklauso nuo to, ar surandame kitą krovinią grįžtančiam maršrutui (taip yra pigiau), ar siunčiame specialią mašiną. Jei skubate, reikės sumokėti už ekspress reisą, bet dažniausiai žmonės planuoja šį dalyką mėnesį iš anksto.

Daiktai: ką galima, o ką geriau palikti namuose

Ar galiu vežti maistą?

Tai yra pavojingi srities. Dėl gyvūnų ligų kontrolės, į JK negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių vaisių bei daržovių. Muitinės šunys (nes juos vadina) išmes viską, ką rasi, net jei tai uždaryta vakuume. Vieną kartą teko matyti, kaip moteris verkdama žiūrėjo, kaip jos motinos keptas pyragai nukeliauja į šiukšliadėžę. Geriau nieko maisto nevežti, išskyrus džiovintus gėrimus arba sausus maisto produktus, bet ir čia reikia tikrinti.

O alkoholį ir cigaretes?

Yra limitai. Jei pervežiate daugiau nei leidžiama, tai jau nebe asmeniniai daiktai, o prekyba, ir tai apmokestinama labai sunkiai. Alkoholis taip pat gali būti problema, jei jo per daug – vairuotojas gali atsisakyti vežti, kadangi turi draudimo sąlygas. Geriau pasiklaustyti konkretaus pervežėjo, kiek butelių jis sutinka įpakuoti.

Ar galiu vežti savo dviratį?

Žinoma, dviračiai – tai dažnas dalykas, kai galvojate, kaip perkraustyti daiktus į Londoną, ypač kad ten visi važinėja. Bet jį reikia gerai supakuoti – nuplėšti pedalus, pasukant vairą. Jei tai brangus „Specialized“ ar koks nors „Brompton“, geriau jį įdėti į dėžę. Paprasti dviračiai gali būti užkabinti ant mašinos rėmų, bet tada yra pavojus, kad nukris arba pajuoduos nuo išmetamųjų dujų.

Turiu senus baldus – ar verta juos vežti?

Londonas yra brangus miestas, bet baldų parduotuvės ten irgi yra (pavyzdžiui, IKEA arba „Habitat“). Jei turite seną, sovietmečio spintą, kuri jūsų močiutei brangia, nešioti ją per visą Europą gali būti brangiau nei nupirkti naują. Apskaičiuokite: kaina už kubinį metrą. Jei spinta užima daug vietos, o vertė nedidelė – palikite ją. Naujų baldų pristatymas Londone dažnai būna nemokamas arba labai pigus.

Ar saugu vežti elektroniką?

Kompiuteriai, televizoriai – viskas turi eiti kartu su jumis, ne su kroviniu, jei įmanoma. Jei ne – uždarykite į originalią dėžę. Vienas klientas mums padovanojo televizorių, nes buvo supakuotas į dėžę be putų, ir atvyko su sulaužytu ekranu. Kompensacijos gavome tik po trijų mėnesių teismų. Elektronika yra jautria, o kelyje būna duobų.

Kas nutinka su augalais?

Augalai yra dar viena „raudonoji zona“. Turi būti be žemės, šaknys turi būti nuplautos. Jei radote kokią retą orchidėją, geriau ją palikti draugui. Muitinė gali ją konfiskuoti dėl kenkėlių rizikos. Nėra nieko blogiau, nei stovėti pasienyje ir aiškinti, kad tavo kaktusas nėra invazinė rūšis.

Kelionės organizavimas ir vairuotojai

Kaip perkraustyti daiktus į Londoną, jei aš negaliu važiuoti su mašina?

Tai labai dažna situacija. Mes dažnai vežame „užrakintas“ dėžes. Jums tiesiog reikia rasti žmogų Londone, kuris galėtų priimti daiktus. Gali būti draugas, darbdavys arba netgi mokamas sandėliavimo paslaugų teikėjas. Vairuotojas iškrauna, jūsų atstovas pasirašo dokumentus, ir viskas. Žinoma, pasitikėjimas čia yra raktas.

Ar vairuotojai padeda pakrauti ir iškrauti?

Teoriškai – taip, praktiškai – priklauso nuo jų nuotaikos. Dauguma mūsų vairuotojų padės, jei yra keletas dėžių. Bet jei turite pianiną trečiame aukšte be lifto... tuomet reikia šaltkreivių. Vairuotojas yra vairuotojas, ne kėdikėlis. Nekelkite iš jo jėgos, jei sutartyje parašyta „krovinių įkėlimas/iškėlimas į automobilį“, o ne „nešimas laiptais“.

Kaip sužinoti, kada mašina atvyks?

Mes paprastai skambiname 24 valandos iki atvykimo arba tada, kai pravažiuojame Lamanšą. Bet nereikia laukti tikslumo iki minučių – Londono urmas yra neprognozuojamas. Vieną kartą važiavome per M25 žiedkelį ir stovėjome 4 valandas dėl avarijos. Taigi, nustatykite dieną, bet laikykite savaitgalį laisvą.

Ar jie gali važiuoti tiesiai į Londono centrą?

Gali, bet tai kainuoja. Yra ULEZ (Ultra Low Emission Zone) ir Congestion Charge mokesčiai. Jei mūsų mašina neatitinka standartų (o kai kurios senesnės sunkvežimiai neatitinka), įvažiavimas į centrą gali kainuoti šimtus svarų. Dažniauiai iškrauname iš miesto arba pakraštyje, o tada jūsų daiktus veža vietinis „man with van“.

Ką daryti, jei mašina vėluoja?

Nekreipkite pykčio į dispečerį, jis nesukūrė spūsties. Geriausia susisiekti ir paklausti, kur jis yra. Kartais vėlavimai būna dėl techninių gedimų (pavyzdžiui, padangos plyšimas), bet dažniausia tai eismo problemos. Kantrybė čia yra geriausias draugas. Patirkau situaciją, kai klientas grasino skųstis policijai dėl 2 valandų vėlavimo... tiesiog neįsivaizduoju, ką policija galėtų padaryti.

Ar reikia pirkti dėžes iš firmos?

Galite rasti juos parduotuvėse („Maxima“, „Rimi“) nemokamai, jei prašote vadovų, bet jos gali būti ne tokios stiprios. Profesionalios pervežimo dėžės yra storesnės. Jei jose bus knygos, pigi dėžė gali sutrūkti. Tačiau, jei vežate drabužius, tiesiog naudokite didelius maišus – tai pigiau ir greičiau.

Londono specifika ir smulkmenos, kurios erzina

Ar sunku važiuoti Didžiajame Britanijoje su sunkvežimiu?

Yra specifiniai keliai, kuriems reikia leidimų. Be to, visi važiuoja kairiaja kelio puse. Mūsų vairuotojai prie to įpratę, bet jei jums tenka patiems vairuoti nuomojamą furgoną – būkite atsargūs. Ženklai skiriasi, žiedeliai (roundabouts) yra visur. Ir užuominos: „Give way“ reiškia „leiskite pravažiuoti“, o ne „važiuok greitai“.

Kas tas ULEZ ir kodėl visi apie kalba?

Tai zona Londone, kurioje užterštumo normos yra griežtos. Jei jūsų pervežėjo mašina neįtraukta į sąrašą, jis turės sumokėti didelį mokestį už kiekvieną dieną, kai praleis zonoje. Dauguma firmų šį mokestį įtraukia į sąskaitą, bet kartais „užmiršta“ patikslinti. Patikrinkite prieš pasirašant sutartį, ar nėra paslėptų mokesčių.

Ar reikia gauti leidimą išsidėti dėžes ant gatvės?

Jei gyvenate namuose be privažiavimo ir reikia statyti dėžes ant šaligatvio, taip. Londono savivaldybės (boroughs) labai griežtos dėl parkavimo vietų užėmimo. Gausite baudą, jei be leidimo užblokuosite šaligatvį arba dviračių taką. Geriau šį dalyką sutvarkyti savivaldybės svetainėje iš anksto.

Kur geriausia iškrauti daiktus?

Jei galite, iškrauti tiesiogiai į garažą arba privažiavimą. Jei gyvenate bute su liftu – puiku. Bet jei trečias aukštas be lifto ir siauri laiptai... tai bus brangu. Kai kurios firmos Londone turi „shuttle“ paslaugą – mažesnę mašiną, kuri perveža daiktus nuo didelio sunkvežimio iki jūsų durų.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąžiningai? Retai, bet nutinka. Dažniausiai dingsta maži dalykai – pakabukai, nuotraukos arba atidarytos dėžės su brangmenimis, jei paliktos neuzrakintos. Žmonės kartais perkažengia ir palieka dėžes prie pat kelio. Nenaudokite protingųjų telefonų dėžėse („iPhone“ dėžėse), nes tai kaip šaukia „pavogk mane“. Ir nenaudokite juodų maišų – jie atrodo įtartai.

Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo firmą?

Nežiūrėkite tik į „Trustpilot“ reitingus, ten galima nusipirkti atsiliepimų. Klauskite draugų, pažiūrėkite, ar firma turi realų adresą Lietuvoje arba JK. Jei jie atsako į telefoną lietuviškai ir gali aiškiai paaiškinti, kaip perkraustyti daiktus į Londoną su visais dokumentais – tai geras ženklas. Jei kalba only apie kainą ir nieko apie muitinę – bėkite.

Ar galima daryti išankstinį apmokėjimą?

Dauguma firmų prašo depozito (apie 30%). Likusią dalį sumokate gavus daiktus. Nekreipkite visų pinigų iš karto. Yra atvejų, kai firmos išsiskirsto arba pasikeičia savininkai, ir tada gauti pinigus atgal yra beveik neįmanoma. Laikykite pinigus kol kas pas save.

O dabar tas svarbiausias klausimas – ar tikrai įmanoma be streso?

Streso bus visada, taip yra gyvenime. Bet jį galima sumažinti. Jei viską suplanuojate mėnesį iš anksto, pasiruošiate dokumentus ir nebandote vežti nelegalių sūrių, viskas turėtų būti gerai. Sėkmės Londone, ten geras oras (melagingai sakau), o kava yra prasta.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, dauguma pervežėjų gali užkrauti ir jūsų automobilį į sunkvežimį (jei ten telpa). Tai yra pigiau nei vairuoti patam. Bet vėlgi, M1 kelyje gali būti spūstys, o vairuotojas gali nenorėti laukti, kol jūs bandote įvežti mašiną į rampą. Pasitarkite iš anksto apie automobilio matmenis.

Kas dėl krovinių draudimo, jei aš pats pakrauju?

Jei pakraunate patys, o dėžės suyra, firma nėra atsakinga. Ji atsakinga tik už tai, kad dėžė atvyko vietoje. Kas viduje – jūsų problemos. Todėl kruopštus pakavimas yra pusė sėkmės. Naudokite putplasčio plokštes, o ne senus laikraščius, kurie drabužius dažo.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus vienodai?

Ne, brangiausi daiktai (juvelyriniai dirbiniai, didelės sumos pinigai, brangūs paveikslai) turi būti deklaruojami atskirai. Juos dažnai reikia apdrausti specialiai. Ir jokiu būdu neneškite pinigų su kroviniu – tai nelegalu ir pavojinga.

Ką daryti, jei dėžė atvyko su drėgme?

Kartais įvyksta nesklandumų, per kelionę užlieja lietus arba dėžė nukrenta. Jei matote, kad dėžė drėgna, neskubėkite ją atidaryti. Nuotraukykite ją, paskambinkite brokeriui. Jei atidarysite, draudimo kompanija gali sakyti, kad pažeidėte įrodymus.

Ar galima veži kūdikių vežimėlius?

Žinoma, bet jie dažnai užima daug vietos. Jei galima, išardykite juos. Nuplėškite ratus, nuleiskite rankenas. Taip jie neužims pusės sunkvežimio. Ir, žinoma, jie nėra mokesčių mokėtojai, todėl jokių mokesčių už juos nėra.

Kas nutinka, jei negaliu susisiekti su vairuotoju?

Kartais signalas blogas, arba jis važiuoja tunelyje. Nebūkite panikuojantis klientas, kuris skambina kas 10 minučių. Duokite jam laiko. Jei jis neatsiliepia 4 valandas – tuomet skambinkite į dispečerinę. Galbūt jis tiesiog užmiglo (vėlgi, nelegalu, bet nutinka).

Ar galima užsakyti ekspresinį pervežimą?

Galima, bet tai kainuos kaip sparnas. Tada jums skiriama visa mašina, kuri važiuoja tiesiai į Londoną be sustojjimų. Tinka, jei reikia tenkti rytoj dėl darbo arba dėl kažko panašaus. Bet 95% atvejų žmonės laukia savaitę-dvi.

Paskutinis patarimas: ką daryti iš karto po atvykimo?

Iš anksto užsirašykite dėžių numerius ir ką jose laikote. Vėliau, kai būsite pavargę ir išsekę Londone, nenorėsite atidarinėti 20 dėžių, kad surastumtą šukas. Organizuotumas sukuria ramybę.

Išvada

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip perkraustyti daiktus į Londoną. Tai nėra rocket science, tačiau reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nereikėtų bijoti biurokratijos, su ja susiduriame kasdien. Pasiruoškite sąrašius, pasirūpinkite dokumentais ir, svarbiausia, raskite pervežėją, kuriam patikite. Londonas laukia, nors oras ten ir keistas. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, jūsų kavinės aparatas nenukristų kelio metu.